Civilinė byla Nr. e2A-423-516/2024 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00550-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.39.2.5.1.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. B., D. V., mažoji bendrija „Dimstana“,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė N. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, 142 825,25 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2020 m. kovo 28 d. su atsakovu buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (draudimo liudijimas – Serija PSNTA Nr. 00138835) (toliau – Draudimo sutartis), kurios pagrindu ieškovės naudai nauja atkuriamąja verte buvo apdraustas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas).

3.       Namas sudegė 2020 m. spalio 24 d. kilusio gaisro metu. Atsakovas dėl apdrausto turto gaisro metu sukeltos žalos priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos ir informavo apie tai 2021 m. sausio 14 d. pranešimu Nr. IFPS0002203. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1870-562/2021 įvykį pripažinimo draudžiamuoju ir priteisė ieškovei iš atsakovo 101 836,27 Eur draudimo išmoką. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-480-1120/2022 sprendimą paliko nepakeistą. 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakovas ieškovei pervedė priteistą draudimo išmoką.

4.       Dėl teisminių procesų draudimo išmoka buvo išmokėta po dvejų metų nuo įvykusio įvykio. Dėl padidėjusių statybos medžiagų ir darbų kainų už atsakovo išmokėtą draudimo išmokos sumą nebegalima atstatyti namo iki būklės, buvusios prieš draudžiamąjį įvykį (gaisrą). 2022 m. lapkričio 23 d. Ekspertinio tyrimo akto duomenimis, sudegusio namo atstatymas, skaičiuojant 2022 m. spalio mėn. vidutinėmis rinkos kainomis, yra 244 661,52 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu).

5.       Atsakovo neteisėtas ir nepagrįstas atsisakymas išmokėti draudimo išmoką (atsakovo neteisėti veiksmai – draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymas) yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijęs su tuo, kad po dvejus metus trukusio bylinėjimosi teismuose apdrausto turto atstatymas yra žymiai pabrangęs, t. y. dėl pasikeitusios (padidėjusios) statybinių medžiagų ir darbų kainos nebėra galimybės atstatyti apdrausto turto iki padėties, buvusios iki draudžiamojo įvykio.

6.       Atsakovas, kaip verslininkas ir profesionalus draudikas, tinkamai ir laiku, pagal profesinei veiklai taikomus reikalavimus, neįvykdė sutartinės prievolės išmokėti draudimo išmoką (t. y. pažeidė Draudimo sutartį), todėl jis turi atlyginti dėl šio sutartinio įsipareigojimo pažeidimo ieškovei padarytus 142 825,25 Eur nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovui „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, iš ieškovės N. L. 7 140 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui M. B. iš ieškovės N. L. 1 730,30 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui D. V. iš ieškovės N. L. 1 730,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Įvertinęs Draudimo sutarties turinį, teismas nustatė, kad joje dalyvavo trys asmenys: UAB „Batita“ (draudėjas), „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą (draudikas), ir ieškovė N. L. (naudos gavėja). Draudimo sutartis ieškovės naudai buvo sudaryta vykdant iš paskolos ir hipotekos sutarčių kylančią pareigą, kaip būtiną sąlygą tam, kad paskola būtų suteikta. Skolininkui (UAB „Batita“) pažeidus paskolos sutartį kreditorius (N. L.) turėjo teisę savo reikalavimą patenkinti iš įkeisto turto. Įkeisto turto (tame tarpe ir Namo) atsitiktinio žuvimo ar vertės sumažėjimo rizika teko įkaito davėjui (UAB „Batita“), kuris šią riziką Draudimo sutarties pagrindu perkėlė draudikui „If P&C Insurance AS“. Teismas nusprendė, kad Draudimo sutartis buvo sudaryta siekiant draudimo apsaugos draudėjo (UAB „Batita“), kaip turto savininko, turtui, tuo pačiu užtikrinant įkaito (naudos) gavėjo N. L. turtinius interesus, susijusius su paskolos sutarties tinkamu įvykdymu.

9.       Teismas pritarė atsakovui, kad Draudimo sutarties objektas buvo ieškovės (naudos gavėjos) turtinis interesas, susijęs su paskolos sutarties tinkamu įvykdymu (draudėjo UAB „Batita“ prievole ieškovei (naudos gavėjai) grąžinti paskolą). Ieškovė, suteikusi paskolą UAB „Batita“, turėjo turtinį interesą, kad paskolos gavėjas tinkamai ir laiku vykdys savo įsipareigojimus, iš kurių svarbiausias – paskolos grąžinimas sutartyje numatytu terminu ir tvarka. Siekiant užtikrinti UAB „Batita“ suteiktos paskolos grąžinimą, buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, įskaitant Namą. Atitinkamai, Draudimo sutartimi ieškovės naudai buvo siekiama sumažinti riziką, susijusią su įkeisto Namo sunaikinimu ar sugadinimu, kadangi paskolos negrąžinimo atveju, be kita ko, ir į šį turtą būtų tekę nukreipti išieškojimą.

10.       Teismas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.171 straipsnio 4 ir 5 dalimis, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeičiamas daiktas, išskyrus žemę, turi būti apdraustas. Hipoteka apima ir nekilnojamojo daikto draudimo atlyginimą. Hipotekos kreditoriaus teisė į draudimo išmoką pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje.

