Civilinė byla Nr. eB2-3000-603/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01095-2025-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. spalio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ODELITA“ vadovo A. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ODELITA“,
n u s t a t ė :
1. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „ODELITA“ vadovas A. P. pateikė pareiškimą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „ODELITA“. Nurodo, jog atsakovė, racionaliai panaudodama visus materialinius, finansinius bei kitus resursus, siekdama gauti maksimalų pelną vykdė galanterijos prekybos veiklą, tačiau bendrovės veiklos pajamų nepakako jos patiriamų veiklos išlaidų padengimui ir pelno generavimui, todėl šiuo metu bendrovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais ir yra nemoki. Vadovo teigimu, tai, kad bendrovė yra nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais, pagrindžia ir sudarytas 2025 m. gegužės 27 d. balansas, pagal kurį bendrovės finansiniai įsipareigojimai viršija turto vertę. Nurodo, kad bendrovė neturi piniginių lėšų, iš kurių būtų galima įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Prašo kelti bankroto bylą.
2. Ieškovės vadovas nurodo, jog įvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Bendrovės kreditoriai 2025 m. liepos 10 d. pranešimais buvo informuoti dėl UAB „ODELITA nemokumo proceso iniciavimo, nurodant, kad tuo atveju, jeigu per 15 dienų nuo šio pranešimo kreditoriams įteikimo dienos nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, atsakovės vadovas kreipsis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Nenustatyta, kad susitarimas dėl pagalbos juridiniam asmeniui teikimo buvo pasiektas, taip pat nebuvo priimtas sprendimas bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
3. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1-4 punktuose įtvirtinta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) juridiniam asmeniui iškelta restruktūrizavimo byla; 4) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
4. Tiek informacinėje teismų sistemoje LITEKO (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, 15 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis), tiek rašytinėje bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad atsakovei būtų keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla.
5. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būklė, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Turi būti vertinamos būtent nurodytos aplinkybės. Kadangi atsakovės vadovas (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis) teismui pateikė įmonės finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti realią UAB „ODELITA“ finansinę padėtį, klausimas dėl UAB „ODELITA“ įsipareigojimų ir turto vertės santykio bei bankroto bylos iškėlimo sprendžiamas pagal atsakovės vadovo pateiktus duomenis, teismui viešai prieinamus viešųjų registrų duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
6. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad atsakovės vardu nekilnojamasis turtas neregistruotas. Kelių transporto priemonių registro duomenimis nustatyta, kad atsakovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. Patikrinus viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad atsakovė turi pradelstų piniginių prievolių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, įsiskolinimas 2025 m. spalio 23 d. duomenimis sudaro 1902,87 Eur, yra du dirbantys asmenys. Teismų sistemos LITEKO duomenimis atsakovė dalyvauja vienoje civilinėje byloje skolininkės statusu. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad yra atliekami priverstinio vykdymo (išieškojimo) veiksmai kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai iš atsakovės turto (užvesta vykdomoji byla). Turto arešto aktų registro duomenimis, atsakovės turtui taikomas areštas.
7. Teismas, vertindamas atsakovės mokumą, taip pat vertina aplinkybę, jog viešai prieinamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, yra susidaręs įsiskolinimas valstybės biudžetui. Minėtą aplinkybę patvirtina tiek viešai prieinami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenys, tiek ir atliekamas išieškojimas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Matyti, kad įsiskolinimo sumos valstybės biudžetui nėra didelės.
8. Analizuojant atsakovės finansinius duomenis pastebėtina, jog pagal atsakovės vadovo pateiktą 2025 m. balandžio 30 d. balansą (sudaryta 2025 m. gegužės 27 d.) turtas sudaro 17 331 Eur (ilgalaikis turtas – 955 Eur, trumpalaikis – 16 376 Eur, susidedantis iš 10 163 Eur atsargų, 5125 Eur pinigų ir jų ekvivalentų ir 1088 Eur per vienerius metus gautinų sumų), kai tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 135 784 Eur. Iš 2025 m. balandžio 30 d. sudarytos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog nuostoliai sudaro 24 002 Eur. Tuo tarpu iš 2024 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2024-01-01-2024-12-31 matyti, jog nuostoliai sudarė 7 920 Eur, o iš analogiško laikotarpio balanso matyti, jog turtą iš viso sudarė 43 647 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 138 098 Eur. Taigi, kaip matyti palyginus finansinės atskaitomybės duomenis, įmonės nuostoliai didėjo, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai taip pat didėjo, o tuo tarpu įmonės turto mažėjo. Apibendrinant teismo turimus finansinės atskaitomybės dokumentus bei turto ir įsipareigojimų santykį matyti, jog, atsakovės finansinė padėtis nėra gera, ji blogėja (turto apimti mažėja, įsipareigojimai didėja), įmonė patiria nuostolius, o minėtą aplinkybę patvirtino ir atsakovės vadovas pateiktame pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nurodydamas, jog įmonė nėra pajėgi padengti didėjančias išlaidas, dirba nuostolingai, negali apmokėti susidariusių įsiskolinimų. Nors iš pateiktų duomenų matyti, kad įmonė ketina per vienerius metus gauti atitinkamas sumas, tačiau ketinama gauti suma pagal pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis nėra didelė per vienerius metus mokėtinos ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų sumos kontekste, o, kita vertus, šios sumos vertintinos kaip labiau hipotetinio pobūdžio, kadangi nebūtinai tokia apimtimi nurodytos sumos ir bus gaunamos.
