Civilinė byla Nr. e2KT-52-943/2016
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00437-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.6.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo A. R. nušalinimo pareiškimu ir prašymu perduoti civilinę bylą nagrinėti kitos apygardos teismui,
n u s t a t ė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1778-260/2016 pagal ieškovo H. U. ieškinį atsakovui A. R. dėl pažeistų akcininko teisių gynimo ir turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. S., I. L., I. U., I. S., V. P., K. B., O. L., D. G., V. K., S. S., V. M., O. T., B. V. K., I. R., M. K., J. Č., V. P., D. U., D. L., D. G. A., N. U., V. K..
N. K. apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas A. R. pateikė nušalinimo pareiškimą visam Kauno apygardos teismui ir prašymą perduoti civilinę bylą nagrinėti kitos apygardos teismui.
Pareiškus nušalinimą visam Kauno apygardos teismui, tarp jų ir teismo pirmininkui bei Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, neliko teisėjų, įstatymo įgaliotų spręsti nušalinimo pareiškimo priėmimo ir jame pareikštų nušalinimo pagrindų pagrįstumo klausimus, todėl civilinė byla pagal kompetenciją buvo perduota Lietuvos apeliaciniam teismui.
Nušalinimo pareiškime teigiama, kad ieškovą H. U. atstovaujančios advokatų kontoros MILINIS IR PARTNERIAI advokatai V. M. (2003 – 2012 metais), A. M. (1995 – 2012 metais) ir G. S. – D. (2007 – 2012 metais) buvo Kauno apygardos teismo darbuotojai, todėl jie yra glaudžiai susiję su Kauno apygardos teismu, kas leidžia abejoti Kauno apygardos teismo galimumu priimti nešališką sprendimą. Be to, A. M. eidamas Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas atliko Kaišiadorių rajono apylinkės teismo, kuriam tuo metu vadovavo dabartinis Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M., administracinės veiklos priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teisme nėra teisėjų, kurie galėtų nešališkai išnagrinėti bylą, civilinė byla turi būti perduota nagrinėti kitam apygardos teismui.
Nušalinimo pareiškimas ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teismui netenkinami.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikšdamas nušalinimą.
Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121,Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (Miller and Others v. United Kingdom, no. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; Mežnarić v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36 Wettstein, cited above, § 47 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (Pullar v. United Kingdom, 10 June 1996, Reports 1996-III, § 38). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas civilinę bylą Nr. e2-1778-260/2016 nagrinėjančiu teisėju R. B.. Nušalinimas reiškiamas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams dėl to, kad ieškovo atstovai yra buvę Kauno apygardos teismo darbuotojai (valstybės tarnautojai): 1) V. M. 2003 – 2004 metais Kauno apygardos teismo administracijos sekretorius, 2004 – 2008 metais Kauno apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjų padėjėjas, 2008 – 2012 metais Kauno apygardos teismo kancleris; 2) A. M. 1995 – 2012 metais Kauno apygardos teismo teisėjas, teismo pirmininkas; 3) G. S. – D. 2007 – 2012 metais Kauno apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjų padėjėja.
Atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią panašiose situacijose vertinant nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, Podoreški v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007). Nors pareiškėjas teigia, kad šie advokatai turi didelę įtaką Kauno apygardos teisme net ir praėjus ketveriems metams po jų atleidimo, tačiau nušalinimo pareiškime apskritai nenurodomi jokie ieškovo atstovų ir Kauno apygardos teismo teisėjų ryšiai, kurie egzistuotų ir šiuo metu – nušalinimo pareiškimas grindžiamas išimtinai tik ieškovo atstovų anksčiau užimtų pareigų pagrindu. Teismo vertinimu ketverių metų laikotarpis gali būti įvertintas kaip reikšmingas nuo pareiškėjo nurodytų asmenų pareigų ėjimo teisme. Aplinkybė, jog vienas iš ieškovo atstovų, eidamas teismo pirmininko pareigas, vykdė žemesnės instancijos teismo administracinės veiklos priežiūrą (šiuo metu buvęs apylinkės teismo pirmininkas yra paskirtas apygardos teismo pirmininku) savaime nereiškia galimo teismo nešališkumo pažeidimo nagrinėjant šią bylą. Teisėjams yra sudarytos karjeros galimybės ir tai savaime nėra prielaida abejoti teismo nešališkumu. Jokių hierarchinių (pavaldumo), giminystės ar kitokių ryšių, kurie galėtų turėti įtakos nešališkam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, pareiškėjas nenurodo. Kartu pažymėtina, jog tokio pobūdžio ryšiams paaiškėjus pareiškėjui nėra užkirsta kelias reikšti nušalinimą, grindžiamą naujais argumentais. Taigi, pareiškime nenurodomos jokios aplinkybės, kurios sudarytų prielaidą kilti abejonėms dėl nešališko ir nepriklausomo bylos Kauno apygardos teisme išnagrinėjimo, ar kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti visų šio teismo teisėjų nešališkumu. Be to, nuo ieškovo atstovų darbo Kauno apygardos teisme pabaigos yra paskirti ir nauji teisėjai, kurie su ieškovo atstovais kartu nėra dirbę. Vien aplinkybė, kad Kauno apygardos teisme anksčiau dirbo ieškovo atstovai (dalies iš jų ryšiai dėl užimtų pareigų pobūdžio (teisėjo padėjėja) apskritai nereikšmingi), objektyviuoju aspektu nesudaro pagrindo abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Juo labiau, kad advokatas byloje turi tik procesinį teisinį, o ne materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Vadinasi, patenkinus pareiškėjo nušalinimo pareiškimą ir perdavus civilinę bylą kitam apygardos teismui vien dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, būtų patenkintas byloje dalyvaujančio asmens pageidavimas, paremtas subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis.
Netenkinus apygardos teismui reiškiamo nušalinimo pareiškimo, nėra pagrindo remiantis CPK 34 straipsnio 3 dalies pagrindu tenkinti ir prašymo dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė taip pat nurodo, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
n u t a r i a:
pareiškėjo A. R. pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1778-260/2016 nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui netenkinti.
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė