Administracinė
byla Nr.AS-261-142/2009
Procesinio
sprendimo kategorija 63.1; 63.2; 79.2
(S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos
Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo pareiškėjo J. R. (J. R.) atskirąjį
skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d.
nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą
atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Lietuvos valstybės teisinės
pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
žalos atlyginimo,
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas J. R. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2008 m.
gruodžio 5 d. padavė skundą, kuriuo prašė:
1) panaikinti
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. gruodžio 14
d. sprendimą Nr. SD-(1.8)-258, įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos tarnybą per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo
dienos priimti naują sprendimą - teikti jam valstybės garantuojamą antrinę
teisinę pagalbą pagal jo 2007 m. rugpjūčio 30 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2007
m. rugsėjo 3 d. prašymus, valstybei apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų;
2) nustatyti,
kad Vilniaus ir Kauno tarnybos tarnautojai diskriminuoja pareiškėją, kaip
rusakalbį, kuris valstybine (lietuvių) kalba negali pats surašyti ir paduoti
skundą;
3) nustatyti,
kad Vilniaus ir Kauno tarnybos direktoriai S. P. ir A. B. nuo pat pradžios pažeidė pareiškėjo teisę nesuteikdama
antrinės teisinės pagalbos, kad Vilniaus tarnyba neteisėtai daug kartų perdavė
Kauno tarnybai nagrinėti pareiškėjo prašymą ne pagal deklaruotą gyvenamąją
vietą, kad Vilniaus ir Kauno tarnyba neteisėtai bylinėjasi su pareiškėju ilgą
laiką pasielgė priešingai negu nurodoma įstatyme;
4) nustatyti,
kad Vilniaus ir Kauno tarnybos direktoriai pažeidė VGTPT įstatymą LR Viešojo
administravimo įstatymą LR Konstituciją ir Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei jos protokolus;
5) priteisti
iš Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2900
Lt nuostolių;
6) priteisti
iš Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 4
167 482,99 Lt už prarastas verslininko darbines pajamas už 13 mėn.;
7) priteisti
iš Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 50
000 Lt neturtinės žalos.
Pareiškėjas
skunde paaiškino, kad jis, vadovaujantis Kauno valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos tarnybos 2008 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-T-154-P-1638
valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos, yra
atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatė J. R. terminą iki 2008 m. gruodžio 22 d. pateikti teismui
mokėjimo dokumento, patvirtinančio 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą,
originalą, tris patikslinto skundo egzempliorius su patikslintais skundo
reikalavimais (atsisakant reikalavimų nustatyti turtinės ir neturtinės žalos
sumas atskirai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, bei iš Lietuvos valstybės,
atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos),
atsakovais įvardijant Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybą, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos tarnybos, bei Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos bei pateikti su skundu pateiktų
dokumentų kopijų originalus arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jų
kopijas.
Pagal
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalį, teismas turi teisę
pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, sumokėti
žyminį mokestį. Teismas padarė išvadą, kad ši įstatymo nuostata suteikia
teismui teisę, nepaisant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
priimto sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, pripažinti pareiškėją
piktnaudžiaujančiu teisminės gynybos teise ir įpareigoti jį sumokėti žyminį
mokestį. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2005 metais teismui padavė 3 skundus
(2005 m. rugsėjo 9 d., 2005 m. gruodžio 23 d., 2005 m. gruodžio 7 d.), 2006
metais teismui padavė 11 skundų (2006 m. sausio 5 d., 2006 m. kovo 27 d., 5
skundus 2006 m. liepos 13 d., 2006 m. rugpjūčio 18 d., 2006 m. lapkričio 15 d.,
2006 m. lapkričio 10 d., 2006 m. lapkričio 27 d.), 2007 metais teismui
padavė 15 skundų (2 skundai 2007 m. vasario 13 d., 3 skundai 2007 m. vasario
14, 2 skundai 2007 m. vasario 15 d., 2007 m. kovo 13 d., 2007 m. gegužės 4 d.,
2007 m. gegužės 9 d., 2007 m. gegužės 10 d., 2 skundai 2007 m. gegužės 14 d.,
2007 m. lapkričio 10 d., 2007 m. gruodžio 20 d.), 2008 metais teismui padavė 8
skundus (2008 m. kovo 26 d., 2008 m. balandžio 11 d., 2008 m. rugpjūčio 18 d.,
2008 m. rugsėjo 3 d., 2008 m. rugsėjo 24 d., 2008 m. spalio 28 d., 2008 m.
