Administracinė byla Nr. eI-3204-473/2018

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01782-2018-2

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2; 55.1.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nevtemus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Nevtemus“ (toliau – Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2018 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. ATK2-31/18 (toliau – Nutarimas) (b. l. 1–4). Nurodo, kad Departamentas Nutarimą priėmė remdamasis tuo, jog esą Bendrovės darbuotoja S. S. 2018 m. sausio 25 d. padarė tris Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas, AKĮ) pažeidimus, tačiau dėl šių pažeidimų jokie kompetentingų institucijų sprendimai nėra įsiteisėję. Dėl Nutarime paminėtų 2018 m. sausio 25 d. tariamai padarytų pažeidimų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. 11-143-963/2018, kurioje S. S. ginčija jos atžvilgiu Klaipėdos apskrities VPK priimtą 2018 m. kovo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR N- 3601-2018. Sprendimai minėtoje administracinio nusižengimo byloje gali turėti tiesioginės įtakos šios administracinės bylos eigai ir rezultatams. Taigi, Nutarimas priimtas nesant teisėto pagrindo. Pareiškėja mano, kad buvo praleistas bylos nagrinėjimo terminas, nustatytas Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Paaiškina, kad 2018 m. kovo 25 d. faktų fiksavimo protokole nurodyta, jog patikrinimo metu jame dalyvavo Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyr. specialistas R. D., kuris kartu su policijos pareigūnais pasirašė protokole. Taigi, apie padarytą pažeidimą Departamentui tapo žinoma tą pačią dieną, tai yra 2018 m. sausio 25 d., tačiau Nutarimas priimtas 2018 m. kovo 29 d., t. y. praleidus terminą. Dėl nurodytos priežasties Nutarimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Pareiškėjos manymu, buvo pažeista bylos nagrinėjimo ikiteisminė tvarka, kadangi Bendrovė jokių pranešimų iš Departamento nei apie protokolo surašymą, nei apie posėdžio laiką ir vietą negavo. Bendrovė iki 2018 m. balandžio 25 d., kai gavo Nutarimą, apie vykstantį jos atžvilgiu procesą iš viso nieko nežinojo. Paaiškina, kad Įmonei priklausančiame bare yra sudarytos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje (įrengti stalai, sėdimos vietos), bare pakabinti pranešimai, jog alkoholiniai gėrimai parduodami tik vartojimui vietoje, jie išpilstomi iš originalios pakuotės į kitą tarą, Bendrovės darbuotojos yra pasirašytinai supažindintos su alkoholinių gėrimų pardavimo nuo 20 iki 10 valandos tvarka. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, iš ūkio subjekto nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekiant užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje. Atkreipia dėmesį, kad Nutarime akcentuojama, jog alkoholinis gėrimas buvo supiltas į vienkartinę tarą, tarsi konstatuojant šio veiksmo neteisėtumą. Tačiau niekaip kitaip reikalavimo išpilstyti alkoholinius gėrimus, kaip tik išpilstant juos į tarą (kitą tarą), įgyvendinti nėra įmanoma ir kitoks reikalavimas (supilstyti ne į tarą) būtų absurdiškas. O tai, kad tai buvo vienkartinė tara – plastikinė taurė (bokalas) – savaime nedaro to veiksmo neteisėtu, nes joks įstatymas nedraudžia alkoholį pilstyti į vienkartines plastikines taures, įskaitant galiojančias higienos normas. Be to, Bendrovė neturi galimybės gėrimus pilstyti į stiklinę tarą, nes tam reikėtų ją plauti, o tam reikalinga atitinkama įranga, atskiros patalpos, atskiras darbuotojo etatas. Kiekvienas ūkio subjektas savo ūkinę veiklą planuoja, organizuoja ir vykdo, atsižvelgdamas į savo finansinę ir bendrą rinkos situaciją ir yra laisvas pasirinkti tas priemonės, kurios jam yra optimalios ir atitinka finansines ir organizacines veiklos galimybes. Bendrovė kaltinama tuo, kad jos darbuotoja, supildama alkoholinius gėrimus į vienkartinę plastikinę tarą ir uždengdama ją (tarą) specialiu tam pritaikytu dangteliu, suteikė galimybę pirkėjui alkoholinius gėrimus nevartoti vietoje, o išsinešti iš viešojo maitinimo įstaigos.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23–28). Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. II-143-963/2018 dėl Bendrovės darbuotojos S. S. veiksmų turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai administracinei bylai dėl juridinio asmens atsakomybės. Paaiškina, kad pareiškėjos nurodytoje administracinio nusižengimo byloje skiriasi dalyvaujantys asmenys, be to, vienoje byloje yra sprendžiamas fizinio asmens atsakomybės klausimas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) požiūriu, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar juridinis asmuo kaip įmonė tinkamai vykdė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas. Departamento nuomone, pareiškėja klaidingai sieja Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino skaičiavimo pradžią su 2018 m. sausio 25 d. faktų fiksavimo protokolo surašymo momentu. Departamentas 2018 m. vasario 15 d. Bendrovei surašė protokolą Nr. ATK2-040, kuriame nurodytas faktinis ir teisinis Įstatymo pažeidimo pagrindas, todėl 2 mėnesių terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. vasario 15 d., kai Bendrovei aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad ji padarė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Departamento nuomone, pareiškėja subjektyviai vertina 2018 m. sausio 25 d. faktų fiksavimo protokolo surašymo aplinkybes. Pažymi, kad 2018 m. sausio 25 d. faktų fiksavimo protokolo pagrindu Bendrovei nebuvo suformuluotas kaltinimas. Tik įvertinusi Bendrovės pateiktą 2018 m. sausio 25 d. kontrolinę kasos juostą, kurią Bendrovė 2018 m. sausio 29 d. raštu Departamentui pateikė 2018 m. sausio 31 d. bei Departamento vyr. specialistui R. D. 2018 m. vasario 9 d. tarnybiniu pranešimu Nr. TP-7 informavus apie neplaninio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, institucija turėjo pakankamai informacijos apie Įmonės padarytą Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, todėl surašė 2018 m. vasario 15 d. protokolą Nr. ATK2-040, kurio pagrindu Įmonei buvo suformuluotas kaltinimas dėl Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo. Taigi, Nutarimas priimtas nepažeidžiant Įstatymo nustatyto 2 mėnesių termino. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad Departamentas pažeidė Įstatymo 37, 38 straipsnius ir neinformavo pareiškėjos apie surašytą protokolą bei bylos nagrinėjimą Departamente, nesudarė sąlygų susipažinti su byla, pateikti rašytinius paaiškinimus. Departamento 2018 m. vasario 15 d. raštas Nr. S-526 „Dėl pranešimo“, kuriame pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, bei pateiktas 2018 m. vasario 15 d. protokolas Nr. ATK2-040, kuriame suformuluotas kaltinimas Bendrovei, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, turėdama pareigą būti aktyviu proceso dalyviu, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą domėtis bylos tyrimu. Atsakovas kritiškai vertina Bendrovės teiginius, kad Bendrovė ėmėsi priemonių užtikrinant Įstatymo reikalavimų laikymąsi ir Bendrovės kavinėje pakabino pranešimus apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, pasirašytinai supažindino darbuotojas su Įstatyme nustatyta alkoholinių gėrimų pardavimo tvarka. Departamento nuomone, šios priemonės yra pasyvios ir nelaikytinos efektyviomis, kurios užtikrintų Įstatymo laikymąsi. Nagrinėjamu atveju objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visuma, kuri įrodyta byloje surinktais nuosekliais ir neprieštaringais įrodymais, akivaizdžiai patvirtina, jog Bendrovė sistemingais veiksmais nevykdė vienos iš Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto sąlygų, t. y. neužtikrino, kad nuo 20 iki 10 val. parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje: Įmonės darbuotoja pardavė alkoholinius gėrimus, juos išpilstydama į vienkartinius bokalus ir juos uždengdama dangteliais, tai sudarė pirkėjams palankias sąlygas išsinešti įsigytus alkoholinius gėrimus iš viešojo maitinimo vietos (1, 2 ir 3 epizodai); alkoholinius gėrimus sudėjo į vienkartinį baltos spalvos maišelį (1 epizodas), pardavė pakankamai didelį kiekį alkoholinių gėrimų (1 ir 3 epizodai), kuris barmenei galėjo suponuoti, kad pirkėjai alkoholinių gėrimų nevartos vietoje ir jie bus išsinešti iš Įmonės viešojo maitinimo vietos ir neatsisakė jų parduoti suvokdama, kad alkoholiniai gėrimai nebus vartojami vietoje. Pažymi, kad uždengdama dangteliais taras, į kurias buvo išpilstyti alkoholiniai gėrimai, aktyviais veiksmais sudarė patogias sąlygas pirkėjams alkoholinius gėrimus išsinešti. Departamento nuomone, vienkartinių tarų uždengimas dangteliais akivaizdžiai sietinas su alkoholinių gėrimų išsinešimu, o ne vartojimu vietoje, todėl patvirtina Įmonės Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 13 punkto reikalavimų imitavimą.

