Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1518-601-2009].doc
Bylos nr.: 2S-1518-601/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                           Civilinė byla Nr. 2S-1518-601/2009

Procesinio sprendimo kategorija: 128.2; 128.19; 106.8.1; 122.1.; 122.3.; 122.4

(S)

Pirmosios instancijos teismo teisėja Izolda Nėnienė

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. lapkričio 12 d.

Kaunas

             

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. B. ir R. L. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarties, kuria pareiškėjų pareiškimas dėl termino nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas teisme,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjai D. B. ir R. L. teismo prašė:

1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. U., gim. (duomenys neskelbtini) miręs 1954-04-30, iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 4,5 ha ir 12 ha žemės (su trobesiais); 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-05-11 pažyma apie nekilnojamąjį turtą R4-2369, priklauso D. B. ir R. L. proseneliui A. U., gim. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini); 3) atnaujinti D. B. ir R. L. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. U., gim. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytus 12 ha žemės, nuosavybės teisę į žemę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą dėl termino nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nustatė, kad pareiškėjai prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus teismui pateikė atitinkamus dokumentus apie prosenelio A. U. turėtą nuosavybę, kurių juridinę reikšmę turėtų įvertinti ir priimti sprendimą dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo ne teismas, bet institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Pareiškėjai į tokią instituciją nesikreipė, todėl teismas laikė, jog pareiškėjams dar negavus atitinkamos institucijos išvados dėl nuosavybės teisę įrodančių dokumentų pakankamumo ar nepakankamumo, juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatinėjamas. Pareiškimas, atnaujinti praleistą terminą, prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti, bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas, kadangi dėl termino nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinimo pareiškėjai turėtų kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą (LAT 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008).

Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti 2009-06-12 Prienų rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Motyvuose nurodo:

1) byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, kadangi pareiškėjų prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra kildinamas iš civilinių teisinių santykių ir apima reikalavimą susijusį su viešųjų teisės normų taikymu;

2) tik teismui nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus, įstatymo nustatyto termino atnaujinimas sukeltų pareiškėjams teisines pasekmes, t. y. galimybę pateikti institucijai vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus;

2) iš pareiškėjų teismui pateiktų išlikusių archyvinių dokumentų, matyti, jog duomenų apie A. U. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę nerasta, dėl ko pareiškėjai, negalėdami kitokia tvarka gauti juridinę reikšmę turinčius faktus patvirtinančių dokumentų, išnaudoję visas ikiteismines priemones, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas aptaręs bylos teismingumo klausimą pagrįstai pareiškėjų pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu.

Dėl termino atnaujinimo.

1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau tekste Įstatymas) 10 str. 1 ir 4 d. nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso stadija. Būtina atsižvelgti į tai, jog išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso, o pagal specialiuosiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008). Taigi, pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau tekste Įstatymas) 17 str. prašymas atkurti nuosavybės teises turi būti paduotas įgaliotai viešojo administravimo institucijai. Šios institucijos atlieka viešojo administravimo veiksmus. Dėl šių institucijų  veiksmų (neveikimo) asmuo, kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę paduoti skundą (prašymą)  ne bendrosios kompetencijos, o administraciniam teismui, taigi šiame procese kylantys ginčai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti pareiškėjai kreipėsi tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą. Remiantis aukščiau nustatytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad tik asmeniui kreipusis su prašymu į atitinkamą valstybės instituciją, jis įgyja teisę kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą, be to,  kilęs ginčas dėl praleisto termino prašymui atkurti nuosavybės teises atnaujinti nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, dėl ko spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų pareiškimą atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme  (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Pareiškime pareiškėjai prašė teismą ne tik atnaujinti praleistą terminą prašymui pateikti, bet ir nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad A. U. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 4,5 ha ir 12 ha žemės (su trobesiais) ir kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-05-11 pažyma apie nekilnojamąjį turtą R4-2369, priklauso D. B. ir R. L. proseneliui A. U.. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka, nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus galima nustatyti, kai yra šios aplinkybės: ) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai teismui pateikė dokumentus apie savo prosenelio A. U. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą nuosavybę bei, kad jam priklauso Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-05-11 pažyma apie nekilnojamąjį turtą R4-2369. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šių dokumentų juridinę reikšmę turėtų įvertinti ir priimti sprendimą dėl šių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pakankamumo ar nepakankamumo ne teismas, bet institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Pareiškėjai teismui nepateikė duomenų, jog yra kreipęsi su prašymu atkurti nuosavybės teises į tokią instituciją ir yra gavę atsakymą dėl pateiktų dokumentų nepakankamumo, kas ir būtų pagrindas nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus. Be to pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas, o asmuo siekiantis ją įgyvendinti visų pirma turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises, todėl nesant įgaliotai viešo administravimo institucijai pateikto pareiškėjų prašymo atkurti nuosavybės teises, negali būti teisme nustatinėjami pareiškėjų prašomi juridinę reikšmę turintys faktai (bei vertinami teismui pateikti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai), kadangi jie nesukels pareiškėjams jokių teisinių pasekmių (nesukurs jokių subjektinių teisių), dėl ko laikytina, jog pirmosios instancijos pagrįstai pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė procesinės teisės normas, todėl tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a :

 

Atskirąjį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                             Evaldas Burzdikas

 

Kolegijos teisėjai                                                                                                     Algirdas Remeika

 

                                                                                                                     Egidijus Tamašauskas