Civilinė byla Nr. e2-2134-819/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16045-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Linai Kelevišienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Daliui Vaitekūnui,

atsakovo atstovei advokatei Eleonorai Maciejevskai,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Associated Cargo Experts“ ieškinį atsakovui G. Š. dėl piniginių lėšų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 24 987,92 Eur dydžio piniginių lėšų sumą, 4 312,98 Eur palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. gegužės 19 d. buvo uždarosios akcinės bendrovės „Gremona“ (toliau – ir Bendrovės) vadovu. 2020 m. gruodžio 1 d. buvo priimtas Bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimas dėl Bendrovės bankroto proceso vykdymo. Nemokumo administratorius, susipažinęs su Bendrovės dokumentais, nustatė, kad atsakovas, būdamas Bendrovės vadovu, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. gegužės 11 d., t. y. iki pat atsakovo atšaukimo iš Bendrovės vadovo pareigų 2020 m. gegužės 19 d., iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, atliko 33 abejotinus pavedimus sau, kurių mokėjimo paskirtyje nurodytos tokios formuluotės kaip „pagal avansinę apyskaitą“, „nuoma“, „įmoka pagal paskolos sutartį“, „galutinis atsiskaitymas pirma dalis“ ir pan. Būtent, atsakovas atliko šiuos mokėjimus: 2019 m. balandžio 17 d. 180 Eur „pagal avansinę apyskaitą“, 2019 m. gegužės 31 d. 180 Eur „pagal avansinę apyskaitą“, 2019 m. birželio 5 d. 180 Eur „pagal avansinę apyskaitą“, 2019 m. liepos 11 d. 124,11 Eur „DU 2019-06“, 2019 m. liepos 24 d. 504,83 Eur „pagal avansinę apyskaitą“, 2019 m. liepos 25 d. 50 Eur „pagal avansinę apyskaitą“, 2019 m. liepos 30 d. 202,93 Eur „pagal avansinę apyskaitą“, 2019 m. rugpjūčio 12 d. 664,11 Eur „DU 2019-07 + nuoma“, 2019 m. rugpjūčio 19 d. 60 Eur „pagal avansinę apyskaitą“, 2019 m. rugpjūčio 30 d. 200 Eur „pagal avansinę apyskaitą“, 2019 m. spalio 9 d. 377,59 Eur „pagal avansinę apyskaitą“, 2019 m. spalio 17 d. 50 Eur „pagal avansinę apyskaitą“, 2019 m. lapkričio 8 d. 400 Eur „pagal avansinę apyskaitą“, 2019 m. lapkričio 13 d. 124,12 Eur „DU 2019-10“, 2019 m. lapkričio 16 d. 1 250 Eur „įmoka pagal paskolos sutartį Nr. 1“, 2019 m. lapkričio 26 d. 230 Eur „pagal avansinę apyskaitą“, 2019 m. lapkričio 28 d. 500 Eur „pagal avansinę apyskaitą“, 2019 m. lapkričio 29 d. 3 232,18 Eur „pagal avansinę apyskaitą“, 2019 m. gruodžio 13 d. 124,12 Eur „DU 2019-11“, 2019 m. gruodžio 31 d. 124,12 Eur DU 2019-12, 2020 m. sausio 17 d. 400 Eur „pagal avansinę apyskaitą“, 2020 m. kovo 6 d. 1 250 Eur „įmoka pagal paskolos sutartį“, 2020 m. kovo 31 d. 246 Eur „pagal avansinę apyskaitą“, 2020 m. balandžio 2 d. 1 250 Eur „įmoka pagal paskolos sutartį“, 2020 m. balandžio 7 d. 1 250 Eur „įmoka pagal paskolos sutartį“, 2020 m. balandžio 20 d. 2 000 Eur „įmoka pagal paskolos sutartį“, 2020 m. balandžio 21 d. 106,66 Eur „įmoka pagal paskolos sutartį“, 2020 m. balandžio 23 d. 1 600 Eur „patalpų nuoma“, 2020 m. balandžio 23 d. 2 600 Eur „už patalpų nuomą pagal sutartį“, 2020 m. balandžio 29 d. 180 Eur „pagal avansinę apyskaitą“, 2020 m. balandžio 30 d. 550 Eur „patalpų nuomos mokestis“, 2020 m. gegužės 4 d. 1 290 Eur „patalpų nuomos mokestis“ ir 2020 m. gegužės 11 d. 4 127,73 Eur „galutinis atsiskaitymas pirma dalis“. Bendrai atsakovas iš Bendrovės sąskaitos nurodytu laikotarpiu išsimokėjo sau 25 608,50 Eur sumą. Ieškovės žiniomis, Bendrovėje nėra dokumentų, kurie pagrįstų aukščiau nurodytus atsakovo savo naudai padarytus mokėjimus.

Paaiškino, kad Bendrovės nemokumo administratorius dėl nuolatinio, ilgą laiką (daugiau kaip metus) besitęsusio, daugybės neaiškios paskirties mokėjimo pavedimų atlikimo sau kreipėsi į atsakovą dėl piniginių lėšų Bendrovei grąžinimo. Atsakovas Bendrovei piniginių lėšų negrąžino, mokėjimo pavedimų paskirties ir pagrindo nepaaiškino ir nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų atliktus mokėjimus. 2023 m. vasario 15 d. Bendrovės kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas parduoti 25 608,50 Eur dydžio nepriteistą reikalavimo teisę į atsakovą ieškovei, kuri buvo viena iš Bendrovės kreditorių. 2023 m. kovo 14 d. tarp Bendrovės ir ieškovės buvo sudaryta atlygintinė reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovė iš Bendrovės įsigijo 25 608,50 Eur dydžio reikalavimo teises bei visas iš jų kylančias ir su jomis susijusias papildomas teises į atsakovą.

Teikiamą reikalavimą dėl piniginių lėšų priteisimo ieškovė ieškinyje pagrindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 2 dalimi, nurodydama, kad atsakovas Bendrovės nemokumo administratoriaus reikalavimu be aiškaus pagrindo sau išsimokėtų lėšų negrąžino ir toliau naudojasi be aiškaus pagrindo iš Bendrovės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą išsimokėtomis lėšomis. Reikalavimą priteisti iš atsakovo 4 312,98 Eur palūkanų, jas skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 12 d. (kita diena po paskutinio lėšų išsimokėjimo sau) iki 2023 m. spalio 24 d., ieškovė pagrindė CK 6.210 straipsnio 1 dalimi.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, turi aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą, nes nuo to priklauso atsakovo galimybė gintis. Atsakovo teigimu, šios pareigos ieškovės neįvykdė, nes pareikštame ieškinyje ne tik pilnai nėra nurodomos esminės faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kreipiamasi į teismą dėl piniginių lėšų priteisimo, bet ir kyla rimtų abejonių dėl ieškovės teisės apskritai reikšti kokius nors reikalavimus atsakovo atžvilgiu.

 Ieškovė nurodo, kad atsakovas iš AB SEB banke esančios Bendrovės sąskaitos atliko 33 abejotinus pavedimus sau, kurių bendra suma yra 25 608,50 Eur, tačiau ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 24 987,90 Eur sumą. Akivaizdu, kad tariamai nepagrįstų mokėjimų ir ieškinio sumos nesutampa, tačiau nei iš ieškinio turinio, nei iš jame suformuluoto reikalavimo nėra aišku, kurioje dalyje tariamai abejotinos sąskaitos nėra ginčo dalykas. Taip pat nėra aišku, kodėl 24 987,90 Eur ieškinio reikalavimas kildinamas būtent iš laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. atliktų pavedimų į atsakovo sąskaitą.

Atsakovo teigimu, ieškovė bando suklaidinti teismą teigdama, kad Bendrovės nemokumo administratorius ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl be pagrindo atsakovo išsimokėtų 25 608,50 Eur lėšų, tačiau atsakovas bendradarbiauti atsisakė, nepaaiškino mokėjimų pavedimų paskirties, nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų atliktus mokėjimus ir piniginių lėšų negrąžino. Bendrovės nemokumo administratorius 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė atsakovui tik vieną, visiškai nepagrįstą ir nedetalizuotą pretenziją „Dėl piniginių lėšų grąžinimo“, kuria prašė grąžinti 14 954,39 Eur sumą, išmokėtą laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. gruodžio 1 d. už patalpų nuomą, paskolos grąžinimą ir kt. Jos pateikimo metu Bendrovės nemokumo administratorius klausimo, ar kokios nors lėšos atsakovui buvo išmokėtos be pagrindo, nekėlė ir net įvardijo atsakovą kaip kreditorių, nurodydamas tik tai, jog jam galimai nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius pasidengti savo finansinius reikalavimus. Į šią pretenziją atsakovas atsakė nurodydamas, kad nemokumo administratorius neturi teisės reikšti pretenzijos CK 6.9301 straipsnio pagrindu, mokėjimų atlikimo metu Bendrovė turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, Bendrovės nemokumo administratorius nepateikė jokių įrodymų apie Bendrovės kreditorius, turėtus atliekant atsakovui mokėjimus ir nekonkretizavo nei vieno mokėjimo, kuriuo buvo tariamai pažeistos kreditorių teisės. Nemokumo administratorius pretenzijoje pareikštų reikalavimų nekonkretizavo ir gavęs atsakovo atsakymą, neįtraukė jo į bendrovės debitorių sąrašą, jokių kitų reikalavimų jo atžvilgiu nebereiškė. Nepaisant to, Bendrovės kreditorių susirinkimas 2023 m. vasario 15 d. nusprendė ieškovei parduoti nepriteistą 25 608,50 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovo teigimu, iš šio kreditorių susirinkimo protokolo nėra aišku, kokios sąskaitos, skolos ar kt. sudaro šią nepriteistą reikalavimo teisę. Perleisto reikalavimo apimtis nėra nurodyta ir tarp Bendrovės ir ieškovės 2023 m. kovo 14 d. sudarytoje atlygintinėje reikalavimo teisių perleidimo sutartyje. Taigi, ieškovė neturi jokių įrodymų apie atsakovo 25 608,50 Eur skolą ir neturėdama jokio teisinio pagrindo sieja ją su laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. atliktais pavedimais į atsakovo asmeninę sąskaitą.

Pabrėžė, kad Bendrovė negalėjo perleisti tretiesiems asmenims jokios reikalavimo teisės į atsakovą, nes reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu nebuvo atsakovo kreditore. Taigi, Bendrovė perleido ieškovei negaliojančią reikalavimo teisę į atsakovą, ką atsakovas grindžia CK 1.112 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.101 straipsnio 1 dalimi, 6.3 straipsnio 4 dalis. Tokia reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo manymu, ieškovė nepagrįstai materialinį teisinį reikalavimą atsakovui grindžia tuo, jog piniginės lėšos yra gautos atsakovo be teisinio pagrindo, nes ką nurodo ir pati ieškovė, atsakovą ir Bendrovę laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. gegužės 19 d. siejo darbo santykiai - atsakovas ėjo Bendrovės vadovo pareigas. Bendrovės vadovas yra saistomas pareigų, reglamentuotų CK ir kituose specialiuosiuose įstatymuose. Atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobūdį, jam atsakomybė gali kilti trimis savarankiškais pagrindais - pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą. Kadangi ieškinyje nurodomi ir tariamai abejotini pavedimai iš Bendrovės banko sąskaitos į atsakovo asmeninę sąskaitą buvo atlikti būtent jam einant vadovo pareigas, nėra pagrindo sutikti, kad ieškovė negalėjo apginti savo teisių kitais gynybos būdais, kaip tik kreipdamasi į teismą ir reikšdama ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo - ieškovės reiškiamas ieškinys neatitinka ieškiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo keliamų reikalavimų.

Paaiškino, kad darbo sutartis tarp atsakovo ir Bendrovės buvo sudaryta 2016 m. spalio 20 d. Pagal ją atsakovas 0,1 etato buvo priimtas dirbti transporto vadybininku. Šios sutarties pagrindu darbdavys įsipareigojo mokėti atsakovui mėnesinę algą, kurios pastovioji dalis yra 40 Eur, o kintamoji dalis, apskaičiuojama ir mokama Bendrovėje nustatyta tvarka. Laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. minėtos darbo sutarties pagrindu atsakovas ėjo Bendrovės vadovo pareigas ir nors neturi sutarties patikslinimų / pakeitimų bei nėra išsaugojęs atsiskaitymo su juo lapelių, iš byloje pateiktos buhalterės sudarytos kovo mėnesio darbuotojų atlyginimo lentelės matyti, kad atsakovui sutarties pagrindu vis dar buvo mokamas ir atlyginimas, ir papildomas 50 Eur/mėn. priedas už automobilio nuomą. Darbo sutarties pagrindu atsakovui 2019 m. liepos 11 d. pavedimu „DU 2019-06“ buvo pervesti 124,11 Eur, 2019 m. rugpjūčio 12 d. pavedimu „DU 2019-07 + nuoma“ buvo pervesti 124,11 Eur, 2019 m. lapkričio 13 d. pavedimu „DU 2019-10“ buvo pervesti 124,12 Eur, 2019 m. gruodžio 13 d. pavedimu „DU 2019-11“ buvo pervesti 124,12 Eur ir 2019 m. gruodžio 31 d. pavedimu „DU 2019-12“ buvo pervesti 124,12 Eur. Darbo sutarties pagrindu atlikti pavedimai negali būti abejotini ar įgyti be teisinio pagrindo.

Be to, atsakovas ir Bendrovė 2018 m. gruodžio 6 d. sudarė nuomos sutartį, kuria atsakovas nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. perdavė Bendrovei naudoti 67,9 kv. m bendro ploto sandėlio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o Bendrovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį - 576,47 Eur/mėn., komunalinius mokesčius – 50 Eur/mėn., bei kitus papildomus mokesčius. Šios sutarties pagrindu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. atsakovui turėjo būti sumokėta bent 10 023,52 Eur (16 mėn. x 626,47 Eur (576,47+50)). Kadangi Bendrovė, 2019 m. rugpjūčio 12 d. atlikusi 490 Eur, 2020 m. balandžio 23 d. 1 600 Eur, 2020 m. balandžio 29 d. 2 600 Eur, 2020 m. balandžio 30 d. 550 Eur ir 2020 m. gegužės 4 d. 1 290 Eur mokėjimus atsakovui, tik iš dalies su juo atsiskaitė, atsakovas nesutinka, kad šiais pavedimais atsakovas sau nepagrįstai išsimokėjo kokias nors sumas.

Taip pat nurodė, kad Bendrovė kaip paskolos gavėjas su atsakovu kaip paskolos davėju 2019 m. kovo 1 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 1, kuria atsakovas Bendrovei iki 2020 m. kovo 1 d. paskolino 6 500,00 Eur su 8 procentų dydžio metinėmis palūkanomis. Paskolos suma 2019 m. vasario 28 d. buvo pervesta į Bendrovės sąskaitą ir atitinkamai Bendrovės grąžinta: 2019 m. lapkričio 16 d. pervedant atsakovui 1 250 Eur, 2020 m. kovo 6 d. pervedant atsakovui 1 250 Eur, 2020 m. balandžio 2 d. pervedant atsakovui 1 250 Eur, 2020 m. balandžio 7 d. pervedant atsakovui 1 250 Eur, 2020 m. balandžio 20 d. pervedant atsakovui 2 000 Eur, 2020 m. balandžio 21 d. pervedant atsakovui 106,66 Eur. Šiais pavedimais atsakovui iš viso buvo grąžinta 7 106,66 Eur suma, kuri akivaizdžiai susidaro iš 6 500 Eur skolos ir metinių palūkanų iki pradelsto paskolos grąžinimo.

Pažymėjo, kad net 17 ieškinyje nurodytų pavedimų atsakovui buvo atlikti paskirtyje nurodant „pagal avansinę apyskaitą“. Nors ieškovė teigia, kad Bendrovėje nėra duomenų apie šių pavedimų pagrindu išmokėtų lėšų pagrįstumą, tiek Bendrovės nemokumo administratorius, tiek ieškovė turėjo matyti šių avansinių apyskaitų egzistavimą buhalterinės apskaitos sistemoje. Atsakovo teigimu, avanso apyskaitos yra oficialūs buhalterinės apskaitos dokumentai ir yra sudaromos, kai įmonės darbuotojas (atsakingas asmuo) iš savo asmeninių pinigų perka prekes (paslaugas) įmonės reikmėms, vyksta į komandiruotę, kurios metu patiria išlaidas (apgyvendinimo išlaidos, dienpinigiai ir kt.), kompensuojamas iš įmonės lėšų. Avanso apyskaitoje nurodoma, kokios išlaidos buvo patirtos įmonės naudai ir pagal šį dokumentą pinigai išmokami atskaitingam asmeniui. Nuo 2017 m. pradėjus naudoti Išmaniąją mokesčių administravimo sistemą (toliau - i.MAS), buhalterei pateikus PVM sąskaitų faktūrų registrus į Elektroninio sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) buvo atliekamas tokių avansinių apyskaitų kryžminis sutikrinimas, kurio metu palyginami mokesčių mokėtojų į i.SAF pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenys - išrašytos sąskaitos faktūros palyginamos su verslo partnerių išrašytomis/gautomis PVM sąskaitomis faktūromis. Mokesčių mokėtojai, pateikę PVM sąskaitų faktūrų registrus iki duomenų pateikimo termino pabaigos, jau po kelių dienų informuojami apie atliktą kryžminį sutikrinimą, o radus neatitikimus - papildomai informuojami apie juos pranešimu i.SAF portale, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui ir sukryžminus duomenis. Atsakovas nuo 2020 m. gegužės 11 d. nebėra Bendrovės vadovu, todėl neturi nei teisės, nei galimybių tikrinti buhalterinės apskaitos sistemos duomenų. Ginčo pavedimų atlikimo metu jis buvo pateikęs visas sąskaitas buhalterei, todėl jie yra oficialiai apskaityti. Atsakovas vis dar turi išsaugojęs kelias bendrovės avansinės apyskaitos suvestines, kuriose oficialiai apskaityti ieškinyje minimi tam tikri pavedimai.

Paaiškino, kad pavedimai atsakovui „pagal avansines apyskaitas“ dažniausiai būdavo atlikti tada, kai atsakovas dieną prieš ar net tą pačią dieną būdavo atsiskaitęs su tiekėjais už atitinkamas paslaugas. Su atsakovu atsiskaitoma buvo tik tada, kai Bendrovė turėdavo apyvartinių lėšų, kartais sudubliuojant net kelis atsakovo atsiskaitymus su tiekėjais, todėl šiuo metu fiziškai nebeįmanoma atsekti pagal kurias tiksliai atsakovo sumokėtas sumas Bendrovė grąžino jam tam tikras ieškinyje nurodytas sumas.

Atsakovas pateikė teismui tam tikrų sumų pavedimą į atsakovo sąskaitą pagrįstumą patvirtinančius dokumentus. 2019 m. balandžio 17 d. atsakovas Bendrovės vardu pirko Akropolio dovanų čekius, todėl 2019 m. balandžio 17 d. ir 2020 m. balandžio 29 d. jam buvo atliktas tokios pačios sumos grąžinimas. 2019 m. lapkričio 7 d. iš atsakovo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke, buvo atliktas 400 Eur pavedimas Bendrovei. Sekančią dieną 2019 m. lapkričio 8 d. 400 Eur suma „pagal avansinę apyskaitą“ buvo pervesta atsakovui. 2019 m. lapkričio 17 d. iš atsakovo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke, buvo atliktas 50 Eur pavedimas Bendrovei. Tą pačią dieną atsakovui buvo pervesta 50 Eur suma „pagal avansinę apyskaitą“. 2019 m. lapkričio 27 d. iš atsakovo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke, buvo atliktas 500 Eur pavedimas į Bendrovės sąskaitą. 2019 m. lapkričio 27 d. atsakovui buvo pervesta 500 Eur suma „pagal avansinę apyskaitą“. 2019 m. lapkričio 29 d. iš atsakovo asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke, buvo atlikti du pavedimai - 100 Eur ir 3 008,17 Eur, į Bendrovės sąskaitą. Tą pačią dieną atsakovui į sąskaitą buvo pervesta 3 232,18 Eur suma „pagal finansinę apyskaitą“. Taigi, lėšos pagal šiuos pavedimus negalėjo būti atsakovo išsimokėtos savavališkai/neturint teisinio pagrindo, o ieškovė prieš kreipdamasi į teismą turėjo galimybę gauti tokias avansines apyskaitas patvirtinančius sistemos duomenis ir negalėjo perkelti pagal oficialius dokumentus perduotų lėšų pagrįstumo įrodinėjimo naštos atsakovui. Jei tokių buhalterinės apskaitos dokumentų Bendrovės nemokumo administratorius neturėjo ar nematė, buvo pagrindas kelti paskutinio bendrovės vadovo arba bendrovės buhalterės atsakomybės už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą klausimus, o ne reikalauti tokių dokumentų iš atsakovo, nepagrįstai teigiant, jog šis lėšas įgijo be teisinio pagrindo.

Paaiškino, kad atsakovui 2020 m. gegužės 6 d. buvo pateiktas oficialus akcininko ir vėlesnio bendrovės vadovo T. K. siūlymas nutraukti 2016 m. spalio 20 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 3 tokiomis sąlygomis: darbo sutarties nutraukimo data 2020 m. gegužės 11 d.; atsakovui išmokama vieno mėnesio dydžio darbo užmokesčio suma, išmoką už nepanaudotas atostogas ir galutinai atsiskaitoma bankiniu pavedimu sutarties nutraukimo (pasibaigimo) dieną. Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. gegužės 11 d., o sutarties nutraukimo dieną Bendrovė pervedė atsakovui 4 127,73 Eur sumą, paskirtyje nurodydama „galutinis atsiskaitymas, pirma dalis“. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad šios lėšos atsakovo buvo išsimokėtos be pagrindo. Tuo labiau, kad Bendrovės buhalterės 2020 m. balandžio 17 d. elektroninis laiškas liudija, kad atsakovui dar turėjo būti išmokėtas 2020 m. darbo užmokestis, paskaičiuota, bet neišmokėta autonuoma už keturis mėnesius, neišmokėta patalpų nuomos dalis ir mokesčiai už komunalines patalpų paslaugas.

Atsakovas taip pat nurodė nesutinkantis su reikalavimu priteisti palūkanas, kuris yra išvestinis iš reikalavimo dėl 24 987,92 Eur sumos priteisimo.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė mažinanti pareikštus reikalavimus ir prašanti teismo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 9 131,50 Eur (24 987,92 Eur – 6 580 Eur (atsakovui išmokėta pagal nuomos sutartį) – 7 106,66 Eur (atsakovui išmokėta pagal paskolos sutartį) – 2 169,76 Eur (pagal avansines apyskaitas su įmone atsiskaityta suma)) ir 1 576,12 palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. spalio 24 d.

Nurodė, kad ieškovė, vadovaudamasi sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kreipėsi į teismą dėl piniginių lėšų (24 987,92 Eur) priteisimo. Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl 620,58 Eur sumos, išmokėtos atsakovui kaip darbo užmokestis. Taip pat dublike ieškovė, įvertinusi atsakovo pateiktą 2018 m. gruodžio 6 d. nuomos sutartį bei 2019 m. kovo 1 d. paskolos sutartį, kurios pagrindžia dalį atsakovo savo naudai atliktų pavedimų, nurodė nekelianti ginčo dėl 13 686,66 Eur sumos, kurią sudaro 6 580 Eur suma atsakovui išmokėta pagal nuomos sutartį ir 7 106,66 Eur suma atsakovui išmokėta pagal paskolos sutartį.

Dublike ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovo į bylą pateikti įrodymai (avansinių apyskaitų suvestinės) neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų (dokumentai nėra pasirašyti, todėl negalima nustatyti šių dokumentų tikrumo bei autentiškumo), jais vadovautis nėra pagrindo. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį teisingai nurodo, kad avanso apyskaitos sudaromos, kai įmonės darbuotojas (atskaitingas asmuo) iš savo asmeninių pinigų perka prekes (paslaugas) įmonės reikmėms, kad avanso apyskaitoje nurodoma, kokios išlaidos buvo patirtos įmonės naudai ir pagal šį dokumentą pinigai išmokami atskaitingam asmeniui, pagal avansines apyskaitas pinigai atskaitingam asmeniui taip pat gali būti išduodami kaip avansas būsimoms išlaidoms. Ginčo atveju, ieškovės teigimu, būtent taip ir yra: atsakovo į bylą pateiktos avansinių apyskaitų suvestinės patvirtina nebent tai, kad visais atvejais, išskyrus vienintelį 2019 m. rugpjūčio 19 d. atveją, Bendrovės piniginės lėšos atsakovui kaip atskaitingam asmeniui buvo išmokėtos kaip „avansas“ (t. y. būsimoms (galimoms), o ne jau patirtoms išlaidoms atlyginti). Avanso išmokėjimo atveju atskaitingas asmuo turi, arba pateikti įrodymus apie vėliau faktiškai patirtas išlaidas, kurioms ir buvo išmokėtas avansas, arba grąžinti įmonei pinigines lėšas (išmokėtas kaip avansas), jeigu išlaidų atskaitingas asmuo vėliau faktiškai nepatyrė arba jų patyrė mažiau. Piniginių lėšų išmokėjimo atskaitingam asmeniui pagrįstumą pagrindžia ne pati „avansinė apyskaita“, kaip klaidingai bando sudaryti įspūdį atsakovas, bet pirminis dokumentas (pašto skyriaus kvitas, degalinės čekis, kanceliarinių prekių parduotuvės išrašyta PVM sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderis ir pan.), kuris patvirtina ir pagrindžia, kad atskaitingas asmuo faktiškai patyrė išlaidų įmonės naudai. Nesant tokių faktines išlaidas pagrindžių dokumentų, piniginių lėšų pagal avansines apyskaitas išmokėjimas atskaitingam darbuotojui nėra ir negali būti laikomas pagrįstu. Atskaitingas asmuo, nepateikęs tokių dokumentų, privalo gautas lėšas grąžinti pinigines lėšas išmokėjusiai įmonei.

Ieškovės vertinimu, atsakovo į bylą pateiktos avansinių apyskaitų suvestinės nebent patvirtina tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovui kaip atskaitingam asmeniui buvo „išduota“ bendrai 5 397,53 Eur dydžio suma, tačiau atsakovas, gavęs šią sumą kaip avansą, pagrindė tik 1 849,75 Eur dydžio sumą, taip pat tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. atsakovui kaip atskaitingam asmeniui buvo „išduota“ bendrai 646,00 Eur dydžio suma, tačiau atsakovas, gavęs šią sumą kaip avansą, pagrindė tik 320,01 Eur dydžio sumą. Ieškovė, nepaisydama to, kad atsakovas į bylą nepateikė pirminių dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų išmokėjimo pagal avansines apyskaitas pagrįstumo, nurodė nekelianti ginčo dėl 2 169,76 Eur sumos atsakovui išmokėtos pagal avansines apyskaitas (1 849,75 + 320,01).

Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentu, kad Bendrovė ieškovei tariamai perleido negaliojančią reikalavimo teisę, nes nei iš 2023 m. vasario 15 d. kreditorių susirinkimo, nei iš 2023 m. kovo 14 d. reikalavimo perleidimo sutarties neva nėra galimybės įvertinti atsakovo turimos prievolės, kurios pagrindu atsirado teisė, esanti reikalavimo teisės perleidimo ir ieškovo ieškinio dalyku. Ieškovės teigimu, jos reikalavimas kyla iš reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kurioje nurodyta, kad Bendrovė kaip kreditorė turi 25 608,50 Eur nepriteistą reikalavimo teisę į G. Š., susidariusią dėl 25 608,50 Eur sumos iš Bendrovės banko sąskaitos išsimokėjimo sau. Taigi, ši suma pagrįsta Bendrovės banko sąskaitos išrašu, kuris pagrindžia, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. atsakovas, būdamas Bendrovės vadovu ir turėdamas prieigą prie įmonės sąskaitos banke, be aiškaus pagrindo išsimokėjo sau bendrai 25 608,50 Eur sumą. Atsakovo teiginiai, kad nėra pagrindo teigti, kad Bendrovė negalėjo apginti savo teisių kitaip negu kreipdamasi į teismą ir reikšdama ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, teisiškai nereikšmingas, nes ieškinys pareikštas ne Bendrovės, o ieškovo.

Pažymėjo, kad ieškovė yra Bendrovės kreditorė, kuri nedisponuoja visa (bet kokia) Bendrovės informacija ir dokumentais. Ieškovė į bylą pateikė visus jos turimus dokumentus, taip pat nurodė, kad ieškovės žiniomis, Bendrovėje nėra dokumentų, kurie pagrįstų ieškinyje nurodytus atsakovo savo naudai padarytus mokėjimus. Atsakovo į bylą pateikti mokėjimus pagrindžiantys dokumentai kelia pagrįstų abejonių, todėl tikėtina, kad jeigu šie dokumentai būtų buvę Bendrovėje ir/ar nemokumo administratoriui apie tokias sutartis būtų buvę žinoma, nemokumo administratorius galimai būtų ginčijęs šias sutartis teisme. Pareiga įrodyti, kad visi mokėjimai laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. pagal Bendrovės banko sąskaitos išrašą atsakovui buvo atlikti pagrįstai, tenka būtent atsakovui (o ne ieškovei). Tuo atveju, jei atsakovas dėl vienokių ar kitokių priežasčių tokių įrodymų pateikti negali, dispozityvumo principas procese leidžia atsakovui aktyviai naudotis (arba nesinaudoti) savo procesinėmis teisėmis.

Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė su ieškiniu ir toliau nesutinkantis.

Nors dublike ieškovė teigė, kad tariamai ieškiniu nėra reiškiamas reikalavimas dėl 620,58 Eur darbo užmokesčio, atsakovo teigimu, pagal ieškovės nurodytus punktus atliktų mokėjimų bendra suma yra ne 620,58 Eur, o 617, 58 Eur. Neaišku, kodėl 24 987,92 Eur ieškinio reikalavimas buvo kildinamas būtent iš laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. atliktų pavedimų į atsakovo sąskaitą (nesutampa reikalavimo perleidimo suma ir tariama atsakovo nepagrįstai įgytų lėšų suma). Ieškovė nurodo atsisakanti reikalavimų dėl 6 580 Eur išmokėtų pagal nuomos sutartį ir 7 106,66 Eur išmokėtų pagal paskolos sutartį, tačiau kelia abejones dėl tarp Bendrovės ir atsakovo sudarytų sutarčių pagrįstumo. Taip pat ieškovė nurodo, kad atsisako ir 2 169,76 Eur reikalavimo pagal finansines apyskaitas su įmone atsiskaityta suma, nors, atsakovo nuomone, visos avansinių apyskaitų pagrindu jam perverstos sumos yra pagrįstos, o iš dubliko argumentų nėra suprantama, kurias konkrečiai, iš ieškinyje įvardintų 33 mokėjimų sumų, ieškovė laiko pagrįstomis.

Atsakovas nurodė neatsisakantis argumentų, kad ieškovei buvo perleista negaliojanti reikalavimo teisė, todėl jos pagrindu negali būti reiškiamas šis ieškinys atsakovui. Be to, atsakovas ginčo laikotarpiu buvo Bendrovės darbuotojas, todėl jam negali būti taikomas be pagrindo įgytų lėšų ar nepagrįsto praturtėjimo teisinis institutas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Bendrovė būtų buvusi atsakovo kreditore, neabejotinų įrodymų, jog atsakovas turėtų bendrovei piniginių prievolių ar kitokių finansinių įsipareigojimų, o Bendrovės nemokumo administratorius į atsakovą nei dėl 24 987,92 Eur, nei dėl 25 608,50 Eur sumos priteisimo niekada nesikreipė. Vien perleidžiamo reikalavimo formuluotė, kad Bendrovė turi „25 608,50 Eur nepriteistą reikalavimo teisę į skolininką G. Š.“ akivaizdžiai patvirtina, jog Bendrovė pardavė ieškovei reikalavimo teisę, kurios pati neturėjo ir dėl kurios negalėjo būti vykdomas joks tolesnis išieškojimas, o tai sudaro savarankišką pagrindą pripažinti reikalavimo teisės perleidimo sutartį negaliojančia. Reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodyta, iš ko kyla 25 608,50 Eur reikalavimo teisė į atsakovą, nėra nurodyta, kad ji kildinama būtent iš ieškinyje minėtų sąskaitų išrašų ar 33 abejotinų mokėjimų.

Papildomai pažymėjo, kad atsakovas nebuvo informuotas apie reikalavimo perleidimą, nei iš byloje esančių duomenų, nei iš jau minėto 2023 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo protokolo nėra aišku, kokie buvo tikslūs patvirtinti kreditorių, kurie dalyvavo kreditorių susirinkime, reikalavimai, nėra galimybės įvertinti, kas balsavo priimant nutarimą parduoti reikalavimo teisę į atsakovą ieškovei ir / ar ieškovė, būdama viena didžiausių bendrovės kreditorių priimant sprendimą nebalsavo savo naudai. Nors Bendrovė nėra ieškovė šioje byloje, būtent ji turėjo visas teisines galimybes prisiteisti tariamai be pagrindo įgytą turtą iš atsakovo ir tik tada parduoti reikalavimo teisę ieškovei. Tuo tarpu, jei buvo perduota abejotina ar net galimai neegzistuojanti skola, tai tokią skolą įsigydama ieškovė turi prisiimti ir atsakomybę - reikalavimo perleidimas negali pabloginti ar pagerinti nei kreditoriaus, nei skolininko padėties.

Nurodė, kad ieškovė ieškinyje suformulavo, o dublike patikslino savo teisinį reikalavimą atsakovui dėl lėšų priteisimo, iš esmės nurodydama, kad šios piniginės lėšos yra gautos be teisinio pagrindo, nepagrįstai praturtėjus ieškovės sąskaita. Tokiu atveju, atsakovo teigimu, ieškovei nepakanka pateikti sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovo naudai buvo atlikti atitinkami mokėjimai. Ieškovė turi įrodyti, kad šalis, kurios turtas sumažėjo (BUAB „Gremona“), neturėjo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, ji negalėjo apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos būdais, nes nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike šių aplinkybių neįrodinėjo, nes tiesiog neturi galimybės jas įrodyti. Bendrovė yra juridinis asmuo, uždaroji akcinė bendrovė, kurios teisinė forma jau savaime rodo, jog tai yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kuris prisiima riziką už jam pavaldžių asmenų veiksmus - įskaitant ir atsakovo, kuris laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. ėjo bendrovės vadovo pareigas. Todėl Bendrovė, turėdama abejonių dėl atliktų mokėjimų į jo asmeninę sąskaitą, turėjo galimybę reikšti jam reikalavimus aukščiau nurodytais pagrindais, o ne tiesiog supaprastinta tvarka pateikdama ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo gautų lėšų. Vien tai, kad reikalavimo teisė buvo perleista kitam asmeniui, nesudaro pagrindo jam naudotis teise, kurios neturėjo pradinis kreditorius ir įgyti nepagrįstą pranašumą prieš atsakovą, jam perkeliant ieškinyje nurodytų aplinkybių įrodinėjimo pareigą. Taigi, nėra pagrindo sutikti, kad Bendrovė negalėjo apginti savo teisių kitais gynybos būdais, kaip tik kreipdamasi į teismą ir reikšdama ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Nurodė, kad pagal avansines apyskaitas pinigai gali būti išduodami ir iš anksto, kaip avansas būsimoms išlaidoms, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog Bendrovė praktikuodavo avansinių apyskaitų išrašymą ir piniginių lėšų išdavimą būsimoms išlaidoms. Jei atsakovas iš karto nebūtų atsiskaitęs su Bendrove pagal avansinių apyskaitų pagrindu išduotas sumas, jis būtų turėjęs pareigą atsiskaityti su Bendrove vėliau, vėliausiai atleidimo metu. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovo butų reikalauta atsiskaityti iki jo atleidimo iš Bendrovės vadovo pareigų, priešingai, jį atleidžiant jam pačiam buvo grąžintos atitinkamos neišmokėtos sumos. Atsakovas nesutinka, kad piniginių lėšų išmokėjimo atskaitingam asmeniui faktą įrodo ne pati avansinė apyskaita, bet pirminis dokumentas. Atskaitingo asmens gautas degalinės čekis ar parduotuvės kvitas gali tik sudaryti pagrindą išrašyti Bendrovei avansinę apyskaitą ir, priešingai nei bando įrodyti ieškovė, jos pagrindu išmokėti atitinkamas lėšas. Sutinka, kad nesant pirminių faktines išlaidas pagrindžiančių dokumentų, piniginių lėšų išsimokėjimas nebūtų pagrįstas, tačiau atkreipia dėmesį, kad už šių pirminių dokumentų išsaugojimą vėlgi yra atsakinga pati Bendrovė. Asmuo, kuris atliko bendrovės interesais atitinkamus mokėjimus ne visais atvejais tuos pirminius dokumentus pats gauna. Pasitaiko situacijų, kai PVM sąskaitos faktūros tiesiogiai pateikiamos bendrovės buhalterijai. Be to, čekiai, kvitai ir kiti dokumentai atskaitingų asmenų taip pat yra perduodami buhalterijai, todėl pats asmuo nepasilieka sau dokumento originalo, o ir buhalterija nepateikia tokiam asmeniui jokios kopijos. Atsakovas neturi nei pareigos, nei galimybės pateikti visus pirminius dokumentus, nes nuo 2020 m. gegužės 11 d. nebėra Bendrovės vadovu - atsakovas šiuo metu neturi nei teisės, nei galimybių tikrinti buhalterinės apskaitos sistemos duomenų, todėl gali tik patvirtinti, jog ginčo pavedimų atlikimo metu, jis buvo pateikęs visas sąskaitas buhalterei, todėl jie yra oficialiai apskaityti ir negali šioje byloje būti ginčijami kaip nepagrįsti. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad būtų pati bent mėginusi gauti ar susipažinti su aktualiais ginčo išsprendimui Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais. Jei Bendrovėje nėra atitinkamų ginčo išsprendimui aktualių dokumentų, kyla asmenų, kurie šiuos dokumentus turėjo išsaugoti ir perduoti Bendrovės nemokumo administratoriui, ar net žalos atlyginimo bendrovei klausimas.

Paaiškino, kad atsakovo į bylą pateiktos suvestinės nėra pasirašytos ranka, nes jos buvo ištrauktos iš elektroninės buhalterinės apskaitos sistemos, tačiau jei Bendrovės nemokumo administratorė būtų perėmusi Bendrovės dokumentus, užtektų tik sutikrinti atsakovo pateiktų dokumentų tikrumą su Bendrovėje esančiais dokumentais. Susidaro įspūdis, kad Bendrovė tokiais dokumentais nedisponuoja ir atsakomybės už tokių dokumentų praradimą klausimo nesprendžia, o bando nueiti lengviausiu keliu - perduoti reikalavimo teisę kitam asmeniui ir nepagrįstai iš atsakovo išsireikalauti atitinkamas sumas.

Atsakovas nurodė nesutinkantis su sumažintu reikalavimu dėl palūkanų priteisimo. Papildomai paaiškino, kad atsakovui niekada nebuvo nurodyta konkreti skolos suma. Net atsakovui prašant, jam nebuvo pateiktas skolos detalizavimas, ar teisinis pagrindas, kuriuo prašoma tokią sumą grąžinti, ieškinyje taip pat nurodytos aplinkybės, kurios tinkamai nepagrįstos ir dabar bandomos tikslinti dubliku, tačiau ir vėl ne iki galo aiškiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas buvo raginamas grąžinti kažkokią skolą ar juo labiau, kad jam kilo pareiga kokią nors skolą grąžinti, o ieškovei pradėti skaičiuoti palūkanas.

Teismo posėdžių metu ieškovo atstovas advokatas ieškinį prašė tenkinti, pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktines aplinkybes, teisinius argumentus. Pažymėjo, kad 2023 m. kovo 14 d. ieškovas sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Perleidimo pagrindas – pagal AB „SEB bankas“ Bendrovės bankinius išrašus atlikti mokėjimai, kuriuos atliko Bendrovė atsakovui 25 608,50 Eur sumai. Ieškovė įgijo reikalavimą į atsakovą pagal šiuos mokėjimo dokumentus. Įvertinus, kad dalis mokėjimų, t. y. du mokėjimai 124,11 Eur sumai ir trys mokėjimai 124,12 Eur sumai, bendroje sumoje – 620 Eur, yra atlikti už darbo užmokestį, šioje dalyje ieškovė reikalavimų nereiškė. Pateikė ieškinį dėl 24 987,92 Eur skolos bei 4 312,98 Eur palūkanų. Paaiškino, jog įvertinusi atsakovo į bylą pateiktus įrodymus, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą, atsisakydama už nuomą atliktų mokėjimų bei mokėjimų, atliktų dėl paskolos grąžinimo. Pažymėjo, jog iš atsakovo atliktų 33 mokėjimo pavedimų liko nepagrįsti 17 mokėjimų, kurie pavadinti „pagal avansinę apyskaitą“, iš tų 17, sudėjus, bendra suma 7 173,53 Eur. Atsiliepimo priedas 10 ir priedas 9 patvirtina, kad už dalį avansinių apyskaitų atsakovas atsiskaitė, todėl sumažino avansinių apyskaitų sumą ir iš 17 mokėjimų (7 173,53 Eur.) ieškovė suminusavo 2 169,79 Eur. Ieškovės teigimu, be avansinių apyskaitų liko nepagrįstas avansinis atsiskaitymas. Bendra suma 4 127,73 Eur. Kartu su tripliku atsakovas pateikė buhalterės el. laišką, kuriame nurodoma apie tokios sumos paskaičiavimą, tačiau jis nepatvirtina atsakovo teiginių. Turi būti aiškūs apskaitos dokumentai, sutartis, konkretus paskaičiavimas. Iš el. laiško galima tik spėlioti ir daryti prielaidas. El. laiške nurodyta 8 200,86 Eur, pervesta 4 000 Eur. Ieškovės vertinimu, atsakovas turėtų būti Bendrovės kreditorius, tačiau tokiu nėra. Jis nelaiko, jog jam įmonė yra skolinga. Tai ieškovei taip pat kelia abejonių. Sudėjus 2020 m. gegužės 11 d. Nr. 33 mokėjimo 4 127 sumą ir avansinių apyskaitų dalį ieškinio reikalavimas bendroje sumoje gaunasi 9 131,50 Eur. Atitinkamai ieškovė sumažino ir palūkanų sumą (1 576,12 Eur). Atsakydamas į klausimus, ieškovės atstovas nurodė, kad su reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perduoti AB „SEB bankas“ išrašai. Atsakovui atlikti 33 pavedimai. Taip pat yra žodiniai administratoriaus paaiškinimai, kad įmonės apskaitoje jis nerado jokių dokumentų, kurie patvirtintų šiuos mokėjimus. Patys mokėjimai yra abejotini. Patikino, kad ne kartą buvo reikalauta šių lėšų grąžinimo. Ieškovė yra pati įtraukta į Bendrovės kreditorių sąrašą. Bendrovės bankrotas buvo vykdomas ne teismo tvarka. Ieškovės atstovo duomenimis, atsakovas nebuvo paskutinis Bendrovės vadovas. Dėl nemokumo administratoriaus reikalavimo vadovui perduoti visus įmonės dokumentus pasisakė, kad administratoriaus teigimu, dalis dokumentų buvo perduota. Nebuvo teigiama, kad jokių dokumentų nebuvo perduota. Šių aplinkybių ieškovės atstovas patvirtinti negali. Pažymi, kad iš perduotų dokumentų nemokumo administratorius negalėjo nustatyti šių 33 atliktų mokėjimų pagrindo. Ieškovės atstovo teigimu, konkrečiai nepagrįsti yra šie pervedimai – Nr. 1-3, Nr. 5-7, Nr. 9-13, Nr. 16-18, Nr. 21-23, Nr. 30-33. Tos sumos, kurias atsakovas gavo pagal avansinę apyskaitą, atlikdamas pavedimus, galėjo būti pervestos. Vėliau pirminės apskaitos dokumentais vadovas įsipareigoja pagrįsti visas pagal avansines apyskaitas gautas sumas. Nurodė, kad jis nenori apsibrėžti teisėtu ar neteisėtu pagrindu buvo gautos šios sumos. Remiantis teismų praktika dėl vadovo atsakomybės, teisėtas pagrindas buvo gauti lėšas, tačiau tai nepaneigia pareigos gautas lėšas grąžinti, kada šis pagrindas yra išnykęs. Kuomet negrąžinama, tokiais veiksmais gautos lėšos laikytinos be pagrindo įgytomis. Atsiranda vadovo atsakomybė grąžinti, atlyginti žalą įmonei pagal CK 2.87 straipsnį. Iš be pagrindo įgytų lėšų atsiranda įmonei žala. Įgijo reikalavimo teisę į konkrečius mokėjimus. Ieškinį kildina iš to, jog atsakovas negrąžino gautų lėšų. 2020 m. gegužės 19 d., po darbo sutarties nutraukimo, atsakovas privalėjo pilnai atsiskaityti su Bendrove. Palūkanas skaičiuoja nuo 2020 m. gegužės 12 d. Ieškovė prisiėmė riziką, kad egzistuoja tokie dokumentai, kurie patvirtintų reikalavimų pagrįstumą. Byloje nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kokiu pagrindu Bendrovės vadovas yra gavęs šias lėšas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė su ieškiniu nesutiko, pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teisinius argumentus. Jos pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokoluose.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. nurodė, kad Bendrovėje ji dirbo buhaltere prieš 4-5 metus. Vadovas tuo metu buvo G. Š. Giminystės ryšiai su juo liudytojos nesieja. G. Š. buvo vedama apyskaita. Nurodė, jog G. Š. išeinant iš darbo R. B. buvo paprašyta pateikti ataskaitą. Ją ji pateikė G. Š. Paaiškino, kad Bendrovė buvo skolinga G. Š. Duomenys buvo fiksuoti Bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Skaičių neatsimena. Prie Bendrovės kasos ir prie Bendrovės banko nurodo neturėjusi jokių prisijungimų. Tvarkėsi atsakovas. Grynųjų pinigų praktiškai nebuvo. Jeigu reikėdavo už kažką sumokėti, būdavo sumokama iš asmeninių lėšų, vėliau pateikiamos sąskaitos, tuomet Bendrovė grąžindavo. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, jog Bendrovėje nebuvo avansu išmokamos lėšos darbuotojams. Prieš atleidžiant darbuotojus, darbuotojas turi atsiskaityti su įmone – arba įnešti į kasą, arba yra atskaičiuojama iš darbo užmokesčio. Darbuotojas nėra atleidžiamas iki tol, kol jis neatsiskaito. Nagrinėjamu atveju Bendrovė buvo skolinga G. Š. Atsakovo atleidimo atveju, jokia skola jam nebuvo nustatyta. Atleidus atsakovą iš pareigų, naujasis vadovas jokių klausimų dėl skolos nekėlė. Kai ji perėmė buhalterijos tvarkymą, iš pradžių G. Š. skola buvo 16 000 Eur. Paskui ši skola jam buvo grąžinama. Avanso apyskaitą atspausdindavo ji, pagal G. Š. pateiktus dokumentus. Įmonėje avansinės apyskaitos tvarkos įsakymų nebuvo patvirtinta. Vadovavosi Buhalterijos įstatymo tvarka. Išėjus liudytojai iš darbo visa programa ir dokumentai buvo perduoti tuometiniam Bendrovės direktoriui. G. Š. buvo mokamas darbo užmokestis, pinigai už komandiruotes, taip pat už automobilio nuomą, neilgai ir už patalpų nuomą.

