Baudžiamoji byla Nr. 1-1428-634/2011
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01127-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 8 d.
Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nukentėjusiajai Z. P., jos atstovui advokatui Povilui Jegorovui, kaltinamajam A. B., civilinio atsakovo BTA akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje atstovui nedalyvaujant, kaltinamajam A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.,
n u s t a t ė:
kaltinamasis A. B. 2010-11-15 apie 7 val. Kaune, Partizanų g., vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Butrimonių g. link Birželio 23-iosios g., sankryžoje sukdamas į kairę į Birželio 23-iosios gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimus tuo, kad sukdamas sankryžoje į kairę, nedavė kelio pėsčiajai Z. P., kirtusiai jo važiavimo krypties eismo juostas, ko pasėkoje Z. P. parbloškė ir jai padarė sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iš Partizanų gatvės darė kairį posūkį, pažiūrėjo, ar niekas nevažiuoja, o kad pėsčioji eina, nepastebėjo, šviesos nedegė, buvo tamsu, kampu bamperio užkabino pėsčiąją. Kai įvažiavo į sankryžą, jam degė žalias šviesoforo signalas, tai ir pėsčiajai degė žalias šviesoforo signalas. Vairavo blaivus, automobilis buvo apdraustas, vairuotojo pažymėjimą turėjo. Su nukentėjusiąją po įvykio bendravo tą pačią dieną ir dar skambino gal kokius 5 kartus, tačiau ji nekalbėjo, paskui vėl skambino, ir ji sakė, kad ji nenorinti bendrauti. Tamsoje nieko nematė, nukentėjusios rūbų neapžiūrinėjo, jam buvo stresas, galėjo būti, kad ten suplyšo rankinukas, galėjo gal ir batams kažkas atsitikti, galėjo kažkas susigadinti. Jo nuomone turėtų būti pateikta, kiek iš tikro tie rūbai kainavo, tai turėtų būti pagrindžiantys įrodymai, o neturtinė žala tai manantis, kad yra pasipelnymas iš svetimo žmogaus nelaimės. Norėtų, kad neturtinė žala iš jo nebūtų priteista, bet įstatymas yra įstatymas. Dėl civilinio ieškinio nežino ar sutinka, palieka spręsti teismo nuožiūra. Pagal savo išgales kažkiek galėtų padengti tos žalos, nes ir taip vos galą su galu suduria, dar turi sūnų studentą, kuris mokosi dieniniame skyriuje. Jie su žmona kartu dirba, uždirba į mėnesį tik po 1500 Lt, o dar paskolą reikia mokėti. Dėl žalos priteisimo tai siūlo spręsti pagal bendrą Lietuvos pragyvenimo lygį, o ne pagal europinį lygį. Sutinka su draudimo atlyginta žala, mano, kad draudimas atlygino nukentėjusiajai pakankamai. Kiek draudimas sumokėjo, dar tiek galėtų žalos atlyginti, bet per kažkiek laiko, o ne iš karto. Galvojo susitikti su nukentėjusiąja ir tuo pačiu atsiprašyti, bet kadangi nukentėjusioji nepageidavo susitikti, tai ir neatsiprašęs dar jos.
