Administracinė byla Nr. eA-1912-629/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01652-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 29.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maisto namai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maisto namai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Maisto namai“ (toliau – ir UAB „Maisto namai“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas) 2023 m. sausio 18 d. raštą „Dėl skundo“ Nr. 3JA-11(8.14E) (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti Ministerijos kanclerio 2022 m. gruodžio 2 d. potvarkiu Nr. 4D-293 (1.8 E) patvirtinto „Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ sąrašo 1 punktą, kuriuo neskirta parama pareiškėjo Projektui (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo paraišką; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2022 m. birželio 30 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) paramos paraišką Nr. 17PP-KP-22-1-04232-PR001 (toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 3D-356 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – ir Programa) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), kuria siekė gauti paramą pareiškėjo projektui „Mėsos sektoriaus technologinių gamybos procesų modernizavimas (toliau – ir Projektas). Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 2 d. gavo ginčijamą Sprendimą, kuriuo sąrašo 1 punktu pareiškėjo Projektas įtrauktas į „Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ sąrašą, t. y. nuspręsta pareiškėjui neskirti paramos. Sprendimo sąrašo 1 punkte nurodyta, kad pareiškėjo Projektas yra netinkamas paramai gauti, nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 10–12 punktuose nustatytų sąlygų ir reikalavimų gauti paramą, t. y. pareiškėjas „neužsiima žemės ūkio produktų perdirbimu ar rinkodara“. Sprendimo sąrašo 1 punkte padaryta išvada, kad pareiškėjas nevykdo žemės ūkio produktų perdirbimo ar rinkodaros veiklos, paremta Agentūros atliktu Paraiškos, jos priedų bei pareiškėjo 2022 m. spalio 19 d. pateikto atsakymo (toliau – ir Atsakymas) į Agentūros paklausimą Nr. S-PP-0409193 (toliau – ir Paklausimas) vertinimu. Sprendimo sąrašo 1 punkte argumentuojama, jog pareiškėjo vykdoma veikla priskiriama Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2 redakcijos (toliau – ir EVRK) veiklos rūšių klasei 10.85 – „paruoštų valgių ir patiekalų gamyba“. Agentūros vertinimu, pareiškėjo vykdoma veikla, priskirtina veiklos rūšių klasei 10.85, neatitinka Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų sąlygų. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimo sąrašo 1 punktu, 2022 m. gruodžio 21 d. pateikė Ministerijai skundą, kuriuo prašė panaikinti Sprendimo sąrašo 1 punktą neskirti jam paramos. Ministerija parengė Raštą, kuriame konstatavo, kad Sprendimo sąrašo 1 punktas yra teisėtas ir pagrįstas.
3. Pareiškėjo teigimu, jo veikla atitinka Įgyvendinimo taisyklių sąlygas, todėl parama Projektui turėjo būti skirta. Pareiškėjas, vertindamas Sprendimo sąrašo 1 punkte ir Rašte pateiktus argumentus bei Paraiškos vertinimo metu iš Agentūros gautą informaciją, darė išvadą, kad Agentūra ir Ministerija, vertindamos pareiškėjo Paraišką, mėsos produktų perdirbimą laikė tik tokia veikla, kuri priskirta EVRK veiklos rūšių grupei 10.1 „mėsos perdirbimas ir konservavimas ir mėsos produktų gamyba“ ir jos klasėms: 10.11 „mėsos perdirbimas ir konservavimas“, 10.12 „paukštienos perdirbimas ir konservavimas“, 10.13 „mėsos ir paukštienos produktų gamyba“ (toliau ir – ERVK 10.11, 10.12, 10.13 punktai). Sprendimo sąrašo 1 punkte ir Rašte papildomai detalizuojama (cituojant EVRK), kokia veikla priskiriama ir nepriskiriama ERVK 10.11, 10.12, 10.13 punktuose nurodytoms EVRK veiklos rūšių klasėms, bei konstatuota, jog pareiškėjo vykdoma veikla neatitinka šių veiklų.
4. Pareiškėjo vertinimu, pateiktų paraiškų vertinimas pagal EVRK neturi teisinio pagrindo ir prieštarauja Įgyvendinimo taisyklių nuostatoms, taip pat Ministerijos ir Agentūros sprendimams dėl kitų pagal Įgyvendinimo taisykles pateiktų paraiškų vertinimo. Pareiškėjo teigimu, jo atžvilgiu priimti sprendimai pažeidė išsamumo, teisėtumo, lygiateisiškumo, objektyvumo ir teisėtų lūkesčių principus.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Ministerija paramą pagal Įgyvendinimo taisykles skyrė įmonėms, vykdančioms veiklą, kuri EVRK atžvilgiu nėra laikytina žemės ūkio produktų perdirbimu. Pasak pareiškėjo, yra abejotinas Potvarkiu Nr. 4D-291 (1.8 E) priimtas sprendimas skirti paramą tokioms įmonėms, kurių vykdomų veiklų atitikimas Įgyvendinimo taisyklėms vertintas vadovaujantis tik EVRK. Pareiškėjo teigimu, UAB „Biogami“, UAB „Grainmore“, UAB „Kvalitetas“, UAB „Viking Malt“, UAB „Vilkyškių pieninė“ veikla savo forma ir turiniu nėra žemės ūkio produktų perdirbimas. Atsižvelgdamas į nurodytų įmonių veiklų turinį, pareiškėjas mano, jog jų atitikimas žemės ūkio produktų perdirbimo veiklai, numatytai Įgyvendinimo taisyklių 5.7 punkte, priešingai nei pareiškėjo atveju, Ministerijos ir Agentūros buvo vertinamas įvairiapusiškai ir atsižvelgiama į visą įmonių paraiškose pateiktą informaciją apie jų vykdomos veiklos turinį, o ne vien tik taikant formalius reikalavimus ir (ar) kriterijus, t. y. ne vien tik pagal EVRK. Pareiškėjo teigimu, Ministerija ir Agentūra nurodytų įmonių paraiškų atitikimą Įgyvendinimo taisyklėms vertino, vadovaudamasi platesniais kriterijais, nei buvo taikyti vertinant pareiškėjo atitikimą, todėl toks vertinimas pažeidė įstatymuose įtvirtintus lygiateisiškumo ir objektyvumo principus.
