Administracinė byla Nr. II-1015-480/2010

4-62-3-00826-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.

 (S)

 

 

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 3 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Albina Rimdeikaitė,

sekretoriaujant Dianai Stimbirytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui O. S., nutarimą priėmusios institucijos Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovui Giedriui Petrauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal O. S. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

 

n u s t a t ė :

 

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2010 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 455769 O. S. buvo paskirta administracinė nuobauda – 400 Lt. bauda ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 3 mėnesiams už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste –ATPK) 124² str. 1 d. padarymą.

O. S. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 27 d.  Kaune, Ateities pl. ,vairuodamas automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, sukeldamas avarinę situaciją, priversdamas iš priešpriešais atvažiuojančią transporto priemonę staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį . Tuo pažeidė KET 145.5 d. , 141.3 d., 18 str.

O. S. skunde (b.l. 3-5) prašė panaikinti Kauno apskrities VPK KVP 2010 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 455769 ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, jog Kelių eismo taisyklių nepažeidė, 2010 m. rugsėjo 27 d., apie 14:30 val., važiuodamas Ateities pl., privažiavo prie Ateities pl. 1 numeriu pažymėto namo, iki kurio buvo nusidriekusi eilė, kadangi buvo uždaryta Amalių geležinkelio pervaža. Skubėjo į svarbų susitikimą ir neturėjo laiko laukti kol geležinkelio pervaža bus atidaryta. Todėl nusprendė apvažiuoti stovinčius automobilius ir pasukus į dešinę važiuoti Chemijos gatve. Įjungęs kairį posūkio signalą, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pavažiavęs apie 300 m., pastebėjo iš paskos atvažiuojantį  patrulių automobilį su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, o iš priekio iš Chemijos g. į Ateities pl. išsukantį automobilį. Todėl sustojo ir įjungė dešinės pusės posūkį, kad grįžti į savo eismo juostą. Iš paskos atvažiavę policijos pareigūnai liepė pasukti į dešinę ir sustoti. Buvo pasakyta, kad lenkė prieš geležinkelio pervažą. Pareigūnui paaiškino, jog iki pervažos buvo daugiau nei 100 m. ir Kelių eismo taisyklės to nedraudžia daryti, o be to transporto priemonės, esančios jo eismo juostoje, stovėjo ir tokio manevro negalima kvalifikuoti kaip lenkimo. Su padarytu pažeidimu nesutiko.

Teismo posėdžio metu (b.l. 23) O. S. parodė, jog šiek tiek jo kaltės yra, bet prašė teismo neatimti teisės vairuoti, nuobaudą panaikinti. Nurodė, jog automobiliu Ford Transit, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo nuo Taikos pr., privažiavo Amalių sankryžą, Amalių pervaža buvo uždaryta ir buvo nusidriekusi ilga automobilių eilė. Kadangi skubėjo, neturėjo laiko laukti, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Pavažiavus 50 metrų, iš paskos atvažiavo patrulių automobilis su įjungtais švyturėliais, todėl kelkraštyje sustojo. Pavažiavo dar apie 50 metrų, įjungė posūkį, iš paskos važiavę pareigūnai liepė sustoti, pasikvietė į automobilį ir pasakė, kad, neva, lenkė prieš geležinkelio pervažą, neva kliudė automobiliui, atvažiuojančio iš priešais, važiuoti, surašė protokolą. Buvo nubaustas už tai, kad išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Su pažeidimu iš pradžių sutiko, o dabar keičia parodymus, nes galvojo, kad gaus švelnesnę nuobaudą komisijoje. Mano, kad jį nubaudė už tai ko nepadarė. Iš paskos važiavo policijos pareigūnai ir jiems galėjo užstoti eismą. Iš priekio važiuojantis automobilis pasitraukė į šalikelę. Tuo momentu, kai išvažiavo, jo nebuvo. Sutinka su kelių eismo pažeidimo schema, su tuo kas išdėstyta, kaip yra pavaizduota. Dirba vairuotoju - ekspeditoriumi, vairavimo stažas - 15 metų. Pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą: rugpjūčio mėnesį buvo nubaustas už vairavimą be kategorijos, dar anksčiau - taip pat. Neatkreipė dėmesio, koks automobilis atvažiavo iš priekio. Įjungė posūkį, kad pasukti į dešinę eismo juostą. Manė, kad neatliko lenkimo, nes tas automobilis stovėjo. Jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, toje vietoje jis jau grįžo, kai prasidėjo dvi eismo juostos. Schemoje matyti, kaip jis grįžta į savo eismo juostą. Eismo juostų jo judėjimo kryptimi yra dvi. Tik jis vienas važiavo. Iš paskos važiavo policijos automobilis, priekyje jo niekas nevažiavo, o tam automobiliui sutrukdė ne jis, o policijos pareigūnai. Jie važiavo įsijungę ne tik mėlyną, bet ir raudoną švyturėlį. Nepastebėjo, kad tas automobilis staigiai stabdė.

