Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-395-898/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01769-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.11.10.                                (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės vyresniosios patarėjos Justinos Užumeckaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena UAB „N“ vadovo A. L. atžvilgiu, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, panaikinimo. 

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Priimtų sprendimų esmė

1.       A. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB „N“ direktoriumi, gamybinio pastato esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiu, iki 2020 m. birželio 30 d. neįvykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistų 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas 1) ir 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas 2) pateiktų įpareigojimų, o būtent: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai, 2019 m. liepos 26 d. patikrinę gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros vykdymą, 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo Aktu 1 įpareigojo gamybinio pastato savininkus: 1) paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją; 2) pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus; 3) nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas. Skyriaus specialistas, kontroliuodamas Akte 1 įrašytų reikalavimų įvykdymą, 2020 m. vasario 5 d. atliko gamybinio pastato naudojimo priežiūros patikrinimą, kuriuo metu nustatė, kad Aktu 1 teikti įpareigojimai nėra įvykdyti. Gamybinio pastato savininkams buvo surašytas 2020 m. vasario 5 d. techninės priežiūros patikrinimo Aktas 2 ir pateikti reikalavimai: 1) nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. prof. habil. dr. L. U. Statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „E“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, 2019 m. gruodžio 10 d., doc. dr. S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12 šalinimo darbus; 2) statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka, nustatyta tvarka, paskiriant vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui sudaryti komisiją, specialistų grupę, kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą; 3) nuolatinius pastato būklės stebėjimus įvertinant, kad pastato priestato 2p1/p sijų vienas galas remiasi į pastato vakarinės pusės laikančiąją sieną, kitas – į išlikusią nenugriautą priestato sieną, vykdyti kas savaitę, atkreipiant ypatingą dėmesį į pastato laikančiosios sienas besiribojančias su priestato technine būkle; 4) apie įpareigojimų vykdymą iki 2020 m. balandžio 17 d. informuoti Būsto administravimo skyrių. Gamybinio pastato bendraturčiai neįvykdė Akte 1 ir Akte 2 pateiktų įpareigojimų, tokiu būdu pastato techninės priežiūros organizavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną A. L. atžvilgiu nutraukė, nustatęs, jog A. L. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Teismas konstatavo, kad A. L. inkriminuojamo nusižengimo aplinkybės yra priskirtinos pastato techninio prižiūrėtojo, o ne statinio naudotojo kompetencijai, todėl nėra teisinio pagrindo A. L. taikyti administracinę atsakomybę už įpareigojimų, kurių vykdymas nėra priskirtinas jo kompetencijai, neįvykdymą. Teismo vertinimu, Akte 1 ir Akte 2 nurodytas įpareigojimas paskirti vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją neįvykdytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo A. L. valios, todėl teismas negali nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios A. L. kaltės neįvykdant minimų įpareigojimų. Nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį negalima.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės vyresnioji patarėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimą ir priimti naują: pripažinti UAB „N“ vadovą A. L. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, bei skirti jam minėto straipsnio dispozicijoje numatytą baudą.

3.1.       Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir detaliai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas netinkamai atskleidė ginčo esmę ir apsiribojo vien formaliu situacijos vertinimu, todėl, apeliantės vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje laikytinas nepagrįstu.

3.2.       Apeliantės teigimu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ? ir Statybos įstatymas) 48 straipsnio 6 dalį aiškinant lingvistiškai akivaizdu, jog, priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, nustačius, jog pastatas ar jo dalis galimai yra avarinės būklės, techninės priežiūros privalo imtis ir pastato naudotojas, ir techninis prižiūrėtojas, nes avarinė būklė yra pavojinga visuomenei, pažeidžia viešąjį interesą, taigi ir teisinis reguliavimas tokiais atvejais tampa griežtesnis. Tokią teisės aiškinimo normą pagrindžia jungtukas „ir (ar)“. Skunde norma aiškinama ir teleologiniu būdu, t. y. įstatymų leidėjas, priimdamas Statybų įstatymo 48 straipsnio 6 dalį, akivaizdžiai skiria didesnį saugumą avariniams pastatams, todėl įpareigoja tiek pastato naudotoją, tiek techninį prižiūrėtoją nedelsiant imtis priemonių avarinei būklei pašalinti.

