Civilinė byla Nr. e2S-1250-945/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04043-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.5.11; 3.5.18.; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolis Marekas Petrovskis, J. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolio Mareko Petrovskio 2020 m. vasario 21 d. patvarkymą Nr. S-20-123-1937, 2020 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. S-20-123-2076, priimti naują sprendimą, padidinant pareiškėjui laisvai disponuojamą lėšų sumą 1 119,11 Eur, būtinų išmaniojo mobilaus telefono įsigijimui su visomis būtinomis paslaugomis, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Skunde nurodoma, kad 2020 m. vasario 19 d. pareiškėjas tiesiogiai antstoliui padavė skundą/reikalavimą padidinti jam laisvai disponuojamų lėšų sumą. 2020 m. vasario 21 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2020 m. vasario 19 d. skundą/reikalavimą. Nesutikdamas su šiuo patvarkymu, pareiškėjas 2020 m. vasario 24 d. per antstolį padavė skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti 2020 m. vasario 21 d. patvarkymą ir šiuo klausimu priimti naują sprendimą, patenkinant pareiškėjo prašymą dėl laisvai disponuojamų lėšų sumos padidinimo. 2020 m. vasario 27 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nenumato, jog pakartotinai gali būti skundžiamas antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas. Kartu su 2020 m. kovo 6 d. skundu pareiškėjas padavė teismui 2020 m. vasario 24 d. skundą dėl 2020 m. vasario 21 d. antstolio patvarkymo Nr. S-20-123-1937 panaikinimo. Skunde nurodoma, kad 2020 m. vasario 21 d. patvarkymas nemotyvuotas. Duomenys dėl lėšų šaltinio yra aiškiai nurodyti 2020 m. vasario 19 d. skundo 11 punkte. Duomenys dėl neišvengiamumo ir būtinybės pareiškėjui skubiai įsigyti išmanųjį telefoną nurodyti 2020 m. vasario 19 d. skundo 2–7, 9, 12 punktuose. Antstolis iškreiptai suabsoliutina kreditoriaus ir išieškotojo teises, neatsižvelgdamas į privataus fizinio asmens (pareiškėjo) prigimtines ir pagrindines teises bei laisves. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktiką teisė į internetą ir priėjimą prie šiuolaikinių telekomunikacijų paslaugų, teisė į mokslą yra pripažintina pagrindine žmogaus teise ir. Pareiškėjo teigimu, tarptautiniai teisės aktai draudžia riboti asmens laisvę dėl esamos ar atsiradusios piniginės skolos.
2. Suinteresuotasis asmuo antstolis M. Petrovskis atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Antstolio teigimu, 2020 m. vasario 21 d. buvo gautas pareiškėjo 2020 m. vasario 19 d. raštas („skundas“), kuriame nurodoma, kad skolininkas turi banko sąskaitą, kad prisijungiant prie interneto banko bankas reikalauja naudotis el. parašu arba SMART-ID programa, kuriai reikalingas mobilus telefonas, mobilus internetas, mobilaus ryšio planas, viso paslaugų vertė – 1 119,11 Eur. Skundu buvo reikalaujama nustatyti skolininko banko sąskaitoje laisvai disponuojamą sumą (toliau – LDS) 1 119,11 Eur išmaniajam telefonui nusipirkti. 2020 m. vasario 21 d. patvarkymu Nr. S-20-123-1937 pareiškėjo reikalavimas nebuvo patenkintas. Pareiškėjo pateiktame dokumente nebuvo nurodomas nei skundžiamas veiksmas, nei skundo pagrindimas, todėl pareiškėjo paduotas dokumentas buvo nagrinėjamas kaip prašymas. 2020 m. vasario 24 d. pareiškėjas pateikė tapatų skundą dėl to paties dalyko, t. y. dėl 1 119,11 Eur LDS nustatymo, tačiau nenurodė teisinio pagrindo tokiam reikalavimui pagrįsti. CPK VI dalies normos nenumato antstolio pareigos nustatyti skolininkui banko sąskaitoje LDS skolininko asmeniniams ir nebūtiniems poreikiams tenkinti. Galiojančios teisės normos suponuoja tai, kad antstolis nepanaikina arešto sąskaitai, tačiau suteikia leidimą naudotis gaunamomis lėšomis banko nustatyta tvarka. Skolininko prašymu antstolis, įvertinęs skolininko gaunamas pajamas ir būtinus poreikius, išlaidas, sumas, iš kurių išieškojimas negalimas, gali nustatyti skolininko areštuotoje sąskaitoje LDS. Tačiau šiuo atveju skolininkas nepateikė jokių dokumentų apie gaunamas pajamas, nenurodė jų kilmės, bet prašė nustatyti LDS neaišku kokioms lėšoms, nenurodydamas, iš kur ir kada jos bus mokamos. LDS yra lėšų suma iš skolininko gaunamų lėšų, kuri suteikiama skolininkui laisvai naudotis, nepaisant taikomų lėšų apribojimų.