Ieškinys netenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. ėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gremona“ vadovo pareigas. Ši Bendrovė buvo įsteigta 2016 m. spalio 12 d. 2020 m. gruodžio 1 d. Bendrovės kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 pagrindu Bendrovė buvo pripažinta bankrutuojančia. Tokį teisinį statusą ji turėjo nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. liepos 27 d., kuomet ji 2021 m. liepos 27 d. Bendrovės kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 pagrindu buvo pripažinta likviduojama dėl bankroto, o 2024 m. gegužės 31 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovo pareigas ėjo T. K., nuo 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės valdymą perėmė nemokumo administratorius UAB „Bankroto valdymas“.

2021 m. rugsėjo 9 d. Bendrovė pateikė pretenziją atsakovui dėl piniginių lėšų grąžinimo, kurioje nurodė, kad Bendrovės nemokumo administratorius, patikrinęs Bendrovės dokumentus, nustatė, kad nuo 2020 m. kovo iki 2020 m. gruodžio 1 d. Bendrovė išmokėjo atsakovui 14 954,39 Eur sumą už patalpų nuomą, paskolos grąžinimą ir kt. Bendrovės nemokumo administratorius pretenzijoje taip pat nurodė, kad tuo metu Bendrovė turėjo kitų kreditorių, su kuriais iki pretenzijos surašymo neatsiskaityta, todėl tokiu būdu Bendrovė neteko piniginių lėšų, kurios būtinos visų Bendrovės kreditorių proporcingam reikalavimų tenkinimui. Bendrovės teigimu, tokiu būdu atsakovui buvo suteikta pirmenybės teisė kitų kreditorių atžvilgiu pasidengti savo finansinius reikalavimus. Pretenzija Bendrovė reikalavo atsakovą ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 30 d. grąžinti jam sumokėtą 14 954,39 Eur sumą.

Atsakovas Bendrovei 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Bendrovės pretenzija yra nepagrįsta. Atsakyme pažymėjo, kad Bendrovei atliekant jam mokėjimus Bendrovė turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti, Bendrovės nemokumo administratorius neturi teisę reikšti reikalavimo atsakovui CK 6.9301 straipsnio pagrindu, pretenzijoje nėra nurodyta, kokiu konkrečiu mokėjimu (mokėjimo data, suma, pagrindas) buvo pažeistos kitų kreditorių teisės ir kas tie kreditoriai yra, kada jie pareiškė reikalavimus Bendrovei, kokiu pagrindu pareikšti reikalavimai ir kokia jų suma. Taip pat šiuo atsakymu atsakovas prašė Bendrovės pateikti pretenzijoje nurodytus teiginius patvirtinančius įrodymus, įskaitant, bet neapsiribojant, pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokiu konkrečiu mokėjimu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės ir kas tie kreditoriai yra, kada jie pareiškė reikalavimus Bendrovei, kokiu pagrindu pareikšti reikalavimai ir kokia jų suma.

Byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad į šį raštą Bendrovė sureagavo, teikė atsakovui papildomus duomenis, įrodymus ir/ar reikalavimus.

2023 m. vasario 23 d. Bendrovės kreditorių susirinkimas, apsvarstęs reikalavimo teisės į G. Š. pardavimo klausimą, nutarė parduoti 25 608,50 Eur reikalavimo teisę į atsakovą ieškovei už 201 Eur. Į bylą nėra pateikta Bendrovės kreditorių susirinkimo medžiaga. 2023 m. kovo 14 d. Bendrovė ir ieškovė sudarė rašytinę reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurioje nurodė, jog Bendrovė neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia ieškovei, o ieškovė perima iš Bendrovės reikalavimo teises, kurios sudaro 25 608,50 Eur, bei visas iš jų kylančias ir su jomis susijusias papildomas teises į atsakovą. Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje jos šalys aptarė perleidžiamą reikalavimo teisę į atsakovą, nurodydamos, kad Bendrovė turi 25 608,50 Eur nepriteistą reikalavimo teisę į atsakovą, susidariusią dėl 25 608,50 Eur sumos iš Bendrovės banko sąskaitos išsimokėjimo sau, tuo metu Bendrovei jau turint ženklių įsipareigojimų kreditoriams, Bendrovė perleidžia ieškovei reikalavimo teises tokias, kokios jos yra, su visais trūkumais ir neapibrėžtumais, Bendrovė perleidžia ieškovei ir visas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, civiliniame kodekse, civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose įtvirtintas teises ir pareigas, kurias turi teisę įgyvendinti ieškovė. Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje ieškovė nurodė patvirtinanti, kad yra pilnai susipažinusi su reikalavimo teisėmis į atsakovą, jų pagrindais, atgavimo galimybėmis, supranta, kad yra rizikos, jog reikalavimo teisės gali būti nerealizuotos, teisminės instancijos gali netenkinti ieškinių dėl piniginių lėšų pagal reikalavimo teises priteisimo iš atsakovo.

Iš ieškovės paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad ieškovei, sudarant su Bendrove 2023 m. vasario 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, buvo perduoti Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, išrašai už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., iš kurių matyti, kad šiuo laikotarpiu Bendrovė pervedė atsakovui 25 608,50 Eur sumą, paskirtyje nurodydama „pagal avansinę apyskaitą“, „DU“, „nuoma“, „įmoka pagal paskolos sutartį Nr. 1“, „patalpų nuoma, patalpų nuomos mokestis ar už patalpų nuomą pagal sutartį“, „galutinis atsiskaitymas“, kt. Pirmas mokėjimas atsakovui iš Bendrovės sąskaitos šiuo laikotarpiu buvo atliktas 2019 m. balandžio 17 d., o paskutinis 2020 m. gegužės 11 d.