11.       Teismas nurodė, kad pagal CK 4.196 straipsnio 2 dalį, jeigu įkeisto daikto vertė sumažėjo, o skolininkas neįvykdė įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, arba daiktas žuvo, kreditorius turi teisę į daikto draudimo sumą, neviršijančią jo reikalavimų sumos, išmokamą tokia pat eile, kokia turėjo būti patenkinti jo reikalavimai. Pažymėjo, kad tai, pagal kasacinio teismo praktiką, reiškia, jog, kai daikto vertė sumažėja (pvz., dėl gaisro metu padarytos žalos), ir skolininkas neįvykdo įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, visų pirma, teisę į įkeisto nekilnojamojo daikto draudimo sumą, kuri neviršija jo reikalavimų, turi hipotekos kreditorius, o ne įkeisto daikto savininkas. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo išvadą, kad Draudimo sutartimi sukurta apsauga: 1) apėmė ieškovės nuostolius, kurie kilo sudegus hipoteka suvaržytam turtui; 2) draudimo išmoka negalėjo viršyti ieškovės reikalavimų, užtikrintų hipoteka.

12.       Nurodė, kad kartu su ieškiniu pateikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1870-562/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-480-1120/2022 patvirtina, jog, ginant pažeistus ieškovės turtinius interesus, jos naudai UAB „Batita“ (draudėjas) pareiškė ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, ginčas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju įvykiu bei draudimo išmokos priteisimo yra išspręstas, priimti procesiniai sprendimai įsiteisėję.

13.       Pažymėjo, kad 2019 m. kovo 27 d. hipotekos sutartyje (4.2 papunktyje) šalys (ieškovė ir UAB „Batita“) bendru sutarimu nustatė įkeičiamo Namo vertę – 129 500 Eur. Ši sandorio šalių nustatyta įkeičiamo turto vertė iš esmės buvo kompensuota priteisus 101 836,27 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią atsakovas išmokėjo hipotekos kreditorei N. L. Ankstesnės civilinės bylos atveju draudėja (UAB „Batita“), pareiškusi ieškinį ieškovės naudai, proceso metu manydama, kad draudimo išmoka nėra pakankama ieškovės reikalavimų, užtikrintų hipoteka patenkinimui, turėjo teisę tikslinti reikalavimo dydį, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

14.       Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad ieškovės turtiniai interesai iš esmės buvo patenkinti ankstesnėje civilinėje byloje, teismui ieškovės naudai priteisus draudimo išmoką ir procesines palūkanas, o atsakovui visa apimtimi įvykdžius teismo sprendimą, ieškovės pažeistas turtinis interesas buvo visiškai įgyvendintas. Ieškovės draudimo interesą atitinkantys nuostoliai, susiję su įkeisto Namo sugadinimu, buvo iš esmės kompensuoti, draudimo išmoka padengiant dalį ieškovės UAB „Batita“ pagal 2019 m. kovo 27 d. paskolos sutartį suteiktos paskolos sumos.

15.       Teismas atkreipė dėmesį, kad naudos gavėjo nurodymas Draudimo sutartyje, kai apdraudžiamas hipoteka suvaržytas turtas, nepanaikino draudėjo (turto savininko) teisės gauti likusią draudimo išmokos dalį, viršijančią hipoteka užtikrintą reikalavimą. Ankstesnės civilinės bylos atveju draudėja (UAB „Batita“) minėto reikalavimo taip pat nereiškė, šia teise nepasinaudojo. Ieškovė iki 2023 m. balandžio 17 d, t. y. nei draudiminio įvykio (gaisro) metu, nei draudimo išmokos išmokėjimo dieną (2022 m. rugsėjo 15 d.) nebuvo Namo savininke, valdytoja, ar statytoja, todėl jokių papildomų teisių, kiek tai susiję su ginčo Draudimo sutarties vykdymu, neįgijo.

16.       Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad aplinkybė, jog praėjus daugiau nei 3 metams nuo Draudimo sutarties sudarymo, 2,5 metams nuo Namo gaisro ir 7 mėn. nuo galutinio teismo sprendimo, kuriuo priteista draudimo išmoka, ieškovė įgijo nuosavybės teisę į Namą, nesuponuoja, kad ieškovės turtinis interesas, apdraustas Draudimo sutartimi, buvo modifikuotas (jo apimtis padidėjo). Ieškovės turtinis interesas buvo susietas su 2019 m. kovo 27 d. paskolos sutartimi ir realizuotas ieškovės naudai priteisus ir atsakovui sumokėjus draudimo išmoką.

17.       Teismas pažymėjo, kad bet kokiu atveju draudimo išmoka negali viršyti ieškovės reikalavimų, užtikrintų hipoteka. Aplinkybę, kad suteikta paskola buvo visiškai padengta, patvirtina UAB „Batita“ bankroto byloje priimta 2023 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-695-395/2023 dėl įmonės pabaigos ir kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo, kur patikslintame bendrovės kreditorių sąraše nėra fiksuotas įsiskolinimas ieškovei. Aplinkybę, kad ieškovės turtiniai interesai, kylantys iš 2019 m. kovo 27 d. paskolos sutarties, yra pilnai patenkinti, paskola grąžinta, patvirtina ir ieškovės kartu su 2024 m. vasario 27 d. pranešimu į bylą papildomai pateikti įrodymai (paskolos grąžinimą patvirtinantys mokėjimo pavedimai).