3. Suinteresuotieji asmenys J. B. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ atsiliepimų į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
5. Atsižvelgdamas į tai, kad antstolis 2020 m. vasario 19 d. pareiškėjo dokumentą, įvardytą skundu, laikė prašymu, teismas sprendė, jog pareiškėjas, paduodamas antstoliui 2020 m. vasario 24 d. skundą, skundė antstolio 2020 m. vasario 21 d. patvarkymą, kuriuo buvo atisakyta tenkinti pareiškėjo 2020 m. vasario 19 d. prašymą dėl LDS padidinimo. Todėl antstolis 2020 m. vasario 27 d. patvarkymu be pagrindo atsisakė priimti pareiškėjo 2020 m. vasario 24 d. skundą nagrinėti, kadangi tai nebuvo pakartotinis skundas, kurį antstolis jau išnagrinėjo. Dėl to antstoliui nepersiuntus pareiškėjo 2020 m. vasario 24 d. skundo teismui, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą su skundu tiesiogiai CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
6. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paduotų antstoliui ir teismui dokumentų motyvus, darė išvadą, kad pareiškėjas prašė antstolio nustatyti, jog jo galbūt iš kito subjekto pasiskolintos lėšos būtų pripažintos LDS, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas. Kadangi pareiškėjas nepateikė nei teismui, nei antstoliui dokumentų, patvirtinančių, kad prašymo antstoliui ir skundo padavimo teismui dieną pareiškėjas disponavo 1 119,11 Eur suma ar turėjo realią galimybę ja disponuoti (t. y. kad buvo subjektas, kuris sutiko jam suteikti paskolą), teismas sprendė, kad nurodytos lėšos negali būti pripažintos pareiškėjo turtu (lėšomis) (CPK 668 straipsnio 1 dalis, 689 straipsnio 1 dalis).
7. Įvertinęs teisinį reglamentavimą dėl lėšų, kurios gali būti pripažintos LDS, teismas padarė išvadą, kad šios lėšos gali būti tik tos realios lėšos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Tarp tokių lėšų nėra nurodomos skolininko ketinamos paskolinti iš kito subjekto lėšos. Todėl pripažino, kad antstolis pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo 2020 m. vasario 19 d. prašymą dėl LDS padidinimo, nustatęs, jog skolininkas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad jis gauna 1 119,11 Eur, į kuriuos negali būti nukreiptas išieškojimas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punktas).
8. Teismo vertinimu, 2020 m. vasario 24 d. skunde dėl antstolio 2020 m. vasario 21 d. patvarkymo nurodyti argumentai (t. y. tai, kad pareiškėjas nurodė gautinų lėšų šaltinį, jog pareiškėjui neišvengiamai būtina įsigyti išmanųjį telefoną ir užtikrinti mobiliojo ryšio paslaugas, kad antstolis nepagrįstai suabsoliutina kreditoriaus ir išieškotojo teises) nepaneigia antstolio 2020 m. vasario 21 d. patvarkymo teisėtumo. Teismas konstatavo, kad antstolis, spręsdamas pareiškėjo 2020 m. vasario 19 d. prašymą, teisingai aiškino ir taikė CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normas bei jas detalizuojančias Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas (CPK 583 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjo nurodytus skundo argumentus vertino kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – panaikinti antstolio 2020 m. vasario 21 d. patvarkymą Nr. S-20-123-1937, 2020 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. S-20-123-2076 ir priimti naują sprendimą – padidinti pareiškėjui laisvai disponuojamą lėšų sumą 1 119,11 Eur, kurie yra reikalingi pareiškėjui skubiai įsigyti išmanųjį mobilųjį telefoną su visomis būtinomis paslaugomis. Nutartis nepagrįsta ir neteisėta, skundas neišnagrinėtas, kaip to reikalauja įstatymas. Nutartyje iš esmės perrašyti antikonstituciniai antstolio patvarkymų teiginiai, kurie grubiai pažeidžia žmogaus teises. Teismas, kaip ir antstolis, nepagrįstai suabsoliutino kreditoriaus ir išieškoto teises, visiškai neatsižvelgdamas į privataus fizinio asmens (pareiškėjo) prigimtines teises ir laisves. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, teisė į internetą ir priėjimas prie šiuolaikinių telekomunikacijų paslaugų, yra pripažinta pagrindine žmogaus teise ir laisve, todėl asmeniui privalo būti užtikrinta ši fundamentali ir prigimtinė teisė. Tarptautiniai teisės aktai draudžia riboti asmens laisvę dėl esamos ar atsiradusios piniginės skolos.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl bylos sustabdymo
11. Atskirajame skunde pareiškėjas pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą CPK 3 straipsnio 3 dalies, 163 straipsnio 7 punkto, 10 punkto pagrindais iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išspręstas 2020 m. kovo 26 d. pareiškėjo individualus konstitucinis skundas.
12. Pagal CPK 1623 straipsnį byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK 163 straipsnio 7 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Taigi šis privalomas bylos stabdymo pagrindas yra siejamas su teismo ar teismų kreipimusi į Konstitucinį Teismą, o ne su byloje dalyvaujančio asmens pateiktu individualiu konstituciniu skundu. Akcentuotina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo nurodomo 2020 m. kovo 26 d. prašymo Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme priėmimą. Pareiškėjas bylą prašo sustabdyti taip pat ir CPK 163 straipsnio 10 punkto, kuris numato, kad civilinė byla gali būti sustabdyta kitais įstatymų numatytais atvejais, pagrindu. Tačiau pareiškėjas jokio kito konkrečiame įstatyme numatyto civilinės bylos sustabdymo pagrindo nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas.
Dėl 2020 m. balandžio 9 d. prašymo su priedais priėmimo
13. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti jo 2020 m. balandžio 9 d. prašymą su priedais prie šios civilinės bylos, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proceso normas, tai atsisakė padaryti.
14. Kaip nustatyta iš civilinės bylos duomenų, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui 2020 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą (dokumente jo surašymo data nurodoma 2020 m. balandžio 9 d.) su dviem priedais (2020 m. vasario 24 d. nurodymo nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-123-1957 kopija ir 2020 m. kovo 26 d. pareiškėjo prašymo Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui ištrauka), kuriame pareiškėjas suformulavo įvairius procesinius prašymus (dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, civilinės bylos sustabdymo ir kt.). Nors byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatyta tvarka būtų priėmęs procesinį sprendimą (nutartį ar rezoliuciją) dėl pareiškėjo pateikto į bylą prašymo su priedais (ne)priėmimo, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas joje pasisakė dėl pareiškėjo 2020 m. balandžio 10 d. prašyme pateiktų procesinių prašymų, o nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė, kad atmeta pareiškėjo prašymus, paduotus 2020 m. balandžio 10 d. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo 2020 m. balandžio 10 d. prašymą su priedais pirmosios instancijos teismas faktiškai priėmė, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo pakartotinai spręsti pareiškėjo prašymo su priedais priėmimo klausimo.