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. kovo 29 nutarimo Nr. ATK2-31/18, kuriuo Bendrovei už pažeidimo, nustatyto AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte, padarymą buvo paskirta 360 Eur dydžio bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad Departamento direktorius 2018 m. sausio 22 d. surašė pavedimą Nr. ATK1-022, kuriuo pavedė Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyr. specialistui R. D. patirkinti ūkio subjektus Klaipėdos miesto savivaldybėje (b. l. 35).

2018 m. sausio 25 d. buvo surašytas faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-019, kuriame nustatyta, kad Bendrovei priklausančioje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 20.00 val. iki 10.00 val. neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje (t. y. prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui) (b. l. 36–37). Minėtame protokole, be kita ko, nustatyta, kad 2018 m. sausio 25 d. (ketvirtadienį) atliekant neplaninį patikrinimą pagal Departamento direktoriaus pavedimą Nr. ATK1-022 kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnu D. M. ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnais nustatyta, kad: 1) 2018 m. sausio 25 d. apie 21.30 val. kavinės darbuotoja S. S. V. M. pardavė keturis plastikinius butelius alkoholinio alaus po 1 l, alų perpylė į plastikines 1 l talpos stiklines „Coca Cola“ uždarytais dangteliais, juos sudėjo į maišelį (tokiu būdu palengvindama alkoholinių gėrimų išsinešimą), pirkėjas alų išsinešė iš kavinės baltos spalvos maišelyje; 2) 2018 m. sausio 25 d. apie 22.00 val. kavinės darbuotoja S. S. pirkėjai V. D. pardavė butelį brendžio „Torres 5“ (talpa 0,7 1, alkoholio koncentracija 38 proc. tūrio), kurį perpylė į 1 l talpos plastikinę stiklinę „Coca Cola“ su dangteliu, kurią pirkėja iš karto išsinešė iš kavinės; 3) 2018 m. sausio 25 d. apie 22.10 val. kavinės darbuotoja S. S. pirkėjui D. T. pardavė 0,5l alkoholinio alaus, 0,5l alkoholinio sidro ir butelį trauktinės „Jagermeister“ (talpa 0,5 1, alkoholio koncentracija 35 proc. tūrio), alkoholinius gėrimus perpylė į vienkartinius plastikinius indus su dangteliais. 

Pirkėjas V. M. 2018 m. sausio 25 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2018 m. sausio 25 d. apie 21.30 val. užėjo į kavinę, adresu (duomenys neskelbtini), nusipirkti alkoholinių gėrimų (b. l. 54). Paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad barmenė už apytiksliai 22 eurus pardavė jam keturis 1 1 talpos plastikinius butelius alkoholinio alaus, alkoholinius gėrimus perpylė į 1 1 talpos vienkartinius bokalus su dangteliais, juos sudėjo į maišelį, su kuriuo jis išėjo iš baro.

Pirkėja V. D. 2018 m. sausio 25 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2018 m. sausio 25 d. apie 22.00 val. atėjo į naktinę parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kurioje barmenė  pardavė jai butelį brendžio „Torres 5“, kurį supylė į 1 litro talpą (b. l. 55). Paaiškinime taip pat nurodyta, kad V. D. minėto alkoholinio gėrimo nevartojo vietoje ir išsinešė į lauką.

Pirkėjas D. T. 2018 m. sausio 25 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2018 m. sausio 25 d. apie 22.10 val. bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini),  nusipirko 0,5 1 alkoholinio alaus, 0,5 1 alkoholinio sidro ir butelį trauktinės „Jagermeister“ (b. l. 56). Papildomai paaiškino, kad barmenė jam pasakė, kad alkoholį gėrimus reikia vartoti bare, bet jis alkoholį išsinešė iš baro.

Bendrovės darbuotoja S. S. 2018 m. sausio 25 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pirkėjams pardavė alkoholinius gėrimus, kuriuos išpilstė į vienkartinius indus su dangteliais, nurodė, kad lankytojus įspėjo, kad alkoholis vartojamas vietoje ir išsinešti negalima, tačiau patvirtino, kad klientai esą nurodę, jog išeina parūkyti, todėl jų sustabdyti negalėjo (b. l. 57).

Bendrovė su 2018 m. sausio 29 d. pranešimu Departamentui pateikė kasos aparato juostos kopiją (b. l. 48-53).

Departamento vyr. specialistas R. D. 2018 m. vasario 9 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl UAB „Nevtemus““ Nr. TP-7 (b. l. 38-39). Šiame pranešime nurodė, kad apie 21.30 val. į Bendrovės viešojo maitinimo vietą užėjo asmuo, kaip vėliau nustatyta V. M., kuris netrukus išėjo iš Bendrovės viešojo maitinimo vietos su plastikiniu bokalu ir baltos spalvos permatomu maišeliu. Sustabdžius pilietį V. M. ir patikrinus maišelį nustatyta, kad jis viešojo maitinimo vietoje įsigijo alkoholinių gėrimų. Netrukus į Bendrovės viešojo maitinimo vietą užėjo porelė, kuri netrukus išėjo iš Bendrovės viešojo maitinimo vietos su vienkartiniu bokalu su užrašu „Coca Colą“. Bokalą nešėsi moteris, kaip vėliau nustatyta, V. D.. Taip pat į Bendrovės viešojo maitinimo vietą užėjo kita porelė, kuri taip pat netrukus išėjo iš Bendrovės viešojo maitinimo vietos. Vyras, kaip vėliau nustatyta D. T., nešėsi du permatomus plastikinius bokalus su dangteliais, o moteris vienkartinį bokalus su užrašu „Coca Colą“. Pažymėta, kad visi vienkartiniai bokalai buvo su dangteliais. Užėjus į Bendrovės viešojo maitinimo vietą atlikti patikrinimo nustatyta, kad Bendrovės viešojo maitinimo vietoje laikomi, parduodami alkoholiniai gėrimai. Tarnybiniame pranešime taip pat pažymėta, kad patikrinti alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentai, užfiksuota, kad Bendrovė naudoja įvairių talpų plastikinius bokalus su dangteliais alkoholiniams gėrimams perpilti, taip pat parduoda baltos spalvos plastikinius maišelius.

Departamento vyr. specialistas R. D. 2018 m. vasario 15 d. surašė protokolą Nr. ATK2-040, kurio pagrindu Bendrovei buvo suformuluotas kaltinimas dėl Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo (b. l. 32-33).

Departamentas Bendrovei (adresu (duomenys neskelbtini)) išsiuntė 2018 m. vasario 15 d. pranešimą Nr. S-526 (3), kuriame nurodė, kad 2018 m. kovo 29 d. Departamente bus nagrinėjama Bendrovės padaryto pažeidimo byla (b. l. 30-31). Pranešime, be kita ko, Bendrovei pasiūlyta iki 2018 m. kovo 23 d. pateikti rašytinį paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo.