18.       Ieškovei neturint objektyvaus pagrindo įgyti daugiau, nei numatė 2019 m. kovo 27 d. paskolos sutartis, taip pat neturint papildomų reikalavimo teisių į atsakovą (tiek, kiek tai susiję su Draudimo sutarties vykdymu), teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė turinti realią reikalavimo teisę, todėl vien šiuo pagrindu ieškinio reikalavimai negali būti patenkinti.

19.       Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo ginčo santykius kvalifikuoti kaip kilusius dėl papildomos draudimo išmokos priteisimo, kadangi, siekiant draudimo apsaugos draudėjo (UAB „Batita“), kaip savininko turtui, kartu buvo užtikrinti ir įkaito (naudos) gavėjo (ieškovės) turtiniai interesai, tol, kol pastate vyks statybos darbai. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į ta, jog reikalavimą reiškia ne turto savininkas, o ieškovė (naudos gavėja), kurios teisė į draudimo išmoką buvo apribota ir negalėjo viršyti ieškovės reikalavimų, užtikrintų hipoteka, papildomos draudimo išmokos priteisimas jos atžvilgiu nėra galimas.

20.       Spręsdamas dėl atsakovo „If P&C Insurance AS“ civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog draudimo bendrovė buvo priėmusi sprendimą nepripažinti įvykio draudžiamuoju ir neišmokėti draudimo išmokos, o įvykis draudžiamuoju pripažintas ir draudimo išmoka priteista tik teismo sprendimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Todėl, teismo vertinimu, konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus, taip pat ir kaltę nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo.

21.       Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad 2022 m. spalio mėn., t. y. tuo laikotarpiu, su kuriuo yra siejamas nuostolių skaičiavimas, ieškovė neturėjo jokios daiktinės teisės, suteikiančios Namą valdyti ir juo naudotis, teisinis pagrindas, kuriuo remiantis ji galėjo atstatyti sudegusį Namą neegzistavo, todėl nuostolių ieškovė objektyviai patirti negalėjo. Tai, kad po 2023 m. balandžio 17 d. ieškovė pradėjo atlikti Namo griovimo darbus, nereiškia, jog ji patyrė žalą, kuri gali būti susieta su Draudimo sutartimi ir jos netinkamu vykdymu. Akivaizdu, kad ne tariamai pavėluotas draudimo išmokos išmokėjimas lėmė šias išlaidas, o jų atsiradimas sietinas su kitu juridiniu faktu – naujai sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi. Tai, kad ieškovė tapo Namo pirkėja pagal pirkimo–pardavimo sutartį, neišplėtė jos turtinių interesų ribų Draudimo sutarties kontekste.

22.       Teismo vertinimu, ieškovės nuostoliai, kurie kilo sudegus hipoteka suvaržytam turtui, buvo visiškai kompensuoti ieškovei priteisus 101 836,27 Eur draudimo išmoką, o ieškovė, nebūdama Namo savininke, valdytoja, ar statytoja, jokių papildomų teisių kylančių iš Draudimo sutarties vykdymo ir viršijančių ieškovės reikalavimus užtikrintus hipoteka neįgijo. Byloje nustatytos aplinkybės, kad po to, kai ieškovės turtiniai interesai, kylantys iš paskolos sutarties, buvo patenkinti, ieškovė nusprendė įsigyti Namą ir tapo jo savininke, prisiimdama jo atstatymo išlaidas, nėra niekaip priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovo Draudimo sutarties pagrindu prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Nesant žalos padarymo fakto priežastinis ryšys susiklosčiusios situacijos kontekste apskritai objektyviai yra neįmanomas.

23.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė į bylą pateiktais įrodymais nė vienos sąlygos, būtinos sutartinei atsakomybei kilti, neįrodė, todėl pripažino, jog ieškiniu reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti.

24.       Nustatęs, kad atsakovas pateikė duomenis, jog ji patyrė 7 140 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, ieškinį atmetęs, teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 7 140 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25.       Nustatęs, kad tretieji asmenys pateikė duomenis, jog patyrė 3 460,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti jiems lygiomis dalimis, teismas lygiomis dalimis tretiesiems asmenims iš ieškovės priteisė 3 460,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. kiekvienam po 1 730,30 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

26.       Ieškovė N. L. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

26.1.       Draudimo sutartis buvo sudaryta ieškovės naudai, jos niekaip nesiejant nei su paskolos ar hipotekos sutartimis, todėl atitinkamai Draudimo sutartyje, jos individualiose sąlygose, niekur ir nebuvo numatyta, kad ieškovės, kaip naudos gavėjos, teisės į draudimo išmoką apsiriboja teisių ir pareigų, kylančių iš paskolos ar hipotekos sutarčių, apimtimi. Teismo pozicija, kad ieškovės teisės Draudimo sutarties prasme buvo apribotos tik, pavyzdžiui, prievolėmis pagal paskolos sutartis, kurių šalimi atsakovas net nėra, yra akivaizdžiai teisiškai nepagrįsta. Draudimo liudijime jokie ieškovės, kaip naudos gavėjos, teisių į draudimo išmoką apribojimai ir nebuvo numatyti.

