Civilinė byla Nr. e3K-3-14-1075/2026
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01460-2025-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1.4;
3.1.14.3; 3.4.6.5
(N) (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Eglės Zemlytės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, peržiūrėjimo ir panaikinimo; suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini); išvadą teikianti institucija (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo panaikinti teismo sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje trūkumo vertinimą pareiškimo priėmimo stadijoje, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydama peržiūrėti ir panaikinti (duomenys neskelbtini) teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja buvo pripažinta neveiksnia sprendime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei ribotai veiksnia neturtinių santykių (savitvarkos įgūdžių) srityje.
3. Pareiškėja, prašydama peržiūrėti ir panaikinti (duomenys neskelbtini) teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą, nurodė, kad po priimto teismo sprendimo jos sveikatos būklė reikšmingai pagerėjo, ji jaučiasi sveika, pas gydytojus lankosi tiek, kiek atsiranda poreikis. Savo veiksmus supranta visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, yra atsakinga ir pareiginga.
4. Panevėžio apylinkės teismas, spręsdamas pateikto pareiškimo priėmimo klausimą, 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatė, kad pareiškimas neatitinka pareiškimui keliamų bendrųjų formos ir turinio reikalavimų, todėl įpareigojo pareiškėją iki 2025 m. balandžio 11 d. pašalinti pareiškimo trūkumus. Panevėžio apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 469 straipsniu, nurodė, kad pareiškėja turėjo teismui pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos gydymąsi konkrečioje sveikatos įstaigoje ir sveikatos pagerėjimą, kuriam esant teismas galėtų spręsti dėl teismo psichiatrijos ekspertizės pareiškėjai pakartotinio skyrimo ir teismo sprendimo, kuriuo ji buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės (duomenys neskelbtini) aktu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai buvo konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), tai, teismo vertinimu, yra psichikos sutrikimas, kurį reikia nuolat gydyti, vartoti vaistus ir lankytis pas gydytojus. Pareiškėja įrodymų, pagrindžiančių tai, kad ji nuolat gydosi, vartoja vaistus ir jos sveikatos būklė gali būti vertinama iš naujo, nepateikė.
5. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos atstovas advokatas byloje pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos pažymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė
6. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo ir panaikinimo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos atstovo pateiktoje VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos pažymoje nurodyta, kad pareiškėja pas gydytojus nesilanko, jokių vaistų nevartoja ir nesigydo, savo būklės nevertina kritiškai, pati pareiškėja nurodo, kad yra sveika. Teismas nusprendė, kad pareiškėja iki teismo nurodyto termino pareiškimo trūkumų nepašalino, todėl pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.
8. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį.
9. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad (duomenys neskelbtini), sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai nustatyta diagnozė yra psichikos sutrikimas, kurį reikia nuolat gydyti, vartoti vaistus ir lankytis pas gydytojus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikalavo iš pareiškėjos pateikti įrodymus, kad ji gydosi, vartoja vaistus ir jos sveikatos būklė yra pagerėjusi.
10. Nors pareiškėja teigė, kad įvykdė pirmosios instancijos teismo reikalavimą ir pašalino pareiškimo trūkumus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos pažymoje pateikti duomenys paneigia pareiškėjos deklaratyvius teiginius, kad jos būklė pagerėjo ir ji lankosi pas psichiatrą. Priešingai, teismas iš pažymoje esančių psichiatro (duomenys neskelbtini) teiginių nustatė, kad pareiškėja pas gydytojus nesilanko, jokių vaistų nevartoja ir nesigydo, savo būklės nevertina kritiškai, nurodo, kad yra sveika. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėja įrodymų, kuriems esant teismas galėtų nuspręsti dėl poreikio skirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir peržiūrėti (duomenys neskelbtini) teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą, nepateikė.
11. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjos teiginius, kad pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės galima ir neskirti, nes teismui pateikta kitų pareiškėjos psichikos būklės įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kad teismas, būdamas aktyvus bylose dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu bei atitinkamai dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, peržiūrėjimo, yra neribojamas dėl įrodinėjimo priemonių rinkimo dar iki įrodymų vertinimo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
12. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškimo priėmimo klausimą perduoti Panevėžio apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo priėmimą, aiškinimo ir taikymo. Teismai neteisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškimą, taip pažeisdami fundamentalią asmens procesinę teisę kreiptis į teismą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 3 dalį ir CPK 469 straipsnį, nagrinėjant bylas dėl teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimo ir panaikinimo, svarbiausias klausimas yra tas, ar tikrai pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiko arba pagerėjo jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti. Tačiau tai yra materialiosios teisės klausimas, į kurį teismas gali ir turi atsakyti tik išnagrinėjęs bylą ir priimdamas sprendimą. Pareiškimo priėmimo stadijoje negali būti vertinama, ar pareiškėjas teismui pateikė pakankamus savo pasveikimo ar sveikatos būklės pagerėjimo įrodymus.
12.2. Kasacinio teismo taip pat yra konstatuota, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024).
12.3. Teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes, pagal CPK 5 straipsnio nuostatas, suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024). Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023). Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylą nagrinėjant iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024).
12.4. Teismai jau pareiškimo priėmimo stadijoje sprendė dėl materialiojo pareiškėjos reikalavimo esmės ir atsisakė bylą iškelti būtent dėl to, kad jau iš anksto konstatavo, jog pripažinti pareiškėją veiksnia nėra materialaus pagrindo. Tokiu būdu buvo paneigta pareiškėjos konstitucinė teisė į teisminę gynybą.
12.5. CPK 469 straipsnis pareiškimo dėl sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimo priedams jokių specialių sąlygų nekelia, medicinos dokumentų pateikti nereikalauja. Priėmęs pareiškimą, teismas turėjo būti aktyvus ir pasirūpinti, kad byloje būtų pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teisingai išspręsti ekspertizės skyrimo ar neskyrimo ir visus kitus iškilsiančius klausimus. Vien tai, kad pareiškėja galbūt prie pareiškimo nepridėjo visų galimų įrodymų, neturėjo trukdyti teismui pareiškimą priimti.
12.6. Kadangi teismo nutartis dėl pareiškimo trūkumų nustatymo negali būti skundžiama atskiruoju skundu, tai nereiškia, kad jos teisėtumas ir pagrįstumas iš viso negali būti tikrinamas instancine tvarka. Pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį, į apeliacinį skundą galima įtraukti ir motyvus dėl tų nutarčių, kurios negalėjo būti skundžiamos atskiraisiais skundais. Dėl to pareiškėja kasaciniu skundu prašo įvertinti ir Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutarties motyvus
.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pareiškimo panaikinti teismo sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje trūkumo vertinimo pareiškimo priėmimo stadijoje
13. Byloje turi būti atsakyta į klausimą, ar, teismui sprendžiant dėl pareiškimo panaikinti teismo sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje priėmimo, įrodymų, pagrindžiančių asmens sveikatos būklės pagerėjimą, nepateikimas yra trūkumas, kuris turi būti šalinamas CPK nustatyta tvarka, ir ar pareiškėjo pateiktų įrodymų pakankamumo vertinimas gali būti atliekamas pareiškimo priėmimo stadijoje.
14. Asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.
15. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 3 punktas). Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, nustatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 straipsnio 2 dalis).
16. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės, tačiau klausimams, kurių tiesiogiai nereglamentuoja ypatingosios teisenos normos, spręsti taikomos bendrosios nuostatos ir procesą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančios normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017 19 punktą). Bendrosios CPK nuostatos ir procesą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja ypatingosios teisenos esmei.
17. CPK 111 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 straipsnio 1 dalis).
18. Ieškinio pateikimą reglamentuojančios normos taip pat nustato, kad ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 135 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad prie ieškinio, be kita ko, turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus
19. Teismas, nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
20. Taigi, įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė byloje dalyvaujančio asmens pareiga prie procesinio dokumento pridėti įrodymus, kuriais asmuo grindžia savo reikalavimą, įrodinėja bylai reikšmingas aplinkybes. Tai reiškia, kad ir pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimą. Kita vertus, pareiškėjo pareiga prie pareiškimo pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia jo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į reikalavimo patenkinimą ar jo pagrįstumą.