Departamentas 2018 m. kovo 29 d. priėmė nutarimą Nr. ATK2-31/18, kuriuo Bendrovei už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą paskyrė 360 Eur baudą (b. l. 60-64).

            Klaipėdos AVPK administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3601-2018 2018 m. kovo 26 d. priėmė nutarimą, kuriuo S. S. nubausta pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį 25 Eur dydžio bauda už tai, kad ji 2018 m. sausio 25 d., laikotarpiu nuo 21.30 val. iki 22.10 val., dirbdama pardavėja bare, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame įmonei UAB „Nevtemus“, pardavė alkoholinius gėrimus baro klientams, nesilaikydama AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu  administracinio nusižengimo byloje Nr. II-143-963/2018 Klaipėdos AVPK 2018 m. kovo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3601-2018 panaikino ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-296-462/2018 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą panaikino ir paliko galioti Klaipėdos AVPK 2018 m. kovo 26 d. nutarimą.

AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje 

Pagal AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje, už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra suformulavęs plačią minėtos Įstatymo nuostatos aiškinimo praktiką. Aiškindamas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatą, LVAT yra pažymėjęs, kad joje imperatyviai nurodoma, jog alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 val. gali būti parduodami tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, t. y. turi būti tenkinamos abi sąlygos. Įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-326/2013; 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-370/2013). Įstatymų leidėjo tikslas – užtikrinti, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių įstatymo reikalavimų ir išsineštinai alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą, taip paneigdami paties alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę. Tačiau konkretus minėtos ūkio subjektui nustatytos pareigos turinys, pobūdis ir apimtis įstatyme nėra atskleidžiamas, todėl ūkio subjektas turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-08-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku, t. y. 22.00 val. – 22.10 val. uždarytose pakuotėse (vienkartinėse plastikinėse tarose su dangteliais) pardavė UAB „Nevtemus“ darbuotoja S. S., taip padarydama AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Šį faktą patvirtina byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai, t. y. 2018 m. sausio 25 d. faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-019, 2018 m. sausio 25 d. pirkėjų V. M., D. T., V. D. bei pardavėjo S. S. rašytiniai paaiškinimai). Šį faktą, be kita ko, patvirtina Klaipėdos AVPK 2018 m. kovo 26 d. priimtas nutarimas, kuriuo S. S. nubausta pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 25 Eur dydžio bauda. Šis Klaipėdos AVPK 2018 m. kovo 26 d. nutarimas paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarimu.

LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veiklos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (LVAT 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005), o ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (LVAT 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti būtinumą alkoholinius gėrimus pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl juridinio asmens atsakomybei atsirasti AKĮ taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai (LVAT 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1708-142/2015). 

Kaip nustatyta nagrinėjamoje administracinėje byloje, alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė pareiškėjos darbuotoja S. S., t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjos vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės darbuotojos funkcijos. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjos darbuotojos padaryti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjos padarytu pažeidimu. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad 2018 m. sausio 25 d. pareiškėjai priklausančioje viešojo maitinimo įstaigoje laikotarpyje 22.00 val. – 22.10 val. darbuotoja S. S. pirkėjams V. M., D. T., V. D. pardavė alkoholinius gėrimus uždarytose pakuotėse (vienkartinėse plastikinėse tarose su dangteliais), kurias pirkėjai išsinešė iš pareiškėjai priklausančios viešojo maitinimo įstaigos. Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aplinkybė, kad pirkėjas alkoholinius gėrimus išsinešė iš viešojo maitinimo įstaigos, dar nėra pakankama Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytam pažeidimui konstatuoti, būtina įvertinti, ar ūkio subjektas ėmėsi efektyvių priemonių, kurių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo tam, kad parduoti gėrimai būtų vartojami tik vietoje. Todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar Departamentas tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes šiuo aspektu.

