Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-278-253-2010].doc
Bylos nr.: 2S-278-253/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėja Albina Pupeikienė

Pranešėja Albina Pupeikienė                                                         Civilinė byla Nr. 2S-278-253/2010

Teisėjas Raimondas Mikšta                                              Procesinio sprendimo kategorijos



                                                                                       116.8

(S)

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. sausio 13 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Danguolės Martinavičienės, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. T. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-52-668/2009 pagal atsakovės prašymą atidėti sprendimo vykdymą civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. T. ieškinį atsakovėms R. T., L. T., trečiajam asmeniui E. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,

 

n u s t a t ė :

 

              Palangos miesto apylinkės teismas 2009-02-12 sprendimu už akių patenkino ieškovės ieškinį ir iškeldino atsakovę R. T. su nepilnamečiais vaikais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų.

              Atsakovė kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nurodydama, kad ji neturi darbo, yra registruota darbo biržoje, vaikų tėvas išlaikymo vaikams neteikia, kitokių išmokų už vaikus negauna, todėl dėl piniginių lėšų stygiaus ji negali susirasti kito gyvenamojo ploto. Atsakovė nurodė, kad iškeldinus ją iš buto, be gyvenamojo ploto liktų ir jos nepilnamečiai vaikai. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reglamentuoja, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų,  be to, ieškovė, būdama nepilnamečių vaikų močiutė, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius, negalinčius gauti savo tėvų išlaikymo. Todėl atsakovė teigė, kad ieškovė, žinodama, jog jos sūnus neteikia vaikams išlaikymo, turi moralinę pareigą rūpintis anūkais. Atsakovė prašė atidėti sprendimo vykdymą, iki kol jai bus skirtas socialinis būstas arba iki to laiko, kol bus pradėtas išieškojimas dėl išlaikymo vaikams teikimo.

              Palangos miesto apylinkės teismas 2009-09-28 nutartimi netenkino atsakovės prašymo. Nurodė, kad 2009-04-22 teismo nutartimi sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2009-09-01, siekiant nepilnametei atsakovės dukrai įsigyti vidurinį išsilavinimą. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad atsakovės dukra priimta studijuoti į Vilniaus teisės ir verslo kolegiją, prašymą dėl socialinio būsto Palangos miesto savivaldybei atsakovė pateikė tik 2009-09-03, už komunalines paslaugas atsakovė nemoka, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo.

              Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009-09-28 nutartį, priimti naują nutartį ir patenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Nurodo, kad nutartis priimta ignoruojant Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos bei LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo imperatyvias normas, kurios reglamentuoja, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomenės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis principo, jog visur ir visada turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Apeliantė teigia, kad teismas visiškai nepasisakė dėl nepilnamečio R. T. iškeldinimo ir taip teismas pažeidė savo, kaip valstybinės institucijos, pareigą imtis reikiamų priemonių, kad užtikrintų vaikui teisę į minimalias gyvenimo sąlygas. Be to, teismas neatsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonę, nemotyvavo savo tokio sprendimo. Taip pat apeliantė pažymi, kad neaišku, kokiomis teisės normomis remdamasis teismas priėmė nutartį. Atsakovė teigia, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad ateityje galėtų įvykdyti sprendimą. Nurodo, kad ji kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl įsiskolinimo išieškojimo iš vaikų tėvo, šiuo metu gyvenančio Norvegijoje, kad yra įrašyta į Palangos miesto savivaldybės administracijos sąrašą išsinuomoti socialinį būstą, kad yra registruota darbo biržoje. Tačiau teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, taip pat neįvertino, kieno interesai labiau nukentėtų, jei būtų atidėtas sprendimo vykdymas, ar ieškovės: ar jos ir jos nepilnamečių vaikų, todėl apeliantė prašo įvertinti šias aplinkybes ir patenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2009-09-28 nutartį. Nurodo, kad jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose atsakovė gyvena neatlygintinai, t. y. nemoka jokių komunalinių mokesčių ir taip gyvena kitų sąskaita. Ieškovė nurodo, kad su atsakove negyvena nė vienas iš vaikų. Atsakovės dukra Laura studijuoja ir gyvena Vilniuje, sūnus Edvinas su tėvu gyvena Norvegijoje, o sūnus Renaldas gyvena pas močiutę Kaune, todėl ieškovė teigia, jog neaišku, apie kokį nepilnamečių vaikų interesų pažeidimą atsakovė kalba. Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovė teigdama, jog buvo pažeista nemaža įstatymų, šiuo atveju pati iš pradžių turi pasirūpinti dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus. Atsakovė nepateikė jokių tinkamų ir leistinų įrodymų, kodėl ji iki teismo nurodyto termino neišsikėlė iš patalpų, todėl ieškovė pažymi, kad atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėms ir prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą.

              Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

              Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas 2009-02-12 sprendimu už akių, patenkindamas ieškovės ieškinį, iškeldino atsakoves L. T. ir R. T. su nepilnamečiais vaikais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). 2009-04-22 nutartimi atsakovės R. T. prašymu teismas atidėjo sprendimo vykdymą iki 2009-09-01 siekiant sudaryti sąlygas L. T. įgyti vidurinį išsilavinimą. 2009-09-28 nutartimi atmestas atsakovės R. T. prašymas dar sykį atidėti sprendimo vykdymą. Nesutikdama su tokia teismo nutartimi, atsakovė atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos nutartį panaikinti ir tenkinti jos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.    

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnis). Pažymėtina, kad šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas savaime reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, nes teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Todėl sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas galimas tik tais atvejais, kai byloje yra duomenų, kad skolininko turtinė padėtis yra labai komplikuota arba yra kitokių ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo(ės) interesai. Ieškovo teisėti lūkesčiai yra siejami su CPK 18 str. įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą atidėti sprendimo vykdymą grindė tuo, jog dėl sunkios finansinės padėties neturi galimybės susirasti kito gyvenamojo ploto. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pateikė duomenis iš Palangos darbo biržos, juose nurodyta, kad atsakovė darbo biržoje registruota nuo 2009-04-02 ir, kad ji į darbo biržą turi atvykti 2009-04-09, kitų įrašų ieškančio darbo atmintinėje nėra (b. l. 105). Atsakovė teigia, kad darbo birža jai nesiūlo jokio darbo, tačiau iš atsakovės pateiktų duomenų negalima nustatyti, ar atsakovė vis dar yra registruota darbo biržoje, kadangi paskutinis įrašas yra 2009-04-09. Pati atsakovė tiek prašyme atidėti sprendimo vykdymą, tiek atskirajame skunde nurodė, jog ji dirba neoficialiai keliose darbovietėse, todėl, nors atsakovė ir nepateikė duomenų apie gaunamą uždarbį, darytina išvada, kad atsakovė gauna pajamų. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos pranešimo nustatyta, kad atsakovė prašymą dėl įrašymo į sąrašus socialiniam būstui gauti pateikė tik 2009-09-03, todėl kolegija daro išvadą, kad atsakovė tokiais savo veiksmais vilkina sprendimo vykdymą, kadangi sprendimas dėl iškeldinimo buvo priimtas 2009-02-12, be to, sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2009-09-01 (CPK 185 str.).

Atsakovė, skųsdama nutartį, nurodo, kad teismo nutartis priimta pažeidžiant nepilnamečių vaikų interesus, neatsižvelgiant į įstatymų normas, reglamentuojančias, kad visur ir visada turi būti atsižvelgta į teisėtus vaiko interesus. Kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 str., 4 str. 7 p.), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 str. ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Teismų praktikoje daugelį kartų buvo pažymėta, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti. Todėl atsakovės motyvai, kad neužtikrinta nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąjį būstą, atmestini. Be to, pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog nė vienas iš atsakovės vaikų su ja negyvena. Bylos duomenimis nustatyta, jog dukra Laura gyvena Vilniuje, sūnus Edvinas gyvena su tėvu Norvegijoje, o nepilnametis sūnus Renaldas iki 2009 m. rugsėjo mėn. gyveno pas atsakovės mamą Kaune (b. l. 125–126).

              Dėl atsakovės motyvų, kad teismas neatsižvelgė į tai kurios šalies interesai gali nukentėti labiau jeigu bus atidėtas sprendimo vykdymas tol, kol ji gaus socialinį būstą kolegija pažymi, kad atsakovės santuoka su ieškovės sūnumi nutraukta 2007 m., tačiau atsakovė prašymą dėl socialinio būsto pateikė tik 2009-09-03. Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tol, kol bus pradėtas išieškojimas Norvegijoje dėl išlaikymo vaikams teikimo iš pateiktų dokumentų matyti, kad šis procesas tęsis ilgą laiką, todėl darytina išvada, kad neaišku, kada ieškovė gali tikėtis įgyvendinti savo teisėtus interesus. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad prisideda prie būsto išlaikymo. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė tokiais savo veiksmas pažeidžia ieškovės teisėtus interesus ir vilkina sprendimo vykdymą.

              Vadovaujantis tuo kas išdėstyta kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                            Albina Pupeikienė

 

Kolegijos teisėjos                                                                                   Virginija Nijolė Griškevičienė

                                                                                                              

                                                                                                                Danguolė Martinavičienė