Civilinė byla Nr. e2-333-840/ 2018

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01551-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.1; 2.6.10.2; 2.6.10.5.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 20 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,

sekretoriaujant Editai Juršienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Kauno teritorinės ligonių kasos, atstovei R. O.,

atsakovės UAB „Roko sodyba“ atstovams advokato padėjėjui K. V. ir direktorei J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Kauno teritorinės ligonių kasos, patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Roko sodyba“ dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškinys

1. Ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Kauno teritorinės ligonių kasos, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Roko sodyba“ 3616,31 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo ir 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų.

I. Š. pozicijos

2. Teismo posėdžio metu ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Kauno teritorinės ligonių kasos, atstovė R. O. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

              3. Atsakovės UAB „Roko sodyba“ atstovai advokato padėjėjas K. V. ir direktorė J. S. teismo posėdžio metu su ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškiniu dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo nesutiko ir prašė jį atmesti.

III. Ieškinio argumentai

4. Ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Kauno teritorinės ligonių kasos, reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino ieškovės atstovė R. O.:

4.1. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas (toliau – Sveikatos centras) pranešė ieškovei, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kaišiadorių rajono savivaldybėje buvo užregistruotas salmoneliozės protrūkis, kilęs dėl maisto tvarkymo subjekto kaltės, – sveikatos priežiūros įstaigose dvylikai asmenų nustatytos ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų diagnozės, susijusios su tuo pačiu infekcijos perdavimo veiksniu, t. y. su 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kaišiadorių rajono kaimo turizmo sodyboje – UAB „Roko sodyba“, kavinėje, – valgytu maistu, o taip pat ir namų gamybos tortu „Ramunėlė“ su juodaisiais serbentais.

4.2. Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis dvylikai iš Sveikatos centro rašte nurodytų asmenų buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26–27 straipsniais ir ieškinyje nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų nuostatomis, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Visa suteiktų paslaugų kaina – 3616,31 Eur (2810,72 Eur už stacionarines paslaugas ir 805,59 Eur už ambulatorines paslaugas):

1) V. B. VšĮ Kaišiadorių ligoninėje dėl funkcinės dispepsijos 2017 m. rugpjūčio 12 d. buvo suteikta ambulatorinė stebėjimo paslauga (suaugusiems) (suteiktos paslaugos kaina – 78,25 Eur);

2) G. K. buvo suteiktos šios ambulatorinės paslaugos: a) 2017 m. rugpjūčio 11 d. dėl karščiavimo VšĮ Kaišiadorių ligoninėje – priėmimo skubiosios pagalbos paslauga V (suteiktos paslaugos kaina – 34,51 Eur); b) 2017 m. rugpjūčio 12 d. dėl gastroenterito ir kolito VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje – priėmimo skubiosios pagalbos paslauga V (suteiktos paslaugos kaina – 34,51 Eur);

3) V. K. buvo suteiktos stacionarinės paslaugos – dėl bakterijų sukeltos žarnyno infekcijos nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo gydoma VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje (suteiktų paslaugų kaina – 702,68 Eur);

4) E. B. VšĮ Kaišiadorių ligoninėje buvo suteiktos šios ambulatorinės paslaugos: a) 2017 m. rugpjūčio 11 d. dėl enterovirusų sukeltos infekcijos – stebėjimo paslauga (vaikams) (suteiktos paslaugos kaina – 78,25 Eur); b) 2017 m. rugpjūčio 13 d. dėl bakterijų sukeltos žarnyno infekcijos – stebėjimo paslauga (vaikams) (suteiktos paslaugos kaina – 78,25 Eur); c) 2017 m. rugpjūčio 14 d., 2017 m. rugpjūčio 15 d., 2017 m. rugpjūčio 16 d. ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. dėl bakterijų sukeltos žarnyno infekcijos – dienos stacionaro paslaugos (vaikų ligos) (suteiktų paslaugų kaina – 55,28 Eur);

5) D. B. buvo suteiktos šios ambulatorinės paslaugos: a) 2017 m. rugpjūčio 11 d. dėl karščiavimo VšĮ Kaišiadorių ligoninėje – priėmimo skubiosios pagalbos paslauga V (suteiktos paslaugos kaina – 34,51 Eur); b) 2017 m. rugpjūčio 12 d. dėl bakterijų sukeltos žarnyno infekcijos VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje – priėmimo skubiosios pagalbos paslauga V (suteiktos paslaugos kaina – 34,51 Eur);

6) K. B. buvo suteiktos šios ambulatorinės paslaugos: a) 2017 m. rugpjūčio 11 d. dėl karščiavimo VšĮ Kaišiadorių ligoninėje – priėmimo skubiosios pagalbos paslauga V (suteiktos paslaugos kaina – 34,51 Eur); b) 2017 m. rugpjūčio 12 d. dėl bakterijų sukeltos žarnyno infekcijos VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje – priėmimo skubiosios pagalbos paslauga V (suteiktos paslaugos kaina – 34,51 Eur);

7) D. K. buvo suteiktos stacionarinės paslaugos – dėl salmonelių sukelto enterito nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. buvo gydomas VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje (suteiktų paslaugų kaina – 702,68 Eur);

8) M. K. VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje buvo suteiktos šios paslaugos: a) dėl salmonelių sukeltos enterito nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo gydoma stacionare (suteiktų paslaugų kaina – 702,68 Eur); b) dėl dirgliosios žarnos sindromo, su viduriavimu, 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo suteiktos ambulatorinė vaikų gastroenterologo paslauga (suteiktos paslaugos kaina – 22,83 Eur);

9) G. K. VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje buvo suteiktos šios paslaugos: a) dėl salmonelių sukelto enterito nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo gydoma stacionare (suteiktų paslaugų kaina – 702,68 Eur); b) dėl salmonelių sukelto enterito 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo suteiktos ambulatorinė vaikų gastroenterologo paslauga (suteiktos paslaugos kaina – 16,41 Eur);

10) R. T. buvo suteiktos šios ambulatorinės paslaugos: a) 2017 m. rugpjūčio 12 d. dėl karščiavimo VšĮ Kaišiadorių ligoninėje – priėmimo skubiosios pagalbos paslauga V (suteiktos paslaugos kaina – 34,51 Eur); b) 2017 m. rugpjūčio 12 d. dėl gastroenterito ir kolito VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje – stebėjimo paslauga (suaugusiems) (suteiktos paslaugos kaina – 78,25 Eur);

11) G. M. 2017 m. rugpjūčio 12 d. dėl bakterijų sukeltos žarnyno infekcijos VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje buvo suteikta ambulatorinė paslauga – stebėjimo paslauga (suaugusiems) (suteiktos paslaugos kaina – 78,25 Eur);

12) I. M. 2017 m. rugpjūčio 12 d. dėl salmonelių sukelto enterito VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje buvo suteikta ambulatorinė paslauga – stebėjimo paslauga (suaugusiems) (suteiktos paslaugos kaina – 78,25 Eur).

