Civilinė byla Nr. 2-4098-450/10

                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 11.7.;116. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                              2010 m. birželio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei, dalyvaujant ieškovei R. N., jos atstovei adv. Valdai Grigonytei, atsakovo BUAB „Computer Data International“ administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui Valerijan Junevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. pareiškimą atsakovui BUAB „Computer Data International“ dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

    n u s t a t ė:

            ieškovė R. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu atsakovui BUAB „Computer Data International“, kuriuo prašė: atnaujinti terminą kreditoriniui reikalavimui pareikšti; 7723,80 Lt suma padidinti ieškovės reikalavimą atsakovo BUAB „Computer Data International“ atžvilgiu. Nurodė, jog prašymas dėl administratoriaus ginčijamos kreditorinio reikalavimo sumos patvirtinimo teikiamas praleidus terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, tačiau terminą praleido ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, o visus veiksmus dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atliko laiku. Nurodė, jog 2004-02-09 tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašyta Darbo sutartis Nr. 259, kurios pagrindu ieškovė buvo įdarbinta garantinio aptarnavimo skyriaus vadybininke UAB „BMS“, mokant 800 Lt darbo užmokestį. Darbo sutarties sąlygos iš dalies buvo pakeistos 2004-09-06, ieškovę įdarbinant komercijos direktoriaus pavaduotoja bei darbo užmokestį padidinant iki 1000 Lt per mėn., bei 2008-09-08, ieškovę įdarbinant logistikos vadovei bei numatant, jog mokamas 3319 Lt per. mėn. darbo užmokestis ir ne mažesni nei 1096 Lt priedai prie atlyginimo, kurie mokami pagal atskirus direktoriaus įsakymus. Kaip nurodo ieškovė, priedai nebuvo mokami nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 8 d., nors jokių darbo sutarties pakeitimų, kurie būtų pakeitę darbdavio įsipareigojimą mokėti priedus, nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės vertinimu, BUAB „Computer Data International“ administratorius, paskaičiuodamas bendrovės įsiskolinimą ieškovei, nepagrįstai į įsiskolinimo sumą neįtraukė darbo sutartyje numatytų priedų už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 8 d., todėl Vilniaus apygardos teismo 2010-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2493-450/10 ieškovei patvirtintas 11594,09 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas BUAB „Computer Data International“ atžvilgiu turi būti padidintas 7723,80 Lt suma.

                      Atsakovas BUAB „Computer Data International“ su pareiškimu nesutiko, nurodydamas, jog pagal šalių pasirašytą Darbo sutartį Nr. 259 priedai galėjo būti mokamai tik esant atskiriems direktoriaus įsakymams ir esant geriems įmonės veiklos rezultatams. Šiuo atveju nuo 2009 m. sausio mėn. ieškovei nebuvo mokami priedai, nes atsakovas susidūrė su finansiniais sunkumais. Pažymėjo, jog 2009 m. rugpjūčio 3 d. buvo priimtas UAB „Computer Data International“ direktoriaus įsakymas dėl prastovos, kuris internetu buvo paviešintas įmonės darbuotojams.

                      Pareiškimas atmestinas.

                      Teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (LR Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 1 d.). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, kuria atsakovui UAB „Computer Data International“ buvo iškelta bankroto byla, buvo nustatytas 45 dienų terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė R. N. praleido teismo nustatą 45 dienų terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą BUAB „Computer Data Intenational“, tuo labiau, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-2493-450/10 buvo patvirtintas R. N. 11594,09 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas BUAB „Computer data International“ atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia pareiškimą dėl jau patvirtinto kreditorinio reikalavimo padidinimo 7723,80 Lt suma BUAB „Computer Data International“ atžvilgiu, todėl pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d. kreditorinis reikalavimas gali būti tikslinamas iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Vertinant ieškovės reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo neišmokėtų priedų [7723,80 Lt] suma, reikalavimas laikytinas nepagrįstu, kaip neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, t.y. 2004 m. vasario 9 d. Darbo sutartimi Nr. 259, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo UAB „Computer Data International“, ieškovė buvo įdarbinta garantinio aptarnavimo skyriaus vadybininke (Sutarties 1.2. p.), nustatant 800 Lt per mėn. atlyginimą (Sutarties 3 d.). Darbo sutarties 1.2 p. [dėl pareigų, į kurias priimama ieškovė] buvo keičiamas 2004-09-06 ir 2008-09-08, 3 p. [dėl sulygto darbo užmokesčio] buvo keičiamas 2005-04-01, 2005-11-01, 2006-03-01, 2006-09-01 bei 2008-09-08 Darbo sutarties pakeitimais (b.l. 3-8). Pagal Priedą Nr. 2 prie Darbo sutarties Nr. 259, nuo 2006-09-01 mėn. ieškovei mokamas darbo užmokestis buvo padidintas iki 1700 Lt ir numatyti priedai prie atlyginimo, kurie mokami pagal atskirus direktoriaus įsakymus. 2008-09-08 Darbo sutarties 3 p. pakeitimu nustatyta, jog nuo 2008-09-08 ieškovei mokamas 3319 Lt per mėnesį darbo užmokestis ir ne mažesni nei 1096 Lt priedai prie atlyginimo, kurie mokami pagal atskirus direktoriaus įsakymus. Ieškovės vertinimu, 2008-09-08 Darbo sutarties 3 p. pakeitimu, atsakovas [kaip darbdavys] besąlygiškai įsipareigojo mokėti 1096 Lt dydžio priedus prie atlyginimo, tačiau su tokiais ieškovės argumentais nėra pagrindo sutikti.