6. Pareiškėjas mano, kad jis buvo klaidinamas dėl Įgyvendinimo taisyklių vertinimo kriterijų taikymo. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra iki Paraiškos pateikimo buvo priėmusi sprendimą / poziciją mėsos produktų perdirbimu laikyti tik tokią veiklą, kuri atitinka EVRK 10.11, 10.12, 10.13 punktuose numatytas EVRK veiklos rūšis, tačiau pareiškėjui teikė informaciją, jog vertinimas pagal Įgyvendinimo taisykles atliekamas įvairiapusiškai ir atsižvelgiama į visą įmonių paraiškose pateiktą informaciją apie jų vykdomos veiklos turinį, o ne vien tik taikant formalius reikalavimus ir (ar) kriterijus, t. y. ne vien tik pagal EVRK. Pareiškėjo teigimu, Agentūros priimtas sprendimas / pozicija taikyti išskirtinai EVRK, nustatant, ar veikla laikytina žemės ūkio produktų perdirbimu, yra teisės aktams prieštaraujantis, savavališkas ir neskaidrus veiksmas, pažeidžiantis teisingumo ir viešumo principus, teisėtus pareiškėjo ir kitų pagal Įgyvendinimo taisykles paraiškas pateikusių įmonių interesus ir teisėtus lūkesčius.
7. Pareiškėjas mano, kad Ministerija pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą išsamumo principą, nes neatliko pareiškėjo skunde Ministerijai nurodytų argumentų vertinimo, o tik atkartojo Sprendimo sąrašo 1 punkte išdėstytus teiginius. Priimant Raštą pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių savarankiškas vertinimas nebuvo atliekamas, Ministerija nevertino svarbių aplinkybių ir faktų visumos, skundžiamus sprendimus grindė tik vienu teiginiu, jog pareiškėjas neva nevykdo žemės ūkio produktų perdirbimo veiklos, nes jo veikla atitinka EVRK kodą 10.85.
8. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad iki Paraiškos pateikimo pareiškėjas nevykdė perdirbimo ir (ar) rinkodaros veiklos, kaip ir negavo pajamų iš žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklos. Iš kartu su Paraiška pateiktų patvirtinimų dėl pajamų už 2021 metus iš žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros matyti, kad didžioji dalis pajamų buvo gauta iš tokių galutinių produktų kaip šaldytas Vienos šnicelis, šaldytas keptas šnicelis, vištienos maltinis „Panko“, Kijevo kotletas, šaldyti balandėliai, šaldytas vištienos kepsnys „Jūratė“, šaldyta trinta meksikietiška sriuba, šaldytas keptas kiaulienos karbonadas, šaldytas keptas kalakutienos kepsnys su grybais, vištienos šašlykas ir kt. pardavimo. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Juridinių asmenų registro 2022 m. spalio 6 d. išrašu pareiškėjo vykdoma veikla yra „paruoštų valgių ir patiekalų gamyba“, kuri pagal EVRK priskiriama 10.85 klasei. Pareiškėjas tą patį buvo nurodęs Paraiškos IV skyriuje „Informacija apie projektą“. Pagal EVRK į mėsos perdirbimo veiklą neįeina 10.85 klasei priskiriama veikla „paruoštų valgių ir patiekalų gamyba“ ir tai yra aiškiai nustatyta EVRK.
10. Atsakovas teigė, kad priimant sprendimus dėl paraiškų vertinimo, paramos skyrimo ar neskyrimo turi būti vadovaujamasi teisės aktais. Įgyvendinimo taisyklių 5.7 papunktyje nurodyta, kad žemės ūkio produktų perdirbimas yra veikla, kurios metu pakeičiama žemės ūkio produktų pirminė fizinė ir (ar) cheminė sudėtis. EVRK yra patvirtintas teisės aktas, kuris nustato ekonominių veiklos rūšių klasifikavimą, grupavimą, priskyrimą prie veiklos rūšių grupių, klasių, todėl šiuo teisės aktu Ministerija ir Agentūra pagrįstai vadovavosi.
11. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog Ministerija paramą pagal Įgyvendinimo taisykles skyrė įmonėms, vykdančioms veiklą, kuri EVRK atžvilgiu nėra laikytina žemės ūkio produktų perdirbimu ir kad toks Ministerijos kanclerio potvarkis pažeidžia lygiateisiškumo ir objektyvumo principus, atsakovas nurodė, jog šis pareiškėjo skundo argumentas yra grįstas tik prielaidomis. Atsakovas pažymėjo, kad kiekviena paraiška vertinama individualiai, pagal pareiškėjo pateiktus bei registruose esančius duomenis. Kiekvienas projektas yra skirtingas, todėl juos lyginti ir teigti, kad jie tapatūs, būtų neteisinga. Agentūra, vertindama paraiškas, jas vertina pagal galiojančius teisės aktus ir vadovaudamasi VAĮ 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais principais.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas neužsiima žemės ūkio produktų perdirbimu ar rinkodara. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis matyti, jog pareiškėjo veiklos rūšis pagal EVRK priskiriama 10.85 klasei „paruoštų valgių ir patiekalų gamyba“. Nors pareiškėjas Paraiškoje pažymėjo, jog programos priemonės veiklos sritis „mėsos produktų perdirbimas ir/ar rinkodara, jų perdirbimas procese susidariusių atliekų perdirbimas“ Paraiškos skyriuje „Informacija apie projektą“ nurodė, jog UAB „Maisto namai“ yra MVĮ statuso bendrovė, užsiima gaminių ir pusgaminių gamyba veikla, pagal EVRK klasifikuojama 10.85 klasėje „paruoštų valgių ir patiekalų gamyba“.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad siekdamas įvertinti pareiškėjo tinkamumą gauti paramą ir teisingai priskirti vykdomą veiklą EVRK nurodytoms klasėms, kreipėsi į Lietuvos Respublikos statistikos departamentą (toliau – Statistikos departamentas), prašydamas nurodyti, kokiai klasei pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių turi būti priskiriama veikla, kai gaminami tokie galutiniai produktai kaip lietiniai, koldūnai, šaldyti kiaulienos maltiniai ir kt.). Agentūra gavo atsakymą, jog tokia veika pagal EVRK patenka į 10.85 klasę.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjo veikla priskirtina EVRK 10.85 klasei, kuriai priskirtina gatavo maisto ir patiekalų gamyba. Agentūra nesutiko, kad EVRK 10.13 nesiskiria nuo 10.85. Pasak atsakovo, EVRK 10.85 priskirtina kitų maisto produktų gamybos grupei ir esminis skirtumas yra tai, kad gaminamas patiekalas, o patiekalu laikomas toks maistas, kuris pagamintas mažiausiai iš dviejų skirtingų produktų (išskyrus prieskonius ir kt.). Agentūra taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog vertinant Paraiškos tinkamumą, atsižvelgimas į EVRK neturi teisinio pagrindo bei prieštarauja Įgyvendinimo taisyklių nuostatoms. Agentūra pažymėjo, jog EVRK yra susistemintas visuomeninių ir ekonominių veiklos rūšių, egzistuojančių šalies ūkyje, rinkinys. Taigi EVRK nustato ekonominių veiklos rūšių klasifikavimą, priskyrimą prie veiklos rūšių, todėl tiek Agentūra, tiek Ministerija pagrįstai atsižvelgė į EVRK.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentą, jog Agentūra skyrė Ministerijos paramą įmonėms, pagal Įgyvendinimo taisykles vykdančioms veiklą, kuri EVRK atžvilgiu nėra laikytina žemės ūkio produktų perdirbimu, pažymėjo, kad kiekvieno pareiškėjo situacija yra individuali, skiriasi faktinė situacija, atitinkamai priimant sprendimą atsižvelgiama, ar tas pareiškėjas atitinka tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus.