4.3. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT Kaišiadorių VMVT) informavo ieškovę, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d., reaguojant į tos pačios dienos skundą, neplaninio patikrinimo metu UAB „Roko sodyba“ kavinėje rasta grubių pažeidimų, dėl ko buvo sustabdyta nurodytos kavinės maisto tvarkymo veikla iki kol bus priimtas VMVT Kaišiadorių VMVT viršininko sprendimas. VMVT Kaišiadorių VMVT 2017 m. rugpjūčio 11 d. viešojo maitinimo įmonės patikrinimo akte nurodyta: maisto gamybos patalpos bei paviršiai nėra tinkamai išdezinfekuoti, vienas iš darbuotojų nėra laiku pasitikrinęs sveikatos (pasikartojantis pažeidimas), šaldymo įrenginiuose rasti pasigaminti pusgaminiai ir gaminiai be jokios informacijos, kada jie pagaminti, taip pat rasta žaliavų be ženklinimo etikečių, žaliavos nėra laikomos pagal gamintojo nurodytas laikymo sąlygas (2 šaldytuvuose, kuriuose laikomi pusgaminiai ir gaminiai rasta per aukšta temperatūra: +10,9 ir +15,3°C), daugumos žaliavų, maisto produktų, patiekalų tinkamumo vartoti terminai nežinomi, nes produktai neženklinti, neužtikrinta, kad tvarkant maistą būtų išvengta kryžminės taršos, be to, nebuvo pateiktos keptos vištos gabaliukų su obuoliais salotų, gamintų 2017 m. rugpjūčio 10 d., receptūros. 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvo priimti du VMVT Kaišiadorių VMVT sprendimai: „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ ir „Dėl produktų tiekimo rinkai uždraudimo“. Atlikus pakartotinį patikrinimą 2017 m. rugpjūčio 18 d., kavinės maisto tvarkymo veikla nebuvo atnaujinta. 2017 m. rugpjūčio 30 d. iš UAB „Roko sodyba“ kavinės maisto tvarkymo patalpų buvo paimtas pakartotinis mėginys įvertinti dezinfekcijos efektyvumą. Iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto gavus tyrimo protokolą su rezultatais dėl 2017 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Roko sodyba“ kavinėje paimtų mėginių, 2017 m. rugsėjo 6 d. UAB „Roko sodyba“ kavinės maisto tvarkymo veikla atnaujinta, tačiau 2017 m. spalio 5 d. UAB „Roko sodyba“ direktorei J. S. už 2017 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Roko sodyba“ kavinėje rastus higienos, personalo higienos, savikontrolės, atsekamumo, laikymo sąlygų ir tinkamumo vartoti terminų pažeidimus taikyta administracinė atsakomybė. Pažymėtina, kad nurodyto nutarimo dėl administracinės atsakomybės taikymo įmonės vadovė neskundė.

4.4. Sveikatos centras informavo ieškovę, kad, atlikus salmoneliozės protrūkio, užregistruoto 2017 m. rugpjūčio 10 d., kaimo turizmo sodybos „Roko sodyba“ kavinėje epidemiologinę diagnostiką, daroma prielaida apie tikėtiną tarpusavyje epidemiologiškai susijusių laiko ir vietos požiūriu dvylikos nustatytų salmoneliozės atvejų atsiradimą ir išplitimą, susijusį su tuo pačiu infekcijos perdavimo rizikos veiksniu – namų gamybos tortu „Ramunėlė“ su juodaisiais serbentais, pateiktu giminių susitikime vakarienės metu. 2017 m. rugpjūčio 10 d. kavinėje priimtas ir leistas vartoti pobūvio dalyvių atsineštas tortas be įsigijimą ir kokybę patvirtinančių dokumentų yra grubus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. B1-141 „Dėl maisto saugos ir higienos“ nepaisymas (1.1. punktas – nurodau viešojo maitinimo įmonėms (restoranams, kavinėms, užkandinėms ir kt.) organizuojant pobūvius, šventes ar kitus renginius, nepriimti iš paslaugos užsakovų pirkto ar namuose gaminto maisto), kadangi viešojo maitinimo įmonės, tvarkydamos maistą privalo užtikrinti jo saugą ir higieną bei užkirsti kelią žmonių ūmiems infekciniams žarnyno susirgimams. Sveikatos centro 2017 m. rugpjūčio 25 rašte nurodyta, kad ir pačios atsakovės UAB „Roko sodyba“ tvarkytas maistas nebuvo saugus. Minėtame rašte nurodytos dvi žarnyno užkrečiamų ligų priežastys – aptiktas S. enteriditis ir patvirtintos salmonėlių sukelto enterito diagnozės bei aptiktos bakterijų sukeltos žarnyno infekcijos, susijusios su tuo pačiu infekcijos perdavimo veiksmu – 2017 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Roko sodyboje“ valgytų maistu. Kontrolę atlikę specialistai konstatavo, kad riziką turėjo ir ūmią žarnyno infekciją galėjo sukelti ne tik trečiųjų asmenų atsineštas tortas, bet ir pobūvio metu valgytas maistas: salotos su feta sūriu, cezario salotos su vištiena, mėsyčių asorti, kepta vištienos šlaunelių mėsa. VMVT Kaišiadorių VMVT 2017 m. rugsėjo 18 d rašte taip pat nurodyta, kad atsakovės marinuotoje vištienoje rasta e.coli (žarninė lazdelė). Už šį maistą buvo atsakinga būtent atsakovė UAB „Roko sodyba“, ką patvirtina teismui pateikti elektroniniai laiškai dėl meniu derinimo.

4.5. Pagal Maisto tvarkymo subjektų registro (http://vmvt.lt/opendata/mtsr/index.php) duomenis atsakovė UAB „Roko sodyba“ nuo 2014 m. balandžio 4 d. yra įtraukta į maisto tvarkymo subjektų sąrašą. Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad maisto tvarkymo subjektai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, o 6 dalyje nurodyta, kad maisto tvarkymo subjektai ar tiekėjai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka atlygina dėl netinkamos maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugos ar kokybės atsiradusią žalą vartotojams.

4.6. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/ 2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 18 straipsnis numato, kad turi būti galimybė visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną ir kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą. Maisto ir pašarų verslo operatoriai turi įstengti nustatyti kiekvieną asmenį, pateikusį jiems maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną bei kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą. Tam tikslui minėti operatoriai privalo vietoje turėti sistemas bei taikyti procedūras, suteikiančias galimybę kompetentingų institucijų prašymu pateikti joms šią informaciją.