21. Prie bylą inicijuojančio procesinio dokumento pridedami įrodymai gali būti skirti tiek procesinio, tiek materialiojo teisinio pobūdžio faktams patvirtinti. Bylos iškėlimo stadijoje procesinio teisinio pobūdžio faktai paprastai yra įrodinėjami tam, kad jais būtų pagrindžiama asmens teisė kreiptis į teismą ir tinkamas šios teisės įgyvendinimas. Tokius faktus pagrindžiantys įrodymai teismui visais atvejais privalo būti pateikiami kartu su bylą inicijuojančiu dokumentu. Pvz., jei procesinį dokumentą pateikia ne pats suinteresuotas asmuo, o jo įgaliotas asmuo, privaloma pateikti dokumentą, įrodantį atstovo teises ir pareigas. Materialiojo teisinio pobūdžio faktai sudaro šalies materialinio pobūdžio reikalavimų pagrindą. Tokius faktus pagrindžiantys įrodymai privalomai su bylą inicijuojančiu procesiniu dokumentu turi būti pateikiami tais atvejais, kai jų privalomą pateikimą nustato teisės normos, taip pat kurių pateikimo būtinybė, nors ir nėra tiesiogiai nurodyta įstatyme, tačiau išplaukia iš ginčo (reikalavimo) prigimties. Tai yra įrodymai, kurie yra būtini siekiant identifikuoti svarstomo klausimo esmę. Kadangi bylos iškėlimo stadijos paskirtis yra nustatyti, ar egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos bei ar įvykdytos tokios teisės įgyvendinimo sąlygos, o ne įvertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, pastaroji taisyklė, t. y. reikalavimas pateikti materialinio teisinio pobūdžio faktus pagrindžiančius įrodymus bylos iškėlimo stadijoje, negali būti taikoma pernelyg plačiai. Antraip būtų sudaromos prielaidos neproporcingai riboti asmens teisę į teisminę gynybą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK nustatytą reguliavimą teismas gali įpareigoti šalį pašalinti procesinius trūkumus, ir materialiojo teisinio pobūdžio faktus pagrindžiančių įrodymų, kurių privalomą pateikimą bylos iškėlimo stadijoje nustato įstatymas, nepateikimas yra laikomas procesiniu trūkumu.
22. Byloje nekyla klausimas, ar pareiškėjos pasveikimą ar sveikatos pagerėjimą patvirtinantys įrodymai laikytini materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Byloje kyla klausimas, ar tokie įrodymai laikytini tokiais, kuriuos įstatymas įpareigoja pateikti dar bylos iškėlimo stadijoje. Kitaip tariant, byloje keliamas klausimas, ar tokių įrodymų nepateikimas yra laikytinas procesinio dokumento trūkumu, kurį teismas gali įpareigoti pašalinti dar bylos iškėlimo stadijoje. Atitinkamai byloje taip pat kilo klausimas, ar, šaliai pateikus reikalaujamą įrodymą, teismas, įvertinęs tokio įrodymo turinį ir padaręs išvadą, kad tokių duomenų nepakanka, gali konstatuoti, kad trūkumas nėra pašalintas.
23. Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimo tvarka detalizuota CPK XXVIII skyriaus pirmojo ir antrojo skirsnių normose. CPK 465–468 straipsniai reglamentuoja procesines taisykles dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, o CPK 469 straipsnyje reglamentuojama teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo ir panaikinimo tvarka. Nors CPK 469 straipsnis nedetalizuoja, kokie procesinio dokumento priedai teismui turi būti pateikti prašant panaikinti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, šio straipsnio 2 dalis nustato, kad, peržiūrint teismo sprendimą, mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos šiame skyriuje (t. y. XXVIII skyriuje) nustatytos taisyklės. Tai reiškia, kad teikiant teismui pareiškimą panaikinti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, mutatis mutandis taikytini CPK 465 straipsnyje nustatyti pareiškimo pateikimo reikalavimai.