Nukentėjusioji Z. P. parodė apie 7 val. ėjusi į darbą, ėjo per sankryžą, perėjo Partizanų gatvę, degė žalias šviesoforo signalas, pusė kelio beveik buvo praėjusi ir partrenkė mašina. Vairuotojas sustojo, po kiek laiko vairuotojas išlipo iš automobilio ir priėjo, klausė ką daryti. Ji atsistojusi, lyg ir viskas gerai buvo, jis klausia ką daryti, sako gal į darbą nuvežti, bet ji pasakiusi kviesti policiją. Atvažiavo policija, paskui jai pasidarė negera ir ją išvežė greitoji. Ar vairuotojas buvo girtas, pasakyti negalinti. Pagrindinis smūgis jai buvo į koją, rankos apibrozdintos buvo. Biuletenis buvo išrašytas. Lūžių nebuvo, buvo tik sumušimai, bet po tų sumušimų jai ir su stuburu pasidarė blogai. Vairuotojas tą patį vakarą paskambino, tą pačią dieną klausė, ar ji ligoninėje, paskui paskambino po savaitės, klausė ar reikia vaistų, o paskui tik kovo 8 d. paskambino. Patyrusi stresą, dabar dar geria vaistus. Įvykis buvo lapkričio 15 d., o už biuletenį pačius pirmus pinigus gavo sausio 17 d., kadangi ją nukentėjusiąja pripažino tik gruodžio 21 d., o taip tai pajutusi stresą, geria vaistus nuo depresijos, bijo eiti per gatvę, kai mašina važiuoja ir suka į šoną. Dabar ir nervus labai yra susigadinus, jaučiasi kaip pati būtų nusikaltėlė ir lyg ji tą žmogų būtų partrenkus. Ji neturinti kvitukų, neturi ir tų suplėšytų rūbų, tegul būna taip viskas ant jo sąžinės, tegul jis jai atlygina tik advokato paslaugas. Į draudimo bendrovę kreipėsi, reikėjo įvairiausių dokumentų ir jai iš darbo labai sunku išeiti, o ten reikėjo vykti ne kartą, tai kiek susitvarkė, tiek susitvarkė. 1080 Lt jai sumokėjo draudimas. Pasilieka prie savo prašomos neturtinės žalos, o dėl turtinės žalos tai ką daryti jei žmogus neturi pinigų, reikalavimo dėl turtinės žalos atsisakanti.
2010-11-15 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad eismo įvykio vieta - Kaune, Partizanų g. ir Birželio 23-iosios g. sankryža, sankryža reguliuojama, fotolentelėse ir eismo įvykio vietos plane užfiksuota automobilio VW Passat , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio (b.l.4-7).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra techniškai tvarkingas, nuo priekinio bamperio kairėje pusėje nubrauktas purvas (b.l. 8-9).
Transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam A. B. (b.l. 10), automobilis apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu BTA akcinės draudimo bendrovės filiale Lietuvoje (b.l. 11), A. B. turi teisę vairuoti B, C, D kategorijų transporto priemones (b.l. 47).
A. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 52).
Z. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 18).
Specialisto išvada Nr. G-580/11(02) patvirtina, kad Z. P. konstatuota odos nubrozdinimai kojose, kairės kojos sumušimas. Kairės kojos sumušimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (b.l. 24).
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, eismo įvykio vietos planas, specialisto išvada ir kt.) leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t.y. įrodyta jog A. B., pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimus (sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas) ir būtent šis KET pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu nesunkiai sutrikdyta Z. P. sveikata, priežastis. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo). Taigi jo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Skiriant bausmę A. B. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. (BK 16 str. 3 d.). Pagal įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registrą A. B. neteistas (b.l. 48). A. B. metų laikotarpyje baustas administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą (b.l. 49-51), Psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l.57).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytos teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo arba baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Kadangi kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jam skirtina bauda. Įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - neskirtina.
Nukentėjusioji Z. P. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo jos naudai iš kaltinamojo priteisti 3000 Lt turtinę žalą (įvykio metu suplėšyti rūbai, kiti daiktai), taip pat jai padarytą neturtinę žalą įvertino 7000 litų, atsižvelgdama į draudimo bendrovės išmokėtą 1080 Lt išmoką, prašo iš kaltinamojo priteisti 5920 Lt neturtinės žalos, taip pat atlyginti jos turėtas išlaidas advokatui - 1000 Lt (b.l. 89).Teismo posėdžio metu nukentėjusioji atsisakė reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo.
Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
Teismų formuojama praktika rodo, kad nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2.000 Lt iki 10.000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K- 616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt.).
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą. Tačiau būtina įvertinti ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę nukentėjusiosios sveikatai liekamųjų reiškinių, turinčių įtakos gyvenimo kokybei.