4.7. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/ 2004 dėl maisto produktų higienos nurodo, jog: visi maisto tvarkymo subjektai turėtų užtikrinti, kad maisto saugos reikalavimų laikymuisi visoje maisto grandinėje nebūtų daroma jokių kompromisų (reglamento įvado 8 punktas); maisto tvarkymo subjektai diegia, įgyvendina ir vykdo nuolatinę procedūrą ar procedūras, paremtas Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos (RVASVT) principais, kurie susideda iš tokių komponentų: a) rizikos veiksnių, kuriems reikia užkirsti kelią, pašalinti ar sumažinti iki priimtino lygio, identifikavimas; b) svarbių valdymo taškų identifikavimas tame etape ar etapuose, kuriuose valdymas yra esminis dalykas užkertant kelią rizikos veiksniui ar jį pašalinant arba sumažinant jį iki priimtino lygio; c) kritinių svarbių valdymo taškų ribų nustatymas, kai nubrėžiama riba tarp to, kas priimtina ir kas nepriimtina, kad būtų vykdoma identifikuotų rizikos veiksnių prevencija, šalinimas ar jų sumažinimas (5 straipsnio 1–2 dalys).

4.8. Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 1 punkte numatyta, kad maisto verslo operatoriai (maisto tvarkymo subjektai) turi užtikrinti, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi šioje higienos normoje bei kituose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose maisto saugą ir higieną reglamentuojančių reikalavimų.

4.9. Maisto tvarkymo subjekto sąvoka pagal dabartinę reglamentaciją yra labai plati ir apima ne tik gamintojus ar tiekėjus. Vadovaujantis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 178/ 2002, numatančio bendruosius principus ir reikalavimus dėl maisto saugos, 3 straipsnio 3 punktu, maisto verslo operatoriumi laikomi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie yra atsakingi, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Pagal šio reglamento 3 straipsnio 2 punktą, maisto verslu laikoma pelno siekianti ar nesiekianti veikla, susijusi su bet kuriais maisto grandinės etapais. Maisto įstatymo 2 straipsnio 5 bei 6 dalys detalizuoja maisto tvarkymo bei maisto tvarkymo vietos sąvokas. Maisto tvarkymas apibrėžiamas kaip bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo ar atskiromis jo sudėtinėmis dalimis, galintys turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei. Maisto tvarkymo vieta laikoma viešųjų ar privačių juridinių asmenų vieta (įskaitant teritoriją, statinius ir transporto priemones), kurioje tvarkomas maistas. Taigi, maisto versle erdvė „nuo lauko iki stalo“ patenka į maisto tvarkymo subjekto kontrolės sritį, kurioje privalu užtikrinti maisto saugą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų įgyvendinimą. Bendrąja prasme maitinimo įstaigos, kurios pačios nei gamina, nei ruošia maisto, taip pat privalo atitinkamai veikti bei laikytis imperatyvo, kad nesaugus maistas, nepriklausomai nuo to, kas jį gamino ar tiekė, negali patekti „ant stalo“. Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Roko sodyba“ kontroliuojamam verslui, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovei priklausiusias patalpas, kuriose vyko pobūvis, buvo taikomi nurodytų teisės aktų keliami reikalavimai bei juose įtvirtintos pareigos. Atsakovė UAB „Roko sodyba“ nesilaikė šiame reglamente numatytų reikalavimų, kadangi nesiėmė jokių priemonių rizikos veiksniams pašalinti, t. y. leido įsinešti svečiams namų gamybos tortą, neturėjo ir negalėjo pateikti atsakingoms institucijoms įsinešto torto įsigijimą ir kokybę patvirtinančių dokumentų. Taip pat atsakovė pažeidė 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/ 2004I priedo I skyriaus 4 dalį, II skyriaus 1 dalies a, b ir f punktų bei IX skyriaus 5 dalies reikalavimus, kadangi maisto gaminimo patalpos ir paviršiai nebuvo tinkamai prižiūrimi, dezinfekuojami. Be to, 2017 m. rugpjūčio 11 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovės UAB „Roko sodyba“ kavinės šaldytuvuose rasta įstatymų nustatyta tvarka neženklintų maisto produktų, gaminių, pusgaminių.

4.10. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/ 2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, 30 konstatuojamoje dalyje numatyta, kad maisto tvarkymo subjektui „<...> turi būti numatyta pirminė teisinė atsakomybė užtikrinant maisto saugą“. Kartu 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/ 2004 dėl maisto produktų higienos 1 straipsnio 1 dalies a) bei b) punktuose taip pat yra įtvirtintas principas, pagal kurį pirminė atsakomybė už maisto saugą tenka maisto tvarkymo subjektui, bei konstatuojama, kad maisto saugą būtina garantuoti visuose maisto grandinės etapuose. Nuostata, kad maistas visuose etapuose turi būti tvarkomas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų taip pat yra įtvirtinta Maisto įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje. Galiausiai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. B1-141 „Dėl maisto saugos ir higienos“ 1.1 punkte numatyta, kad siekiant užtikrinti maisto saugą ir higieną bei užkirsti kelią žmonių ūmiems infekciniams žarnyno susirgimams, viešojo maitinimo įstaigos, tvarkydamos maistą, privalo nepriimti iš paslaugų užsakovų pirkto ar namuose gaminto maisto. Lingvistiniu metodu aiškinantis žodžio „nepriimti“ reikšmę, aktualus yra žodis „priimti“. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (www.lkz.lt) sąvokos „priimti“ reikšmė apima ne tik fizišką paėmimą, bet tuo pačiu apima ir reikšmes „neatmesti“, „leisti kam būti savo tarpe“. Tai leidžia daryti išvadą, kad teisės aktuose įtvirtintos pareigos iš esmės reiškia, kad už maisto saugą atsako ne tretieji asmenys, o patys maisto tvarkymo subjektai, kurie, kaip tos srities profesionalai, visuose etapuose, kuriuose jie dalyvauja, turi pasirinkti tokį veikimo būdą ar modelį bei imtis tiek ir tokių prevencinių priemonių, kad būtų pašalinti pavojai sveikatai ar jų išvengta. Kaip profesionalui, maisto tvarkymo subjektui keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, kadangi pasekmės gali turėti išskirtinės svarbos ne tik tam tikrai atskirai asmenų grupei, bet ir visuomenei.

4.11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.245 straipsnio 4 dalį ir 6.246 straipsnį deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai.

4.12. Nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Roko sodyba“ prievolė atlyginti turtinę žalą atsiranda konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) ji neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

4.13. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet jie prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis Nr. 3K-7-144/ 2014). Tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra ir tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis Nr. 3K-7-144/ 2014, 2016 m. kovo 2 d. nutartis Nr. 3K-3-132-695/ 2016). Nagrinėjamu atveju yra tiesioginis priežastinis ryšys. Siekiant apsaugoti vartotojus, teisės aktuose yra įtvirtintas pirminės maisto tvarkymo subjekto atsakomybės principas.

4.14. Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, žala taip pat gali būti pripažįstama nauda, kurią dėl neteisėtų veiksmų gavo už juos atsakingas asmuo.

4.15. Atsakovė UAB „Roko sodyba“ nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnyje numatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalis numato prievolę atsakingam asmeniui padarytą žalą visiškai atlyginti. Tarp minėto asmens veiksmų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi atsakovė UAB „Roko sodyba“ nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir neužtikrino, kad:

• kavinėje nebūtų priimtas ir leistas vartoti pobūvio dalyvių atsineštas tortas be įsigijimą ir kokybę patvirtinančių dokumentų;
• maisto gaminimo patalpos ir paviršiai būtų tinkamai ir laiku dezinfekuoti;
• maisto produktai, pagaminti pusgaminiai ir gaminiai būtų laikomi tinkamomis sąlygomis ir tinkamai ženklinami;
• darbuotojai laiku pasitikrintų sveikatą,

dėl ko susirgo dvylika asmenų, už kurių gydymą buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų – 3616,31 Eur, – kas yra žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti.

4.16. Duomenų, kad UAB „Roko sodyba“ nagrinėjamu atveju ėmėsi vienkartinių atsargumo priemonių rizikai sumažinti (pvz., draudimas užsakovams atsinešti ir vartoti jų pačių gamybos maistą) nenustatyta. Pažymėtina, kad užsakovai ir jų svečiai atsakovės patalpose buvo palikti vakarieniauti privačiai, vieni, o į patalpas atsakovės darbuotojai atėjo tik kai baigėsi vakarienė, todėl ir nebuvo pastebėta, kad buvo vartotas ne atsakovės patiektas maistas. Toks atsakovės pasyvus elgesys tik patvirtina, kad buvo lengvabūdiškai tikimąsi išvengti pasekmių ir nesilaikoma teisės aktais įtvirtintos pareigos aktyviai dalyvauti maisto saugai skirtų teisės aktų reikalavimų įgyvendinime. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Roko sodyba“ nesiėmė pakankamų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta ar sumažinta sveikatos sutrikdymo tikimybė ir/ ar užkrečiamų ligų protrūkis. Priešingai – atsakovė UAB „Roko sodyba“ buvo pasyvi, dėl ko atsirašo žala ne tik svečiams, bet ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Atsižvelgiant į prievolės esmę, atsakovės UAB „Roko sodyba“ statusą bei privalomas turėti žinias, atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog asmens elgesys, neatitinkantis normalių, paprastai reikalaujamų atidaus, atsargaus elgesio reikalavimų įvardijamas kaip rūpestingumo pareigos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis Nr. 3K-3-59/ 2010), kuris sąlygoja atsakomybės kylimą. Pastebėtina, kad net jei teismas ir vertintų, kad šiuo atveju tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Roko sodyba“ veiksmų ir atsiradusios žalos nėra, civilinei atsakomybei taikyti, kaip jau buvo minėta, pakanka ir netiesioginio priežastinio ryšio. Šiuo atveju atsakovės veiksmai nebuvo pernelyg nutolę nuo žalingų pasekmių. Jei atsakovės darbuotojai būtų sistemingai prižiūrėję patalpas, kuriose vyko giminių susitikimas ir kontroliavę, koks maistas yra „ant stalo“, tai laiku būtų nustatę, kad atsineštas tortas yra ne iš atsakovės pagaminto meniu ir laiku būtų galėję pašalinti visą neigiamų padarinių visumą. Toks atsakovės UAB „Roko sodyba“ neveikimas ir pasyvus elgesys sudarė sąlygas žalai atsirasti ar jai padidėti.

4.17. Pažymėtina, kad net ir esant skolininkų (pažeidėjų) daugetui, šioje byloje būtų konstatuotinas objektyvusis bendrininkavimas. Objektyvaus bendrininkavimo atveju pažeidėjų bendrumas akivaizdžiai nėra išreikštas, keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalą, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyvaus bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, todėl konstatuotinas žalos nedalomumas bei veiksmų bendrumas objektyviąja prasme, kam taikytina solidarioji atsakomybė (Lietuvos Respublikos CK 6.279 straipsnio 1 dalis), t. y. žalos atlyginimo galima reikalauti iš bet kurio skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis Nr. 3K-3-132-695/ 2016). Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis Nr. Nr. 3K-3-59/ 2008; 2014 m. kovo 3 d. nutartis Nr. 3K-7-144/ 2014). Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Roko sodyba“ vaidmuo dėl atsiradusių padarinių yra ne mažiau svarus ir reikšmingas nei pobūvio dalyvio, kuris atsinešė tortą. Abu prisidėjo prie žalos padarymo, nes jei bent vienas nebūtų atlikęs veiksmų, t. y. atsakovė būtų tinkamai kontroliavusi maisto atsekamumą bei maisto saugą, o pobūvio dalyvis, kuris šiuo metu taip ir nėra identifikuotas, nebūtų atsinešęs nesuderinto maisto, nebūtų atsiradę galutiniai teisiniai padariniai. Atsakovei, kaip profesionalei, yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo, sąžiningumo reikalavimai, nei paprastam vartotojui, kartu ir didesnė atsakomybė už neteisėtų veiksmų padarinius. Apskritai, atsakovės UAB „Roko sodyba“ veiksmai susiję su visos žalos atsiradimu, o ne tik su jos tam tikros dalies. Infekcijos protrūkis ir žalingos pasekmės pobūvio metu iš viso nebūtų atsiradę, jei atsakovė būtų ėmusis aktyvių veiksmų, t. y. pati pašalinusi meniu nebuvusį produktą arba nurodžiusi vartotojams jį pašalinti.

4.18. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu), tai reiškia, kad nereikalaujama visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Ieškovės nuomone į bylą pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą apie atsakovės UAB „Roko sodyba“ civilinės atsakomybės atsiradimą.

4.19. Sveikatos draudimo įstatyme nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdo naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos (4 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai, 31 straipsnio 1 punktas ir 34 straipsnio 1 punktas).

4.20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas – nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Roko sodyba“ – privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

5. Ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Kauno teritorinės ligonių kasos, savo reikalavimus grindžiami šiais bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais rašytiniais įrodymais: Sveikatos centro 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštais; Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA/ medicininių dokumentų išrašu; VMVT Kaišiadorių VMVT 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d. raštais; VMVT Kaišiadorių VMVT 2017 m. rugpjūčio 11 d. viešojo maitinimo įmonės patikrinimo aktu; VMVT Kaišiadorių VMVT viršininko 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimais „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ ir „Dėl produktų tiekimo rinkai uždraudimo“; VMVT Kaišiadorių VMVT 2017 m. spalio 5 d. UAB „Roko sodyba“ direktorei J. S. surašytais administraciniu nurodymu ir administracinio nusižengimo protokolu; maisto tvarkymo subjektų sąrašo išrašu; Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos mokėjimus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto VšĮ Kaišiadorių ligoninei ir VšĮ Kauno klinikinei ligoninei patvirtinčiais įrodymais.

