Civilinė byla Nr. e2-831-273/2021

Proceso Nr. 2-56-3-00653-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.29.1.;  3.2.6.1.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 11 d.

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. ambulatorija“ atstovui K. U., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Svečių namai „Vakaras“ atstovams R. L. ir advokatui E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. ambulatorija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Svečių namai „Vakaras“ dėl skolos priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovo procesinių dokumentų esmė

1.                      Ieškovė UAB „L. ambulatorija“ kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB Svečių namai „Vakaras“ 47 607,50 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškinyje nurodė, kad ieškovės direktorius ir vienintelis akcininkas A. L. su UAB „Onvikta“ 2016 m. gegužės 2 d. pasirašė Sutartį Nr.299, pagal kurią UAB „Onvikta“ įsipareigojo ieškovei teikti buhalterinės apskaitos paslaugas. UAB „Onvikta“ ieškovei paslaugas teikė nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. Ieškovės direktore ir vienintele akcininke nuo 2020 m. vasario 4 d. buvo tapusi A. L. sutuoktinė R. L., kuri 2020 m. balandžio 17 d. paskyrė A. L. ieškovės direktoriumi bei 2020 m. balandžio 18 d. Akcijų dovanojimo sutartimi grąžino 100 procentų ieškovės akcijų A. L. asmeninėn nuosavybėn. Nuo 2020 m. balandžio 21 d. ieškovės sutartis Nr. 299 su UAB „Onvikta“ buvo nutraukta. Ieškovei atstovaujanti UAB „Mokesčių gidas“ 2020 m. birželio 19 d. raštu paprašė UAB „Onvikta“ iki 2020 m. liepos 2 d. paruošti ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos perduoti. Dokumentai nebuvo perduoti, todėl ieškovė Alytaus apylinkės teismui 2020 m. rugpjūčio 18 d. padavė ieškinį dėl buhalterinės apskaitos dokumentų išreikalavimo iš neteisėto valdymo iš UAB „Onvikta“. 2020 m. rugsėjo 22 d. UAB „Onvikta“ pateikė pareikalautus buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl civilinėje byloje buvo sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta. UAB „Onvikta“ analogiškas paslaugas teikia ir atsakovei. Ieškovė pateikia mokėjimo pavedimus, pagal kuriuos ieškovė atsakovei pervedė pinigines lėšas. Ieškovė neturi jokių pagrindžiančių dokumentų ar duomenų, kad atsakovė yra grąžinusi ieškovei 47 607,50 Eur sumą. Ieškovė nurodė, kad atsakovės direktorė R. L., kuri yra ir ieškovės darbuotoja bei A. L. sutuoktinė bei laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. buvo ieškovės direktorė bei vienintelė akcininkė, todėl teigti, kad ieškovė buvo neatsargi ir nerūpestinga nesudarydama rašytinių paskolos sutarčių, nėra jokio teisinio pagrindo. UAB „Onvikta“, kuri tvarkė ieškovės apskaitą, ieškovės ir atsakovės sudarytų paskolos sutarčių neperdavė, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskolų grąžinimo terminas yra vėlesnis. Nurodė, kad atsakovei 2020 m. lapkričio 4 d. buvo išsiųsta pretenzija su aktu dėl 47 607,50 Eur dėl negrąžintos paskolos. Pretenzijoje buvo prašoma atsakovę per 30 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos, t. y. iki 2020 m. gruodžio 24 d. pervesti 47 607,50 Eur skolą ieškovei, tačiau atsakovė piniginių lėšų nepervedė. Ieškovės nuomone, atlikti mokėjimo pavedimai atitinka paskolos sutarties reikalavimus ir yra akivaizdus faktas, kad pervesta  būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. yra raštu išreikštas vienos sutarties šalies paskolos davėjo (ieškovės) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui (atsakovei) egzistavimas. Šie mokėjimo pavedimais pervesti pinigai buvo paskolos sutarties dalykas. Nurodė, kad iš atsakovės turi būti priteistos procesinės palūkanos.