3.3.       Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Statybų įstatymo 60 straipsnyje įtvirtinta procedūra, kai asmenys netinkamai vykdo techninę priežiūrą. Pažymima, kad šiame straipsnyje (neįskaitant 48 straipsnio 6 dalies) taip pat administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tiek pastato naudotojas, tiek savininkas.

3.4.       Pažymima, jog surašius du patikrinimo aktus, nei vienas tinkamai nebuvo įvykdytas, o vien savininkų balsavimo sušaukimas nėra pagrindas konstatuoti, jog nebuvo galima imtis ir kitų priemonių avarinei būklei pašalinti. Nurodoma, jog nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis pirmosios instancijos teismas teigia, jog buvo nustatytas reikalavimų įvykdymo neįmanomumas, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog dar prieš imantis veiksmų, reikalingų reikalavimų įvykdymui, būtų nustatyta aplinkybė, kad šie reikalavimai yra neįmanomi.

3.5.       Skunde pabrėžiama, jog nėra paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitinka Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryta komisija, specialistų grupė, nepateikti pastato techninės priežiūros dokumentai, nebuvo bendradarbiauta ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistais, o tai parodo A. L. neveikimą, kurio pakanka kvalifikuoti pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Pastato būklė kėlė (ir galimai vis dar kelia) pavojų aplinkinių sveikatai, tad A. L., kaip pastato naudotojas, turėjo imtis priemonių, siekiant apsaugoti gyventojus, pašalinius asmenis, o vien tai, kad jis organizavo naudotojų ir savininkų susirinkimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokių veiksmų pakako avarinei būklei pašalinti, nesulaukiant administracinės nuobaudos.

3.6.       Apeliantė kritiškai vertina skundžiamajame nutarime nurodytas aplinkybes dėl ydingai surašyto administracinio nusižengimo protokolo. Pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų teisenos normos nedraudžia pačiam teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Priešingai, numato, jog jeigu administracinio nusižengimo protokoluose išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

3.7.       Skunde teigiama, kad su administracinio nusižengimo byla susijusių dokumentų apskundimas civiline ar/ir administracine tvarka per se nesustabdo patikrinimo aktų vykdymo, kadangi administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną namas buvo avarinis. Pabrėžiama, jog nagrinėjamu atveju namo naudotojas turi tam tikrą interesą dėl tolesnio pastato naudojimo tvarkos, tačiau administracija siekia tik saugaus pastato naudojimo, jei namas galimai gali kelti pavojų kitiems asmenims ar jų turtui. Asmeniui dėl jo neveikimo, kuomet pastatas yra avarinės būklės, turėtų būti paskiriama administracinė nuobauda, priešingu atveju būtų formuojama ydinga, viešąjį interesą pažeidžianti, teismų praktika, kai Vilniaus mieste pažeidžiamas gyventojų saugumas ? gausu avarinės būklės pastatų, tačiau pastatų savininkai ar naudotojai nesiima iš esmės jokių priemonių saugumui užtikrinti.

3.8.       Skunde taip pat nurodoma, kad A. L. veiksmuose yra ir kiti administracinio nusižengimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai: iš bylos medžiagos matyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neveikimas, kaltė (galimai neatsargumas), pažeistas teisinis gėris (objektas), ir tinkamas subjektas, o padariniai ANK 505 straipsnyje įtvirtintam administraciniam nusižengimui nereikalingi, kadangi šis nusižengimas aprašytas formaliąja nusižengimo sudėtimi, todėl šiuo atveju, įsakymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. L. atstovas advokatas Saulius Urbonavičius prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nutarimą.