IV. Atsikirtimai į ieškinį

6. Atsakovės UAB „Roko sodyba“ atsikirtimai į patikslintą ieškinį grindžiami šiais atsiliepime į patikslintą ieškinį ir triplike nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovės atstovai – advokato padėjėjas K. V. ir direktorė J. S.:

6.1. Ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Kauno teritorinės ligonių kasos, nagrinėjamu atveju prašo taikyti atsakovei UAB „Roko sodyba“ civilinę atsakomybę, tačiau civilinės atsakomybės taikymas yra galimas tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą); žalą; kaltę ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kurie buvo tiesioginis žalos atsiradimo rezultatas (Lietuvos Respublikos CK 6.245–6.248 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-206/ 2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 3K-7-345/ 2007). Nagrinėjamu atveju nėra visų šių civilinės atsakomybės sąlygų, kadangi ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo atsakovės UAB „R. S.“ atlyginti ne dėl atsakovės veiksmų (veikimą ar neveikimą) atsiradusią žalą.

6.2. Atsakovė UAB „R. S.“ pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju VMVT Kaišiadorių VMVT nustatė atsakovės veiklos trūkumus (rasta žaliavų be ženklinimo etikečių, nebuvo pateiktos visų patiekalų receptūros, vienas iš darbuotojų nėra laiku pasitikrinęs sveikatos ir pan.), tačiau žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos apmokėjus dvylikos nurodytų asmenų sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryta ne atsakovės veiksmais. Sveikatos centrui atlikus žarnyno infekcijos protrūkio, užregistruoto 2017 m. rugpjūčio 10 d., atsakovės UAB „Roko sodyba“ kavinėje tyrimą, nustatyta, kad žarnyno infekcijos (salmoneliozės) protrūkio šaltinis buvo nuo žarnyno infekcijos nukentėjusių asmenų atsineštas maistas – namų gamybos tortas „Ramunėlė“ su juodaisiais serbentais, – o ne atsakovės patiektas maistas, atsakovės darbuotojai ar maisto gaminimo ar paruošimo sąlygos. Nei iš atsakovės paimti maisto mėginiai, nei iš atsakovės virtuvės paimti paviršių mėginiai, nei atsakovės darbuotojai neturėjo salmoneliozės sukėlėjų. Atsakovė UAB „Roko sodyba“ nebuvo informuota, kad nuo žarnyno infekcijos nukentėję asmenys ketina į atsakovės patalpose vyksiantį renginį atsinešti ir vartoti kitur, ne pas atsakovę, įsigytą ar pagamintą maistą. Atsakovė nedavė sutikimo, kad nuo žarnyno infekcijos nukentėję asmenys vartotų kitą, ne atsakovės patiektą, maistą. Atsakovė nepriėmė iš nuo žarnyno infekcijos nukentėjusių asmenų kitur įsigyto ar pagaminto maisto ir tokio maisto nepatiekė. Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Roko sodyba“ darbuotojai patiekė nuo žarnyno infekcijos nukentėjusiems asmenims atsakovės pagamintą/ paruoštą maistą ir paliko svečius vaišintis vienus, t. y. atsakovės darbuotojai nuo žarnyno infekcijos nukentėjusių asmenų vakarienės nestebėjo, nes tuo metu aptarnavo kitą greta vykusį didelį renginį, ir nuo žarnyno infekcijos nukentėjusių asmenų vartotą atsineštą maistą pastebėjo tik tada, kai nurinkinėjo stalą. Pažymėtina, kad tie patys atsakovės darbuotojai tose pačiose maisto ruošimo patalpose gamino ir paraleliai tiekė maistą kitam sodyboje vykusiam daugiau negu 100 asmenų renginiui, tačiau nė vienas to renginio dalyvis nebuvo užkrėstas kokiomis nors ligomis/ žarnyno infekcijomis. Taip pat pažymėtina, kad teisės aktai nenustato pareigos atsakovei tikrinti/ apžiūrėti atvykstančių svečių krepšius ir daiktus, siekiant nustatyti, ar nėra įsinešamas kitur įsigytas ar namuose pagamintas maistas, kaip ir nenustato reikalavimo atsakovei užtikrinti nuolatinę atvykstančių asmenų kontrolę dėl vartojamo maisto ar kitokio pobūdžio reikalavimų, kurie būtų nukreipti į besąlyginį trečiųjų asmenų paruošto maisto užkardymą.

              6.3. Nagrinėjamu atveju netaikytinos ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nurodytos 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/ 2002, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/ 2004 ir Maisto įstatymo nuostatos, kadangi šie teisės aktai taikytini tik tais atvejais, kai ūkio subjektas savo komercinėje veikloje į rinką pateikia maistą, t. y. kai pats ūkio subjektas pagamina ir/ ar vartotojams pateikia maisto produkciją. Šių teisės aktų nuostatos netaikomos maistui, kurį pasigamina (pasiruošia) patys vartotojai, t. y. nėra taikomos maistui, kurio gamybos ir tiekimo procesuose ūkio subjektas apskritai nedalyvauja.

6.4. Jei vis tik teismas laikytų, kad nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Roko sodyba“ taikytina ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašoma civilinė atsakomybė, prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis yra mažintinas, atsižvelgus į nukentėjusių asmenų didelį neatsargumą, kas nagrinėjamu atveju padėjo žalai atsirasti (Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Nuo žarnyno infekcijos nukentėję asmenys, neinformavę atsakovės darbuotojų ir negavę jų leidimo, vartojo pačių atsineštą namų gamybos tortą su juodaisiais serbentais. Jei atsakovė UAB „Roko sodyba“ būtų apie tai sužinojusi, būtų uždraudusi svečiam vartoti pačių atsinešta namų gamybos tortą ir taip būtų užkirtusi kelią žalai atsirasti. Atsakovės nuomone nagrinėjamu atveju nuo žarnyno infekcijos nukentėjusių asmenų kaltės dėl žarnyno infekcijos protrūkio laipsnis yra savarankiškas pagrindas ne tik sumažinti ieškovės prašomą priteisti žalos atlyginimo dydį, bet ir apskritai atmesti ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

6.5. Atsakovė UAB „Roko sodyba“ prašo atkreipti teismo dėmesį tai, kad dėl teisme nagrinėjamo įvykio atsakovė jau yra pakankamai nubausta: didžiausias pajamas gaunamu metu – vasarą – atsakovės veikla iš karto po žarnyno infekcijos protrūkio buvo sustabdyta net 27 dienas; kompetentingos institucijos visuomenės informavimo priemonėmis paskleidė žinią apie žarnyno infekcijos protrūkį pas atsakovę, dėl ko buvo atšaukti iš anksto užsakyti renginiai; įmonės vadovei skirta administracinė bauda.