Atsižvelgtina ir į tai, kad neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, esant nusikalstamam nerūpestingumui, kadangi neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai.
Baudžiamojoje byloje spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą teismas turi vertinti ne tik žalą padariusio asmens turtinę padėtį, esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. Kaltinamasis yra sveikas, galintis dirbti, byloje esančiais duomenimis, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis žmogus, todėl vien ta aplinkybė, kad byloje nustatyta, jog jis turi išlaikytinių, negauna didelių pajamų, negali būti laikoma išskirtine, dėl kurios neturtinės žalos dydis gali būti žymiai mažinamas.
Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, gyvybė, seksualinio apsisprendimo laisvė ir kt., padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro. Kadangi šiuo atveju buvo pažeista tokia vertybė, kaip žmogaus sveikata, padarytos turtinės žalos dydis nėra svarbus sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, nes šiuo konkrečiu atveju turtinė ir neturtinė žala yra savarankiški, iš esmės vienas nuo kito nepriklausantys dydžiai (2006 m. sausio 31 d. LAT nutartis byloje Nr. 2K-63/2006), be to, turtinės žalos dydis šioje byloje nėra įrodytas.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, t.y. siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, nustatytina, kad padarytos neturtinės žalos dydis yra 4000 Lt.
Bylos duomenimis civilinis atsakovas BTA akcinės draudimo bendrovės filialas Lietuvoje išmokėjo nukentėjusiajai Z. P. 1080 litų neturtinės žalos atlyginimo. Išmokos dydis paskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintomis „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis. Šių taisyklių 12 punkte nustatyta, kad draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - Įstatymas) nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sumos pagal šiuos principus: laikino nedarbingumo atveju – už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 litų, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos (12.1 punktas). 12.5. punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nesutinka dėl apskaičiuotos pagal šių Taisyklių 12.1, 12.2 ir 12.4 punktus neturtinės žalos dydžio, jis turi teisę kreiptis į atsakingą draudiką ar Biurą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje neturtinei žalai nustatytos maksimalios draudimo sumos, o šalims nesusitarus – į teismą. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio negali viršyti 2 500 000 eurų, tame tarpe 2500 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ši įstatymo nuostata nereiškia, kad draudikas tokią sumą privalo išmokėti visais atvejais. Draudiko atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė, sudarius draudimo sutartį, atsiranda ne draudiko atsakomybė, o sutartinė pareiga suteikti draudimo apsaugą pagal draudimo sutaries sąlygas. Konkrečių išmokėtinų sumų dydį nustato aukščiau minėtos Taisyklės. Kaip matyti, nukentėjusioji Z. P. nesikreipė į draudimo bendrovę su pretenzija dėl neturtinės žalos atlyginimo išmokos dydžio, todėl laikytina, kad draudikui tenkančias pareigas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį BTA akcinės draudimo bendrovės filialas Lietuvoje įvykdė. Neturtinės žalos dalį, kurios neatlygino draudikas, turi atlyginti apdraustasis, tokia nuostata išplaukia iš Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies, taip yra formuojama ir teismų praktika. (Kauno apygardos teismo 2011-06-14 nutartis byloje Nr. 1A- 391-60/2011).
Remiantis išdėstytu, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 2920 Lt neturtinės žalos atlyginimo (4000 Lt - 1080 Lt). Nukentėjusiojos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti patvirtintos pinigų priėmimo kvitu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji atstovui už atstovavimą teisme sumokėjo 1000 Lt (b.l. 91). Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Šios nukentėjusiosios išlaidos yra pagrįstos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., turi būti priteistos iš kaltinamojo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti 15 MGL (1950 Lt) baudą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusiosios Z. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2920 (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt) Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo Z. P., asmens kodas 4530701123, gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1000 (vieną tūkstantį) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti Z. P., asmens kodas 4530701123, gyv. (duomenys neskelbtini), naudai
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Giedrius Endriukaitis