gruodžio 8 d., 2008 m. rugsėjo 1 d.) todėl teismas pripažino, kad pareiškėjas J. R. piktnaudžiauja teisminės gynybos teise ir turi sumokėti
100 Lt žyminį mokestį.
Teismas
nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies
7 punktą skunde turi būti nurodytas konkretus reikalavimas.
Antruoju,
trečiuoju, ketvirtuoju skundo reikalavimais pareiškėjas prašo nustatyti tam
tikrus faktus.
Teismas
pažymėjo, kad tam tikrų faktų nustatymas negali būti skundo reikalavimu, tai
gali būti tik motyvas teismui priimant sprendimą, todėl pareiškėjas turėtų
atsisakyti šių skundo reikalavimų.
Penktuoju,
šeštuoju ir septintuoju skundo reikalavimais pareiškėjas prašo žalos
atlyginimo.
Kadangi įstatymas
numato turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismas įpareigojo pareiškėją
aiškiai nurodyti dvi prašomas priteisti sumas - turtinės ir neturtinės žalos.
Be to, pagal
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 str. žalą, atsiradusią dėl
valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarime Nr. 932 „Dėl
atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ yra nustatyta, kad valstybei
bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos, dėl kurių arba
dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų
atsirado žala. Pareiškėjas nekonkretizuoja iš kokios Lietuvos valstybę
atstovaujančios institucijos jis siekia žalos atlyginimo. Iš skundo turinio
matyti, kad pareiškėjas neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo siekia ir iš
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos tarnybos, ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, todėl turėtų nurodyti atskiras
prašomas priteisti turtinės ir neturtinės žalos sumas atskirai iš Lietuvos
valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos, bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.
Pagal
Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį, atsakovas - tai
institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami,
todėl patikslintame skunde atsakovais turėtų būti įvardinti Vilniaus valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Lietuvos valstybė, atstovaujama
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, bei Lietuvos
valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos.
Pareiškėjas
kartu su skundu pateikė įstatymų nustatyta tvarka nepatvirtintų dokumentų
kopijų. Teismas pažymėjo, kad nepatvirtintos dokumentų kopijos nelaikytinos
tinkamais įrodymais, todėl įpareigojo pareiškėją pateikti teismui su skundu
pateiktų dokumentų kopijų originalus arba įstatymų nustatyta tvarka
patvirtintas jų kopijas.
III.
J.
R. 2008 m. gruodžio 29 d. padavė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašo:
1) panaikinti
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. rugsėjo 14 d.
sprendimą Nr. SD-(1.8)-258, įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos tarnybą per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo
dienos priimti naują sprendimą – teikti jam valstybės garantuojamą antrinę
teisinę pagalbą pagal jo 2007 m. rugpjūčio 30 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2007
m. rugsėjo 3 d. prašymus, valstybei apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų;
2) priteisti
iš Lietuvos Respublikos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos jo naudai patirtų nuostolių 2900 Lt transportui ir ryšiams;
3) priteisti
iš Lietuvos Respublikos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos jo naudai prarastų verslininko darbinių pajamų už 13 mėn. atlyginimui
4 167 482,99 Lt;
4) priteisti 5
proc. metines palūkanas nuo skundo padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo;
5) priteisti
iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos jo naudai
neturtinės žalos atlyginimui 50 000 Lt.
IV.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi J. R. skundą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjas neįvykdė teismo
įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį ir pateikti mokėjimo dokumento,
patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas taip pat padarė išvadą, kad
patikslintą skundą pareiškėjas parengė visai nesivadovaudamas teismo 2008 m.
gruodžio 8 d. nutartyje jam pateiktais išaiškinimais ir įpareigojimais –
nenurodė dviejų atskirų prašomų priteisti sumų – turtinės ir neturtinės žalos
ir nepatikslino atsakovų.
V.
Atskiruoju
skundu J. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį ir išspręsti skundo
priėmimo klausimą.
Atskirasis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo
nutartimi buvo atimta iš pareiškėjo galimybė kreiptis į teismą, kaip į
veiksmingos teisinės gynybos priemonę mano teisėtiems interesams apginti. Tokiu
būdu pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnyje bei LR Konstitucijos 30
straipsnio ir 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas žmogaus teises.
2. Teismas
neteisingai ir nepagrįstai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 40
straipsnio 4 dalį, kadangi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2008
m. liepos 30 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-08-N-154-P-1638 pareiškėjas
priskirtinas prie asmenų, turinčių teisę gauti valstybes garantuojamą antrinę
teisinę pagalbą pagal pirmąjį turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir
apmoka 100 procentų antrinė teisinės pagalbos išlaidų.
3. Remiantis
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi turintys
teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir
administracines bylas, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi
išlaidų, todėl pareiškėjas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
4. Pareiškėjas
patikslintame skunde aiškiai išdėstė visus reikalavimus, bei kokios sumos už ką
prašo atlyginti.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
VI.
Atskirasis skundas tenkintinas
iš dalies.
Vilniaus apygardos
administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi pripažino J. R. piktnaudžiaujančiu teisminės gynybos teise ir
įpareigojo sumokėti 100 Lt. žyminį mokestį. Pareiškėjui žyminio mokesčio
nesuėjus, teismas J. R. skundą laikė nepaduotu.
Pirmosios instancijos
teismas iš to, kad pareiškėjas 2005 metais teismui padavė 3 skundus, 2006
metais teismui padavė 11 skundų, 2007 metais teismui padavė 15 skundų, 2008
metais teismui padavė 8 skundus pagrįstai galėjo manyti, jog pareiškėjas
piktnaudžiauja teisminės gynybos teise.
Tačiau pagal Valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį turintys teisę
gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines
bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius,
atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Kaip matyti iš į bylą pateikto Kauno
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. liepos 30 d.
sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-08-TI-154-P-1638 J. R. suteikta
antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje dėl Vilniaus tarnybos neveikimo
dėl neatsakytų pareiškėjo 2007 m. rugpjūčio 30 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d.,
2007 m. rugsėjo 3 d. prašymų. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundą šioje
administracinėje byloje dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo laikyti nepaduotu
nėra teisinio pagrindo. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas (Administracinės bylos Nr. AS-4-199/2006, Nr.
AS-261-539/2008, Nr. AS-525-152/2008).
Pirmosios
instancijos teismas 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi padarė išvadą, kad
pareiškėjas neįvykdė 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatytų teismo
įpareigojimo, t. y. nepatikslino atsakovų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 37
straipsnio 4 dalis numato, jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo
ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą
asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs,
tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą
aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo
subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas,
teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu
atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas
įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar
(ir (trečiaisiais) suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl šalies
pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.
Pažymėtina,
kad pareiškėjas patikslintu skundu prašo panaikinti Vilniaus valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr.
SD-(1.8)-258 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, taip pat priteisti
neturtinę ir turtinę žalą (2900 Lt. nuostolių transportui ir ryšiams,
4167482,99 Lt. prarastų verslininko darbinių pajamų už 13 mėnesių ir 5 proc. metines
palūkanas). Esant šioms aplinkybėms, teismas remiantis ABTĮ 37 straipsnio 4
dalimi galėjo pats nurodyti tinkamas proceso šalis.
Atsižvelgiant
į išdėstytą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2008
m. gruodžio 31 d. nutartis, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu,
naikintina ir skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies
4 punktu, teismas
n u t a r i a:
J. R. (J. R.) atskirąjį skundą patenkinti
iš dalies.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir
perduoti J. R. skundo priėmimo klausimą pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis
neskundžiama.
|
Teisėjai
|
|
Roma Sabina Alimienė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
|