7. Atsakovės UAB „Roko sodyba“ atsikirtimai į patikslintą ieškinį grindžiami šiais bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais rašytiniais įrodymais: žaliavų įsigijimą patvirtinančiais dokumentais; atsakovės UAB „Roko sodyba“ ir renginio užsakovės V. K. susirašinėjimu elektroniniais laiškais (2017 m. rugpjūčio 9–10 d.); atsakovės UAB „Roko sodyba“ ir UAB „Dovaina“ 2017 m. gegužės 10 d. nuomos paslaugų teikimo sutartimi; VMVT Kaišiadorių VMVT 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu; VMVT Kaišiadorių VMVT viršininko 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“; VMVT interneto tinklalapio ištrauka; rezervacijų atšaukimą patvirtinančiais įrodymais.

8. Paklausta teismo posėdžio metu, atsakovės UAB „Roko sodyba“ atstovė – direktorė – J. S. paaiškino, kad jos vadovaujama įmonė turi ilgametę valgio tiekimo renginiams patirtį. Teisme nagrinėjamas žarnyno infekcijos protrūkis yra vienintelis jų įmonės veiklos istorijoje. Atsakovė UAB „Roko sodyba“ desertų negamina. Jei renginių užsakovai nori desertų, jiems paaiškinama, kad jais turi pasirūpinti patys – užsisakyti pas desertų tiekėjus/ gamintojus, kurie desertus į renginį pristato su gaminių kokybę patvirtinančiais sertifikatais. Žinoma, galima desertus pristatyti ir iki renginio, atsakovė turi specialius/ atskirus tam skirtus šaldytuvus, kur desertai iki renginio laikomi pagal gamintojų nurodytas rekomendacijas. Atsakovė UAB „Roko sodyba“ gaminių be kokybę patvirtinančių sertifikatų nepriima ir renginių užsakovams/ svečiams į stalą neteikia. 2017 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Roko sodyba“ vyko didelis, daugiau nei 100 svečių, iš anksto užsakytas renginys, dėl ko tik labai labai įkalbinėjami užsakovės – V. K. – sutiko įsileisti ją su giminėmis/ draugais į sodybos patalpas pavakarieniauti. Užsakovė žinojo, kad visas atsakovės personalas bus užimtas ir jais nebus kam pasirūpinti. Buvo sutarta, kad visas atsakovės UAB „Roko sodyba“ paruoštas maistas pagal V. K. užsakymą, iš anksto elektroniniu paštu suderintą meniu, bus paserviruotas iš anksto, o jei ko prireiks, jie kreipsis į personalą. Maistas buvo paruoštas toks pat, koks buvo ruošiamas didžiajam renginiui. Jei būtų norėta kitokių patiekalų, V. K. užsakymas būtų nepriimtas, kadangi visas dėmesys buvo skirtas didžiajam renginiui, įvertinus personalo skaičių ir maisto paruošimo laiko sąnaudas. Atsakovės UAB „Roko sodyba“ personalas nebuvo įspėti iš anksto apie tai, kad užsakovė V. K. ar jos svečiai ketina atsivežti savo desertus. Be to, atsakovės personalas nematė, kas ir kada į V. K. užsakytos vakarienės patalpas įnešė desertą – namų gamybos tortą. Jei būtų žinoję ir/ ar pamatę, būtų pareikalavę desertų kokybės sertifikatų arba neleidę jų vartoti. Apie tai, kad V. K. užsakytos vakarienės metu buvo valgomas namų gamybos tortas, sužinota tik po vakarienės, kai atsakovės personalas ėmė tvarkytis – lėkštėse pastebėjo torto likučius. Teisės aktai griežtai draudžia priimti iš paslaugų užsakovų nežinia iš kur jų įsigyto ar namuose gaminto maisto.

V. I. tenkintinas

VI. Faktinės aplinkybės

9. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinyje nurodytų pas atsakovę UAB „Roko sodyba“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. vakarieniavusių dvylikos asmenų kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigas, dėl jiems nustatytų ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų diagnozių, dėl suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų kainų bei dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, iš viso: 3616,31 Eur, nėra.

10. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad VMVT Kaišiadorių VMVT 2017 m. rugpjūčio 11 d., reaguojant į informaciją apie žarnyno infekcijos protrūkį, atsakovės UAB „Roko sodyba“ neplaninio patikrinimo metu nustatė higienos, personalo higienos, savikontrolės, atsekamumo, laikymo sąlygų ir tinkamumo vartoti terminų pažeidimus (maisto gamybos patalpos bei paviršiai nebuvo tinkamai išdezinfekuoti; vienas iš darbuotojų nebuvo laiku pasitikrinęs sveikatos (pasikartojantis pažeidimas); šaldymo įrenginiuose rasti pasigaminti pusgaminiai ir gaminiai be jokios informacijos, kada jie pagaminti; taip pat rasta žaliavų be ženklinimo etikečių; žaliavos nebuvo laikomos pagal gamintojo nurodytas laikymo sąlygas (2 šaldytuvuose, kuriuose laikomi pusgaminiai ir gaminiai rasta per aukšta temperatūra); daugumos žaliavų, maisto produktų, patiekalų tinkamumo vartoti terminai nežinomi, nes produktai neženklinti; neužtikrinta, kad tvarkant maistą būtų išvengta kryžminės taršos; be to, nebuvo pateiktos keptos vištos gabaliukų su obuoliais salotų, gamintų 2017 m. rugpjūčio 10 d., receptūros), dėl kurių buvo sustabdyta atsakovės maisto tvarkymo veikla iki kol bus priimtas VMVT Kaišiadorių VMVT viršininko sprendimas. Nurodyti pažeidimai įrodyti ne tik bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais rašytiniais įrodymais, bet ir teismo posėdžio metu patvirtinti bei paaiškinti neplaninį patikrinimą atlikusios liudytojos – VMVT Kaišiadorių VMVT vyriausiosios specialistės-maisto produktų inspektorės – V. P.. 2017 m. spalio 5 d. UAB „Roko sodyba“ direktorei J. S. už 2017 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Roko sodyba“ kavinėje rastus higienos, personalo higienos, savikontrolės, atsekamumo, laikymo sąlygų ir tinkamumo vartoti terminų pažeidimus taikyta administracinė atsakomybė – skirta administracinė bauda.

11. Sveikatos centrui atlikus salmoneliozės protrūkio, užregistruoto 2017 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Roko sodyba“, epidemiologinį tyrimą, padaryta prielaida apie tikėtiną tarpusavyje epidemiologiškai susijusių laiko ir vietos požiūriu dvylikos nustatytų salmoneliozės atvejų atsiradimą ir išplitimą, susijusį su tuo pačiu infekcijos perdavimo rizikos veiksniu – namų gamybos tortu „Ramunėlė“ su juodaisiais serbentais, pateiktu vakarienės metu, t. y. tarp atsinešto namų gamybos torto ir susirgimo atvejų yra stipriausias tiesioginis ryšys. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad labiausiai tikėtina, kad pagrindinė dvylikos 2017 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Roko sodyba“ vakarieniavusių asmenų ūminės žarnyno infekcijos priežastis – namų gamybos tortas „Ramunėlė“ su juodaisiais serbentais, o ne atsakovės UAB „Roko sodyba“ neplaninio patikrinimo metu nustatyti higienos, personalo higienos, savikontrolės, atsekamumo, laikymo sąlygų ir tinkamumo vartoti terminų pažeidimai. Tokia išvada darytina atsižvelgus ir į tai, kad tą patį vakarą kitame atsakovės UAB „Roko sodyba“ renginyje valgę atsakovės patiektą maistą svečiai dėl žarnyno infekcijos į sveikatos įstaigas nesikreipė.

12. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad nurodytą namų gamybos tortą „Ramunėlė“ su juodaisiais serbentais V. K. pas atsakovę UAB „Roko sodyba“ užsakytos vakarienės metu patiekė ne atsakovė UAB „Roko sodyba“, o kažkas iš užsakovės V. K. svečių. Atsakovė UAB „Roko sodyba“ deserto netiekė. Nei salmoneliozės protrūkio tyrimo metu, nei šios bylos nagrinėjimo teisme metu namų gamybos tortą patiekęs asmuo nenustatytas.

13. Teismo posėdžio metu liudytoja – atsakovės UAB „Roko sodyba“ darbuotoja, tiesiogiai bendravusi su užsakove V. K. elektroniniu paštu ir telefonu bei priėmusi jos užsakymą 2017 m. rugpjūčio 10 d. vakarienei, – D. R. patvirtino atsakovės UAB „Roko sodyba“ atstovės – direktorės – J. S. nurodytas aplinkybes, jog atsakovė UAB „Roko sodyba“ desertų negamina. Jei renginių užsakovai nori desertų, jiems paaiškinama, kad jais turi pasirūpinti patys – užsisakyti pas desertų tiekėjus/ gamintojus, kurie desertus į renginį pristato su gaminių kokybę patvirtinančiais sertifikatais. Atsakovė UAB „Roko sodyba“ gaminių be kokybę patvirtinančių sertifikatų nepriima ir renginių užsakovams/ svečiams į stalą neteikia. 2017 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Roko sodyba“ vyko didelis, daugiau nei 100 svečių, iš anksto užsakytas renginys, dėl ko užsakovė V. K. buvo įspėta, kad visas atsakovės personalas bus užimtas, jos užsakoma vakariene pasirūpins minimaliai, t. y. iš anksto padengs stalus ir patieks tokį patį maistą, kokį tiekia didžiajam renginiui, o jei ko prireiks, užsakovė kreipsis į personalą. Nei liudytoja, nei kuris kitas atsakovės darbuotojas nebuvo įspėti iš anksto apie tai, kad užsakovė V. K. ar jos svečiai ketina atsivežti savo desertus. Be to, nei liudytoja, įleidusi pirmuosius užsakovės V. K. svečius, nei kas kitas iš atsakovės darbuotojų nematė, kas ir kada į V. K. užsakytos vakarienės patalpas įnešė desertą – namų gamybos tortą. Jei būtų žinoję ir/ ar pamatę, būtų pareikalavę desertų kokybės sertifikatų arba neleidę jų vartoti. Apie tai, kad V. K. užsakytos vakarienės metu buvo valgomas namų gamybos tortas, sužinota tik po vakarienės, kai atsakovės personalas ėmė tvarkytis – lėkštėse pastebėjo torto likučius. Teisės aktai griežtai draudžia priimti iš paslaugų užsakovų nežinia iš kur jų įsigyto ar namuose gaminto maisto. Po šio įvykio atsakovė UAB „Roko sodyba“ šią nuostatą yra įtraukusi į pavyzdinę paslaugų teikimo sutartį.

14. Liudytoja – užsakovė – V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad netikėtai sugalvojo draugams surengti staigmeną dešimtų vestuvių metinių proga būtent rugpjūčio 10 d. – susitikti vestuvėse dalyvavusiems vestuvių puotos vietoje – UAB „Roko sodyba“, – pasižiūrėti vestuvių vaizdajuostę, prisiminti, pabendrauti ir pavakarieniauti. Su UAB „Roko sodyba“ atsakinga darbuotoja ji bendravo telefonu ir elektroniniu paštu, derino vakaro meniu, ypatingų pageidavimų neturėjo. Pamena, kad buvo įspėta, jog tuo pat metu sodyboje vyks didelis renginys ir visas personalas bus užimtas, todėl jos užsakomai vakarienei nebus teikiama tiek dėmesio, kiek įprastai. Sutarė dėl patalpų – salytės, – šaltų užkandžių ir karštų patiekalų, taip pat sutarė, kad viskas bus iš anksto paserviruota ir paruošta, kad karšti gėrimai bus termosuose, o jei ko prireiks, turės kreiptis į personalą. Kadangi UAB „Roko sodyba“ negamina desertų, pasiūlė jais pasirūpinti patiems. Tai jai pasiūlė telefonu, ne elektroniniu laišku. UAB „Roko sodyba“ leidus atsivežti desertų, ji apie tai pasakė į vakarienę pakviestiems draugams. Kas juos įleido į UAB „Roko sodyba“ patalpas, nepamena. Ji su sutuoktiniu ir vaikais lyg atvyko vėliau. Liudytoja taip pat negali pasakyti, kas iš atvykusių į vakarienę atsivežė namų gamybos tortą, nes nematė. Kai ji atvyko, tortas jau buvo. Taip pat buvo šakotis ir pyragas. UAB „Roko sodyba“ tikrai žinojo, kad jie atsivežė tortą, nes ji prašė personalo tortui pjaustyti peilio ir jį gavo. Ar valgė iš tortui skirtų lėkštučių, nepamena. Kokias lėkštutes rado, tokias ir naudojo. Naktį ir/ ar ryte didžioji dalis dalyvavusių vakarienėje pasijuto blogai. Ne visi, kuriems buvo bloga, kreipėsi į gydymo įstaigas. Tie, kurie jautėsi geriau, gydėsi namuose.

15. Atsižvelgęs į visas bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, įvertinęs ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir atsakovės UAB „Roko sodyba“ atstovų bei liudytojų D. R. ir V. K. paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad atsakovė UAB „Roko sodyba“ ne tik žinojo apie V. K. užsakytos vakarienės metu valgytą žarnyno infekcijos protrūkį sukėlusį namų gamybos tortą, bet ir leido vakarienės užsakovei V. K. atsivežti ir valgyti nežinia iš kur, nežinia kada pagamintą ir nežinia kur ir kaip laikytą desertą. Teismas tiki liudytoja V. K., kuri nėra suinteresuota šios bylos baigtimi, ir nesivadovauja liudytojos D. R. atsakovei UAB „Roko sodyba“ palankiais paaiškinimais, kadangi liudytoją ir atsakovę sieja pavaldymo/ teisiniai darbo santykiai, kas kelia pagrįstų abejonių liudytos paaiškinimų objektyvumui.