17. Dėl pareiškėjo argumento, kad jis buvo klaidinamas dėl Įgyvendinimo taisyklių vertinimo kriterijų taikymo, Agentūra paaiškino, jog šiuo atveju pareiškėjas visais atvejais turi vadovautis teisės aktų nuostatomis. Be to, atsakant į vieną iš pareiškėjo paklausimų, buvo nurodyta, jog tinkamumo paramai vertinimas galimas tik gavus paraišką ir kartu su ja pateiktus dokumentus, pagal kuriuos galima teisingai priskirti vykdomą veiklą EVRK nurodytoms klasėms.
II.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Maisto namai“ skundą.
19. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktines aplinkybes, nurodė, kad Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas neužsiima žemės ūkio produktų perdirbimu ar rinkodara. JAR duomenimis, veiklos rūšis 10.85 yra „paruoštų valgių ir patiekalų gamyba“. Paraiškos II skyriuje pareiškėjas nurodė, kad užsiima mėsos produktų perdirbimu ir (ar) rinkodara. Dėl šio punkto Agentūra 2022 m. spalio 12 d. paklausimu Nr. S-PP-0409193 prašė pareiškėjo pagrįsti, kad jis gauna pajamas iš žemės ūkio produktų perdirbimo ar rinkodaros. Pareiškėjas 2022 m. spalio 19 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kaip, pareiškėjo nuomone, Agentūra privalėtų traktuoti Įgyvendinimo taisyklių 10, 11, 12 punktų reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, jo vykdoma veikla yra priskiriama mėsos perdirbimui ir (arba) rinkodarai ir yra gaminami tokie galutiniai produktai, kaip šaldyti balandėliai, šaldyti kiaulienos maltiniai su šonine, jautienos mėsainiai, šaldyti vištienos kepsneliai „Nugetts“ ir t. t.
20. Agentūra, siekdama įvertinti pareiškėjo tinkamumą gauti paramą ir teisingai priskirti vykdomą veiklą EVRK nurodytoms klasėms bei atsižvelgdama į tai, kad Statistikos departamentas yra atsakingas už veiklų priskyrimą EVRK nurodytoms klasėms, 2020 m. vasario 14 d. (Nr. BRK-675) ir 2020 m. kovo 30 d. (Nr. BRK-1259) kreipėsi į Statistikos departamentą, prašydama nurodyti, ar pareiškėjo veikla yra mėsos produktų perdirbimas (jei yra gaminami tokie galutiniai produktai kaip lietiniai, koldūnai, šaldyti balandėliai, šaldyti kiaulienos maltiniai su šonine, jautienos mėsainiai, šaldyti vištienos kepsneliai „Nugetts“ ir t. t.); jeigu ne, kokiai EVRK klasei turėtų būti priskirta pareiškėjo vykdoma veikla. Agentūra 2020 m. vasario 19 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. gavo Statistikos departamento raštus, kuriuose buvo nurodyta, jog pareiškėjo gaminama produkcija patenka į 10.85 klasę. Pagal EVRK į 10.85 klasę „paruoštų valgių ir patiekalų gamyba“ įeina gatavų (t. y. paruoštų, pagardintų ir termiškai apdorotų) maisto ir patiekalų gamyba.
21. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Įgyvendinimo taisyklių 14–15 punktuose, taip pat Įgyvendinimo taisyklėse nurodyti nacionaliniai ir (ar) Europos Sąjungos lygmens teisės aktai nenustato pareigos vertinti žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą pagal EVRK ir (ar) tik pagal EVRK, pažymėjo, jog Įgyvendinimo taisyklėse nėra nurodytas baigtinis sąrašas teisės aktų, kuriais remiantis vertinamas paraiškos tinkamumas gauti paramą, nėra nustatyta, kad negali ar neturi būti remiamasi EVRK. Teismas akcentavo, kad EVRK yra susistemintas visuomeninių ir ekonominių veiklos rūšių, egzistuojančių šalies ūkyje, rinkinys, kurio klasifikavimo vienetas yra veiklos rūšis; EVRK vartojimas leidžia visus šalyje egzistuojančius ūkio subjektus suskirstyti į kategorijas bei rinkti gyventojų, produkcijos, užimtumo, žemės ūkio, pajamų ir kitus duomenis pagal veiklos rūšis. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjo Paraiška Projekte negalėjo būti vertinama remiantis, be kita ko, ir EVRK nuostatomis.
22. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad Agentūros ir Ministerijos sprendimas / pozicija mėsos produktų perdirbimu, atitinkančiu žemės ūkio produktų perdirbimui Įgyvendinimo taisyklėse numatytas sąlygas, laikyti tik EVRK veiklos rūšių grupės 10.11–10.13 punktuose nurodytas veiklas, teismas pažymėjo, kad, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas Paraiškoje nurodė, jog jis yra MVĮ statuso bendrovė, užsiima maisto gaminių ir pusgaminių gamybos veikla, pagal EVRK klasifikuojama 10.85 klasėje „paruoštų valgių ir patiekalų gamyba. Teismas nurodė, kad Agentūra 2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. BRK-675 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2020 m. kovo 27 d. raštu Nr. BRK-1259 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Statistikos departamentą, paaiškindama, kad pareiškėjas nurodė, jog užsiima mėsos perdirbimo veikla, o JAR duomenimis, jo veiklos rūšis – 10.85 „paruoštų valgių ir patiekalų gamyba“. Prie siunčiamų raštų Agentūra pridėjo pareiškėjo gaminamų produktų sąrašą ir paprašė nurodyti, ar pareiškėjo veikla yra mėsos produktų perdirbimas, jeigu ne, kokiai EVRK klasei turėtų būti priskirta pareiškėjo vykdoma veikla. Statistikos departamentas 2020 m. vasario 19 d. raštu Nr. SDp-229 atsakė į Agentūros 2020 m. vasario 14 d. raštą Nr. BRK-675, nurodydamas, kad pagal EVRK į 10.85 klasę „paruoštų valgių ir patiekalų gamyba“ įeina gatavų (t. y. paruoštų, pagardintų ir termiškai apdorotų) maisto ir patiekalų gamyba; šie patiekalai, siekiant juos išsaugoti, yra apdoroti, pavyzdžiui, sušaldyti, konservuoti ir kaip įprasta paruošti parduoti, įpakuoti ir paženklinti; patiekalu laikomas toks maistas, kuris pagamintas mažiausiai iš dviejų skirtingų produktų (išskyrus prieskonius ir kt.); atsižvelgiant į tai, virtinių, koldūnų, kotletų, įvairių blynų, cepelinų ir kitų Agentūros pateiktame priede minimų patiekalų gamyba priskiriama 10.85 klasei, jei tokie patiekalai yra atitinkamai apdoroti, įpakuoti ir paženklinti, t. y. skirti prekiauti parduotuvėse ar kitose prekybos vietose; į 10.85 klasę neįeina nedelsiant suvartoti skirto maisto paruošimas, koks yra restoranuose kavinėse, užkandinėse, valgyklose bei maisto pagal užsakymą gamyba pobūviams; maisto skirto vartoti vietoje gamyba priskiriama maitinimo paslaugų teikimui ir, atsižvelgiant į jų pobūdį, yra klasifikuojama atitinkamose 56 skyriaus „maitinimo ir gėrimų teikimo veikla“ klasėse. Statistikos departamentas 2020 m. balandžio 9 d. raštu Nr. SD-189 taip pat atsakė į Agentūros 2020 m. kovo 27 d. raštą Nr. BRK-1259, paaiškindamas, kad patiekalu laikomas toks maistas, kuris pagamintas mažiausiai iš dviejų skirtingų produktų (išskyrus prieskonius ir kt.), pavyzdžiui, virtiniai, koldūnai, kotletai, įvairūs blynai, cepelinai ir kiti Agentūros pateiktame priede minimi patiekalai, jie patenka į ERVK 10.85 klasę; į EVRK 10.85 klasę neįeina nedelsiant suvartoti skirto maisto paruošimas, koks yra restoranuose kavinėse, užkandinėse, valgyklose bei maisto pagal užsakymą gamyba pobūviams; maisto, skirto vartoti vietoje nedelsiant, gamyba priskiriama maitinimo paslaugų teikimui ir, atsižvelgiant į jų pobūdį, yra klasifikuojama atitinkamose 56 skyriaus „maitinimo ir gėrimų teikimo veikla“ klasėse.
23. Teismas pažymėjo, kad Ministerija atsiliepime paaiškino, jog, vadovaujantis kartu su Paraiška pateiktu patvirtinimu dėl pajamų už 2021 metus iš žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros, didžioji dalis pareiškėjo pajamų buvo gauta iš tokių galutinių produktų, kaip šaldytas „Vienos“ šnicelis, šaldytas keptas šnicelis, vištienos maltinis „Panko“, ‚Kijevo“ kotletas, šaldyti balandėliai, šaldytas vištienos kepsnys „Jūratė“, šaldyta trinta meksikietiška sriuba, šaldytas keptas kiaulienos karbonadas, šaldytas keptas kalakutienos kepsnys su grybais, vištienos šašlykas ir kt., pardavimo (tą patvirtina ir kartu su Paraiška Agentūrai pateiktos sąskaitų faktūrų kopijos). Teismas akcentavo, kad pareiškėjas šių Ministerijos nurodytų aplinkybių byloje neginčijo.
24. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į aptartas EVRK 10.11-10.13, 10.85 punktų nuostatas, sutiko su Ministerijos atsiliepime pateikta pozicija, kad pagal EVRK į mėsos perdirbimo veiklą neįeina 10.85 klasei priskiriama veikla „paruoštų valgių ir patiekalų gamyba“, ir tai yra aiškiai nustatyta EVRK.
25. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Ministerijos kitoms įmonėms, vykdančioms veiklą, kuri EVRK atžvilgiu nėra laikytina žemės ūkio produktų perdirbimu, skirta parama, pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje yra vertinamas Sprendimo sąrašo 1 punkto ir Rašto, priimtų pareiškėjo, o ne kitų įmonių, atžvilgiu, teisėtumas ir pagrįstumas, todėl šių pareiškėjo argumentų nėra pagrindo vertintini, kaip patvirtinančių ar paneigiančių kokias nors šiai administracinei bylai svarbias aplinkybes.
26. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad jis buvo klaidinamas dėl Įgyvendinimo taisyklų kriterijų taikymo. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą susirašinėjimą tarp pareiškėjo ir Agentūros, pažymėjo, kad nė viename Agentūros rašte, kurį savo skunde citavo pareiškėjas, nebuvo pateikta informacija, jog jo Paraiška ir Projektas gaus paramą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir ginčijamą Sprendimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo Paraiška buvo vertinama, neatsižvelgiant į Paraiškoje pateiktą informaciją apie pareiškėjo vykdomos veiklos turinį, o vien tik taikant formalius reikalavimus ir (ar) kriterijus. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius, kad Ministerijos Sprendimo sąrašo 1 punktas ir Raštas pažeidė išsamumo, teisėtumo, lygiateisiškumo, objektyvumo, teisėtų lūkesčių principus.
27. Įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo, Ministerijos ir Agentūros pateiktus rašytinius paaiškinimus, aptartą teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad Sprendimo sąrašo 1 punktas ir Raštas yra motyvuoti, aiškūs ir suprantami, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Dėl pareiškėjo reikalavimo – įpareigoti Ministeriją priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti pareiškėjo Paraišką, teismas nurodė, jog negali perimti viešojo administravimo subjekto, šiuo atveju Ministerijos, galiojimų, todėl net ir skundo tenkinimo atveju negalėtų tenkinti tokio pareiškėjo prašymo.
III.
28. Pareiškėjas UAB „Maisto namai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29. Pareiškėjo teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neištyrė visų byloje esančių įrodymų ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
30. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pažodžiui atkartojo Ministerijos sprendimuose ir atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus teiginius dėl EVRK taikymo, vertinant pareiškėjo Paraišką, ir nurodė, jog teisės aktai nedraudžia atsakovui vadovautis EVRK. Pareiškėjo teigimu, teismas tinkamai neišanalizavo pareiškėjo skundo argumentų ir jų nevertino, nes pareiškėjas neginčijo pačios galimybės atsakovui vadovautis EVRK. Pareiškėjas supranta, kad EVRK gali būti naudojama kaip papildoma priemonė, vertinant paraiškas, tačiau nagrinėjamu atveju EVRK buvo vienintelis šaltinis, kuriuo vadovavosi atsakovas ir dėl kurio konkretaus kodo neatitikimo buvo atmesta pareiškėjo Paraiška. Pareiškėjas akcentavo, kad ginčijo šias aplinkybes, jog: 1) atsakovas, vertindamas Pareiškėjo paraišką, vadovavosi vien tik EVRK bei 2) šiuo konkrečiu atveju su parama susiję teisės aktai nenumatė reikalavimo pareiškėjui atitikti konkretų EVRK kodą, siekiant gauti paramą.
31. Pareiškėjas pažymi, kad teismas ignoravo byloje esančių Statistikos departamento raštų dalis, kuriose jis akcentavo, kad veiklų klasifikavimas pagal EVRK vykdomas tik statistikos tikslais bei, kad Įgyvendinimo taisyklės nenumato reikalavimo pareiškėjui vykdyti tik konkretų EVRK kodą atitinkančią veiklą ar, kad parama skiriama tik konkretų EVRK kodą atitinkančiai veiklai (Įgyvendinimo taisyklėse įvardyta veikla nesiejama su klasifikavimu pagal EVRK), bei rekomendavo dėl šių klausimų išsiaiškinimo (ar pareiškėjo vykdoma veikla priskiriama mėsos perdirbimo veiklai) kreiptis į šio teisės akto leidėjus.
32. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas taip pat ignoravo ir nepasisakė dėl jo argumentų, susijusių su mėsos perdirbimo proceso sąvoka ir turiniu. Pasak pareiškėjo, visapusiškai įvertinus jo vykdomą veiklą, matyti, jog jis atitinka mėsos perdirbimo sąvoką, įtvirtintą Įgyvendinimo taisyklėse. Mėsos perdirbimo sąvoką pateikė ir Statistikos departamentas savo raštuose ir iš jos turinio matyti, kad pareiškėjo vykdoma veikla šią sąvoką atitinka.
33. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime atkartojo atsakovo teiginius apie tai, jog veiklos rūšies kodas 10.85 neįeina į mėsos perdirbimo veiklą pagal EVRK, nors, kaip buvo akcentuota pareiškėjo skunduose ir Statistikos departamento raštuose, Įgyvendinimo taisyklės nenumato, kad parama skiriama tik tokiai mėsos perdirbimo veiklai, kuri patenka į EVRK veiklos rūšies klasę 10.1, arba, kad pareiškėjas privalo vykdyti tik veiklą, kuri patenka į minėtą EVRK klasę. Priešingai, Įgyvendinimo taisyklėse ši sritis reguliuojama plačiau ir yra pateikiama perdirbimo sąvoka (ką pabrėžė ir Statistikos departamentas), kurią pareiškėjo vykdoma veikla atitinka (pareiškėjo vykdomos veiklos metu yra pakeičiama žemės ūkio produktų pirminė fizinė ir (ar) cheminė sudėtis, kaip tą numato Įgyvendinimo taisyklių 5.7 p.).
34. Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė vertinti jo teiginius apie tai, jog kitoms įmonėms, pateikusioms paraiškas pagal tą pačią paramos programą, atsakovas suteikė paramą, nors jų vykdoma veikla taip pat nepateko į EVRK 10.1 „mėsos perdirbimas ir konservavimas ir mėsos produktų gamyba“ ar į kitą perdirbimo veiklą atitinkančią EVRK klasę. Pareiškėjas pažymi, kad jis šioje byloje neginčija kitų pareiškėjų atžvilgiu priimtų atsakovo sprendimų, tačiau jo nurodyti argumentai yra papildomas įrodymas, pagrindžiantis jo teiginius, kad būtent jo atžvilgiu atsakovas pritaikė neteisėtus reikalavimus atitikti konkretų EVRK kodą, nors kitų pareiškėjų atžvilgiu tokių reikalavimų netaikė.
35. Pareiškėjo teigimu, teismas nepakankamai motyvavo savo išvadas, dėl ko buvo atmesti jo teiginiai, susiję su išsamumo, teisėtumo, lygiateisiškumo, objektyvumo, teisėtų lūkesčių principų pažeidimu.
36. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
37. Atsakovo teigimu, teismo sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai interpretuojamomis teisės normomis. Teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes ir įrodymus, ginčo šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą, teisingai išaiškino ir pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas ir, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Atsakovas palaiko savo poziciją, argumentus ir motyvus, kuriuos išdėstė pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime.