Nutarimą  priėmusios institucijos - Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas Giedrius Petrauskas teismo posėdžio metu (b.l. 25) prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, jog pažeidimas yra įrodytas. Pareiškėjas, lenkdamas automobilių eilę, neįsitikino, kad nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančiai transporto priemonei. Už šiuos pažeidimus, atsižvelgiant į tai, kad su pažeidimu O. S. sutiko, dėl jo gailisi, institucija paskyrė minimalią nuobaudą, numatytą sankcijoje.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu (b.l. 25) parodė, kad pastebėjo, kaip kelyje iš trijų eismo justų automobilis Ford Transit pradėjo lenkti automobilių koloną, aplenkęs eilę automobilių, suko į dešinę ir sudarė transporto priemonei avarinę situaciją. Ta transporto priemonė važiavo iš Chemijos g. ir suko į kairę, į Ateities pl. Pastebėjus pažeidimą, minėtas automobilis buvo sustabdytas, išaiškinta, ką vairuotojas pažeidė, surašytas ATP protokolas. Nubraižė schemą. Vairuotojas su pažeidimu sutiko, pasakė, kad skuba. Kolonoje pareigūnai stovėjo kaip ir visi automobiliai. Kolona buvo pradėjusi judėti. Priekyje automobiliai judėjo, pamačius pažeidimą, jungė švyturėlius, o vairuotojas buvo sustabdytas. Tikrai ne dėl policijos pareigūnų priešais važiuojantis automobilis buvo priverstas stabdyti, nes policijos pareigūnai važiavo atsilikę. Pareiškėjo nepažįsta, jokių asmeniškumų neturi. Važiavo su raudonais švyturėliais. Pamatė pažeidimą. Tuo metu kai pareiškėjos automobilis įsuko į kairę, jis staigiai stabdė. Buvo pažeistas ne KET 18 punktas, o KET 9 punktas, sumaišė rašydamas protokolą. Tačiau protokole pažeidimo esmė yra aiškiai išreikšta.

Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu (b.l. 26) parodė, kad pastebėjo, kaip baltos spalvos automobilis Ford Transit lenkia automobilius, stovėjusius priešais geležinkelio pervažą. Iš priekio atvažiavo automobilis ir buvo priverstas staigiai stabdyti, sukti į šoną. Už tą pažeidimą sustabdė automobilį Ford Transit, kolega surašė protokolą. Pareiškėjas aiškino, kad skuba. Stovėjo kelyje, kai jis pradėjo lenkti, gal 50 metrų atstumu, stebėjo situaciją. Pareiškėjo nepažįsta. Automobiliai dar stovėjo, kai automobilis Ford Transit pradėjo judėti.                           Skundas netenkintinas.                    

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota pagal ATPK 124 ² str. 1 d., kurioje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Už šį pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė, t.y. nukreipianti į  Kelių eismo taisykles (toliau tekste KET), o šiuo konkrečiu atveju į Kelių eismo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-10-14.) 145.5 p., kuriame nustatyta, jog lenkti draudžiama vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta, į Kelių eismo taisyklių 141.3 p. kuriame nustatyta, jog prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms.

Tiek administracinių teisės pažeidimų protokole, tiek nutarime nurodyta, jog O. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 p., kuriame nustatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau teismo posėdžio metu policijos pareigūnas A. B. (b.l.25) pripažino, jog surašydamas protokolą, padarė klaidą ir vietoje Kelių eismo taisyklių 18 punkto, turėjo nurodyti Kelių eismo taisyklių 9 punktą, kuriame nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Jis parodė, jog pažeidimo esmė protokole išreikšta tinkamai. 

2010 m. rugsėjo 27 d. administracinių teisės pažeidimų protokole Nr. 455769 nurodyta pažeidimo esmė: vairuodamas transporto priemonę dvipusio eismo kelyje, kur važiavimo kryptimi yra daugiau nei viena eismo juosta, lenkė kitas transporto priemones, neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva, kliudė priešpriešais atvažiuojančiai transporto priemonei, ko pasekoje privertė staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, norint išvengti eismo įvykio kitam priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui.  2010 m. spalio 12 d. nutarime Nr. 455769 dėl administracinio teisės pažeidimo nurodyta, jog O. S. 2010 m. rugsėjo 27 d. Kaune Ateities pl., vairuodamas automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, sudarydamas avarinę situaciją, priversdamas iš priešpriešais atvažiuojančią transporto priemonę staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį.

