Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-876/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00214-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Vidai Butiškienei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,

nuteistajai V. A., jos gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jai, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

V. A. paskirti šie įpareigojimai:

- per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų per 12 (dvylika) mėnesių sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikinti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. A. nuteista už tai, kad ji tikslu platinti, 2021 m. balandžio 26 d., apie 12.40 val., iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), atgabeno į (duomenys neskelbtini) koloniją tabletę „Espranor“ 8 mg, kurioje yra 0,008 g grynos narkotinės medžiagos – buprenorfino, kurią paslėpusi sausainių pakelyje „Selga“ norėjo perduoti bausmę atliekančiam sūnui R. P., tačiau 2021 m. balandžio 26 d., 12.45 val., patikros metu minėtą tabletę rado ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnas. 

2.       Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai nuteistajai V. A. paskirtos bausmės, t. y. panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą ir paskirti nuteistajai 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1.                       Skunde prokurorė nurodo, kad V. A. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies, teigė nežinojusi, jog tabletė, kurią atvežė į pataisos namus, yra narkotinė medžiaga. Tokie nuteistosios teiginiai vertinami kaip gynybiniai, išsakyti siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. V. A. suprato, jog tabletėje yra narkotinės medžiagos, nes šią tabletę bandė paslėpti sausainių pakelyje. Be to, nuteistoji anksčiau ne kartą sūnui yra vežusi vaistų nuo skausmo į pataisos įstaigą, todėl gerai žinojo, kokia yra vaistų perdavimo tvarka. Šiuo atveju V. A. neužsiminė pareigūnui apie turimą tabletę ir norą ją perduoti sūnui. Šios aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

2.2.                       Prokurorės nuomone, apylinkės teismas netinkamai taikė ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Jau minėta, kad V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, ji padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia. Be to, šį nusikaltimą V. A. padarė iki aplinkybių, kurios apylinkės teismo buvo įvertintos kaip išimtinės (nuteistosios sūnus mirė po nusikalstamos veikos padarymo, todėl jos patiriami neigiami išgyvenimai dėl netekties neturi reikšmės bausmės skyrimui). Prokurorės vertinimu, tai, kad nuteistoji anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka, taip pat nėra kuo nors išskirtinės aplinkybės, tai įprastiniai duomenys, charakterizuojantys asmenį. Šiuo atveju buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti keičiamas.

3.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, nuteistoji ir jos gynėja prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinis skundas atmetamas.

4.       Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą griežtinti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai V. A. paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajai skiriant ir individualizuojant bausmę.

5.       Nagrinėjamu atveju prokurorė skunde iš esmės kelia tik vieną klausimą, t. y. dėl netinkamo teisingumo principo įgyvendinimo nuteistajai V. A. skiriant bausmę, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta inkriminuoto straipsnio sankcijoje. Prokurorės vertinimu, šiuo atveju nėra jokių išimtinių, išskirtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog nuteistajai paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę būtų pažeistas teisingumo principas. Vertindama šiuos teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius ar labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018).

6.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis). Nors prokurorė teigia, kad nuteistoji savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, esmines veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes ji pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018, 2K-142-697/2022), kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-153-976/2018). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).

7.       Ikiteisminio tyrimo metu V. A. nurodė, jog pripažįsta padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad įvykio dieną atvyko į pataisos namus pas sūnų R. P., kuriam atvežė maisto produktų, taip pat tabletę „Espranor“. Žino, kad jos sūnus yra narkomanas, todėl norėjo jam padėti, kad „nelaužytų kaulų“, nebūtų skausmų. Šią tabletę atvežti paprašė R. P., taip pat nurodė ją paslėpti, kad nerastų pareigūnai, ji sutiko ir įvykdė sūnaus prašymą (1 t., b. l. 120–121). Papildomos apklausos metu V. A. pasiliko prie savo pirminių parodymų (1 t., b. l. 136). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, įtariamoji dar kartą išreiškė apgailestavimą dėl savo poelgio, nurodė, jog tik norėjo padėti sūnui, kuris jai aiškino, jog tabletė atpalaiduoja spazmus, sumažina skausmus (1 t., b. l. 148). Pirmosios instancijos teisme prokurorei pagarsinus kaltinimą, V. A. pažymėjo, jog visa, ką pasakė valstybinė kaltintoja, yra tiesa, ji tik nežinojo, kad jos sūnui atvežtos tabletės sudėtyje yra narkotinės medžiagos (2 t., b. l. 18–19). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji dar kartą pripažino savo kaltę, nurodė labai besigailinti dėl savo poelgio, taip pat atsiprašė dėl to, ką padarė (2 t., b. l. 89). Teisėjų kolegijos vertinimu, V. A., nors ir bandė šiek tiek sušvelninti savo atsakomybę teigdama, kad gerai nesuvokė vežamos tabletės tikrosios sudėties ir paskirties, vis dėlto, ji pripažino esmines faktines veikos aplinkybes, savo poelgį nuo pat tyrimo pradžios vertino kritiškai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

8.       Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šis teistumas jai yra pirmasis, be to, ji nebausta ir administracine tvarka (1 t., b. l. 109), kas teigiamai charakterizuoja V. A. asmenybę. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistoji į pataisos namus atgabeno vos vieną tabletę „Espranor“, kurioje yra 0,008 g narkotinės medžiagos – buprenorfino. Ši tabletė buvo skirta stiprią priklausomybę narkotinėms medžiagoms turinčiam sūnui, t. y. nuteistosios neteisėti veiksmai buvo nukreipti ne į finansinį pasipelnymą iš neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, o į pagalbą sergančiam ir skausmų kamuojamam sūnui. Tai, kad R. P. sveikata buvo prasta, patvirtina ir aplinkybė, jog vos po kelių mėnesių nuo V. A. nusikalstamos veikos padarymo jis mirė būdamas pataisos įstaigoje. Pažymėtina ir tai, kad narkotinė medžiaga – buprenorfinas realiai nebuvo išplatinta, t. y. nepasiekė adresato, nes buvo surasta ir paimta pataisos įstaigos darbuotojo E. K..

9.       Teisėjų kolegija pažymi, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimu, bet ir tikra ar tariama socialine pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką žmogaus elgesiui, pasiteisina ir atitinkamos švelnesnės priemonės, individualizuotos konkrečiam atvejui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. A. realus įkalinimas šiuo atveju yra per griežta poveikio priemonė. Įvertinus teigiamą nuteistosios asmenybės charakteristiką, tai, kad ji yra pakankamai garbaus amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), yra registruota Užimtumo tarnyboje, turi sveikatos problemų (2 t., b. l. 71), taip pat rūpinasi sveikatos problemų turinčia motina L. A. (2 t., b. l. 72), išgyvena sūnaus netektį, dėl ko lankosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pas psichikos ligų gydytojus (jai nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 85), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo jai paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė yra adekvati, proporcinga ir teisinga susidariusiai situacijai. Bausmė neturi sužlugdyti žmogaus, priešingai, ši valstybės prievartos priemonė turi parodyti tinkamo, pageidaujamo elgesio kryptis. Apylinkės teismas taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas įstatymo taikymo klaidos nepadarė, V. A. paskirta bausmė dera su teisingumo principo įgyvendinimu, todėl prokurorės skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

10.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2022-09307, patvirtinančią 166,67 Eur išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajai V. A., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka (2 t., b. l. 63). Tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Regina Atkočaitienė 2022 m. rugsėjo 14 d. posėdžio metu buvo atleista nuo tolesnio dalyvavimo byloje, nes nuteistąją V. A. pagal susitarimą atvyko ginti advokatė Jurgita Jablonskienė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 86). Be to, byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, todėl priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus turėtų išlaidų iš nuteistosios V. A. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Giedrius Endriukaitis

        Judita Sungailaitė

        Aušra Vingilė