38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
39. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad teismas sprendimą priėmė, išanalizavęs faktinę situaciją, atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą bei įvertinęs teisinį reglamentavimą. Pažymi, kad teismas neturėjo pareigos sprendime pasisakyti dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ministerijos 2023 m. sausio 18 d. rašto „Dėl skundo“ Nr. 3JA-11(8.14E), kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Ministerijos kanclerio Sprendimo sąrašo 1 punkto panaikinimo, ir Ministerijos kanclerio 2022 m. gruodžio 2 d. potvarkiu Nr. 4D-293 (1.8 E) patvirtinto „Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ sąrašo 1 punkto, kuriuo pareiškėjo Projektui neskirta parama, nes Paraiška neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 10, 11, 12 punktuose nustatytų sąlygų ir reikalavimų gauti paramą, pagrįstumo ir teisėtumo.
41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas sutiko su Ministerijos ir Agentūros išdėstyta pozicija, kad į pareiškėjo veiklą, kuri pagal EVRK priskirta 10.85 klasei „paruoštų valgių ir patiekalų gamyba“, nepatenka mėsos perdirbimo veikla, todėl pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 10, 11, 12 punktų reikalavimų, t. y. pareiškėjo veikla nėra susijusi su žemės ūkio produktų perdirbimo veikla ir rinkodara.
42. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad Agentūra ir Ministerija nepagrįstai atmetė jo Paraišką vien vadovaudamosi EVRK ir tuo, jog jo veikla priskirta 10.85 klasei. Pareiškėjas kelia abejones dėl vadovavimosi EVRK, kaip vieninteliu aktu, Paraiškai atmesti. Akcentuoja, kad teisės aktai nenumato reikalavimo pareiškėjui atitikti konkretų EVRK kodą, siekiant gauti paramą, o pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas tik dėl to, jog atsakovas turėjo teisę vadovautis EVRK nuostatomis, neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neištyrė visų byloje esančių įrodymų ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo vykdoma veikla atitinka Įgyvendinimo taisyklių 5.7 punkte įtvirtintą žemės ūkio produktų perdirbimo sąvoką, todėl Projektas atitinka Įgyvendinimo taisyklių 10, 11, 12 punktų reikalavimus.
43. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
44. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje iš esmės kilo ginčas dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK) taikymo, sprendžiant dėl pareiškėjo atitikimo Įgyvendinimo taisyklių reikalavimams. Pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjas 2022 m. birželio 30 d. pateikė Agentūrai paramos paraišką Nr. 17PP-KP-22-1-04232-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisykles. Paraiškoje pareiškėjas numatė įgyvendinti projektą „Mėsos sektoriaus technologinių gamybos procesų modernizavimas“, prašomos paramos suma 598 351 Eur. Paraiškoje nurodyta, kad pareiškėjas – labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) statuso bendrovė, užsiima maisto gaminių ir pusgaminių gamybos veikla, pagal EVRK klasifikuojama 10.85 klasėje „paruoštų valgių ir patiekalų gamyba“; daugiau kaip 50 procentų bendrovės pajamų susidaro iš žemės ūkio produktų perdirbimo veiklos, kai tiek žaliava, tiek galutinis produktas patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, o perdirbama žaliava keičia tiek fizinę, tiek ir cheminę sudėtį, tapdama galutiniu produktu <...>. Ginčijamu Ministerijos kanclerio Sprendimo sąrašo 1 punktu parama pareiškėjo Projektui neskirta, nes Projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 10, 11, 12 punktuose nustatytų sąlygų ir reikalavimų gauti paramą. Vertinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas neužsiima žemės ūkio produktų perdirbimu ar rinkodara, nes JAR duomenimis jo veiklos rūšis pagal EVRK klasifikuojama 10.85 klasėje „paruoštų valgių ir patiekalų gamyba“, į kurią nepatenka mėsos perdirbimo veikla.
45. Įgyvendinimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad pagal priemonės veiklos sritį remiama veikla, susijusi su žemės ūkio produktų perdirbimu, žemės ūkio produktų rinkodara ir (arba) plėtra. Pirminis perdirbimas, pirminio perdirbimo produktų rinkodara, paslaugų teikimas neremiami.
46. Įgyvendinimo taisyklių 11 punkte nurodyta, kad pagal priemonės veiklos sritį remiama veikla: 11.1 ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimas, išskyrus 11.2.2 papunktyje nurodytą remiamą veiklą; 11.2 kitų žemės ūkio produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara: 11.2.1 vaisių, uogų, daržovių perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas; 11.2.2 augalininkystės produkcijos perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas, įskaitant ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimą ir (arba) rinkodarą, kai investuojama į malybos produkcijos, kruopų, konservuotų, šaldytų ar kitaip apdirbtų gaminių, sėklų, negranuliuotų kombinuotųjų ir nekombinuotųjų pašarų (siloso, šienainio ir pan.) produktų gamybą; 11.2.3 mėsos perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas; 11.2.4 pieno perdirbimas ir (ar) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas; 11.2.5 kitų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytų produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas; 11.2.6 trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų, nurodytų 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, nustatančio žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisykles bei panaikinančio reglamentą Nr. 1774/2002, 10 straipsnyje, perdirbimas ir (arba) rinkodara.
47. Įgyvendinimo taisyklių 12 punkte nustatyta, kad pareiškėjai gali būti: 12.1 juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara; 12.2 juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla.
48. Vertinant pareiškėjo argumentus, ar Agentūra ir Ministerija, kurioms pritarė pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atmetė pareiškėjo Projektą tuo pagrindu, kad jo veiklos rūšis pagal EVRK klasifikuojama 10.85 klasėje „paruoštų valgių ir patiekalų gamyba“, į kurią, Agentūros ir Ministerijos teigimu, nepatenka mėsos perdirbimo veikla, būtina atsižvelgti į mėsos perdirbimo, kaip paramos veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“, reglamentavimą.
49. Kaip jau buvo minėta, Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtinta, kad pagal priemonės veiklos sritį remiama veikla – ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimas, taip pat kitų žemės ūkio produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara, be kita ko, apimanti mėsos perdirbimą ir (arba) rinkodarą, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimą (11.2.3 p.). Pareiškėjo, įvardyto Įgyvendinimo taisyklių 12.1 papunktyje, pajamos iš žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklos per ataskaitinį laikotarpį turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų visų pareiškėjo veiklos pajamų (Įgyvendinimo taisyklių 15.10 p.).
50. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 15.22 punktą parama teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktų (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus) perdirbimui ir (arba) rinkodarai. Perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas. Detalusis produktų sąrašas pateikiamas 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo su visais pakeitimais (toliau – Reglamentas Nr. 2658/87) I priede. Galutinis produktas gali būti ir ne Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas, tačiau tokiu atveju jis skirtas maistui ir (arba) pašarams.
51. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 38 straipsnyje nurodytas sąrašas“ 13 skirsnyje nurodyti „Gaminiai iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių ar moliuskų“, nurodyti Briuselio nomenklatūros 16 skirsnyje. Reglamento Nr. 2658/87 II priedo „Kombinuotoji nomenklatūra“ 16 skirsnio pastabose nurodyta, kad šiam skirsniui priskiriami maisto produktai, jeigu jų sudėtyje daugiau kaip 20 procentų masės sudaro dešra, mėsa, mėsos subproduktai, kraujas, vabzdžiai, žuvys arba vėžiagyviai, moliuskai ar kiti vandens bestuburiai arba įvairios šių produktų kombinacijos (deriniai). Kai gaminio sudėtyje yra ne mažiau kaip du pirmiau nurodyti produktai, jis priskiriamas 16 skirsnio pozicijai, atitinkančiai sudedamąją dalį arba sudedamąsias dalis, kurios masė vyrauja. Šios nuostatos netaikomos įdarytiems produktams, priskiriamiems 1902 pozicijai, arba produktams, priskiriamiems 2103 arba 2104 pozicijai.
52. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad paramos prašytojas, siekdamas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“, gali verstis platesnės apimties ūkine veikla, t. y. gali vykdyti ir kitas veiklas, nei įtvirtinta Įgyvendinimo taisyklių 11 punkte, nes tokia galimybė numatyta Įgyvendinimo taisyklių 15.22 punkte. Tačiau, kaip jau buvo minėta, vykdoma veikla gali būti remiama, jeigu: 1) ji (veikla) atitinka mėsos perdirbimo arba mėsos perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimo sąvokas, kaip jos suprantamos aptariamą paramos veiklos sritį reguliuojančiuose teisės aktuose; 2) pareiškėjo pajamos iš šios veiklos sudaro ne mažiau kaip 50 procentų visų pareiškėjo veiklos pajamų; 3) šios veiklos rezultatas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodyti produktai.
53. Pažymėtina, kad Įgyvendinimo taisyklėse (5.7 p.) pateikta tik „žemės ūkio produktų perdirbimo“ sąvoka – veikla, kurios metu pakeičiama žemės ūkio produktų pirminė fizinė ir (ar) cheminė sudėtis. „Mėsos perdirbimo“ sąvoka Įgyvendinimo taisyklėse nėra apibrėžta, tačiau Įgyvendinimo taisyklių 6 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą (toliau – ir ŽŪMŪKPĮ) bei Europos Sąjungos teisės aktus. Akcentuotina, kad šiais teisės aktais paramą administruojanti institucija, be kita ko, turėtų vadovautis, vertindama, kokia veikla faktiškai užsiima paramos prašytojai ir ar ši veikla atitinka Įgyvendinimo taisyklių 11 punkte nustatytą veiklą.
54. Iš ŽŪMŪKPĮ 2 straipsnio 18 dalyje įtvirtintos žemės ūkio produktų sąvokos (augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės, žuvininkystės produktai, užaugintos miško uogos, vaistažolės, grybai ir iš jų gauti pirminio perdirbimo produktai, skirti vartoti arba tolesnei maisto produktų ar ne maisto produktų gamybai) matyti, kad tokiems produktams priskiriami gyvulininkystės produktai, taigi ir mėsa. Atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog mėsa yra laikoma žemės ūkio produktu veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ prasme matyti iš anksčiau nurodytų Įgyvendinimo taisyklių 11.2.3 punkto nuostatų.
55. Maisto produktų (įskaitant jų perdirbimą) higienos reikalavimai ir atitinkamos su tuo susijusios sąvokos detalizuoti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (toliau – Reglamentas Nr. 852/2004) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (toliau – Reglamentas Nr. 853/2004). Reglamento Nr. 853/2004 I priede „Apibrėžtys“, be kita ko, nustatyta, kad: „1.1 „Mėsa“ – tai 1.2–1.8 punktuose nurodytų gyvūnų valgomosios dalys, įskaitant kraują. <...> 1.15 „Mėsos pusgaminiai“ – tai šviežia mėsa, įskaitant smulkintą mėsą, į kurią pridėta maisto produktų, prieskonių arba priedų, kurios vidinė ląstelių struktūra apdorojus nepakito – neprarado šviežios mėsos savybių. <...> 7.1 „Mėsos gaminiai“ – tai šviežios mėsos požymių neturinti perdirbta mėsa arba iš jos pagamintas gaminys“. Reglamentas Nr. 853/2004 (2 str. 2 p.) nukreipia į Reglamente Nr. 852/2004 nurodytas apibrėžtis. Atitinkamai, Reglamento Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad: „m) „perdirbimas“ – tai iš esmės keičiantis pirminį produktą veiksmas, įskaitant termišką apdorojimą, rūkymą, konservavimą, brandinimą, džiovinimą, marinavimą, ekstrahavimą, išspaudimą ar tų procesų kombinaciją; n) „neperdirbti produktai“ – tai perdirbimo neapdoroti maisto produktai, bet jie gali būti padalinti, perskirti, nupjauti, sukapoti, nuimti nuo kaulų, malti, nuo jų gali būti nuimta oda, sugrūsti, supjaustyti, nuvalyti, apkarpyti, išlukštenti, sumalti, atvėsinti, sušaldyti, giliai sušaldyti ar atšildyti; o) „perdirbti produktai“ – tai perdirbimo procese apdoroti neperdirbti maisto produktai. Šiuose produktuose gali būti būtinų jų gaminimui arba suteikiančių produktui ypatingas savybes ingredientų“.
56. Teisėjų kolegija, įvertinusi 49–55 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, pažymi, kad nei 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (toliau – Reglamentas Nr. 1305/2013), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. sausio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/399, ir kuriuo remiantis patvirtintos Įgyvendinimo taisyklės, nei Įgyvendinimo taisyklėse, Kombinuotosios nomenklatūros Reglamente Nr. 2658/87 ir maisto produktų higienos reikalavimus nustatančiuose Reglamentuose Nr. 852/2004 ir Nr. 853/2004 nėra nuorodų į Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
57. Akcentuotina, kad Lietuvoje nuo 2008 m. sausio 1 d. naudojamas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK) yra patvirtintas, vadovaujantis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006, nustatančiu statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus Europos Bendrijos reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (toliau – Reglamentas Nr. 1893/2006), kuriame nustatyta, kad šis klasifikatorius užtikrina Bendrijos klasifikatorių atitikimą ekonominei tikrovei ir didina nacionalinių, Bendrijos bei tarptautinių klasifikatorių, ir tuo pačiu – nacionalinių, Bendrijos ir tarptautinių statistinių duomenų, palyginamumą. Šis reglamentas taikomas tik klasifikatorių naudojant statistikos tikslais (2 str. 1–2 d.). Pažymėtina, kad Statistikos departamentas 2020 m. balandžio 9 d. atsakyme į Agentūros paklausimą taip pat atkreipė dėmesį, kad EVRK naudojamas statistikos tikslais ir kad Įgyvendinimo taisyklėse įvardyta veikla nesiejama su klasifikavimu pagal EVRK; dėl išaiškinimo, ar veikla tinkama gauti paramą, Statistikos departamentas siūlė kreiptis į teisės akto kūrėjus ar įgyvendinimo priežiūrą vykdančias institucijas (II t., b. l. 91).
58. Teisėjų kolegijos nuomone, ūkio subjekto priskyrimas konkrečiai EVRK kategorijai statistikos tikslais savaime nei patvirtina, nei paneigia anksčiau nurodytų paramos skyrimo sąlygų buvimą. Paramą administruojančiai institucijai, vertinant paraiškas, tenka pareiga, remiantis teisės aktų nuostatomis ir paraiškoje pateiktais duomenimis, įvertinti, kokia veikla paramos prašytojas faktiškai verčiasi, koks produktas yra pagaminamas ir ar tas produktas gali būti laikomas vienu iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytų produktų, tokiu būdu patvirtinant arba paneigiant minėtų paramos skyrimo sąlygų buvimą. Šiuo atveju EVRK klasifikacija paramos teisinių santykių srityje galėtų būti vertinama tik kartu su kitais paraiškoje apie faktiškai vykdomą veiklą, kuriai prašoma skirti paramą, pateiktais arba papildomu Agentūros paprašymu gautais duomenimis. Tokį aiškinimą atitiktų Įgyvendinimo taisyklių 14 punkto nuostata, jog paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose ir valstybiniuose informaciniuose ištekliuose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros paklausimo (-ų).
59. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš ginčijamo Ministerijos kanclerio 2022 m. gruodžio 2 d. potvarkiu Nr. 4D-293 (1.8 E) patvirtinto „Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ sąrašo 1 punkto turinio matyti, jog sprendimas neskirti pareiškėjo Projektui paramos buvo priimtas atsižvelgiant vien tik į nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjo veikla pagal EVRK priskirta 10.85 klasei „paruoštų valgių ir patiekalų gamyba“. Analogiškos pozicijos buvo laikomasi ir Ministerijos 2023 m. sausio 18 d. rašte „Dėl skundo“ Nr. 3JA-11(8.14E), kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Sprendimo sąrašo 1 punkto panaikinimo. Kaip jau buvo minėta, ūkio subjekto priskyrimas konkrečiai EVRK kategorijai savaime nei patvirtina, nei paneigia paramos skyrimo sąlygų (ne)buvimą, todėl sprendimo neskirti paramos pagrindimas vien veiklos priskyrimu konkrečiai EVRK kategorijai negali būti pripažintas tinkamu teisiniu pagrindu.
60. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatyme, kuriame nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 5–6 p.).
61. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (šiuo metu VAĮ 10 straipsnis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši teisės norma taip pat siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019; kt.).
62. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Ministerijos Rašto ir Ministerijos kanclerio Sprendimo sąrašo 1 punkto, priimtų pareiškėjo atžvilgiu, turinį, konstatuoja, kad šie administraciniai aktai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimų, nėra teisiškai pagrįsti, juose nurodytas netinkamas teisinis pagrindas. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, Raštas ir Sprendimo sąrašo 1 punktas priimti neįvertinus visų ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių, neatsižvelgus tiek į nacionalinės teisės, tiek į Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius paramos skyrimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“, ir netinkamai juos taikant.
63. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Ministerijos 2023 m. sausio 18 d. raštą „Dėl skundo“ ir Ministerijos kanclerio 2022 m. gruodžio 2 d. potvarkiu Nr. 4D-293 (1.8 E) patvirtinto „Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ sąrašo 1 punktą.
64. Teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o tik – įpareigoti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiat į tai, Ministerija įpareigojama priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo projekto „Mėsos sektoriaus technologinių gamybos procesų modernizavimas“ (paraiška pateikta 2022 m. birželio 30 d., reg. Nr. 17PP-KP-22-1-04232-PR001) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.
65. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
66. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
67. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
68. Pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka 2023 m. kovo 28 d. 8.15 val., pareiškėjo atstovas prašymą ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus pateikė 2023 m. balandžio 20 d., t. y. jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, todėl pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų klausimas už atstovo suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme nesprendžiamas. Pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 23 Eur sumokėtas žyminis mokestis, nes klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo teismas sprendžia ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012; 2019 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2316-602/2023).
69. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą ir 12 Eur žyminį mokestį (III t., b. l. 30, 48–51).
70. Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą už apeliacinio skundo parengimą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientais yra 2,5. Apeliacinio skundo parengimo paslauga apmokėta 2023 m. III ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2023 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 959,9 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 4 899,75 Eur. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 1 815 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, ji yra priteistina pareiškėjui.
71. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 815 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas ir 35 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40–41 straipsniais, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maisto namai“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maisto namai“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2023 m. sausio 18 d. raštą „Dėl skundo“ Nr. 3JA-11(8.14E) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2022 m. gruodžio 2 d. potvarkiu Nr. 4D-293 (1.8 E) patvirtinto „Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ sąrašo 1 punktą.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maisto namai“ projekto „Mėsos sektoriaus technologinių gamybos procesų modernizavimas“ (paraiška pateikta 2022 m. birželio 30 d., reg. Nr. 17PP-KP-22-1-04232-PR001) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Maisto namai“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1 850 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė