Civilinė
byla Nr. 3K-3-517/2009
Procesinio
sprendimo kategorija 27.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Česlovo Jokūbausko (pranešėjas) ir Zigmo
Levickio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo
prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo
2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Vilniaus rajono
apylinkės vyriausiojo prokuroro ir UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovams A. J. V. M.
ir neveiksniu pripažintam B. J. B., atstovaujamam M. B., dėl
žalos atlyginimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai Vilniaus rajono apylinkės vyriausiasis
prokuroras ir UAB „Vilniaus vandenys“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. J. V. M.
ir J. B. ieškovui UAB „Vilniaus vandenys“ 91 963,50 Lt žalos
atlyginimo.
Ieškovai nurodė, kad likviduota dėl
bankroto AB „Vilniaus šiltnamiai“ liko skolinga ieškovui UAB „Vilniaus
vandenys“ 91 963,50 Lt už paslaugas, suteiktas pagal šalių 1994 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą vandens tiekimo ir kanalizacijos sutartį.
1995 m. gegužės 16 d. Vilniaus rajono policijos komisariate
buvo iškelta baudžiamoji byla dėl AB „Vilniaus šiltnamiai“ pinigų iššvaistymo,
kurioje kaltinimai pareikšti A. J. V. M. ir B. J. B. Ieškovai
nurodė, kad atsakovai nuo 1993 m. balandžio 21 d. buvo AB
„Vilniaus šiltnamiai“ akcininkai, taip pat stebėtojų tarybos nariai, o nuo 1995 m. kovo 30 d.,
A. J. V. M. dirbant AB „Vilniaus šiltnamiai“ generaliniu
direktoriumi, valdė AB „Vilniaus šiltnamiai“, bendrovės turtas buvo jų žinioje.
Atsakovai pasisavino ir iššvaistė AB „Vilniaus šiltnamiai“ turtą, dėl to bendrovė
bankrutavo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d.
nutartimi baudžiamasis procesas buvo nutrauktas suėjus senaties terminui.
Baudžiamojoje byloje 1996 m. liepos 19 d. atlikus AB
„Vilniaus šiltnamiai“ dokumentinę reviziją, nustatyta, kad atsakovai pasisavino
ir sistemingai švaistė AB „Vilniaus šiltnamiai“ priklausantį turtą, lėšas
išleisdami alkoholiniams gėrimams, svečiams maitinti, reprezentaciniams
kostiumams, taip pat įkeisdami bendrovei priklausantį turtą juridiniams ir
fiziniams asmenims, gaudami paskolas iš įvairių bankų neva gamybai plėtoti bei
gautas paskolas neteisėtai ir be palūkanų išdalydavę fiziniams ir juridiniams
asmenims, žinodami, kad šios nebus grąžintos. Šie veiksmai nulėmė bendrovės
nuostolingą veiklą, dėl kurios Vilniaus apygardos teismo 1996 m. vasario 28 d.
nutartimi AB „Vilniaus šiltnamiai“ buvo iškelta bankroto byla. AB „Vilniaus
šiltnamiai“ 91 963,50 Lt skola už
vandens tiekimą ir kanalizavimo paslaugas susidarė per laikotarpį nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d.
iki 1996 m. vasario 28 d., kai A. J. V. M. dirbo generaliniu
direktoriumi, buvo valdybos pirmininkas, o B. J. B. buvo stebėtojų
tarybos pirmininkas, valdybos narys. Pagal 1993 m. rugpjūčio 10 d.
Vilniaus rajono valdybos potvarkiu įregistruotus AB „Vilniaus šiltnamiai“
įstatus A. J. V. M., B. J. B. buvo atsakingi už
finansinių išteklių naudojimą, ūkiskaitinių pajamų paskirstymą, gamybos ir
valdymo organizavimą, taigi darytina išvada, kad žala UAB „Vilniaus vandenys“
atsirado dėl jų kaltės. Kadangi atsakovai žalą padarė bendrai, tai privalo
atlyginti ją solidariai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir
nutarties esmė
Vilniaus rajono
apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį
atmetė.
Teismas nustatė, kad 1994 m. rugpjūčio 8 d.
AB „Vilniaus šiltnamiai“ ir Vilniaus valstybinė vandens tiekimo įmonė sudarė
vandens tiekimo ir kanalizavimo sutartį Nr. 770, kuria nustatė vandens
tiekimo ir kanalizavimo paslaugų tvarką. AB „Vilniaus šiltnamiai“ nesumokėjo
Vilniaus valstybinei vandens tiekimo įmonei už vandens
tiekimo ir kanalizavimo paslaugas, suteiktas per
laikotarpį nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 1996 m. vasario 28 d.,
skolą patvirtina AB „Vilniaus šiltnamiai“ bankroto
bylos duomenys, kiti dokumentai. Teismas konstatavo, kad šioje byloje
taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios atsakomybę už sutartinių
prievolių nevykdymą. Teismas nustatė, kad 1995 m. gegužės 16 d.
Vilniaus rajono policijos komisariate pradėtas tyrimas Nr. 57-1-694-95 dėl
AB „Vilniaus šiltnamiai“ pinigų iššvaistymo. Atsakovams pareikšti kaltinimai tuo,
kad jie, veikdami grupe iš anksto susitarusių asmenų, pasisavino ir iššvaistė
jiems patikėtą ir jų žinioje esantį svetimą turtą stambiu mastu, apgaulingai
tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir kt. 1993 m. balandžio 21 d.
atsakovai įsigijo po 200 000, t. y. po 17 proc., paprastųjų AB „Vilniaus
šiltnamiai” akcijų, be to, buvo bendrovės stebėtojų tarybos nariai, o A. J. V. M.
nuo 1995 m. kovo 30 d. dirbo generaliniu direktoriumi. Vilniaus
rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi
baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-269/2006 pradėtas baudžiamasis procesas
nutrauktas, suėjus senaties terminui.
Teismas
nurodė, kad laikotarpiu, už kurį ieškovai prašo priteisti žalą, galiojusio 1964
m. CK 32 straipsnyje buvo nustatyta, jog juridinis asmuo pagal savo prievoles
atsako tik jam priklausančiu turtu. Juridinio asmens dalyvių ar valdymo organų
narių civilinės atsakomybės tretiesiems asmenims nebuvo nustatyta. 1994 metų
redakcijos Akcinių bendrovių įstatyme taip pat nebuvo nuostatos, kad už bendrovės
prievoles tretiesiems asmenims būtų atsakingi bendrovės dalyviai (akcininkai)
ar valdymo organų nariai. Teismas padarė išvadą, kad tuo metu galiojusiose
civilinės teisės normose juridinio asmens dalyvių ar valdymo organų narių civilinė
atsakomybė tretiesiems asmenims pagal juridinio asmens prievoles nebuvo
įtvirtinta. Tačiau pagal teismų praktiką galimybė taikyti civilinę atsakomybę
juridinio asmens dalyviams dėl juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievoles
įmanoma tuo atveju, kai juridinio asmens dalyvio – vienasmenio valdymo organo
ar kolegialaus organo narių (nario) – veiksmai teismo nuosprendžiu pripažinti
nusikalstamais ir lėmusiais įmonės negalėjimą įvykdyti prisiimtus
įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B.,
V. K., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Be to, civilinė atsakomybė
taikoma esant kaltei. Tai bendroji taisyklė, nustatyta tiek 1964 m. CK 483
straipsnyje, tiek 2000 m. CK 6.248 straipsnyje.
Spręsdamas dėl
atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, teismas konstatavo, kad nėra
pagrindo teigti, jog žala atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, nes nusikalstamų
veiksmų nekonstatuota apkaltinamajame nuosprendyje (Vilniaus rajono apylinkės
teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi baudžiamasis
procesas dėl atsakovų nutrauktas). Kai nėra apkaltinamuoju nuosprendžiu
pripažintų kaltų veiksmų, negalima nustatyti ir priežastinio ryšio su
atsiradusia žala.
Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 1996 m. vasario 28 d.
nutartimi AB „Vilniaus šiltnamiai“ iškelta bankroto byla, 1996 m. balandžio 22 d.
sprendimu patvirtintas AB „Vilniaus šiltnamiai“ kreditorių reikalavimų sąrašas,
pagal kurį kreditoriaus UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimo dydis – 121 338
Lt. Apmokėjus dalį sąskaitų, skola sumažėjo iki 91 963,50 Lt. Sumos, už kurią buvo parduotas AB „Vilniaus šiltnamių“
turtas, neužteko atsiskaityti su visais kreditoriais, dėl to UAB „Vilniaus
vandenys“, kaip septintos eilės kreditoriaus, reikalavimai liko nepatenkinti.
Teismas konstatavo, kad UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimai priteisti skolą,
susidariusią per laikotarpį nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki
1996 m. vasario 28 d., t. y. iki bankroto bylos AB „Vilniaus šiltnamiai“ iškėlimo, bei UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Vilniaus šiltnamiai“ tarpusavio atsiskaitymo
klausimai išspręsti nurodytoje bankroto byloje, todėl ieškinys dėl 91 963,50 Lt priteisimo iš fizinių asmenų laikytinas
nepagrįstu.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka
išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros ir UAB
„Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą, 2009 m. gegužės 27 d.
nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d.
sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje
byloje nėra visų sąlygų, būtinų atsakovų, kaip AB „Vilniaus šiltnamiai“ dalyvių
ir valdymo organų narių, solidariajai civilinei atsakomybei taikyti. Teisėjų
kolegija nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos
2006 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje K. J. J. v. J. B., V. K., bylos
Nr. 3K-7-266/2006, išdėstytais išaiškinimais, nustačiusi, kad skiriasi
bylų faktinės aplinkybės. Šiuo atveju
nėra dėl atsakovų priimto ir įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio ar
kito prejudicinę galią turinčio teismo procesinio sprendimo, patvirtinančio
atsakovų neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų
bei atsiradusios žalos. Taip pat nėra teismo sprendimo pripažinti AB „Vilniaus
šiltnamiai“ bankrotą tyčiniu.
Teisėjų kolegija nurodė, kad, vertinant
atsakovų kaip valdymo organų narių veiksmus sistemiškai, būtina nustatyti, ar
šie veiksmai atitinka Įmonių įstatymo, Akcinių bendrovių įstatymo, CK ir kitų
teisės aktų reikalavimus, įmonės įstatus, verslo papročius. Aplinkybė, kad AB
„Vilniaus šiltnamiai“ liko skolinga UAB „Vilniaus vandenys“ 91 963,50 Lt ir
šią skolą pripažino 1996 m. kovo 1 d. tarpusavio
atsiskaitymų suderinimo akte, savaime nėra pagrindas tenkinti ieškinį. Bankroto
byloje patvirtinti ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimai nesukuria
atsakovams solidariosios atsakomybės, nes byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovų
neteisėtų veiksmų nebuvo įvykdyti sutartiniai AB „Vilniaus šiltnamiai“
įsipareigojimai ieškovui UAB „Vilniaus vandenys“. Teisėjų kolegijos nuomone,
baudžiamojo proceso dėl atsakovų nutraukimas suėjus senaties terminui taip pat
savaime nepatvirtina atsakovų solidariosios civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje
nėra duomenų, kad atsakovai veikė priešingai įmonės interesams, pažeidė imperatyviuosius
norminių aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija nurodė, kad Revizijų departamento
prie Finansų ministerijos 1996 metų aktas „Dėl AB „Vilniaus šiltnamiai“
dokumentinės revizijos“ neturi teismui iš anksto nustatytos galios, nes nebuvo
tikrinami dokumentai dėl AB „Vilniaus šiltnamiai“ atsiskaitymo su ieškovu UAB
„Vilniaus vandenys“. Teisėjų kolegija konstatavo, kad baudžiamojoje byloje
Nr. 1-54-269/2006 nėra duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp
atsakovų veiksmų ir AB „Vilniaus šiltnamiai“ neatsiskaitymo su ieškovu UAB
„Vilniaus vandenys“.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas Vilniaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo Vilniaus
rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują
sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismai netinkamai
aiškino ir taikė 1964 m. CK 483 ir 484 straipsnius bei įmonių veiklą
reglamentuojančias teisės normas, taip pat pažeidė CPK 185, 197, 263, 265
straipsnius. Atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos yra visiškai įrodytos.
Akcinei bendrovei „Vilniaus šiltnamiai“ padarytą 91 963,50 Lt žalą
patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovai
1994 m. rugpjūčio 8 d. sutarties Nr. 770 vykdymo
laikotarpiu buvo AB „Vilniaus šiltnamiai“ valdymo organų nariai (A. J. V. M.