Teismas nustatė, jog O. S. 2010 m. spalio 12 d. Kaune, Ateities pl., vairuodamas automobilį Ford Transit, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, važiuodamas trijų eismo juostų, dvipusio eismo kelyje. Dėl to ginčo nėra, tą pripažino ir pats O. S. skunde bei teismo posėdžio metu. Tačiau O. S. ginčija aplinkybę, jog jis lenkė kitas transporto priemones, kadangi kitos transporto priemonės stovėjo.

KET 3 p. nustatyta, jog lenkimas – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. P. S. teiginį, jog transporto priemonės stovėjo, paneigia byloje esanti KET pažeidimo schema (b.l. 13), tarnybinis pranešimas (b.l. 14), liudytojo A. B. parodymai. O. S. parodė, jog sutinka su KET pažeidimo schema, kurioje pavaizduota O. S. judėjimo trajektorija. Kaip matyti schemoje, O. S. išvažiavo į priešingą eismo juostą pasukdamas į kairę, tačiau po to vėl sugrįžo į tą pačią eismo juostą, kurioje buvo automobilių eilė, pasukdamas į dešinę. Akivaizdu, jog, jeigu automobiliai šioje eilėje būtų stovėję, O. S. nebūtų galėjęs sugrįžti į tą pačią eismo juostą, iš kurios išvažiavo. Tokiam manevrui atlikti buvo būtina sąlyga, kad, grįžtant jam į eismo juostą, iš kurios jis išvažiavo, priekyje stovintis automobilis, esantis gretimoje eismo juostoje iš dešinės,  judėtų į priekį, o už jo stovintis automobilis, esantis gretimoje eismo juostoje iš dešinės, jį praleistų ir jam leistų įvažiuoti į šią eismo juostą. Be to, liudytojas A. B. parodė, jog automobilių kolona judėjo. Todėl nėra pagrindo teigti, jog automobiliai stovėjo.

KET 3 p. nustatyta, jog transporto priemonės stovėjimas - tai iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Transporto priemonės sustojimas šiame punkte apibrėžtas kaip iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Automobilių stovėjimas spūstyje nėra iš anksto numatytas sustojimas ar stovėjimas, automobiliai šiuo atveju yra išsidėstę eismo juostose, skirtose judėti, yra pasiruošę judėti bet kuriuo metu. Be to, O. S. lenkė antroje eismo juostoje esančius automobilius. Tuo tarpu KET 146 p.nustatyta taisyklė, jog sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra – važiuojamosios dalies pakraštyje. KET 156 p. nustatyta taisyklė, jog priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta (pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip numatyta šių taisyklių 98 punkte), ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Byloje nebuvo nustatyta šių bei kitų Kelių eismo taisyklėse apibrėžtų aplinkybių, iš kurių O. S. galėtų spręsti, jog transporto priemonės stovėjo. Akivaizdu, jog susidarius spūsčiai, automobiliai judėjo lėčiau, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog automobiliai nevažiavo.

Visiškai nepagrįstas ir O. S. teiginys, jog avarinę situaciją sudarė policijos pareigūnai. Šį teiginį paneigia tiek esantis byloje tarnybinis pranešimas, tiek KET pažeidimo schema, tiek liudytojų A. B., E. G. parodymai, kurie patvirtina, jog avarinę situaciją sukėlė būtent O. S. pavojingas lenkimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog O. S. lenkė transporto priemones vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta, tuo pažeisdamas KET 145.5 p., bei prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Tuo O. S. taip pat pažeidė bendrąją KET 9 p. nustatyta taisyklę, nustatančią, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija ir nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo priėmusi institucija klaidingai nurodė, jog O. S. pažeidė KET 18 p., ir nenurodė, jog O. S. pažeidė KET 9 p. Tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai kvalifikacijos pagal LR ATPK 124² str. 1 d. vis tiek nepakeistų.

O. S. už šį pažeidimą buvo paskirta nuobauda -  400 Lt. bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, t.y. minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda už šį pažeidimą. Nutarimą priėmusi institucija nustatė O. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad gailisi, pripažino padarytą pažeidimą. Teismas nustatė O. S. atsakomybę sunkiančią aplinkybę – administracinio teisės pažeidimo metu O. S. turėjo dvi galiojančias nuobaudas už tos pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos paskirtų baudų iki šiol nėra sumokėjęs. Todėl skirti O. S. mažesnę nei nustato įstatymas administracinę nuobaudą nėra pagrindo.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad O. S. veika pagal ATPK 124² str. 1 d. kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

 

n u t a r i a :

 

 

O. S. skundą atmesti.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2010 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 455769, kuriuo O. S. paskirta administracinė nuobauda – 400 Lt. bauda ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 3 mėnesiams už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste –ATPK) 124² str. 1 d. padarymą, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

 

 

Teisėja                                                                                                                    Albina Rimdeikaitė