16. Pagal Maisto tvarkymo subjektų registro (http://vmvt.lt/opendata/mtsr/index.php) duomenis atsakovė UAB „Roko sodyba“ nuo 2014 m. balandžio 4 d. yra maisto tvarkymo subjektas.

VII. Ginčo esmė

17. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar ilgametę valgio tiekimo renginiams patirtį turinti įmonė – atsakovė UAB „Roko sodyba“ – privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos apmokėjus 2017 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Roko sodyba“ vakarieniavusių dvylikos asmenų ūmių žarnyno užkrečiamų ligų gydymo paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose, kai žarnyno infekcijos protrūkį sukėlė ne atsakovės UAB „Roko sodyba“ pagamintas ir/ ar patiektas, o pačių asmenų atsineštas namų gamybos tortas.

VIII. Teisinis vertinimas

18. Įvertinęs ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir atsakovės UAB „Roko sodyba“ atstovų bei liudytojų V. P., D. R. ir V. K. paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikslintas ieškinys atsakovei UAB „Roko sodyba“ dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas – iš atsakovės UAB „Roko sodyba“ priteistina 3616,31 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnis).

19. Atsakovei UAB „Roko sodyba“ iki šiol neatlyginus žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, t. y. iki šiol neįvykdžius piniginės prievolės, iš atsakovės taip pat priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 10 d., kai ši civilinė byla buvo pradėta priėmus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. eL2-2055-840/ 2017) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis).

20. Teismas nesutinka su atsakovės UAB „Roko sodyba“ argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nurodytos 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/ 2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/ 2004 dėl maisto produktų higienos ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo nuostatos netaikytinos.

21. Atsakovė UAB „Roko sodyba“ yra ilgametis maisto tvarkymo subjektas, nuo 2004 m. yra įtraukta į Maisto tvarkymo subjektų registrą, teikia viešojo maitinimo paslaugas ir užsiima maisto verslu, todėl privalo vadovautis laisvo saugaus ir sveiko maisto judėjimo principais bei žmonių sveikatą ir vartotojų interesų apsaugą maisto atžvilgiu užtikrinančiais teisės aktais: tiek nacionaliniais, tiek ir Europos Sąjungos.

22. Teismas sutinka su ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teiginiu, kad tiek pagal Lietuvos Respublikos, tiek ir pagal Europos Sąjungos teisę (šio sprendimo 20 punkte nurodytus teisės aktus) maisto tvarkymo subjekto/ maisto verslo operatoriaus sąvoka apima ne tik maisto gamintojus ar jo tiekėjus, bet visus tuos, kurie vykdo bet kokią su visais maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais susijusią veiklą. Tokie asmenys yra atsakingi, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Viešojo maitinimo įstaigos, kurios pačios nei gamina, nei ruošia maisto, taip pat privalo atitinkamai veikti bei laikytis imperatyvo, kad nesaugus maistas, nepriklausomai nuo to, kas jį pagamino ar patiekė, negali patekti vartotojui. Dėl netinkamos maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugos ar kokybės atsiradusią žalą vartotojams atlygina maisto tvarkymo subjektai teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

23. Nors atsakovė UAB „Roko sodyba“ nuo pat šios civilinės bylos iškėlimo teigė, kad atsakovė: nepriėmė iš nuo žarnyno infekcijos nukentėjusių asmenų kitur įsigyto ar pagaminto maisto ir tokio maisto jiems nepatiekė; nebuvo informuota, jog nuo žarnyno infekcijos nukentėję asmenys ketina į atsakovės patalpose vyksiantį renginį atsinešti ir vartoti kitur, ne pas atsakovę, įsigytą ar pagamintą maistą; nedavė sutikimo, kad nuo žarnyno infekcijos nukentėję asmenys vartotų kitą, ne atsakovės patiektą, maistą, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovės UAB „Roko sodyba“ darbuotoja – liudytoja – D. R. 2017 m. rugpjūčio 10 d. vakarienės užsakovei – liudytojai – V. K. telefonu pasiūlė desertu pasirūpinti pačiai. Atsakovė UAB „Roko sodyba“, tiksliau, kažkuris iš jos darbuotojų, žinojo apie nežinia iš kur, nežinia kada pagaminto ir nežinia kur ir kaip laikyto deserto – namų gamybos torto – atvežimą į UAB „Roko sodyba“ surengtos vakarienės patalpas ir net leido jį valgyti – užsakovės V. K. prašymu davė tortui pjaustyti skirtą peilį. Toks atsakovės darbuotojo, t. y. atsakovės UAB „Roko sodyba“, elgesys laikytinas nežinia iš kur, nežinia kada pagaminto ir nežinia kur ir kaip laikyto deserto – namų gamybos torto – priėmimą iš nuo žarnyno infekcijos nukentėjusių asmenų ir jiems patiekimą – įsileidimą į maisto tvarkymo subjekto/ maisto verslo operatoriaus vykdomo maisto grandinę ir tuo pačiu šio deserto kokybės rizikos prisiėmimą – taip atsakovė UAB „Roko sodyba“ pažeidė teisės aktuose įtvirtintą maisto tvarkymo subjekto/ maisto verslo operatoriaus pareigą užtikrinti tik saugaus maisto patiekimą vartotojui, nes dėl atsakovės netinkamos maisto kokybės kontrolės nurodytą desertą suvalgę asmenys susirgo ūmiomis žarnyno užkrečiamomis ligomis.

24. Įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos Lietuvos Respublikos CK numatytos atsakovės UAB „Roko sodyba“ civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovės veiksmai; atsiradusi žala; atsakovės kaltė ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie buvo tiesioginis žalos atsiradimo rezultatas (6.245–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju netaikytinos Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnio nuostatos ir iš atsakovės UAB „Roko sodyba“ priteistinas žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo dydis nemažintinas. Pažymėtina ir tai, kad kitų atsakomybių taikymas, pavyzdžiui, mokestinės, administracinės, tarnybinės ar kitos, nešalina civilinės atsakomybės taikymo.

IX. Bylinėjimosi išlaidos

25. Patenkinus ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikslintą ieškinį, iš atsakovės UAB „Roko sodyba“ priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 96 straipsnis).

26. Ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (81,00 Eur, skaičiuojant nuo 3616,31 Eur ieškinio sumos) bei kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje – 9,49 Eur.

28. Atsižvelgus į šias aplinkybes, iš atsakovės UAB „Roko sodyba“ valstybei priteistina 81,00 Eur žyminio mokesčio ir 9,49 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Kauno teritorinės ligonių kasos, patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš UAB „Roko sodyba“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 3616,31 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus šešiolika eurų 31 ct) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo ir 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš UAB „Roko sodyba“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio ir 9,49 Eur (devynis eurus 49 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                                                                                                                            Joana Kvaselytė