– generalinis direktorius (nuo 1994 m. gruodžio 7 d. iki
1996 m. vasario 28 d.), valdybos pirmininkas,
B. J. B. – stebėtojų tarybos pirmininkas, valdybos narys), valdę
bendrovę: skirdavo į pareigas generalinį direktorių, valdybą, administraciją, o
šie buvo jiems pavaldūs. AB „Vilniaus šiltnamiai“ turtas, patikėtas atsakovams,
buvo jų žinioje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 25 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. J. J. v. J. B.,
V. K., bylos Nr. 3K-7-266/2006, konstatavo, kad įmonė ir jos
valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių
veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų nepriešpastatyti visuomenės
interesams; įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali
atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams,
tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus,
nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Atsakovai
šiuos reikalavimus pažeidė. Atsakovas A. J. V. M., kaip AB
„Vilniaus šiltnamiai“ administracijos vadovas, nesielgė rūpestingai, atidžiai
ir apdairiai, o atsakovas B. J. B., kaip valdybos narys, balsavo už
sprendimus, neatitinkančius bendrovės finansinės būklės, be to, būdamas
stebėtojų tarybos pirmininkas, nevykdė stebėtojų tarybai priskirtų funkcijų –
neorganizavo stebėtojų tarybos posėdžių. Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“
patyrė žalą dėl atsakovų veiksmų, kurių neteisėtumą patvirtina Revizijų
departamento prie Finansų ministerijos 1996 metų aktas „Dėl AB „Vilniaus
šiltnamiai“ dokumentinės revizijos“ ir jo priedai, taip pat baudžiamojoje
byloje esantys įrodymai. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų AB „Vilniaus šiltnamiai“
neliko turto ir lėšų, iš kurių galėjo būti patenkinti ieškovo UAB „Vilniaus
vandenys“ reikalavimai. Baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovai buvo kaltinami
sukčiavimu bei turto pasisavinimu ir iššvaistymu, nebuvo priimta išteisinamojo
nuosprendžio, byla nutraukta suėjus senaties terminui. Civilinėje teisėje kaltė
yra preziumuojama. Atsakovai neįrodė, kad žala ieškovui padaryta ne dėl jų
kaltės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl akcinės
bendrovės valdymo organų atsakomybės įmonės kreditoriams
Bylą nagrinėję
teismai ieškinį atmetė motyvuodami tuo, kad žalos padarymo laikotarpiu – nuo
1995 m. rugpjūčio 1 d. iki
1996 m. vasario 28 d. (bankroto bylos AB „Vilniaus
šiltnamiai“ iškėlimo) – galiojusiuose įstatymuose nebuvo nustatyta įmonės
valdymo organų civilinės atsakomybės įmonės kreditoriams, o baudžiamąja tvarka
atsakovų veikos nusikalstamomis nepripažintos. Be to, ieškovo UAB Vilniaus
vandenys“ reikalavimai yra išspręsti AB „Vilniaus šiltnamiai“ bankroto byloje,
bankrotas tyčiniu nepripažintas.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija šias teismų išvadas pripažįsta teisiškai nepagrįstomis ir
nepakankamomis.
1964 m. CK nuostatos,
reglamentuojančios privataus juridinio asmens atsakomybę, apskritai neeliminavo
įmonės valdymo organų atsakomybės už jų veiksmais padarytą žalą. Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu 1964 m. CK nuostatose,
reglamentavusiose juridinio asmens statusą bei atsakomybės klausimus, atskirai
nebuvo pasisakyta dėl įmonės valdymo organų atsakomybės (1964 m. CK 23-39
straipsniai). CK 28 straipsnio 1 dalyje buvo labai glaustai įtvirtinta
nuostata, kad juridinis asmuo įgyja civilines teises ir prisiima civilines
pareigas, taip pat įgyvendina jas per savo organus, kurie veikia neviršydami jiems
pagal įstatymą arba įstatus (nuostatus) suteiktų teisių. Be to, 1964 m. CK 483,
484 straipsniuose įtvirtintos ir bendrosios civilinės atsakomybės už žalos
padarymą nuostatos (pagrindai).
Bylai aktualiu
laikotarpiu galiojusiame Akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) buvo
nustatyta, kad bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas,
stebėtojų taryba, valdyba ir administracija (18 straipsnio 1 dalis). To paties
įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje buvo įtvirtinta valdybos pirmininko ir valdybos
narių pareiga solidariai atlyginti nuostolius, padarytus dėl valdybos nutarimų,
priimtų pažeidžiant bendrovės įstatus, ABĮ ir kitus Lietuvos Respublikos
įstatymus. Tai įgalintų įmonę, atlyginus kreditoriams padarytus nuostolius, reikalauti
iš atsakingų už atitinkamus bendrovės sprendimus valdybos pirmininko ir
valdybos narių solidariai atlyginti bendrovei nuostolius. Tačiau nagrinėjamos
bylos atveju konstatuotina, kad AB „Vilniaus šiltnamiai“ bankrutavo. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, atsakovui (įmonei) iškėlus
bankroto bylą, jeigu joje pareikštas kreditoriaus reikalavimas nebuvo
patenkintas, tai pasibaigus bankroto bylai išlieka teisė kreiptis su
reikalavimu dėl žalos atlyginimo į bankrutavusio juridinio asmens valdymo
organus sudariusius fizinius asmenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. J. J.