4.1.       Nurodo, jog savivaldybė, dėstydama savo poziciją apeliaciniame skunde, neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, kurias nustatė pirmos instancijos teismas, įvertinus kurias, skunde konstatuojama, jog teismas pagrįstai pažymėjo, kad UAB „N“ vadovo A. L. kartu su dalimi kitų pastato savininkų susirinkime paskyrė pastato techninį prižiūrėtoją K. K., tačiau šis sprendimas dėl techninio prižiūrėtojo paskyrimo ginčijamas teisme, o kitas techninis prižiūrėtojas A. N. ?kitų patalpų savininkų paskirtas be A. L. žinios ir nesant jo valios, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „N“ ir šios įmonės vadovas A. L. nesiėmė priemonių tam, kad būtų paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas.

4.2.       Atsiliepime pažymima, jog 2019 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas priėmė sprendimą dėl pastato naudojimo sustabdymo, kuris buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris, įžvelgęs formalius sprendimo surašymo pažeidimus, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sprendimą. Šis teismo sprendimas buvo apskųstas, šiuo metu pagal apeliacinius skundus administracinė byla yra nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

4.3.       Taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama ir civilinė byla, kurioje ieškovai pareiškė civilinį ieškinį UAB „N“ dėl deklaracijos apie Pastato statybos (griovimo) užbaigimą, Pastato teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimą. Pabrėžiama, jog UAB „N“ šiuo metu priklauso tik nedidelė pastato dalis ? priestatai, kuriuos nagrinėjamoje civilinėje byloje, prašoma teismo įpareigoti nugriauti.

4.4.       A. L. atstovo manymu, A. L. veiksmuose nėra kaltės, kaip būtinojo elemento administracinei atsakomybei taikyti, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priėmė skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog A. L. veiksmai kaip UAB „N“ vadovo, kuriai priklauso maža dalis pastato patalpų, yra nieko nelemiantys paskiriant pastato techninį prižiūrėtoją, be to, A. L. neturi objektyvios galimybės įvykdyti savivaldybės įpareigojimus, susijusius su pastato avarinės būklės šalinimu, visa apimtimi, nes tai priklauso nuo visų bendraturčių valios, jų pozicijų ginčuose.

4.5.       Pabrėžiama, jog šiuo metu vyksta ginčai dėl pastato būklės pripažinimo avarine ir tolimesnių veiksmų atlikimo, o teismui pripažinus, kad pastato būklė nėra avarinė nepagrįstais būtų laikomi ir savivaldybės aktai bei įpareigojimai, už kurių nevykdymą šio metu siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas

5.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir A. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

6.       Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino administracinio nusižengimo bylos duomenis, proceso dalyvių paaiškinimus ir faktines aplinkybes, dėl ko padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad A. L. veiksmuose nėra ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

7.       ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo 80 (aštuoniasdešimt) iki 780 (septynių šimtų aštuoniasdešimt) eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 (trijų šimtų devyniasdešimt) iki 1 950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) eurų.

8.       Kaip teisingai nurodoma pareiškėjos apeliaciniame skunde ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formali administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. nusižengimas laikomas baigtu padarius nors vieną iš sudėtyje nustatytų alternatyvių veikų: 1) kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas arba 2) pareigūnų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą.

9.       Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju viena iš alternatyvių aplinkybių, inkriminuotų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, yra tai, jog A. L. neįvykdė pirminiame akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakartotiniame institucijos 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)  nurodyto įpareigojimo paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją.

