Administracinio nusižengimo byla Nr.e A15-3232-1015/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02928-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 16.20
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2020 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,
sekretoriaujant Rasai Pladaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi V. B. (V. B.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
n u s t a t ė:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. B., kuris yra atsakingas už vadovavimą krovinių pervežimo veiklai, netinkamai organizuodamas vairuotojų darbą ir krovinių pervežimo veiklą, neužtikrino, kad savaeigės transporto priemonė atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas bei nebūtų viršyta transporto priemonės bendroji masė ir varančiųjų ašių apkrovos. 2020 m. rugsėjo 23 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. VKTI-ANR_P-4161-2020 (ROIK 20123184366) užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 23 d., 11.30 val. Elektrinės g., Elektrėnuose, patikrinimo metu pasvėrus transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ašinėmis svarstyklėmis nustatyta, kad vairuotojas Š. J.: 1) važiavo be leidimo kelių transporto priemone, viršijant didžiausią leidžiamąją bendrąją masę. Bendra masė su kroviniu - 44,65 t, (leistina bendra masė su kroviniu - 25 t) neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,2 t), bendra masė su kroviniu viršyta - 19,05 t.; 2) važiavo be leidimo kelių transporto priemone viršijant didžiausią leidžiamąją varančiųjų ašių apkrovą. Varančiųjų ašių apkrovą - 30,60 t, (leistina varančiųjų ašių apkrovą - 18 t) neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,2 t), varančiųjų ašių apkrova viršyta - 12,15 t. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ III skyriaus 15.3 p. ir IV skyriaus 26.3 p., Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 178 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 1 dalį ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad kranas turėjo leidimą, kuriame buvo nurodyta leistina bendroji masė – 36 tonos. Šis kranas yra triašis ir kiekvienai ašiai tenka po 12 tonų apkrovos. Šis kranas yra standartinė technika ir jo svoris pagal techninius parametrus negali būti mažesnis nei 36 tonos. Mano, kad pareigūnai nepagrįstai skaičiuoja krano viršsvorį nuo 25 tonų, jis turėtų būti skaičiuojamas nuo 36 tonų, nes šis kranas, kaip jau minėjo, pats savaime negali sverti mažiau nei 36 tonas. Tad patį faktą, jog buvo nustatytas viršsvoris, jis pripažįsta, tačiau, kaip jau minėjo, nesutinka su tokiu fakto vertinimu, kuris nurodytas protokole, t.y. kad kranas važiavo neturint leidimo ir kad viršsvoris buvo skaičiuojamas nuo 25 tonų.
Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu V. B. nurodė, kad paaiškinimą pateiks bylos nagrinėjimo metu (b.l. 6).
V. B. kaltė, padarius ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytus nusižengimus taip pat yra grindžiama:
- 2020 m. rugsėjo 23 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. VKTI-ANR_P-4161-2020, surašytu Š. J. pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 23 d., apie 10.30 val., važiavo be leidimo kelių transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viršijant didžiausią leidžiamą bendrąją masę. Bendra masė su kroviniu – 44,65 t (leistina bendra masė su kroviniu – 25 t), neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t), bendra masė su kroviniu viršyta - 19,05 t. Taip pat važiavo be leidimo kelių transporto priemone viršijant didžiausią leidžiamąją varančiųjų ašių apkrovą. Varančiųjų ašių apkrova – 30,60 t (leistina varančiųjų ašių apkrova – 18 t) neautomatinių svarstyklių paklaida (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t), varančiųjų ašių apkrova viršyta – 12,15 t. Protokolo skiltyje „Kitos žinios, būtinos bylai išspręsti“ nurodyta, kad buvo pateiktas leidimas (duomenys neskelbtini) važiuoti sunkiasvore transporto priemone, kuriame nurodyta leistina bendroji masė 36 t, kuris pripažįstamas negaliojančiu, kadangi viršytas leidime nurodytas svoris. (b.l. 2);
- Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. rugsėjo 23 d. svėrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pasvėrus transporto priemonę „Liebherr LTM 1060-31“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas faktinis svoris - 44,05 t (įvertinus paklaidą), perkrauta – 19,05 t ir svėrimo kvitu, kuriame pasirašė šią transporto priemonę vairavęs asmuo – Š. J. (b.l. 3);
- 2020 m. sausio 21 d. patikros sertifikatu Nr. 1226982, iš kurio matyti, kad automobilių svarstyklių patikra galioja iki 2021 m. sausio 20 d. (b.l. 4);
- Š. J. paaiškinimu dėl krovinio vežimo, kuriame nurodoma, kad maršrutu Kaunas-Elektrėnai buvo vežamas nedalomas krovinys – kranas, kurio svoris 44 tonos (b.l. 4).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu pateikė papildomus duomenis – savaeigio krano Liebherr LTM 1060-31, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo ir techninės apžiūros talono kopiją, pažymą apie įrenginio įregistravimą potencialiai pavojingų įrenginių registre, išrašą iš potencialiai pavojingo įrenginio techninių dokumentų, pažymą apie UAB „(duomenys neskelbtini).“ sumokėtą rinkliavą už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais, Lietuvos transporto saugos administracijos pažymos kopija su įmokos apmokėjimo patvirtinimu, iš kurių matyti, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo sumokėtas 21,56 eurų dydžio mokestis už važiavimą keliais transportui, kurio gabaritai, ašių apkrova, masė viršija leidžiamuosius.
ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis užtraukia baudą vairuotojams nuo 900 iki 2000 eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 1150 iki 3500 eurų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę teismo posėdyje pripažino iš dalies, teigdamas, kad trijų ašių savaeigis kranas Liebherr LTM 1060-31, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), protokole nurodytu laiku turėjo išduotą leidimą važiuoti sunkiasvore transporto priemone, kuriame nurodyta leistina bendroji masė – 36 tonos. Pagal gamintojų techninius parametrus šio trijų ašių savaeigio krano svoris negali būti mažesnis, nei 36 tonos (kiekvienai ašiai tenka po 12 tonų svorio), todėl viršsvorį reikėtų skaičiuoti ne nuo 25 tonų, kaip teigiama protokole, o nuo 36 tonų.
Teismas, įvertinęs surinktą medžiagą, sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. B. kaltę, padarius ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ III skyriaus, reglamentuojančio didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais krovininių automobilių, autobusų ir jų junginių masę, 15.3 punkte nurodoma, kad krovininių automobilių, turinčių tris ir daugiau ašių, didžiausia leidžiama masė yra 25 t.; IV skyriaus, reglamentuojančio didžiausiąsias leidžiamas naudojantis keliais krovininių automobilių, autobusų ir jų junginių ašies (ašių) apkrovas, 26.3 punkte nurodoma, kad bendroji krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrova, priklausomai nuo atstumo d (metrais) tarp ašių, neturi viršyti (1,30 ? d < 1,80) 18 t.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą.
Analizuojant šias teisės normas yra akivaizdu, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios didžiausia leidžiama masė yra 25 tonos, varančiųjų ašių apkrova – 18 tonų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis galima tik gavus leidimą.
Byloje nustatyta, kad savaeigiui kranui Liebherr LTM 1060-31, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoti sunkiasvore transporto priemone, kuriame nurodyta leistina bendroji masė 36 t (patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, surašytas šio krano vairuotojui Š. J. (skiltis „Kitos žinios, būtinos bylai išspręsti“; b.l. 1)). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad pagal gamintojų techninius parametrus šio trijų ašių savaeigio krano svoris negali būti mažesnis nei 36 tonos, tad išduotas leidimas važiuoti sunkiasvore transporto priemone, kurios leistina bendroji masė yra 36 tonos, atitinka šios transporto priemonės techninius parametrus. Taigi atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat patvirtino (neneigė aplinkybės), jog aktualiu atveju buvo išduotas leidimas, leidžiantis naudotis keliais transporto priemonei, kurios bendroji masė iki 36 tonų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė teismui kvitą, patvirtinantį, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo sumokėtas mokestis už važiavimą keliais transportui, kurio gabaritai, ašių apkrova, masė viršija leidžiamuosius. Byloje esantis 2020 m. rugsėjo 23 d. svėrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 10.29 val. pasvėrus aukščiau minėtą transporto priemonę nustatyta, kad jos bendra masė su kroviniu yra 44,65 t, įvertinus 0,2 t kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaidą, nustatytas 44,05 t svoris; varančiųjų ašių apkrova – 30,60 t, įvertinus 0,2 t kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaidą, nustatyta varančiųjų ašių apkrova - 30,15 t (b.l. 3). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje su svėrimo akte nurodytais svėrimo rezultatais sutiko, jų neginčijo. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti svėrimo akte nurodytais skaičiais, nes byloje esantis patikros sertifikatas patvirtina, kad automobilių svarstyklių patikra galioja iki 2020 m. sausio 21 d. (b.l. 4). Tad šie byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio savaeigio krano Liebherr LTM 1060-31, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendroji masė viršijo leidime nurodytą bendrą 36 tonų masę.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 19 dalies 1 punkte (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.) nurodama, kad jeigu nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys, ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė, kurie yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninius parametrus, yra didesni už leidime naudotis valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis nurodytus matmenis, ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, laikoma, kad jos vairuotojas neturi leidimo, ir tokiai didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį nusižengimą ir gavus naują leidimą naudotis valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Įvertinus nurodytas aplinkybes - tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios ir Š. J. vairuotos sunkiasvorės transporto priemonės faktinė bendroji masė buvo 44,05 t (įvertinus paklaidą), o leidime nurodyta masė yra 36 t, t. y. faktinė masė buvo didesnė už leidime leidžiamą didžiausią masę, spręstina, kad ši aplinkybė atitinka Kelių įstatymo 20 straipsnio 19 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą, įpareigojančią įforminti administracinį nusižengimą, nes tokiu atveju laikoma, kad vairuotojas apskritai neturi leidimo ir tokiai sunkiasvorei transporto priemonei leidžiama važiuoti tik gavus naują leidimą. Kadangi be leidimo galima važiuoti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, kurių didžiausia leidžiama masė yra 25 tonos, o varančiųjų ašių apkrova – 18 tonų, tad viršyta maksimali transporto priemonės bendroji masė turi būti skaičiuojama nuo 25 tonų, t.y. didžiausios leidžiamos masės, kuria leidžiama važiuoti be leidimo, o ne nuo 36 tonų, kaip teigia V. B.. Atitinkamai ir varančių ašių apkrova turi būti skaičiuojama nuo didžiausios varančiųjų ašių apkrovos masės, kuria leidžiama važiuoti be leidimo, t.y. nuo 18 tonų.
Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog negalima formuoti tokios praktikos, pagal kurią viršijus leidime nurodytus dydžius būtų baudžiama tik už tą dalį, kuri viršija leidime nurodytus dydžius, nes tai reikštų, kad vežėjai tiesiog būtų skatinami rizikuoti eismo dalyvių saugumu, nes dėl perkrovų gali neatlaikyti automobilio ar kelio konstrukcijos, sunkiau būtų sustabdyti automobilį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. e2AT-66-677/2016; 2AT-29-693/2019).
Pastebėtina, kad nors teismui pateikti duomenys, kad minėta transporto priemonė yra įregistruota potencialiai pavojingų įrenginių registre, kad pagal techninės apžiūros taloną didžiausia jos masė – 44 tonos ir pan., taip pat paaiškinimai, jog minėta transporto priemonė atitinka reglemtnų reikalavimus ir pan., šios aplinkybės niekaip nepaneigia jau minėto nustatyto fakto, kad pasvėrus minėtą transporto priemonę nurodytu laiku ir vietoje, jos masė ir ašių apkrovos viršijo leidime nurodytą didžiausią leidžiamą svorį.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. B. veiksmai protokole tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, kadangi savaeigė transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo be leidimo, viršijant didžiausią leidžiamąją bendrąją masę 19,05 t (44,05 t – 25 t = 19,05 t) ir viršijant didžiausią varančiųjų ašių apkrovą 12,15 t (30,15 t – 18 t = 12,15 t), t.y. didžiausia leidžiama ašies apkrova buvo viršyta daugiau kaip 4 tonomis ir didžiausia leidžiama masė viršyta daugiau kaip 8 tonomis, o V. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad savaeigė transporto priemonė atitiktų kelių eismo saugumo reikalavimus, kitas krovinių vežimo sąlygas ir nebūtų viršyta transporto priemonės bendroji masė ir varančiųjų ašių apkrovos, todėl jis baustinas.
Pastebėtina, kad teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog vieno iš ANK 459 straipsnio 6 dalyje nustatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme nustatyto subjekto administracinės atsakomybės, pavyzdžiui, vairuotojo nubaudimas nešalina įmonės vadovo administracinės atsakomybės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-6-788/2017, 2AT-65-697/2019). Atitinkamai V. B. laikytinas tinkamu atsakomybės pagal nurodytą straipsnį subjektu.
Kaip jau buvo minėta, ANK 459 straipsnio 6 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 1150 iki 3500 eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, vis dėlto, atsižvelgtina į tai, kad faktinių aplinkybių asmuo neginčijo, tačiau nesutiko su jų vertinimu. Teismas atsižvelgia ir į padaryto nusižengimų pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. B. – byloje nėra duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, jis administracine tvarka nebaustas. Todėl įvertinus šiuos asmenį charakterizuojančius duomenis, aplinkybę, kad leidimas buvo gautas, tačiau mažesnei leidžiamai masei – 36 tonoms, kuri ir buvo viršyta konkrečiu atveju, nesant duomenų, paneigiančių asmens paaiškinimus, jog įmonėje, kuriai jis vadovauja ir kurioje yra daug sunkiasvorių ir pan. transporto priemonių, rūpinamasi leidimais, sumokamos pakankamai didelės sumos naudotis keliais ir pan., sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti V. B. mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti jam 500 (penkių šimtų) eurų baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20124479799.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).