v. J. B., V. K., bylos Nr. 3K-7-266/2006;
2006 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB
Turto bankas v. T. A., O. M., V. C., bylos
Nr. 3K-3-298/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį,
priimtą civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A., bylos
Nr. 3K-3-509/2008), o bylą nagrinėjančiam teismui tenka spręsti, ar
egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos dėl atsakovui pareikšto reikalavimo.
Likvidavus skolininką dėl bankroto, kreditoriaus teisės į kaltąjį dėl žalos
padarymo asmenį išsaugojimas reiškia bendrovės kreditoriaus teisių apsaugą,
kreditoriaus subjektinių teisių realumą ir praktinį užtikrinimą. Įmonei (skolininkui)
tapus nemokiai ir bankrutavus, vienintelė galimybė kreditoriui apsaugoti savo
interesus (jei jie nebuvo patenkinti bankroto byloje) yra grindžiama įmonės
valdymo organus sudariusių asmenų fiduciarinių pareigų pačiai įmonei, jos akcininkams
ir kreditoriams pažeidimu, nes bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų
suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Taigi generalinio
delikto principo taikymo galimybė įmonės valdymo organus sudarantiems asmenims atsiranda,
jeigu pati įmonė dėl jos valdymo organus sudarančių asmenų priimamų sprendimų
tampa nemoki ir bankrutuoja. Konkretaus valdymo organą sudariusio asmens
atsakomybės klausimas spręstinas individualiai, priklausomai nuo jo asmeniškai
priimtų sprendimų (pvz., balsavimo „už“ arba „prieš“, apskritai dalyvavimo
priimant atitinkamą sprendimą ir pan.).
Teismo nuosprendžiu
nustatytos aplinkybės nagrinėjant civilinę bylą pripažįstamos prejudiciniais
faktais ir civilinėje byloje neįrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 3 punktas).
Baudžiamosios bylos iškėlimas ir asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn
nebūtinai suponuoja apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Tačiau situacija, kai
(kaip ir nagrinėjamoje byloje) baudžiamasis procesas buvo nutrauktas suėjus
senaties terminui, savaime neeliminuoja asmens, traukto baudžiamojon
atsakomybėn, civilinės atsakomybės, kaip tokios. Tai reiškia tik tai, kad
neatsirado prejudicinis faktas, o civilinę bylą nagrinėjančiam teismui išlieka
pareiga tirti įrodymus, tarp jų ir esančius nutrauktoje baudžiamojoje byloje,
laikantis CPK įtvirtintų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių taisyklių (CPK
II dalis, XIII skyrius). Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės
instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovai veikė priešingai
įmonės interesams ir, būdami juridinio asmens dalyviai bei valdymo organų
nariai, pažeidė imperatyviuosius norminių aktų reikalavimus, yra paviršutiniška
ir neatitinka įrodinėjimo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Tinkamu
sprendimo ar nutarties motyvavimu galima pripažinti tik tokį motyvavimą, kuris
logiškai ir nuosekliai išplaukia iš teismo ištirtų įrodymų turinio. Įrodymai turi
būti ištirti ne atskirtai vienas nuo kito, bet sistemiškai, į tai nuosekliai nukreipia
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje G. Ū., R. Ū. v. O. I.,
L. I., L. I., bylos Nr. 3K-3-862/2002; 2004 m. rugsėjo 29 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos
Nr. 3K-3-516/2004, ir kt.). Nagrinėjamoje byloje tokį įstatymų
neatitinkantį įrodymų tyrimo atvejį tenka konstatuoti apeliacinės instancijos
teismo nutartyje dėl aptarto Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 1996
m. akto „Dėl AB „Vilniaus šiltnamiai“ dokumentinės revizijos“.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti apeliacinės instancijos teismo
nutarties trūkumai neleidžia pripažinti šios nutarties teisėta, todėl nutartis
naikintina, o byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos
teismui.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą
iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė
Janavičiūtė
Česlovas
Jokūbauskas
Zigmas
Levickis