10.       Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas M. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apylinkės teisme nurodė, jog dalis bendrasavininkų yra išlaikę vieną techninį prižiūrėtoją, kiti turi paskyrę kitą, todėl yra du komplektai pastato techninės priežiūros dokumentų, kas prieštarauja įstatymams ir pačiam principui dėl pastato techninės priežiūros vykdymo, nes remiantis išvadomis yra organizuojami remonto darbai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. L. atstovas advokatas S. Urbanavičius paaiškino, jog pastatų naudotojai, siekdami įgyvendinti institucijos reikalavimus, 2019 m. liepos 24 d. sušaukė viso pastato patalpų savininkų susirinkimą, buvo organizuotas dar vienas susitikimas 2019 m. rugpjūčio 14 d., per kurį išrinktas viso pastato techninis prižiūrėtojas ir parengta sąmata dėl avarinės būklės šalinimo darbų, tačiau šiuos sprendimus apskundė pirmojo aukšto savininkai.

11.       Iš byloje esančios rašytinės administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog UAB „B“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. organizuotame statinio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkime dalyvavo 55,55 procentai patalpų savininkų. Susirinkimo metu buvo išrinktas viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninis prižiūrėtojas K. K.. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis statinio, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai pateikė civilinį ieškinį dėl gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (past. – civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020), kuriuo taip pat prašoma pripažinti K. K. paskyrimo techniniu prižiūrėtoju negaliojančiu. Be to, dalis bendrasavininkų (past. – pirmojo aukšto patalpų savininkai) techniniu prižiūrėtoju yra paskyrę A. N. (at. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi nagrinėjamu atveju vienu metu pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), prižiūri du techniniai prižiūrėtojai, kurie priežiūrą vykdo atskirose pastato dalyse.

12.       Aptartų aplinkybių kontekste, konstatuotina, jog tokia situacija iš tiesų neatitinka Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 32 ir 33 punkto reikalavimų, kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nurodytas įpareigojimas paskirti vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją neįvykdytas dėl aplinkybių nepriklausančių nuo A. L. valios, todėl teismas negali nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios A. L. kaltės formos nurodytoje veikoje. Įvertinus tai, jog UAB „N“ direktorius A. L. patalpų savininko surinkimo metu balsu dauguma paskyrė pastato techninį prižiūrėtoją, o pastarąjį sprendimą ginčijant apylinkes teisme, nesant jo išreikštos valios buvo paskirtas kitas –  techninis prižiūrėtojas A. N., kurie iš esmės nekoordinuoja savo veiksmų tarpusavyje, nėra pagrindo teigti, jog nebuvo vykdomi institucijos įpareigojimai, o aptartos aplinkybės (past. – inicijuoti teisminiai ginčai tarp bendraturčių) iliustruoja tai, jog pastarajam buvo objektyviai apsunkintos galimybės tinkamai įgyvendinti paskirtą institucijos įpareigojimą.

13.       Vertinant kitas – alternatyvias aplinkybes, inkriminuotas A. L. administracinio nusižengimo protokole (past. – pastato techninės priežiūros dokumentų nepateikimą, pastato avarinės būklės šalinimo neorganizavimą, nurodytų pastato laikančių konstrukcijos defektų šalinimo darbų neatlikimą, pastato laikančių konstrukcijų defektų stebėjimo nevykdymą, nepranešimą apie įpareigojimų nevykdymą) pažymėtina, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalimi statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techniniais prižiūrėtojais yra paskirti K. K. ir A. N. (sutarčių pagrindu), remiantis Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalimi, teigtina, jog būtent statinio naudotojų paskirtiems techniniams prižiūrėtojams numatyta pareiga vykdyti organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tais atvejais, kai paskiriamas techninis prižiūrėtojas, būtent šiam asmeniui tenka pareiga vykdyti pastato techninę priežiūrą.

14.       Aptartų nuostatų kontekste, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 48 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, jog statinio techninę priežiūrą sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas, bei įvertinus aptartas A. L. inkriminuotas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju nustatyti visi būtini administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Apygardos teismo vertinimu, A. L. nėra tinkamas aptarto administracinio nusižengimo subjektas, kadangi pastarajam inkriminuotų įpareigojimų nevykdymas priskiriamas būtent pastato naudotojo paskirtiems techniniams prižiūrėtojams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog iš administracinio nusižengimo protokole nurodytų dalies faktinių aplinkybių (past. – būtent faktinių aplinkybių, o ne skunde pabrėžiamu jų teisiniu kvalifikavimu) nėra aišku, kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. L. inkriminuojamos tokios aplinkybės, kurios savo esme priskirtinos pastato techninio prižiūrėtojo kompetencijai, kuris privalo stebėti pastato būklę, organizuoti pastato būklės avarinių darbų šalinimą, teikti institucijoms pastato techninės priežiūros dokumentus taip pat įgyvendinti kitas statybos techninio reglamente STR 1.03.07:2017 numatytas techninio prižiūrėtojo teisės ir pareigas.

15.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog su aptartu teisiniu reguliavimu bei jo aiškinimu sutinka ir apeliantė, atkreipdama dėmesį į tai, jog kitais atvejais (kai pastatas nėra avarinis) už netinkamą pastato priežiūrą atsako tik techninis prižiūrėtojas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo nutarimo nepagrįstumas siejamas būtent su netinkamu materialinės teisės normų aiškinimu, skunde nurodant, jog Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalį aiškinant lingvistiškai akivaizdu, jog, priešingai nei teigiama skundžiamajame pirmosios instancijos teismo nutarime, nustačius, jog pastatas ar jo dalis galimai yra avarinės būklės, techninės priežiūros privalo imtis ir pastato naudotojas, ir techninis prižiūrėtojas.

16.       Pabrėžtina, kad aptarta apeliaciniame skunde ginčijama aplinkybė siejama būtent su pastato avarinės būklės nustatymu, kai statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai (Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalis). Šiuo aspektu institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas M. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad per 2019 m. šiam pastatui buvo atliktos 3 atskiros ekspertizės atskirų ekspertų ir atestuotų įmonių ir visos išvados yra panašios, bet dėl pastato galingumo jos nėra vienodos. Atstovas pabrėžė, jog atliekant specialistams tyrimus buvo vadovautasi tik dalimi techninės dokumentacijos. 2019 m. Vilniaus miesto savivaldybės pozicija kito, kadangi paskutine 2019 m. gruodžio 10 d. ekspertize konstatuoti galimai avarinės būklės konstrukcijų požymiai, bet ta ekspertizė neįvardijo pastato kaip avarinio, ekspertas nepateikė išvados, kad pastato negalima naudoti esamoje būklėje, atsižvelgiant į tai buvo vykdomi tolimesni veiksmai. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis institucijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas uždrausti pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu panaikintas. Minėtas sprendimas buvo apskųstas ir administracinė byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme (past. – bylos Nr. eA-3395-502/2020). 

17.       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju aptarto pastato techninės būklės vertinimas yra atskirų ginčo teisenų objektu (past. – taip pat yra nagrinėjama ir civilinė byla Nr. e2-756-1098/2020, siekiant uždrausti bet kokią komercinę-ūkinę veiklą gamybiniame pastate dėl pastato galimai avarinės būklės); taip pat į tai, jog dėl pastato avarinės būklės pripažinimo nėra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas; atliktų pastato techninės būklės ekspertizių išvados yra iš dalies prieštaringos, o dėl aptariamo pastato būklės aiškios pozicijos nenurodo ir institucijos atstovas, paaiškindamas, jog ekspertizė neįvardijo pastato kaip avarinio, nebuvo pateikta išvada, kad pastato negalima naudoti esamoje būklėje, be to, Akte 1 ir Akte 2 institucijos nurodymai, susiję su atliktinais statybos-remonto darbais iš esmės pakito, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog minėtas pastatas iš tiesų yra avarinės būklės, todėl nėra pagrindo taikyti skunde ginčijamos Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jų pagrindu patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

18.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės vyresniosios patarėjos Justinos Užumeckaitės apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                        Jurgita Kolyčienė