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimą
15. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentą dėl paaiškinimų, kokie buvo įstatymų leidėjo tikslai ir ketinimai, priimant CPK 609 straipsnio 2 dalį, 611 straipsnio 2 dalį, 688 straipsnio 3 dalį, 689 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 6 dalį, susijusias su laisvai disponuojamos sumos teisine paskirtimi ir samprata.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laisvai disponuojamos sumos nustatymo klausimai teisės aktuose yra aiškiai reglamentuoti. Be to, teisės aiškinimas yra teismo, nagrinėjančio bylą, kurioje turi būti taikomas atitinkamas teisės aktas, prerogatyva (CPK 3 straipsnis, Teismų įstatymo 1 straipsnis, 3 straipsnio 2 dalis). Teismo veikla yra saistoma teisės normų, o šias jis taiko ir aiškina neveikiamas kitų asmenų ir institucijų, kas yra ir tam tikra teismo nepriklausomumo garantija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentą su prašymu dėl išaiškinimo pateikimo netenkinamas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
17. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažįstant antstolio M. Petrovskio dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskirųjų skundų nagrinėjimas žodinio proceso tvarka galimas tik išimtiniais atvejais, kai teismas įsitikina, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas ir jo nesaisto (CPK 322 straipsnis). Atskirajame skunde išdėstyti prašymo bylą nagrinėti žodine tvarka motyvai nesudaro pagrindo teigti, kad šioje byloje egzistuoja išimtinis ar ypatingas atvejis, lemiantis būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų pagal atskiruosius skundus nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, taip pat įvertinęs šios nagrinėjamos bylos aplinkybes, pateiktų procesinių dokumentų turinį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 336 straipsnio 1 dalyje ir 322 straipsnyje numatytų išimčių ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi byla išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis M. Petrovskis vykdo piniginius išieškojimus iš pareiškėjo (skolininko) vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937 (pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2011, išieškotoja J. B.) ir Nr. 0123/18/00655 (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1062-110/2017, išieškotoja UAB „Intrum Lietuva“). 2016 m. sausio 7 d. patvarkymu antstolis areštavo pareiškėjo 979,86 Eur lėšas, esančias jo sąskaitose kredito įstaigose. (vykdomoji byla Nr. 0123/13/00937 3 t., b. l. 263). 2016 m. kovo 10 d. patvarkymu pareiškėjo prašymas dėl lėšų arešto panaikinimo netenkintas. Patvarkyme antstolis išaiškino pareiškėjui, kad taikant apribojimus jo turtui nustatytas laisvai disponuojamų lėšų (LDS) likutis 364,29 Eur, todėl skolininkas kas mėnesį gali disponuoti 364,29 Eur suma (vykdomoji byla Nr. 0123/13/00937 3 t., b. l. 281). Iš 2020 m. sausio 31 d. antstolio patvarkyme nurodytų duomenų nustatyta, kad 2020 m. sausio 23 d. pareiškėjo banko sąskaitoje atliktas pakeitimas ir nustatyta sumažinta 122 Eur LDS (vykdomoji byla Nr. 0123/13/00937 3 t., b. l. 392). Iš LITEKO sistemoje esančių duomenų (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1108-601/2020) nustatyta, kad antstolis 2020 m. vasario 19 d. vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/00937 priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjo banko sąskaitoms taikomą LDS, nenustatęs gaunamų lėšų, iš kurių išieškojimas draudžiamas. Tą pačią dieną (2020 m. vasario 19 d.) antstolis surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-123-1811, adresuotą Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS), kuriame nurodė naują priverstinai nurašomų lėšų sumą (565,67 Eur), bei pažymėjo, kad lėšų suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, yra lygi 0 Eur. Antstolis, gavęs skolininko (pareiškėjo) skundą, 2020 m. vasario 21 d. patvarkymu Nr. S-20-123-1938 jį iš dalies tenkino, t. y. skolininkui pateikus duomenis apie tai, jog jis yra universiteto studentas ir jam paskirta skatinamoji stipendija laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. po 50,70 Eur, vadovaudamasis CPK 736 ir 737 straipsniais, nustatė skolininko banko sąskaitoje laisvai disponuojamą sumą – 40,70 Eur.