26.2.       Namas nauja atkuriamąja verte buvo apdraustas ieškovės naudai, todėl ieškovė turi teisę reikalauti ir teisę gauti draudimo išmoką.

26.3.       Atsakovas, išimtinai dėl savo kaltės pažeidęs iš draudimo sutarties jam kylančią esminę pareigą (išmokėti draudimo išmoką), ir neišmokėjęs draudimo išmokos dėl draudžiamojo įvykio, privedė draudėją UAB „Batita“ prie bankroto, sukėlė ieškovei didelius nuostolius dėl to, kad tik po ilgų teismo procesų ieškovei gavus draudimo išmoką, už ją nebebuvo galima atstatyti apdrausto objekto, ir už tai atsakovas atgaus jos ieškovei išmokėtą draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu atsakovas yra apsaugomas nuo atsakomybės už jo padarytą esminį Draudimo sutarties pažeidimą.

26.4.       Priešingai nei šioje byloje nusprendė pirmosios instancijos teismas, yra įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę patvirtina įsiteisėjusiais dviejų instancijų teismų sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1870-562/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-480-1120/2022) nustatytas faktas, kad atsakovas nedraudžiamuoju įvykiu pripažino įvykį, kuris pagal atsakovo sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis. Tai reiškia, kad atsakovas dėl savo kaltės netinkamai vykdė draudimo sutartį, dėl to jam kyla civilinė atsakomybė. Žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina ne tik ieškovės pasitelkto teismo eksperto S. Z. parengtas ir į bylą su ieškiniu pateiktas Ekspertinio tyrimo aktas, bet ir paties atsakovo pasitelkto eksperto T. M. parengta žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 201125, kuri patvirtina, kad 2022 m. spalio mėn. kainomis (t. y. tuo metu, kada atsakovas pagal teismo sprendimą išmokėjo ieškovei priteistą draudimo išmoką) atstatyti šiai bylai aktualų gyvenamąjį namą kainuoja žymiai brangiau nei kad tai buvo galima padaryti prieš 2 metus, kada įvyko draudžiamasis įvykis ir kada (jei būtų tinkamai vykdžiusi iš draudimo sutarties kylančius įsipareigojimus) atsakovas privalėjo išmokėti ieškovei draudimo išmoką.

27.       Atsakovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

27.1.       Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė turinti realią reikalavimo teisę, todėl vien šiuo pagrindu ieškinio reikalavimai negali būti patenkinti. Priešingai nei teigia ieškovė, jos turtiniai interesai Draudimo sutarties kontekste buvo išimtinai susieti su paskolos sutartimi, nes ieškovė buvo suteikusi UAB „Batita“ paskolą, kurios įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto, kuris buvo apdraustas, hipoteka. Šie ieškovės turtiniai interesai buvo realizuoti teismams ankstesnėje byloje ieškovės naudai priteisus draudimo išmoką. Todėl atsakovui išmokėjus draudimo išmoką ieškovei, jos pažeistos teisės buvo apgintos, o turtiniai interesai išnyko. Tai, kad ieškovė 2023 m. balandžio 17 d. tapo Namo savininke, neturi jokios teisinės reikšmės ginčo, kilusio iš Draudimo sutarties, kontekste.

27.2.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė nė vienos sąlygos, būtinos atsakovo sutartinei atsakomybei kilti. Priešingai nei siekia įtikinti ieškovė, neteisėti atsakovo veiksmai negali būti siejami ir su ankstesnėje civilinėje byloje teismų priimtais sprendimais dėl Namo gaisro pripažinimo draudžiamuoju įvykiu ir atitinkamos draudimo išmokos priteisimo: atsakovas nekvestionuoja šių aplinkybių, tačiau jos nesuponuoja automatinio civilinės atsakomybės taikymo atsakovui. Teismai iki šiol nėra konstatavę, kad atsakovas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, to nepagrindžia ir ieškovė. Tai, kad atsakovas, atlikęs išsamų tyrimą, priėmė detaliai argumentuotą sprendimą, kodėl, jo nuomone, įvykis (gaisras), dėl kurio sudegė namas, yra nedraudžiamasis, nereiškia, jog jis atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovas elgėsi taip, kaip būtų elgęsis bet kuris kitas draudimo profesionalas esant analogiškoms aplinkybėms (atliko išsamų įvykio tyrimą, po kurio priėmė atitinkamą sprendimą), todėl draudimo paslaugų teikimo kontekste konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus, taip pat ir kaltę nėra teisinio pagrindo. Atsakovo elgesyje nenustačius neteisėtumo, neegzistuojantys neteisėti veiksmai negali niekaip būti susiejami su žala.

27.3.       Žala, kaip būtinoji sutartinės atsakomybės sąlyga, lieka neįrodyta ne tik dėl nepagrįstai taikomos naujos atkuriamosios vertės, bet ir dėl to, kad ji grindžiama hipotetiniais skaičiavimais, kuriais tariama žala nustatoma retrospektyviai, t. y. 2022 m. spalio mėnesiui, nors akivaizdu, jog šiai datai ieškovė nepatyrė jokių nuostolių. Tai, kad ieškovei 2023 m. balandžio 17 d. įsigijus nuosavybės teise Namą buvo atlikti jo griovimo darbai, nereiškia, jog ji patyrė kokią nors žalą, kuri gali būti susieta su Draudimo sutartimi ir jos netinkamu vykdymu. Akivaizdu, kad ne tariamai pavėluotas draudimo išmokos išmokėjimas lėmė šias išlaidas, o jų atsiradimas sietinas su visiškai kitu juridiniu faktu – naujai sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi. Tai, kad ieškovė tapo pirkėja pagal pirkimo–pardavimo sutartį, neišplėtė jos turtinių interesų ribos Draudimo sutarties kontekste.

28.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. B. ir D. V. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

28.1.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė turinti realią reikalavimo teisę, pagrįstai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju Draudimo sutartis negali būti vertinama atsietai nuo 2019 m. kovo 27 d. ieškovės ir UAB „Batita“ sudarytų sutarčių – paskolos sutarties ir hipotekos sutarties.

28.2.       Ieškovės turtiniai interesai, kylantys iš 2019 m. kovo 27 d. paskolos sutarties, yra visiškai patenkinti, paskola grąžinta, todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ieškovė nepatyrė žalos (nuostolių) bei neįgijo jokių papildomų reikalavimo teisių į atsakovą (tiek, kiek tai susiję su Draudimo sutarties vykdymu). Akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovė negalėjo turėti ir neturi objektyvaus pagrindo įgyti daugiau, nei numatė 2019 m. kovo 27 d. paskolos sutartis.

28.3.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų visumos. 

28.4.       M. B. ir D. V. į civilinę bylą nepagrįstai įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

30.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 27 d. UAB „Batita“ su N. L. sudarė Paskolos sutartį, kuria apeliantė suteikė UAB „Batita“ 285 000 Eur paskolą, o UAB „Batita“ įsipareigojo paskolą grąžinti per 30 dienų praėjus 24 mėn. nuo paskolos suteikimo dienos, šalims susitariant, jog pagrindinė prievolių, kilusių iš šios sutarties, užtikrinimo priemonė – nekilnojamojo turto hipoteka; įkeičiamas nekilnojamasis turtas turi būti apdraustas apeliantės naudai nuo sunaikinimo ar sugadinimo nuo ugnies, trečiųjų asmenų neteisėtos veiklos, stichinių nelaimių.

31.       2019 m. kovo 27 d. apeliantė su UAB „Batita“ sudarė Hipotekos sutartį, kuria UAB „Batita“ įkeitė 6 nekilnojamojo turto objektus, įskaitant Namą (kurių bendra vertė 408 000 Eur), siekdama užtikrinti iš 2019 m. kovo 27 d. Paskolos sutarties kilusių 258 000 Eur dydžio piniginių įsipareigojimų įvykdymą. Sutartyje taip pat nustatytas UAB „Batita“ įsipareigojimas apeliantės naudai apdrausti Namą 2019 m. kovo 27 d. Paskolos sutartyje nurodytomis sąlygomis.

32.       2019 m. kovo 28 d. draudėja UAB „Batita“ su draudiku – atsakovu „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiu per „If P&C Insurance AS“ filialą, sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas PSNTA Nr. 00133909), kurios pagrindu N. L. naudai, „If mini namai“ draudimo apsaugos sąlygomis, nauja atkuriamąja verte buvo apdraustas Namas. Turto draudimo grupė – turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų žalų. Sutartis galiojo nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 27 d.

33.       2020 m. kovo 25 d. draudėja UAB „Batita“ su draudiku – atsakovu „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiu per „If P&C Insurance AS“ filialą, sudarė Draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2023 m. kovo 27 d. apeliantės naudai, „If mini namai“ draudimo apsaugos sąlygomis, nuo gaisro ar gamtinių jėgų, nuo kitų žalų nauja atkuriamąja verte buvo apdraustas Namas.

34.       2020 m. spalio 24 d. įvyko gaisras, kurio metu sudegė Namas. Atsakovas 2021 m. sausio 14 d. sprendimu informavo apeliantę, kad dėl šio įvykio draudimo išmokos mokėti negalės, kadangi įvykis priskiriamas prie nedraudžiamųjų.

35.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1870-562/2021 nusprendė 2020 m. spalio 24 d. įvykį (gaisrą), kurio metu sudegė Namas, pripažinti draudžiamuoju ir priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. L. iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, 101 836,27 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2021 m. kovo 10 d.) teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 429,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-480-1120/2022 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

36.       2022 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymu atsakovas sumokėjo apeliantei įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1870-562/2021 priteistą sumą – 109 564,67 Eur.

37.       Ekspertas S. Z., 2022 m. lapkričio 23 d. Ekspertiniame akte pateikė išvadą, kad 2020 m. spalio 24 d. kilusio gaisro padarytų pažeidimų Namo konstrukcijoms, dalinei apdailai ir inžinerinėms sistemoms, užfiksuotų T. M. paruoštoje žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 201125 (nekeičiant minėtoje ataskaitoje nurodytų darbų apimčių ir darbų nomenklatūros), atstatymo kaštai t. y. žalos dydis pinigine išraiška, skaičiuojant 2022 m. spalio mėn. vidutinėmis rinkos kainomis (įskaitant visas išlaidas ir mokesčius), yra 244 661,52 Eur.

38.       2023 m. sausio 31 d. pretenzija apeliantės atstovas advokatas J. S. kreipėsi į atsakovą, prašydamas iki 2023 m. vasario 15 d. atlyginti apeliantei 142 825,25 Eur nuostolius, susidariusius dėl to, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinės prievolės laiku išmokėti draudimo išmoką.

39.       2023 m. vasario 28 d. raštu atsakovas atsisakė patenkinti apeliantės atstovo 2023 m. sausio 31 d. pretenziją.

40.       2023 m. balandžio 17 d. bankrutuojančios UAB „Batita“ nemokumo administratoriaus J. G. Įkeisto turto įkaito turėtojui perdavimo–priėmimo aktu Namas perduotas apeliantės nuosavybėn (perleidžiamo turto kaina – 41 800 Eur).

Dėl apeliantės, kaip naudos gavėjos, teisių apimties

41.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime priėjo išvadą, kad apeliantės, kaip naudos gavėjos, teisė į draudimo išmoką buvo apribota ir negalėjo viršyti apeliantės reikalavimų, užtikrintų hipoteka, todėl ieškiniu prašomos papildomos draudimo išmokos priteisimas jos atžvilgiu nėra galimas.

42.       Apeliantės manymu, kadangi Draudimo sutartis buvo sudaryta apeliantės naudai, šios sutarties nesiejant nei su Paskolos, nei su Hipotekos sutartimis, apeliantei negali būti taikomi jokie jos teisių į draudimo išmoką apribojimai.

43.       Atsakovo teigimu, apeliantės turtiniai interesai Draudimo sutarties kontekste buvo išimtinai susieti su paskolos sutartimi, ir šie apeliantės turtiniai interesai buvo realizuoti teismams ankstesnėje byloje apeliantės naudai priteisus draudimo išmoką.

44.       Atsižvelgiant į tai, kad šalys nesutaria dėl Draudimo sutartimi apsaugoto apeliantės intereso apimties ir apribojimų, pripažintina, jog byloje yra kilęs ginčas, be kita ko, ir dėl Draudimo sutarties turinio.

45.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai sutarties šalys nesutaria dėl tam tikros sutarties sąlygos turinio, šalių teisių ir pareigų apimties ir pan., tokia sutarties sąlyga laikytina neaiškia, o jos turinys turi būti nustatomas remiantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

46.       CK 6.193 straipsnyje nurodoma, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

47.       Taigi, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio ar jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30 ir 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020; 2024 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-378/2024).

48.       Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, negalima apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet būtina vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

49.       Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir tokiu aspektu, kad kuomet šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, tokiu atveju šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

50.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad itin trumpu laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. kovo 28 d., t. y. per 2 dienas buvo sudaryti 3 sandoriai, susiję su Namu.

51.       Pirma, 2019 m. kovo 27 d. apeliantė su UAB „Batita“ sudarė Paskolos sutartį, susitariant, kad sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė – hipoteka nekilnojamojo turto, kuris UAB „Batita“ turės būti turi būti apdraustas nuo sunaikinimo ar sugadinimo nuo ugnies, trečiųjų asmenų neteisėtos veiklos, stichinių nelaimių apeliantės naudai.

52.       Antra, tą pačią dieną (2019 m. kovo 27 d.) apeliantė su UAB „Batita“ sudarė Hipotekos sutartį, kuria UAB „Batita“ įkeitė 6 nekilnojamojo turto objektus, įskaitant Namą, siekdama užtikrinti iš 2019 m. kovo 27 d. Paskolos sutarties kilusių piniginių įsipareigojimų įvykdymą, susitariant ir dėl to, kad UAB „Batita“ įsipareigoja apeliantės naudai apdrausti Namą 2019 m. kovo 27 d. Paskolos sutartyje nurodytomis sąlygomis.

53.       Trečia, kitą dieną (2019 m. kovo 28 d.) UAB „Batita“ su atsakovu sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas PSNTA Nr. 00133909), kurios pagrindu laikotarpiui nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 27 d. (2020 m. kovo 25 d. ši sutartis atnaujinta sudarant Draudimo sutartį, kurios galiojimo laikotarpis – nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2023 m. kovo 27 d.), kuria nauja atkuriamąją verte apdraustas Namas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, nuo kitų žalų.

54.       Aplinkybes, kad šie sandoriai yra susiję patvirtina ir byloje esantis UAB „Batita“ vadovo D. B. 2023 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimas, kuriame D. B. patvirtina, jog jam vadovaujant UAB „Batita“ buvo žodžiu susitarta, kad užbaigus įkeisto ir apdrausto Namo statybą, apeliantė Namą įsigys. Tokių faktinių aplinkybių apeliantė byloje neneigė.