Nagrinėjamu atveju alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytoje pakuotėje. Pardavėja visus alkoholinius gėrimus supylė į vienkartinius bokalus ir uždarė juos dangteliais ir pateikė pirkėjams. Pareiškėja teigia, kad ji ėmėsi visų įmanomų veiksmų ir priemonių, kad nupirkti alkoholiniai gėrimai nuo 22 val. iki 8 val. būtų vartojami vietoje. Darbuotoja S. S. nurodė, kad pardavė pirkėjams alkoholinius gėrimus vienkartinėje taroje vartoti vietoje, tačiau, pirkėjai, nepaisydami įspėjimų, iš baro išsinešė alkoholinius gėrimus. Teismas konstatuoja, kad tai, jog alkoholinis gėrimas pardavimo metu buvo perpiltas į kitą tarą, savaime nesuponuoja išvados, kad alkoholinis gėrimas bus vartojamas vietoje. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar alkoholinio gėrimo perpylimu į kitą tarą siekiama, kad alkoholinis gėrimas būtų suvartotas vietoje.

Iš byloje pateiktų pirkimų metu padarytų fotonuotraukų matyti, kad pirkimų metu visas alkoholinis gėrimas buvo supiltas į vienkartinę tarą, kuri uždengta plastikiniais dangteliais (b. l. 69, 71. 72). Teismo vertinumu, alkoholis į vienkartinius indus gali būti pilstomas masinių renginių ir susibūrimų metu, kur nėra poreikio klientui, o dažnai ir vietos, alkoholį vartoti alkoholio pardavimo vietoje. Alkoholis kavinėse, baruose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose jį vartoti vietoje pilamas į daugkartinio naudojimo indus. Teismo vertinimu, pareiškėjos teikiamos taros ypatybės (vienkartinis indelis su dangteliu) sudaro palankesnes sąlygas pirkėjui išsinešti nusipirktą alkoholinį gėrimą iš viešojo maitinimo įstaigos. Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad pareiškėjos darbuotoja pirkėjams pardavė alkoholinį gėrimą išsinešimui, nesiėmė pakankamai priemonių, kad alkoholinis gėrimas būtų vartojamas vietoje. Byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirkėjams buvo sudarytos galimybės netrukdomai išsinešti alkoholinį gėrimą ir jį vartoti ne viešojo maitinimo įstaigoje.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad viešojo maitinimo įstaigoje pakabintas įspėjimas, kad nuo 22 val. iki 8 val. alkoholiniai gėrimai vartojami vietoje, kad darbuotojos supažindintos su alkoholinių gėrimų pardavimo nuo 20 iki 10 valandos tvarka. Tačiau, kaip matyti iš paties pažeidimo fakto, pareiškėjos taikytos prevencinės priemonės buvo neefektyvios, vien pakabintas įspėjimas apie alkoholio vartojimo tvarką ir darbuotojų supažindintos su alkoholinių gėrimų pardavimo nuo 20 iki 10 valandos tvarka nėra pakankama priemonė, siekiant užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad, padarius tokį pažeidimą, pareiškėjo, kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-19 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1280-143/2015).

Skunde teismui pareiškėja nurodė, kad Nutarimas turi būti panaikintas dėl to, jog skiriant baudą atsakovas praleido AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudos skyrimo 2 mėnesių terminą.

AKĮ 35 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. 

LVAT, aiškindamas AKĮ 35 straipsnyje nustatytų bylų nagrinėjimo terminus yra konstatavęs, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne dviejų mėnesių terminas. Tai reiškia, kad jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių paminėtas dviejų mėnesių terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlyginė vada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Aiškinant AKĮ 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą), aptariamas dviejų mėnesių terminas yra pradedamas skaičiuoti (LVAT 2017 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017).