21. 2020 m. vasario 19 d. pareiškėjas išsiuntė antstoliui dokumentą (įvardintą skundu), kuriame prašė nedelsiant padidinti LDS bendra 1 119,11 Eur suma, reikalinga pareiškėjui skubiai įsigyti išmanųjį mobilųjį telefoną su visomis būtinomis paslaugomis (pareiškėjo skundo (reg. Nr. CBP-5265) priedas Nr. 3). 2020 m. vasario 21 d. patvarkymu Nr. S-20-123-1937 antstolis netenkino pareiškėjo 2020 m. vasario 19 d. prašymo, kaip prieštaraujančio vykdymo proceso tikslams (pareiškėjo skundo priedas Nr. 4). Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo antstolio patvarkymu, padavė antstoliui 2020 m. vasario 24 d. skundą, kuriame prašė panaikinti 2020 m. vasario 21 d. patvarkymą ir priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškėjo prašymą dėl LDS padidinimo (pareiškėjo skundo priedas Nr. 5). Antstolis 2020 m. vasario 27 d. patvarkymu Nr. S-20-123-1937 atsisakė priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad skundas pateiktas pažeidžiant CPK 510 straipsnio numatytą skundų nagrinėjimo tvarką, nes CPK nenumatyta, jog pakartotinai gali būti skundžiamas antstolio patvarkymas, kuriuo netenkinamas skundas, bei grąžino jį pareiškėjui (pareiškėjo skundo priedas Nr. 6). Pareiškėjas 2020 m. kovo 7 d. tiesiogiai teismui padavė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio 2020 m. vasario 21 d. patvarkymą Nr. S-20-123-1937, 2020 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. S-20-123-2076 ir priimti naują sprendimą, padidinant pareiškėjui laisvai disponuojamą lėšų sumą 1 119,11 Eur. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjo 2020 m. vasario 24 d. skundą atmetė, konstatavęs, kad antstolis, spręsdamas pareiškėjo 2020 m. vasario 19 d. prašymą, teisingai aiškino ir taikė CPK VI dalies nuostatas bei jas detalizuojančias Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas ir pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo 2020 m. vasario 19 d. prašymą dėl LDS padidinimo, kadangi skolininkas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad jis gauna 1 119,11 Eur, į kuriuos negali būti nukreipiamas išieškojimas.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0123/13/00937 medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
23. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).
24. Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams bei interesams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis). CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius (esminius ir gyvybiškai svarbius) skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Turtas į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (minimali mėnesinė alga).
25. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. CPK 738 straipsnyje yra nustatytos pajamos (laikinojo nedarbingumo atvejais mokamos socialinio draudimo išmokos, nedarbo socialinio draudimo išmokos), iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais.
26. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatęs, jog pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą. Tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
27. Išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje tvarka detalizuota Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojusi ginčijamo antstolio patvarkymo priėmimo metu) 71 punkte nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaigoje) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo PLAIS pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš PLAIS pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 73.3 punktas numatė, kad jeigu per keturiolika dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, pateikia antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, antstolis pakeičia pirmiau į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateiktą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, jame nurodydamas sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir panaikina į Turto arešto aktų registrą pateiktą nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas.
28. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pagrindas antstoliui nustatyti LDS areštuotoje sąskaitoje yra tuo atveju, jeigu nustatoma, kad į tokią sąskaitą yra arba bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka (CPK LI skyrius). Jokių kitų pagrindų nustatyti LDS areštuotoje sąskaitoje vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenustato. Pažymėtina, kad kitokią paskirtį LDS nustatymas turi vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 145 straipsnio 6 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju antstolis vykdo teismų procesinių sprendimų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus, todėl dėl LDS paskirties vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas antstolio padidinti LDS iki bendros 1 119,11 Eur sumos, nei antstoliui, nei bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog į areštuotą pareiškėjo sąskaitą yra arba bus pervedama 1 119,11 Eur dydžio lėšų suma, į kurią pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 668 straipsnio 1 dalis, 738–739 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojusi ginčijamo antstolio patvarkymo priėmimo metu) 71 punktas), ar lėšos, iš kurių turėtų būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka (CPK LI skyrius). Kitaip tariant, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatytas pagrindas padidinti LDS.
30. Prašymą padidinti LDS iki bendros 1 119,11 Eur sumos pareiškėjas grindė tuo, kad jis ketina iš greitųjų kreditų bendrovės pasiskolinti nurodyto dydžio sumą, kurią panaudos išmanaus mobiliojo telefono įsigijimui ir išankstiniam apmokėjimui už ryšio paslaugas už 24 mėn. laikotarpį. Nors, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad yra asmuo, sutinkantis pareiškėjui suteikti nurodyto dydžio paskolą, visgi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodomą ketinamų gauti lėšų šaltinį, pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi paskolos dalyką sudarantis turtas nuo jo perdavimo paskolos gavėjui momento tampa paskolos gavėjo nuosavybe ir iš šio turto CPK nustatyta tvarka gali būti vykdomas išieškojimas. Jokių apribojimų išieškoti iš paskolos sutarties pagrindu skolininko įgytų lėšų vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenustato. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų pateikęs įrodymų, patvirtinančių ketinamos sudaryti paskolos (vartojimo kredito) sutarties realumą, tai nebūtų sudarę pagrindo priimti kitokio sprendimo dėl pareiškėjo prašymo padidinti LDS ketinamos imti paskolos dydžio suma, nes draudimo nukreipti išieškojimą į tokį turtą nėra.
31. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis, spręsdamas pareiškėjo 2020 m. vasario 19 d. prašymą, teisingai aiškino ir taikė CPK VI dalies nuostatas bei jas detalizuojančias Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas ir pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo 2020 m. vasario 19 d. prašymą dėl LDS padidinimo.
32. Argumentų, kurie paneigtų ginčijamo antstolio patvarkymo teisėtumą bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė. Esminis argumentas, kuriuo yra grindžiamas atskirasis skundas, yra tai, kad antstolis, pareiškėjo teigimu, suabsoliutina kreditoriaus (išieškotojo) teises ir pažeidžia pareiškėjo teisę į internetą ir priėjimą prie šiuolaikinių telekomunikacijų paslaugų.
33. Pasisakydamas dėl šių pareiškėjo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pradėjus priverstinį teismo sprendimo vykdymo procesą skolininko dėl jo atžvilgiu taikomų priverstinio vykdymo priemonių patiriami neigiami turtiniai padariniai ir/ar kitokio pobūdžio suvaržymai ir nepatogumai, yra pasekmė to, jog pats skolininkas geruoju neįvykdo teismo sprendimo. Kita vertus, nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad antstoliui atsisakius padidinti LDS iki pareiškėjo nurodomos sumos, buvo pažeista pareiškėjo teisė į internetą ir priėjimą prie šiuolaikinių telekomunikacijų paslaugų. Visų pirma, skundžiamu patvarkymu pareiškėjo teisė naudotis internetu ir telekomunikacijų paslaugomis niekaip nebuvo apribota ar suvaržyta. Šiuo atveju, kaip spręstina iš paties pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių, pareiškėjo galimybės naudotis internetu yra ribotos dėl to, kad pareiškėjas neturi įrenginio, leidžiančio prisijungti prie interneto ryšio ir naudotis pareiškėjui reikalingomis programomis, tačiau tokią situaciją lemia paties pareiškėjo turtinė padėtis (lėšų tokiam įrenginiui įsigyti neturėjimas). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąlyginai nedidelės 3 200 Lt (926,78 Eur) sumos išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/00937 tęsiasi ilgiau nei septynerius metus (vykdomoji byla užvesta dar 2013 m. rugpjūčio 19 d.) ir skola visa dar nėra išieškota. Pareiškėjas vietoje to, kad ieškotų būdų, kaip kuo greičiau atsiskaityti su išieškotoja, nurodo ketinantis imti paskolą, viršijančią išieškomą sumą (tuo tik didindamas savo įsipareigojimus) išmaniam mobiliojo ryšio telefonui įsigyti ir telekomunikacijų paslaugoms apmokėti, tokiu būdu savo ne pirmojo būtinumo (gyvybiškai svarbius) poreikius akivaizdžiai iškeldamas aukščiau ieškotojų teisėto intereso kuo greičiau atgauti skolas. Todėl pareiškėjo prašymo dėl LDS sumos padindimo tenkinimas nesant tam jokio teisinio pagrindo vien tam, kad pareiškėjui būtų sudarytos sąlygos įsigyti jo pageidaujamą įrenginį ir paslaugas, šiuo atveju reikštų ne pareiškėjo prigimtinių teisių užtikrinimą, kaip kad teigiama pareiškėjo atskirajame skunde, bet vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyros ir teismo sprendimo privalomumo principų pažeidimą.
34. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai byloje teisinės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl jų teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, skundžiama nutartis yra motyvuota ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Kadangi pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas.
37. Netenkinus atskirojo skundo, iš pareiškėjos valstybei priteistinas 7,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo D. S., gim. (duomenys neskelbtini), 7,69 Eur (septynis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Marius Bartninkas