Civilinė byla Nr.2S-186-390/2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Jasaitienė
Procesinio sprendimo kategorija:99.4 ;122.3
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo,
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
atsakovas A. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo. Taip pat prašė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio – 1600 Lt, mokėtino už apeliacinį skundą, sumokėjimo. Nurodė, kad apelianto materialinė padėtis sunki, nes gyvena savivaldybės nuomojamame bute, neturi kito gyvenamojo ploto bei kito nekilnojamojo turto. Šeima taip pat neturi jokio vertingo kilnojamojo turto ar santaupų. Apeliantas 800 Lt, sutuoktinė 850 Lt, 800Lt žyminį mokestį sumokėjo pasiskolinęs pinigines lėšas.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 26 d. nutartimi prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą atmetė, įpareigojo apeliantą iki 2011-11-14 sumokėti 1600 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad 2007-10-30 atsakovas iš savo asmeninės banko sąskaitos pervedė A. P. 65000 Lt, 2008-12-04 -10200 Lt paskolos (civ. byla nr. 2-28438-2010), 2008-02-26 d. atsakovas už parduotą teisę į atkurtinas nuosavybės teises į 0,7800ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš A. Š. gavo 94000 Lt (bl.l.135,136). Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas disponuoja didelėmis pinigų sumomis ir jo turtinė padėtis yra gera. Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2009-09-14 iki 2009-09-21 UAB „Litpirma“ pardavė dalimis 67,88 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) seniūnijose, nors minimo turto pardavimo sutartys teismui nėra pateiktos, tačiau teismo vertinimu, sudaryti sandoriai taip pat pagerino atsakovo finansinę situaciją. Konstatavo, jog atsakovas naudojasi mokamo advokato paslaugomis, duomenų, kad jis būtų socialiai remtinas, teismui nepateikta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas atsakovo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atmetė.
Atskiruoju skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti 2011-10-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti apeliantą nuo 1600 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio už teikiamą apeliacinį skundą. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi ir teigia, kad teismas nevertino apelianto pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių, o ėmėsi savarankiškai rinkti įrodymus apie neva gerą apelianto turtinę padėtį. Mano, jog teismas spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo turėjo vadovautis atsakovo pateiktais argumentai ir įrodymais ir neturėjo teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, kurie atitiktų priešingos šalies byloje interesus. Nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu, taip pat nėra kitų priežasčių, dėl kurių teismas turėtų būti aktyvus ir nesant dalyvaujančių byloje asmenų atitinkamo prašymo pats savarankiškai rinkti įrodymus. Mano, jog šiuo atveju teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, nes priimdamas skundžiamą nutartį veikė ieškovo interesais ir už jį perėmė įrodinėjimo pareigą. Taip pat teigia, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę savo iniciatyva imtis įrodinėjimo, skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nepaneigia sunkios apelianto šeimos finansinės padėties. Pažymi, kad teismas nutartyje įvardija pinigų sumas, kurios 2007-10-30 ir 2008-12-04 iš apelianto banko sąskaitos buvo pervestos į kito asmens (paskolos gavėjo) sąskaitą. Šią informaciją teismas surodo gavęs iš civ. bylos Nr. 2-28438-2010. Teigia, jog ši aplinkybė teismo atsitiktinai ištraukta iš minėtos bylos konteksto. Teismas, susipažinęs su byla turėjo matyti, kad pervesta pinigų suma apeliantui iki šiol nėra grąžinta. Todėl, aplinkybė dėl minėtų pinigų pervedimo neįrodo, kad apelianto turtinė padėtis yra gera. Dėl 2008-02-26 su A. Š. sudarytos sutarties nutraukimo ir pagal sutartį perduotų pinigų grąžinimo Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1980-221/2011. Atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės 94 000 Lt sumai. Nurodo, kad visą laikotarpį pagal 2008-02-26 sutartį gauta suma naudojosi, t.y. šiuo pinigus išleido pragyvenimui, todėl ateityje, esant atitinkamam teismo sprendimui atsakovo turtinė padėtis bus dar prastesnė, nes galimai privalės A. Š. sumokėti didelę pinigų sumą, kurios nebeturi. Pažymi, kad teismas, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2009-09-14 iki 2009-09-21 UAB „Litpirma“ pardavė dalimis 67,88 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) seniūnijose. Teigia, jog šiuo atveju nutartis grindžiama ne faktais, o prielaidomis apie pinigų sumas, galimai gautas pagal sandorius, kurių pats teismas nurodo nematęs. Atsakovas patvirtina, jog tam tikri sandoriais su UAB „Litpirma“ buvo sudaryti, tačiau iki šiol atsakovui nebuvo žinomos visos su tuo susijusios aplinkybės, kadangi visus šiuos reikalus turėjo tvarkyti kitas asmuo, pagal atsakovo išduotą įgaliojimą. Neseniai apeliantui paaiškėjo įgaliotinio neteisėti veiksmais, šiuo metu dėl sudarytų sandorių yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, o teisme ginčijamas šių sandorių teisėtumas. Apelianto nuomone, teismo atsisakymas atleisti apeliantą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl to, kad jis nėra socialiai remtinas asmuo, kai apelianto prašymas buvo paduotas CPK 83 str. 3 d. nustatytu pagrindu yra neteisėtas. Teismo argumentas, jog atsakovas naudojasi mokamo advokato paslaugomis ir tai reiškia, jog jo turinė padėtis yra gera – nepagrįstas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra mokėjęs jį atstovaujančiam advokatui, advokatui sumokėta nedidelė suma, kuria sumokėjo apelianto sutuoktinės tėvai.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra pagrindo atleisti atsakovą A. P. nuo žyminio mokesčio dalies, nepagrįstumo. Pagal CPK 83 straipsnio trečiąją dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas A. P., prašydamas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pateikė teismui duomenis, kad tiek apeliantas, tiek jo sutuoktinė nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b.l. 119). UAB „Viržis“ išduota 2011-10-13 pažyma apie darbą įstaigoje (įmonėje) patvirtina, kad apelianto mėnesinis darbo užmokestis yra 800 Lt, apelianto sutuoktinė gauna 740,50 Lt (išskaičius mokesčius) dydžio mėnesinį darbo užmokestį. Iš pateiktų „Swedbank“ AB sąskaitų išrašų matyti, kad apelianto sutuoktinės sąskaitos likutis 2011 spalio 19 d. yra 2,23 Lt, A. P. sąskaitoje pinigų nėra, rezervuota 174 699,15 Lt (b.l. 117,118). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus bylos duomenis, bei siekdamas neužkirsti atsakovui galimybės pasinaudoti pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka, sprendžia, kad A. P. turtinė padėtis nėra tokia gera, kad jis turėtų galimybę sumokėti trūkstamą 1600 Lt žyminio mokesčio dalį ir todėl yra pagrindas jį atleisti nuo šios žyminio mokesčio dalies.
Dėl nurodytų motyvų teismas konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovas A. P. atleistinas nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Išsprendus klausimą iš esmės ir atleidus atsakovą nuo likusios žyminio mokesčio dalies, kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jų analizė nebetenka prasmės.
Kadangi lieka neišspręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas, o priėmus apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas turi atlikti CPK 317 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti atsakovą A. P. nuo likusios žyminio mokesčio dalies (1600 Lt) mokėjimo paduodant apeliacinį skundą.
Bylą grąžinti Kauno miesto apylinkės teismui apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti.
Teisėjas Algimantas Kukalis