24. CPK 465 straipsnis, be kita ko, nustato, kad, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti asmens psichinę būklę pagrindžiantys įrodymai. Taigi, kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, proceso norma nustato reikalavimą pateikti sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kitus asmens psichikos būklės įrodymus. Tai reiškia, kad tokio materialiuosius faktus patvirtinančio įrodymo privalomumą nustato proceso teisės normos, todėl jo nepateikimas būtų laikomas trūkumu, kuris turėtų būti šalinamas CPK nustatyta tvarka. Atitinkamai ir teikiant pareiškimą panaikinti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, taikomas reikalavimas pateikti įrodymus kartu su pareiškimu, įskaitant sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kitus asmens psichikos būklės įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinamas ar pakeičiamas, jei fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, pareiškėjas, siekdamas įrodyti pareiškimu nurodomas aplinkybes, turi pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius, kad jis pasveiko ar pagerėjo jo sveikatos būklė, dėl kurios jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti. Toks įrodymas paprastai būna sveikatos priežiūros įstaigos pažyma.
25. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, vykdydama pirmosios instancijos teismo įpareigojimą pašalinti procesinio dokumento trūkumą, pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos pažymą, kurioje buvo nurodyta, jog pareiškėja pas gydytojus nesilanko, vaistų nevartoja ir nesigydo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad pažymoje nurodyta, jog pareiškėja pas gydytojus nesilanko, jokių vaistų nevartoja ir nesigydo, savo būklės nevertina kritiškai, nusprendė, jog pareiškėja iki teismo nurodyto termino pareiškimo trūkumo nepašalino, todėl pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.
26. Taigi, kyla klausimas, ar sveikatos priežiūros įstaigos pažymos, kurioje nurodyta, kad pareiškėja pas gydytojus nesilanko, vaistų nevartoja ir nesigydo, savo būklės nevertina kritiškai, pateikimas laikytinas pareiškimo dėl teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo trūkumo pašalinimu ir ar šio įrodymo pakankamumo vertinimas gali būti atliekamas pareiškimo priėmimo stadijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio įrodymo pateikimas laikytinas pareiškimo dėl teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo trūkumo pašalinimu, o jo pakankamumo vertinimas negali būti atliekamas pareiškimo priėmimo stadijoje. Ši išvada grindžiama toliau nurodomais argumentais.
27. Pirma, tokį aiškinimą pagrindžia bylos iškėlimo stadijos ir trūkumų šalinimo instituto esmė bei paskirtis. Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti bylą inicijuojančio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto dokumento. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį dokumentą, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius trūkumus ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu procesiniu dokumentu (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančio procesinio dokumento pagrindu ir yra skirtas tiek galimybei byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Kadangi, kaip ir minėta, remiantis CPK nustatytu reguliavimu, su pareiškimu dėl teismo sprendimo peržiūros būtina pateikti sveikatos priežiūros įstaigos pažymą (šis įrodymas tiesiogiai minimas kaip būtinas pateikti bylos iškėlimo stadijoje asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje kategorijos bylose), todėl šios pažymos nepateikimas yra laikytinas esminiu procesinio dokumento trūkumu, kuriam pašalinti gali būti taikomas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas. Tačiau nei CPK 465 straipsnis, nei kitos teisės normos nenustato tokios pažymos turinio reikalavimų, išskyrus tai, kad joje turi būti pateikta informacija apie asmens psichikos būklę. Todėl bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad pareiškėja laikytina nepašalinusia nustatyto trūkumo, nes pateikta pažyma nepatvirtina, jog pareiškėjos sveikatos būklė pagerėjo, peržengia įstatymo nustatytą procesinio reikalavimo turinį (įstatymas reikalauja pateikti sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie asmens psichikos būklę, o teismas iš esmės pareikalavo sveikatos priežiūros įstaigos pažymos apie tai, kad pareiškėjos sveikatos būklė pagerėjo). Taigi toks bylą nagrinėjusių teismų vertinimas yra nesuderinamas su procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto esme ir griežčiau, nei nustatyta įstatyme, apriboja pareiškėjos teisę kreiptis į teismą.
28. Antra, priešingas aiškinimas, pagal kurį sveikatos priežiūros įstaigos pažymos turinys būtų vertinamas jau bylos iškėlimo stadijoje, būtų nesuderinamas ir konkrečiai su pažeidžiamų asmenų teisių apsaugai skirtų procesų esme ir paskirtimi. Trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas formaliai, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje turi būti sprendžiamas vienos iš pagrindinių žmogaus teisių – teisės į privataus gyvenimo apsaugą – ribojimo panaikinimo klausimas.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad pažeidžiamų asmenų teisių apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, šis principas įtvirtintas tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu, jis ypač aktualus procese dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Minėtų asmenų teisių užtikrinimas – teismų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-684/2020, 19 punktas).
30. Su neveiksnumo peržiūrėjimu susijusiose bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs, jog teisė kreiptis į teismą su prašymu peržiūrėti sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, yra viena iš svarbiausių suinteresuoto asmens teisių (žr. EŽTT 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje A. N. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17280/08, par. 100; 2012 m. spalio 16 d. sprendimo byloje Kędzior prieš Lenkiją, peticijos Nr. 45026/07, par. 89; 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo byloje E. T. prieš Moldovą, peticijos Nr. 25373/16, par. 47). EŽTT yra atkreipęs dėmesį į tai, kad Europoje įsigali tendencija neveiksniais pripažintiems asmenims suteikti teisę tiesiogiai kreiptis į teismą dėl veiksnumo atkūrimo; veiksnumo atkūrimo procesas tiesiogiai lemia civilinių teisių ir pareigų nustatymą; tokiais atvejais nacionalinės institucijos turėtų po tam tikro laiko įvertinti, ar taikoma priemonė vis dar pagrįsta; peržiūrėjimas ypač pagrįstas, kai jį atlikti prašo suinteresuotas asmuo (žr. pirmiau nurodyto EŽTT sprendimo A. N. prieš Lietuvą par. 126). Taigi galima teigti, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį bylose, susijusiose su asmens statusu (teisinis veiksnumas, globos priemonės), valstybės pareiga asmeniui užtikrinti teisminę prieigą yra sustiprinta. Be to, šiose bylose (žr. cituoto EŽTT sprendimo E.T. prieš Moldovą par. 22 ir 23) EŽTT taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tarptautiniai psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugos dokumentai teikia didelę svarbą tam, kad šiems asmenims būtų suteikta kuo didesnė teisinė autonomija. Vis labiau populiarėja tendencija pakeisti sistemas, pagrįstas asmens visiško teisinio neveiksnumo pripažinimu jo geriausių interesų labui, sprendimų priėmimo paramos sistema, kuri leidžia atsižvelgti į paties asmens valią ir pageidavimus.
31. Tiesa, pirmiau nurodyto pobūdžio bylose EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra neribota. Gali būti svarbių priežasčių riboti neveiksnaus asmens teisę kreiptis į teismą, pavyzdžiui, siekiant apsaugoti patį asmenį, kitų asmenų interesus ir užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą (žr. cituoto EŽTT sprendimo E. T. prieš Moldovą, par. 47; 2019 m. spalio 3 d. sprendimo byloje Nikolyan prieš Armėniją, Nr. 74438/14, par. 91). Valstybė išlieka laisva nustatyti procedūrą, pagal kurią tiesioginis kreipimasis į teismą būtų įgyvendinamas, kartu užtikrindama, kad teismai nebūtų pernelyg apsunkinti perteklinių ir akivaizdžiai nepagrįstų prašymų skaičiaus. EŽTT požiūriu, ši problema gali būti sprendžiama kitomis, mažiau ribojančiomis, priemonėmis nei automatinis tiesioginės prieigos atėmimas, pavyzdžiui, ribojant prašymų teikimo dažnumą arba įvedant sistemą, pagal kurią iš anksto būtų tikrinamas jų priimtinumas remiantis bylos medžiaga (žr. cituoto EŽTT sprendimo E. T. prieš Moldovą, par. 48 ir ten cituojamą EŽTT praktiką).
32. Trečia, kaip minėta, pareiškėjo pareiga prie pareiškimo pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia jo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į reikalavimo patenkinimą ar jo pagrįstumą.
33. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad procesinio dokumento priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymuose nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktą; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 34–35 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, kurie yra svarbūs teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo pasvarstymas, kokias aplinkybes pareiškėjo įrodymas patvirtina, o kokių – ne, neišvengiamai lemia tokio įrodymo turinio ištyrimą ir jo pakankamumo vertinimą dar pareiškimo priėmimo stadijoje. Iš pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėjusių teismų sprendimų turinio matyti, kad būtent taip ir atsitiko nagrinėjamoje byloje.
35. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju pareiškimo panaikinti teismo sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje priėmimo klausimą sprendę teismai nepagrįstai sutapatino bylos iškėlimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės stadijas, taip pažeisdami pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.
36. Bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje nustatomos bylai reikšmingos aplinkybės, ištiriami ir įvertinami įrodymai. Tuo tarpu bylos iškėlimo stadijoje to neįmanoma padaryti, nes byloje dar nėra visų įrodymų, kuriuos teismas turi ištirti ir įvertinti, todėl objektyviai nėra galimybių nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl pareiškimo priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįsti reikalavimai gali būti atmesti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes asmuo būtų verčiamas teismui pateikti tokius įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta asmens reikalavimus.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas išvadą, ar yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį asmenį veiksniu, daro remdamasis ne vien sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, bet byloje esančių įrodymų visuma, taip pat ir teismo posėdyje išklausęs asmenį, kuris buvo pripažintas neveiksniu. Pažymėtina, kad asmuo gali ir nesutikti su asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateikta išvada.
38. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ypatingosios teisenos bylose teismas turi būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-701/2022, 40 punktas). Teismas turi išreikalauti reikiamus įrodymus, pasirengimo bylai metu spręsti teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo klausimą. CPK 465 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei yra kreiptasi dėl pirmiau priimto teismo sprendimo panaikinimo ar dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo CPK 469 straipsnyje nustatyta tvarka ir teismui pakanka kitų asmens psichinės būklės įrodymų. Ši nuostata suponuoja ir tai, kad teismas, jeigu jam nepakanka pateiktų asmens psichikos būklės įrodymų, privalo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.
39. Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija išaiškina, kad, sistemiškai aiškinant CPK 465 ir 469 straipsnių nuostatas, sveikatos priežiūros įstaigos pažymos ar kito įrodymo apie asmens psichikos būklę nepateikimas laikomas pareiškimo panaikinti teismo sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje trūkumu, kuris turėtų būti šalinamas proceso teisės normų (CPK 115 straipsnio) nustatyta tvarka. Tokio įrodymo, kaip sveikatos priežiūros įstaigos pažymos, kurioje nurodyta, jog pareiškėja pas gydytojus nesilanko, vaistų nevartoja ir nesigydo, pateikimas teismui laikomas pareiškimo peržiūrėti ir panaikinti teismo sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje trūkumo pašalinimu; šio įrodymo pakankamumo vertinimas negali būti atliekamas pareiškimo priėmimo stadijoje.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
40. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, nurodo, kad teismai, spręsdami klausimą dėl pareiškėjos pareiškimo dėl teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo priėmimo, bylos iškėlimo stadijoje vertindami asmens sveikatos dokumentų turinį ir jų pakankamumą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 469 straipsnį (taikė jį kartu su CPK 465 straipsniu), todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą. Nustatytas proceso teisės normų pažeidimas yra pagrindas naikinti apskųstas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Jas panaikinus pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
41. Kadangi pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą.
42. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį, kuriomis atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta neveiksnia sprendime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei ribotai veiksnia neturtinių santykių (savitvarkos įgūdžių) srityje, peržiūrėjimo ir panaikinimo, ir pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimo priėmimo nagrinėti teisme klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Virgilijus Grabinskas
Eglė Zemlytė