55.       Taigi, nurodytos faktinės aplinkybės apie itin trumpą aptartų sandorių sudarymo laikotarpį ir visuose nurodytuose sandoriuose esant UAB „Batita“ įsipareigojimui apdrausti Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo (hipotekos) objektą – Namą bei UAB „Batita“ vadovo nurodytos ir apeliantės nepaneigtos faktinės aplinkybės apie tai, kad apeliantė su UAB „Batita“ buvo žodžiu susitarę, jog užbaigus įkeisto ir apdrausto Namo statybą, apeliantė Namą įsigys, pagrindžia aptartų sandorių ryšį. Šios faktinės aplinkybės pagrindžia ir apeliantės vieningą ketinimą nurodytais sandoriais finansuoti Namo statybą, užsitikrinant, kad UAB „Batita“ nevykdant iš Paskolos sutarties kilusių įsipareigojimų, ji galėtų pasinaudoti, jai, kaip hipotekos kreditorei, suteiktomis teisėmis Namo atžvilgiu, bei apsaugoti investicijas į Namą, jai tampant naudos gavėja pagal Draudimo sutartį. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad vien tai, jog Draudimo sutartyje nebuvo nurodytas šios sutarties ryšys su Paskolos sutartimi ir (ar) Hipotekos sutartimi (toks ryšys tarp Draudimo sutarties ir Paskolos sutarties bei Hipotekos sutartimi, kaip minėta, nurodytas Paskolos sutartyje ir Hipotekos sutartyje), Draudimo sutartis aiškintina atsietai nuo aptartų sandorių.

56.       CK 6.987 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. 

57.       Nagrinėjamu atveju, Draudimo sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens, t. y. apeliantės, kaip hipotekos kreditorės, naudai. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. spalio 24 d. įvyko gaisras, kurio metu sudegė Namas. Šis įvykis (Namo gaisras) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1870-562/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-480-1120/2022 pripažintas draudžiamuoju ir atsakovas įpareigotas išmokėti Draudimo sutartyje nurodytai naudos gavėjai – apeliantei – 101 836,27 Eur draudimo išmoką. Nurodyto dydžio draudimo išmoką atsakovas išmokėjo apeliantei 2022 m. rugsėjo 15 d.

58.       Byloje kilus ginčui dėl apeliantės, kaip naudos gavėjos pagal Draudimo sutartį, teisių apimties žuvus vienam iš įkeistų daiktų (Namui) aktualus teisinis reglamentavimas, apibrėžiantis hipotekos kreditoriaus teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, kai įkeistas daiktas žuvo.

59.       Šiame kontekste aktuali CK

60.       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Hipotekos sutartimi buvo užtikrintas apeliantės reikalavimų, kilusių iš Paskolos sutarties, įvykdymas, apeliantės teisė reikalauti draudimo išmokos žuvus įkeistam daiktui, buvo susieta su Hipotekos sutartimi ir apribota iš Paskolos sutarties kilusių reikalavimų dydžiu.

61.       Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. atliktais mokėjimo nurodymais UAB „Batita“ įvykdė iš Paskolos sutarties kilusius piniginius įsipareigojimus – grąžino apeliantei pasiskolintą 285 000 Eur paskolos sumą. Tokias faktines aplinkybes patvirtina ir UAB „Batita“ bankroto byloje įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-695-395/2023 (t. y. UAB „Batita“ bankroto byloje), kuria patikslintas UAB „Batita“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, iš jo išbraukiant UAB „Batita“ skolą apeliantei. 

62.       Šiame kontekste pažymėtina, kad CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Nustačius, kad UAB „Batita“ įvykdė iš Paskolos sutarties kilusius skolinius įsipareigojimus, darytina išvada, jog Hipotekos sutarties pagrindu Namui nustatyta hipoteka nuo 2021 m. gegužės 20 d. (Paskolos sutarties visiško įvykdymo dienos) yra pasibaigusi ir apeliantė nuo 2021 m. gegužės 20 d. nebeturi teisių, atsiradusių jai Hipotekos sutarties pagrindu, kaip hipotekos kreditorei, įskaitant ir teisių, įtvirtintų CK 4.196 straipsnio 2 dalyje, t. y. reikalauti sumokėti papildomą draudimo išmoką žuvus Namui (hipotekos objektui).

63.       Šiame kontekste aktualu ir tai, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Hipotekos sutartyje (4.2. papunktyje) apeliantė ir UAB „Batita“ bendru sutarimu nustatė įkeičiamo Namo vertę – 129 500 Eur, kuri iš esmės buvo kompensuota įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1870-562/2021 priteisus iš atsakovo apeliantei 101 836,27 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakovas išmokėjo apeliantei.

64.       Atsižvelgiant į išdėstytą, skirtingai nei nurodė apeliantė, nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė, kuri Namo savininke tapo 2023 m. balandžio 17 d., t. y. pasibaigus Namo hipotekai ir praėjus daugiau nei 2,5 metų nuo draudžiamojo įvykio (gaisro Name), turi savarankišką teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti jai papildomą draudimo išmoką žuvus Namui. Nuosavybės teisių į Namą įgijimas po aukščiau nurodytų juridinių faktų atsiradimo neišplėtė apeliantei Draudimo sutartyje apibrėžtos draudimo apsaugos, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė negali Draudimo sutarties pagrindu reikalauti iš atsakovo ieškinyje nurodytų sumų priteisimo.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

65.       Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo aspektu, kad, jos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliantės manymu, atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę patvirtina įsiteisėjusiais dviejų instancijų teismų sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1870-562/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-480-1120/2022) nustatytas faktas, jog atsakovas nedraudžiamuoju įvykiu pripažino įvykį, kuris pagal atsakovo sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis. Apeliantės teigimu, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina ne tik apeliantės pasitelkto teismo eksperto S. Z. parengtas ir į bylą su ieškiniu pateiktas Ekspertinio tyrimo aktas, bet ir pačios atsakovo pasitelkto eksperto T. M. parengta žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 201125, kuri patvirtina, kad 2022 m. spalio mėn. kainomis atstatyti šiai bylai aktualų gyvenamąjį namą kainuoja žymiai brangiau nei tai buvo galima padaryti prieš 2 metus, kada įvyko draudžiamasis įvykis ir kada (jei būtų tinkamai vykdęs iš draudimo sutarties kylančius įsipareigojimus) atsakovas privalėjo išmokėti apeliantei draudimo išmoką. Su apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti.

66.       CK 6.245 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, jog neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

67.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, atsiradusi žala, taip pat tarp neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuojantis priežastinis ryšys, kaltė (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Nustačius, kad bent viena iš nurodytų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų neegzistuoja, nėra pagrindo pripažinti egzistuojant civilinės atsakomybės prievolei.

68.       Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

69.       Bylos duomenys patvirtina, kad ekspertas S. Z., apeliantės prašymu atlikęs ekspertinį tyrimą Namo atstatymo kainai nustatyti pagal T. M. paruoštą žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 201125, skaičiuojant 2022 m. spalio mėn. vidutinėmis rinkos kainomis (nekeičiant darbų apimčių ir darbų nomenklatūros) 2022 m. lapkričio 23 d. Ekspertiniame akte padarė išvadą, kad 2020 m. spalio 24 d. kilusio gaisro padarytų pažeidimų namo konstrukcijoms, dalinei apdailai ir inžinerinėms sistemoms, užfiksuotų T. M. paruoštoje žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 201125 (nekeičiant minėtoje ataskaitoje nurodytų darbų apimčių ir darbų nomenklatūros), atstatymo kaštai t. y. žalos dydis pinigine išraiška, skaičiuojant 2022 m. spalio mėn. vidutinėmis rinkos kainomis (įskaitant visas išlaidas ir mokesčius), yra 244 661,52 Eur. 

70.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Namas perduotas apeliantės nuosavybėn, taigi ji tapo Namo savininke, tik 2023 m. balandžio 17 d. Duomenų, kad iki nurodytos datos apeliantė būtų naudojusi ir (ar) valdžiusi Namą kitokiu teisiniu pagrindu, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Ekspertinis aktas parengtas 2022 m. lapkričio 23 d., taigi jame įvertinti Namo atstatymo kaštai tuo metu, kai apeliantė dar nebuvo Namo savininke ir neturėjo aptartų teisių į jį. Šiame kontekste pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsižvelgiant į tai, jog nurodytu laikotarpiu ieškovė neturėjo jokios teisės, suteikiančios jai Namą valdyti ir juo naudotis, teisinis pagrindas, kuriuo remiantis ji galėjo atstatyti sudegusį Namą neegzistavo, žalos apeliantė objektyviai negalėjo patirti. Taigi, apeliantė neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos (CK 6.249 straipsnis).

71.       Pasisakant dėl neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, aktualu tai, kad įvykio vertinimas buvo susijęs su UAB „Batita“ veiksmais (neveikimu) įvykio metu ir siejo tik atsakovą ir UAB „Batita“, todėl negalėjo lemti atsakovo veiksmų neteisėtumo apeliantės, kaip naudos gavėjos, atžvilgiu. Taigi, aplinkybės, susiję su įvykio pripažinimu draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimu, negali būti įvertintos kaip neteisėti veiksmai apeliantės atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad apeliantė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu (CK 6.246 straipsnis). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, atitinkamai negali egzistuoti ir atsakovės kaltė, kaip subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė (CK 6.248 straipsnis). Kadangi nenustatyta nei žala, nei neteisėti veiksmai, negali egzistuoti ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis).

72.       Atsižvelgiant į aptartus argumentus, pripažįstama, kad apeliantė neįrodė nė vienos iš atsakovo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio, kaltės. Apeliantei neįrodžius atsakovo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo pripažinti egzistuojant atsakovo civilinės atsakomybės prievolę apeliantės atžvilgiu. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja atsakovo civilinės atsakomybės prievolė apeliantei, šios prievolės pagrindu apeliantės keliami reikalavimai atsakovui atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė egzistuojant atsakovo civilinės atsakomybės prievolę ir šiuo pagrindu pareikštus apeliantės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

Dėl procesinės bylos baigties

73.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1  punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

74.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

75.       Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

76.       Atsakovas nurodė apeliacinės instancijos teisme patyręs 4 719 Eur bylinėjimosi išlaidų bei pateikė šių išlaidų patyrimą patvirtinančius įrodymus.

77.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

78.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.  R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).

79.       Apskaičiavus aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 743,39 Eur (2 110,30 Eur x 1,3).

80.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (4 719 Eur) viršija Rekomendacijose nurodytą rekomenduotiną priteisti maksimalų dydį, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinamas iš dalies ir atsakovui iš apeliantės (ieškovės) priteisiama 2 743,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas 302279548, iš ieškovės N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 743,39 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus, 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Rasa Gudžiūnienė

Vilija Mikuckienė

Antanas Rudzinskas