3.                      Dublike ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus visa apimtimi. Dublike papildomai nurodė, kad paskoliniai santykiai tarp šalių  susidarė kaip tarp susijusių asmenų, nes ieškovė skolino pinigines lėšas atsakovei be jokių palūkanų. Atsakovė privalo grąžinti skolą, tačiau to nenori ir visais įmanomais būdais stengiasi to išvengti. Ieškinys nėra pateiktas piktnaudžiaujant teise ir yra visiškai pagrįstas bei motyvuotas. Tarpusavio atsiskaitymo ir suderinimo akte, kurį paruošė atsakovės buhalterė O. K., yra aiškiai nurodoma, kad ieškovės atliktų pavedimų paskirtis „UAB Svečių namai „Vakaras“ „Paskola“, o atsakovės pavedimų paskirtis „UAB Svečių namai „Vakaras“ „Dalinis skolos grąžinimas“, kas reiškia, kad grąžindama paskolos dalį, atsakovė konkliudentiniais veiksmais patvirtino patį skolos faktą. Akte, kurį sudarė ir pasirašė bei antspaudu patvirtino atsakovės buhalterė, kuri šios skolos susidarymo momentu taip pat buvo ir ieškovės buhalterė, yra galiojantis dokumentas. Atsakovė nemoka jokio nuomos mokesčio ieškovei, todėl savo lėšomis įsirengė ir pritaikė pagal Panaudos sutartį naudojamas patalpas savo reikmėms. Ieškovė pilnai apmoka už viso pastato elektros tiekimą ir vandens gaunamas sąskaitas. Atsakovė už šias paslaugas neatlygina ieškovei. Atsakovė nėra prisidėjusi prie ieškovės veiklos. Atsakovės pagrindinė veikla yra svečių apgyvendinimas. Atsakovė pritaikė pagal Panaudos sutartį naudojamas patalpas savo veiklai ir jokių investicijų į ieškovės naudojamas patalpas nevykdė. 2016 m. ieškovė atsakovei paskolino 42 730 Eur, atsakovė grąžino ieškovei 950 Eur. 2017 m. ieškovė paskolino atsakovei 21 900 Eur. Per du metus atsakovė patalpų įsirengimui pasiskolino iš ieškovės iš viso 63 680 Eur (42730+21900-950). Atsakovė patyrė 94 460,15 Eur išlaidas pagal Panaudos sutartį naudojamų patalpų įsirengimui  ir savo veiklos pritaikymui. Pagal Aktą matyti, kad iš viso atsakovei buvo suteikta 109 957,50 Eur paskola, o atsakovė yra grąžinusi 62 350 Eur paskolos, todėl atsakovės skola ieškovei sudaro 47 607,50 Eur. Tai, kad atsakovė galimai patyrė 94 460,15 Eur išlaidų savo Panaudos sutartimi naudojamų patalpų pritaikymui savo veiklai, tačiau šios išlaidos niekaip nepaneigia negrąžintos paskolos sumos. Ieškovė mokėjimo pavedimais, kuriuose nurodyta piniginių lėšų pervedimo paskirtis, įrodė, kad pinginės lėšos buvo perduotos atsakovei. Pačios paskolos sutarties nebuvimas nepaneigia atsakovės skolos ieškovei. Atsakovė negali nurodyti, kam buvo skirtos piniginės lėšos. Jei tos piniginės lėšos buvo skirtos ieškovės patalpoms suremontuoti, tai tomis patalpomis naudojasi išskirtinai tik atsakovė, todėl ji neturi pagrindo teigti, kad naudą iš šių patalpų pagerinimo iki ieškinio pateikimo dienos gavo pati ieškovė. Atsakovės 2020 m. balandžio 30 d. balanso eilutėje „Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai“ nurodyta  48 180 Eur, o ieškiniu prašoma priteisti 47 607,50 Eur skolą.

II.       Atsakovo procesinių dokumentų esmė

4.                      Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB Svečių namai „Vakaras“ prašė ieškovės ieškinį dėl tariamos skolos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir už piktnaudžiavimą teise ieškovei skirti baudą (baudos dydį numatant teismo nuožiūra).

5.                      Atsiliepime atsakovė nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja teise reikšdama ieškinį dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad R. L. atsakovės akcininkė ir direktorė bei A. L. ieškovės  akcininkas ir direktorius bendrą gyvenimą ir bendro ūkio vedimą pradėjo dar nuo 1998 m., o santykius oficialiai įformino ir santuoką sudarė 2000 m. lapkričio 24 d. Tiek UAB „L. ambulatorija“, tiek UAB Svečių namai „Vakaras“ buvo plėtojami ir vystomi bendromis šeimos pajamomis, sutuoktinių darbu. Ieškovė 2016 m. kovo 18 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , įsigijimo. Pastato plotas - 1722,91 kv. m. Ieškovė  1200 kv. m. plotą pagal Panaudos sutartį nuo 2016 m. birželio 7 d. yra perdavusi atsakovei. Sutuoktinių įmonės veikė pelningai, tačiau sutuoktinio elgesys pradėjo darytis vis labiau nekontroliuojamas, neadekvatus. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ieškovės  atžvilgiu, o tarp sutuoktinių vyksta mediacijos procesas. Neišsprendus santuokos nutraukimo bei turto (ir įmonių) padalinimo klausimų, tarpusavio ieškiniai yra skirti išimtinai R. L. psichologiniam spaudimui. Šiuo metu A. L. naudojasi teismais, teikdamas ieškinius tiek asmeniškai R. L., tiek ir jos valdomai įmonei ir prisidengdamas įmonės vardu. Ieškovė piktnaudžiauja teise, kadangi tarp šalių  jokių paskolinių teisinių santykių nebuvo, o ieškinys akivaizdžiai pareikštas ne dėl tariamos (ieškovės nurodomos) skolos priteisimo, o išimtinai tik kaip spaudimo priemonė atsakovės direktorei dėl jos santuokos nutraukimo bylos inicijavimo.

6.                      Atsakovė dėl tariamos 47 607,50 Eur skolos nesutinka. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės jokie paskoliniai santykiai niekada neegzistavo. Laikotarpiu nuo 2016 iki 2020 m. ieškovės  pavedimai buvo susiję su šalių sutarimu, kad atsakovė užsiims ieškovei priklausančio pastato remontu. Atsakovė užsiėmė išskirtinai ieškovės turto gerinimu. Už įvairius statybos, remonto darbus, priemonių, medžiagų ir kitų įrengimui būtinų prekių pirkimą, buvo išleista 94 460,15 Eur. Atliktų darbų suma gerokai viršija ieškinio sumą. Tai, kad pavedimuose buvo nurodoma „paskola“ ar „paskolos grąžinimas“ byloja apie sutuoktinių susitarimą, nes A. L. buvo nurodęs, jog rašant pavedimuose tokius įrašus, buhalterijai nekils problemų. Ieškovė  atsakovei pervesdavo lėšas turėdama tikslą atlikti statybos darbus, nupirkti reikiamas prekes ir kt. ambulatorijai. Nurodė, kad ieškovės nurodomi argumentai dėl skolų suderinimo akto yra niekiniai, kadangi skolų suderinimo aktas nebuvo šalių pasirašytas, o buhalterė ieškovės įmonėje net nebedirba.

7.                      Atsakovė nurodė, kad tarp šalių paskoliniai santykiai niekada neegzistavo. Pinigų pervedimas į atsakovės sąskaitą ir atsakovės pervedimai atgal patys savaime nepatvirtinta paskolos santykių tarp ieškovės  ir atsakovės buvimo fakto ir nepaneigia kito faktinio ir teisinio pagrindo.  Būtina įvertinti, kad ieškovės pavedimu atsakovės veikimą pagal pavedimą ieškovės (įmonės) interesais, atsižvelgti į šalių padėtį (sutuoktiniai), pinigų pervedimų teisinę prigimtį (pavedimai be jokių dokumentų), pervestų pinigų panaudojimą išimtinai įmonės (ieškovės) interesais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, pasisakydamas dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo, nurodė, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t.t.

8.                      Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta Panaudos sutartis, todėl ir nuomos mokestis neturėjo būti mokamas. Patalpomis naudojosi ne tik atsakovė, bet ir ieškovė. Visa nauda, susijusi su atliktais kapitaliniais patalpų remonto darbais liks išimtinai ieškovei.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

III.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.                      Byloje nustatyta, kad ieškovės UAB „L. ambulatorija“ akcininkas ir direktorius yra A. L.. Jo sutuoktinė R. L. yra atsakovės UAB Svečių namai „Vakaras“ akcininkė ir direktorė. Atsakovės teigimu, UAB Svečių namai „Vakaras“ ir UAB „L. ambulatorija“ buvo plėtojami bendromis šeimos pajaminis bei sutuoktinių darbu.

10.                      Ieškovė UAB „L. ambulatorija“, pareiškusi ieškinio reikalavimą atsakovei UAB Svečių namai „Vakaras“, prašo priteisti 47 607,50 Eur skolą, kurią ieškovė įrodinėja UAB „L. ambulatorija“ banko sąskaitų išrašu už 2016-2020 m. laikotarpį, iš kurio matosi, kad pervedamų atsakovei lėšų paskirtyje nurodyta „paskola“. Ieškovė taip pat pateikė   Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., kurį ieškovės vardu pasirašė UAB „Onvikta“ O. K., o atsakovės UAB Svečių namai „Vakaras“ vardu – dokumentas nepasirašytas.

11.                      Atsakovė UAB Svečių namai „Vakaras“ su ieškiniu nesutinka ir nurodė, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, nes ieškovė pinigus atsakovei pervesdavo pagal sutuoktinių žodinį susitarimą ieškovei reikalingų statybos darbų atlikimui ar prekių įsigijimui apmokėti.

Dėl paskolos teisinių santykių

12.                      CK 6.870 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybės pinigus arba rūšie požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 straipsnio 2 dalis).

13.                      Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t.y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

14.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktikoje nagrinėjant ginčus dėl paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo yra pripažįstama, kad pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009 ir kt.).

15.                      Atsakovės UAB Svečių namai „Vakaras“ direktorė R. R. nurodė, kad ieškovė, pervesdama pinigus atsakovei pinigų pervedimo paskirtyje nurodė, kad tai yra paskola, tačiau iš tikrųjų šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, nes iš ieškovės gautus pinigus atsakovė panaudojo išimtinai ieškovės interesais. Per laikotarpį nuo 2016 iki 2020 metų UAB „L. ambulatorija“ atlikti piniginių lėšų pervedimai buvo susiję su šalių susitarimu, kad UAB Svečių namai „Vakaras“ užsiims ieškovei priklausančio pastato remontu.  R. R. paaiškino, kad ieškovės pavedimuose buvo nurodoma „paskola“, nes A. L. teigimu, rašant pavedimuose tokius įrašus, buhalterijai nekils problemų.

16.                      Patalpose, kurioje  yra įrengta ambulatorija, įkurti ir UAB Svečių namai „Vakaras“. Atsakovė nurodė, kad ji padėjo įrengiant A. L. ambulatorijos patalpas. Buvo atlikti tokie darbai, kaip betonavimas, grindų dėjimo, plytelių klojimo, elektros laidų išvedžiojimo, šildymo pečiaus pastatymo ir kt. Visą procesą, susijusį su rangovų pasamdymu, medžiagų įsigijimu ir atsiskaitymu už medžiagas ir su rangovais vykdė tik UAB Svečių namai „Vakaras“. Vėliau buvo remontuojama ir A. L. ambulatorijai priklausanti pastato dalis, kurioje įkurti svečių namai. Atsakovė prie atsiliepimo į ieškinio pareiškimą pridėjo sąskaitas faktūras, kurios pagrindžia, kad už įvairius statybos, remonto darbus, priemonių, medžiagų ir kitų įrengimui būtinų prekių pirkimą buvo išleista 94 460,15 Eur.

17.                      Kaip matyti iš bylos duomenų, tarp šalių rašytinės paskolos sutarties sudaryta nebuvo, nėra duomenų apie šalių susitarimą dėl paskolos grąžinimo termino, atsakovė tarp šalių paskolos teisinių santykių buvimą neigia, teikia įrodymus dėl pervestų piniginių lėšų panaudojimo, todėl dėl tarp šalių egzistavusių teisinių santykių spręstina iš pateiktų įrodymų.

18.                      Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19.                      Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017 ir kt.)

20.                      Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais bei atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad vien ieškovės pateikti bankiniai pinigų pavedimai neįrodo tarp šalių buvusių  paskolos teisinių santykių. Tarpusavio skolų suderinimo aktu teismas nesivadovauja, nes jis pasirašytas tik ieškovės. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei ir atsakovei vadovauja sutuoktiniai, todėl tikėtina tarp šalių buvusį susitarimą atsakovei veikti pagal ieškovės pavedimą ir pervestų pinigų panaudojimą ieškovės interesais.

21.                      Kadangi ieškovė neįrodė tarp ieškovės ir atsakovės buvusių paskolos teisinių santykių, t.y. , kad atsakovė ieškovei yra skolinga 47 607,50 Eur, todėl ieškinio pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškovės piktnaudžiavimo teise

22.                      Atsakovė nurodo, kad ieškovė pareikšdama šį ieškinį, akivaizdžiai piktnaudžiauja teise, kadangi tarp ieškovės ir atsakovės jokių paskolinių teisinių santykių nebuvo, o ieškinys pareikštas ne dėl tariamos (ieškovės nurodomos) skolos priteisimo, o išimtinai tik kaip spaudimo priemonė atsakovės direktorei dėl jos santuokos nutraukimo bylos inicijavimo, kur R. L. prašymu (iki ieškinio pateikimo) ieškovės atžvilgiu jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-04 nutartį, civilinėje byloje Nr. e2-36153-1040/2020). Už piktnaudžiavimą teise ieškovei prašo skirti baudą, baudos dydį numatant teismo nuožiūra.

23.                      Piktnaudžiaujančiai procesinėmis teisėmis šaliai pasekmės numatytos CPK 95 straipsnio 1 dalyje: šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalis įgalina teismą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju skirti baudą.

24.                      Pažymėtina, kad teismų praktikoje  piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio pareiškimo dėl skolos priteisimo pareiškimas nelaikytinas piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25.                      CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

26.                      Atsakovė UAB Svečių namai „Vakaras“ patyrė 2160 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1440 Eur už atsiliepimo į ieškinio pareiškimą parengimą bei 720 Eur – už tripliko parengimą. Šių išlaidų sumokėjimą patvirtina sąskaitos už teisines paslaugas bei Swedbank, AB 2021-01-20 ir 2021-04-24 mokėjimo nurodymai.

27.                      Kadangi ieškinio pareiškimas atmetamas, atsakovei iš ieškovės priteistinos 2160 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK  268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

       Ieškinį atmesti.

        Priteisti iš ieškovės UAB „L. ambulatorija“ į. k. 151328174 atsakovei UAB Svečių namai „Vakaras“ į. k. 304230457 2160 Eur  (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

       Atsakovės UAB Svečių namai „Vakaras“ prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

       Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                Izolda Nėnienė