9. Taigi vertinant atsakovės nemokumą likvidumo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas) matyti, kad atsakovės negalėjimas apmokėti sumas nėra laikinas. Atsakovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetams, t. y. VSDFV ir VMI, taip pat nepajėgia atsiskaityti su kitais kreditoriais (pateiktas kreditorių sąrašas ir pradelstos sumos), įmonės veikla nuostolinga. Atsakovės vadovas nurodo, kad bendrovės veikla nuostolinga, kas sudaro pagrindą laikyti, jog nėra galimybių atkurti įmonės mokumą ir vykdyti tolimesnę veiklą, taip pat nėra ir nebus galimybių vykdyti finansinių įsipareigojimų. Taigi teismas konstatuoja, kad nesant duomenų apie tai, jog atsakovė galėtų ateityje vykdyti realią ūkinę komercinę veiklą, taip pat nustačius atsakovės pradelstas finansines prievoles ir nenustačius duomenų apie tai, kokiais finansavimo šaltiniais atsakovė ketina dengti esamus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, sprendžiama, kad atsakovės negalėjimas apmokėti skolas nėra laikinas ir dėl to atsakovė laikytina nemokia likvidumo aspektu.
10. Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą. Pagal byloje nustatytus duomenis matyti, jog atsakovė nors ir turi turto, tačiau turi įsiskolinimų kreditoriams, taip pat turi mokestinių nepriemokų valstybės biudžetams, o įsiskolinimų padengti galimybių neturi dėl nuostolingos veiklos. Duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas pareiškimus tenkinti ir atsakovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
11. Vadovaujantis JANĮ 34 straipsnio 7 dalimi, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, turi būti paskirtas nemokumo administratorius. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa. Audito, vertinimo ir nemokumo informacinėje sistemoje (AVNIS) suvedus turimus duomenis apie atsakovę, programa parinko nemokumo (bankroto) administratore mažąją bendriją (toliau – MB) „Integrale LT“. Duomenų, kurie keltų abejonių dėl šios nemokumo administratorės paskyrimo, nėra, taip pat nenustatyta nemokumo administratorės skyrimo apribojimų, t. y. aplinkybių, numatytų JANĮ 37 straipsnyje, todėl MB „Integrale LT“ skiriama administruoti atsakovę.
12. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratorei suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-09-04 nutarimu Nr. 924 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-12-18 nutarimo Nr. 1299 redakcija) patvirtintų Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžių lentelėje nurodyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 minimaliuosius mėnesinius atlyginimus (toliau – MMA) ir didesnis už 50 MMA. Šios nutarties priėmimo dieną Lietuvos Respublikoje galiojo 1038 Eur MMA. Teismas sprendžia, kad nemokumo administratorei nustatytinas bazinis 5190 Eur (5 MMA, t. y. 5 x 1038 Eur) atlygis už bankroto proceso administravimą.
13. Atsakovės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam turtui, prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamam turtui ar turtinėms teisėms taikytinas areštas, galiojantis iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 4 punktu, 15 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi, 25 – 26 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalimi, 290 – 292 straipsniais,
n u t a r i a :
tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ODELITA“ vadovo A. P. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ODELITA“ iškėlimo.
Iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ODELITA“ (juridinio asmens kodas 302817705, buveinės registracijos adresas Kalvarijų g. 168-70, Vilnius) bankroto bylą.
Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „ODELITA“ nemokumo administratore mažąją bendriją „Integrale LT“, juridinio asmens kodas 305968687, sąrašo eilės Nr. N-JA0291, adresas Sviliškių g. 16-78, Vilnius, telefonas +37065922501, el. paštas info.integralelt@gmail.com.
Nustatyti nemokumo administratorei 5190 Eur (5 MMA) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.
Taikyti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ODELITA“, juridinio asmens kodas 302817705, nekilnojamajam turtui, prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamam turtui ar turtinėms teisėms areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.
Nutarties kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo, išsiųsti ieškovui, atsakovei, nemokumo administratorei, taip pat Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai bei antstoliams.
Įpareigoti nemokumo administratorę atlikti veiksmus, numatytus Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnyje ir 33 straipsnyje, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus per 3 darbo dienas nuo terminų, numatytų Juridinių asmenų įstatymo 27 straipsnyje ir 33 straipsnyje, per kuriuos turi būti atliktas įpareigojimas, pabaigos.
Išaiškinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ODELITA“ kreditoriams, jog kreditoriai savo reikalavimus ir jų (reikalavimų) pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas
Nustatyti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ODELITA“ valdymo organams 15 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.
Įpareigoti paskirtą nemokumo administratorę, sužinojus apie svarbias nagrinėjamai bylai aplinkybes (pavyzdžiui iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla ir pan.), nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.
Nutarties dalis dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą neskundžiama, likusi nutarties dalis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Loreta Bujokaitėjas