LR DK 186 str. 1 d. numatyta, jog darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (LR DK 186 str. 2 d.). Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje (LR DK 186 str. 3 d.). Šiuo atveju aplinkybė, jog ieškovei buvo mokamas priedas už gerus darbo rezultatas iki 2009 m. sausio mėn., nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas [kaip darbdavys] nepagrįstai atsisakė mokėti to paties dydžio priedus jau už 2009 m., kuomet atsakovas susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko galiausiai jam Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Pažymėtina ir tai, jog nors UAB „Computer Data International“ direktoriaus 2009 m. vasario 23 d. Įsakymu Nr. P-63, 2009 m. kovo 23 d. Įsakymu Nr. P-81 bei 2009 m. balandžio 23 d. Įsakymu Nr. P-108 buvo skiriami įmonės darbuotojams priedai ir už 2009 m. pirmo pusmečio rezultatus, tačiau pastaruose įsakymuose ieškovės pavardė nebuvo nurodyta, t.y. jai priedas prie atlyginimo nebuvo skirtas.

Teismas pažymi, kad tiek 2006-09-01, kuomet buvo keičiamas Darbo sutarties 3 p., nustatant ieškovei mokėtiną darbo užmokestį bei priedus, tiek UAB „Computer Data International“ direktoriaus 2008 m. rugsėjo 1 d. Įsakyme Nr. P-277 „Dėl R. N. pareigų ir darbo užmokesčio“ (b.l. 111), bei 2008-09-08, kuomet vėl buvo keičiamas Darbo sutarties 3 p.,  aiškiai numatyta, jog [be darbo užmokesčio] ieškovei mokami priedai prie atlyginimo, tačiau jie mokami pagal atskirus direktoriaus įsakymus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. sausio mėn. atskirais UAB „Computer Data International“ direktoriaus įsakymais, o būtent 2008 m. rugsėjo 8 d. Įsakymu Nr. P-283, 2008 m. spalio 13 d. Įsakymu Nr. P-325, 2008 m. lapkričio 10 d. Įsakymu Nr. P-371, 2008 m. gruodžio 10 d. Įsakymu Nr. P-395 bei 2009 m. sausio 23 d. Įsakymu Nr. P-13 buvo nuspręsta, jog už pasiektus gerus 2008 m. rezultatus įmonės darbuotojams [įskaitant ieškovę] skiriami Įsakymo priede nurodyto dydžio priedai prie atlyginimo, tačiau atskirų įmonės direktoriaus įsakymų, kuriais laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2009-10-08 galimai ieškovei buvo paskirti priedai, nepriimta, todėl pagrindo priteisti prašomu laikotarpiu nurodytą darbo sutartyje priedo sumą nėra. Vien ta aplinkybė, jog darbo sutartyje buvo sutarta mokėti priedą prie atlyginimo, be priimto atskiro vadovo įsakymo dėl priedo mokėjimo, pati savaime nesudaro teisinio pagrindo reikalauti priedo mokėjimo. Pagaliau, priedo mokėjimas yra išimtinai darbdavio diskrecijos teisė, bet jokiu būdu ne darbdavio pareiga, kadangi priedas prie atlyginimo yra premija, tokiu būdu darbo santykiams taikomas teisingo apmokėjimo už darbą principas pažeistas nebuvo.

Ieškovės reikalavimų nepagrįstumą patvirtina ir tai, jog jau nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. UAB „Computer Data International“ direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 3 d. Įsakymu Nr. P-154 buvo paskelbta prastova UAB „BMS Megapolis“ [buvęs pavadinimas] komercijos ir logistikos skyriaus darbuotojams. Nors tiesioginių įrodymų, jog ieškovė su pastaruoju Įsakymu buvo supažintina nepateikta, tačiau, kaip paaiškino BUAB „Computer Data International“ administratoriaus įgaliotas asmuo, perduodant finansinius dokumentus buvęs įmonės vadovas patvirtino, kad su Įsakymu dėl prastovos įmonės darbuotojai buvo supažindinti elektroninėmis komunikavimo priemonėmis. Kadangi Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Šiuo atveju administratoriaus išsakytą poziciją šiuo klausimu patvirtina ir ta aplinkybė, jog atsakovo įmonė prekiavo kompiuterine technika ir turėjo visas galimybes būtent tokia tvarka informuoti darbuotojus apie administracijos priimamus sprendimus.

                      Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės R. N. pareiškimas atsakovui BUAB „Computer Data International“ dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK  259 str., 268 str., 270 str., 307 str.,

                                                           n u s p r e n d ė:

             ieškovės R. N. pareiškimą atsakovui BUAB „Computer Data International“ dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo atmesti.

                         Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                 Asta Radzevičienė