Pareiškėja skunde nurodo, kad terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 25 d., t. y. nuo tos datos, kai buvo surašytas faktų fiksavimo protokolas. Teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka, kadangi šio 2018 m. sausio 25 d. faktų fiksavimo protokolo pagrindu Bendrovei nebuvo suformuluotas kaltinimas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Departamento vyr. specialistas R. D., įvertinęs Bendrovės pateiktą 2018 m. sausio 25 d. kontrolinę kasos juostą, 2018 m. vasario 9 d. tarnybiniu pranešimu Nr. TP-7 Departamento direktorių informavo apie neplaninio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Departamentas 2018 m. vasario 15 d. surašė protokolą Nr. ATK2-040, kuriame nurodytas faktinis ir teisinis Įstatymo pažeidimo pagrindas, Bendrovei aiškiai buvo nurodyta, kad ji padarė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Būtent Departamento 2018 m. vasario 15 d. protokolo Nr. ATK2-040 pagrindu Bendrovei buvo suformuluotas kaltinimas dėl Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo. Taigi, nuo šios datos, t. y. 2018 m. vasario 15 d., turi skaičiuotinas 2 mėnesių terminas, todėl atsižvelgiant į AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje numatytą sankcijos skyrimo terminą (per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos), teismas vertina, kad atsakovas nepraleido įstatyme numatyto baudos skyrimo termino.

Pareiškėja skunde, be kita ko, nurodo, kad Departamentas pažeidė Įstatymo 37, 38 straipsnius ir neinformavo pareiškėjos apie surašytą protokolą bei bylos nagrinėjimą Departamente, nesudarė pareiškėjai sąlygų susipažinti su byla, pateikti rašytinius paaiškinimus.

      Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarka reglamentuota šio įstatymo 35–38 straipsniuose. AKĮ 37 straipsnyje nurodyta, kad proceso šalims raštu pranešama apie nustatytus šio įstatymo pažeidimus (pateikiama šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodyto protokolo kopija), bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus. Pagal AKĮ 38 2 dalį, byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, dalyvaujant proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu proceso šalys bylos nagrinėjimo metu nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad proceso šalims laiku ir tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iki bylos nagrinėjimo pradžios proceso šalys nepateikia savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos pripažįsta svarbiomis. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, be kita ko, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 30-31) patvirtina, kad Departamento pranešimas apie nustatytą pažeidimą ir bylos nagrinėjimo laiką pareiškėjai buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai skelbiamais duomenimis, šis adresas yra pareiškėjos registruotas buveinės adresas. Teismas pažymi, kad būtent toks pareiškėjos adresas taip pat nurodomas pareiškėjos teismui teiktame skunde (b. l. 1). Byloje nėra duomenų, kad Departamentui yra žinomas kitas pareiškėjos nurodytas kontaktinis adresas ryšiui palaikyti. Be to, byloje esantys duomenys (2018 m. sausio 22 d. pavedimas Nr. ATK1- 022, 2018-01-25 faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-019, Įmonės 2018-01-29 raštas „Dėl dokumentų ir informacijos pateikimo“) patvirtina, kad pareiškėjai buvo žinoma apie Departamente pradėtą tyrimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai informavo pareiškėją apie padarytą pažeidimą ir jo nagrinėjimą Departamente, todėl tai neigiantys pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis teismo sprendime išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos taikytos priemonės, siekiant užtikrinti alkoholio vartojimo ribojimą, negali būti pripažįstamos pakankamomis ir efektyviomis, kurių analogiškoje situacijoje imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Teismo vertinimu, Departamentas 2015-04-02 nutarimu Nr. ATK2-41/1 Departamento 2018 m. kovo 29 nutarimo Nr. ATK2-31/18 pagrįstai ir teisėtai nubaudė pareiškėją už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimą 360 Eur dydžio bauda. Pareiškėja paskirtos baudos dydžio neginčija. Ginčijamas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas taip pat nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Skunde ir atsiliepime dėstoma daugiau teiginių, tačiau teismo nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl dėl šių teiginių detaliau teismas šiame sprendime nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 132 ir 133 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Nevtemus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                Violeta Balčytienė