Šios bylos nagrinėjimo dalyku šiuo metu yra tik dalis iš Bendrovės sąskaitos atsakovui atliktų mokėjimų minėtu laikotarpiu, t. y.:

1.        2019 m. balandžio 17 d. mokėjimas 180 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“,

2.        2019 m. gegužės 31 d. mokėjimas 180 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“,

3.        2019 m. birželio 5 d. mokėjimas 180 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“,

4.        2019 m. liepos 24 d. mokėjimas 504,83 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“,

5.        2019 m. liepos 25 d. mokėjimas 50 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“,

6.        2019 m. liepos 30 d. mokėjimas 202,93 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“,

7.        2019 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimas 60 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“,

8.        2019 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimas 200 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“

9.        2019 m. spalio 9 d. mokėjimas 377,59 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“,

10.        2019 m. spalio 17 d. mokėjimas 50 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“,

11.        2019 m. lapkričio 8 d. mokėjimas 400 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“,

12.        2019 m. lapkričio 26 d. mokėjimas 230 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“,

13.        2019 m. lapkričio 28 d. mokėjimas 500 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“;

14.        2019 m. lapkričio 29 d. mokėjimas 3 232,18 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“,

15.        2020 m. sausio 17 d. mokėjimas 400 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“,

16.        2020 m. kovo 31 d. mokėjimas 246 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“,

17.        2020 m. balandžio 29 d. mokėjimas 180 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“,

18.        2020 m. gegužės 11 d. mokėjimas 4 127,73 Eur sumai „galutinis atsiskaitymas pirma dalis“.

Jų bendra suma sudaro 11 301,26 Eur, tačiau ieškovė iš šios sumos prašo priteisti 9 131,50 Eur sumą, atsižvelgdama į atsakovo pateiktas avanso apyskaitų suvestines už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. Jose nurodyta, kad atsakovas su Bendrove yra atsiskaitęs 1 849,75 Eur sumoje 2019 metais ir 320,01 Eur sumoje 2020 m. Todėl, ieškovės skaičiavimu, ginčo suma lieka 9 131,50 Eur (11 301,26 Eur – 1 849,75 Eur – 320,01 Eur). Ieškovė šią sumą prašo priteisti iš atsakovo tuo pagrindu, jog atsakovas iš Bendrovės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą išsimokėtomis lėšomis  naudojasi be aiškaus teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas šioje byloje negali būti kvalifikuojamas kaip reikalavimas dėl žalos atlyginimo, apie ką užsiminė teismo posėdyje ieškovės atstovas, nes pateiktame ieškinyje faktinės aplinkybės, susijusios su civilinės atsakomybės atsakovui kilimu (atsakovo neteisėti veiksmai, nulėmę konkrečios žalos Bendrovei atsiradimą), ieškovės nenurodomos ir neįrodinėjamos.  

CK 6.237 straipsnis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje, ką pagristai nurodo atsakovas atsiliepime, yra išskirtos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Pirmiau įvardintos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynybos būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-313/2019, 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nėra ginčo, kad 9 131,50 Eur sumos išmokėjimo iš Bendrovės sąskaitos į atsakovo asmeninę sąskaitą metu atsakovas ėjo Bendrovės vadovo pareigas. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad septyniolika iš aštuoniolikos mokėjimų atsakovui buvo išmokėti pagal avansines apyskaitas, tai nurodant mokėjimo paskirtyje, o paskutinis aštuonioliktas mokėjimas atsakovui buvo atliktas kaip galutinis atsiskaitymas su atsakovu, darbo santykius Bendrovei su atsakovu nutraukus 2020 m. gegužės 11 d.  Byloje tarp šalių nėra ginčo ir dėl avanso apyskaitų esmės. Abi šalys sutaria, jog jos yra sudaromos, kai įmonės darbuotojas (atsakingas asmuo) iš savo asmeninių pinigų perka prekes (paslaugas) įmonės reikmėms, vyksta į komandiruotę, kurios metu patiria išlaidas (apgyvendinimo išlaidos, dienpinigiai, kt.), kompensuojamas iš įmonės lėšų; avanso apyskaitoje nurodoma, kokios išlaidos buvo patirtos įmonės naudai ir pagal šį dokumentą pinigai išmokami atskaitingam asmeniui.

Taigi, nurodytų aplinkybių visuma iš esmės patvirtina, kad iš Bendrovės sąskaitos į atsakovo asmeninę sąskaitą ieškovės nurodomos 9 131,50 Eur piniginės lėšos buvo išmokėtos esant teisiniam pagrindui – Bendrovę ir atsakovą saisčiusiems darbo teisiniams santykiams, todėl be pagrindo įgyto turto instituto taikymas, reikalaujant šias lėšas grąžinti, apskritai nėra leidžiamas įstatymo. Atsakovui tokių lėšų negrąžinus Bendrovei gali būti sprendžiamas atsakovo kaip darbuotojo materialinės atsakomybės klausimas, tačiau ne reikalaujama šias sumas grąžinti kaip be pagrindo įgytą turtą. Tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014, 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-695/2015). Vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra pakankama ieškovės ieškinį pripažinti nepagrįstu, tačiau teismas papildomai pasisako ir dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, jų vertinimo.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl įrodinėjimo naštos pasiskirstymo byloje. Ieškovė teigė, jog jai tenka pareiga įrodyti, kad atsakovas praturtėjo Bendrovės sąskaita, o atsakovui tenka pareiga įrodyti turto gavimo iš Bendrovės teisinio pagrindo egzistavimą. Atsakovas gi teigė, kad toks įrodinėjimo naštos paskirstymas nėra sąžiningas, nes atsakovo reikalaujama įrodyti tas aplinkybes, kurias pagrindžiančius įrodymus turi turėti pati ieškovė.

Teismas, vertindamas šiuos argumentus, pažymi, kad ieškovė yra teisi, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškina, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Kaip nurodo ieškovė dublike, pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Priešingai, jeigu atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021). Tačiau ieškovė neteisi, kad ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra taikytina nagrinėjamoje byloje. Byloje esant nustatytai aplinkybei, kad iš Bendrovės sąskaitos į atsakovo asmeninę sąskaitą ieškovės nurodomos 9 131,50 Eur piniginės lėšos buvo išmokėtos esant teisiniam pagrindui – Bendrovę ir atsakovą saisčiusiems darbo teisiniams santykiams, ne tik negali būti taikomas be pagrindo įgyto turto institutas, bet ir tokio pobūdžio bylose taikytinas įrodinėjimo naštos paskirstymas.

Šios teismo išvados nekeičia ir tai, kad ieškovė yra tik Bendrovės reikalavimo teisę į atsakovą perėmęs asmuo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pradinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Tai, teismo vertinimu, pagrindžia atsakovo poziciją, kad atsakovas negali būti įpareigotas įrodinėti tas aplinkybes, kurios buvo ir/ar turėjo būti žinomos Bendrovei, nes būtent jai pačiai teko pareiga saugoti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Bendrovės surašytas avansines apyskaitas, jas pagrindžiančius dokumentus, atsiskaitymą su atsakovu, jam baigiant darbą Bendrovėje, patvirtinančius dokumentus). Tuo labiau, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, liudijančių, kad tokių dokumentų Bendrovėje tikrai nėra, Bendrovė jai tenkančių saugoti dokumentų faktiškai neturi ir/ar nėra išsaugojusi. Atsakovo rašytiniai paaiškinimai ir papildomai pateikti rašytiniai įrodymai, gauti iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos, Juridinių asmenų registro duomenys liudija, kad Bendrovė prieš ją išregistruojant iš Juridinių asmenų registro (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai perdavė saugoti Bendrovės dokumentus. Liudytoja byloje apklausta Bendrovės buhalterė R. B. taip pat nurodė, kad Bendrovėje, jos vadovo pareigas einant atsakovui, buhalterinė apskaita buvo vedama pagal popierinius dokumentus, vėliau elektronine forma, atitinkamoje programoje, kurią jai išeinant iš darbo Bendrovė turėjo. Byloje taip pat nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių ieškovės paaiškinimus, kad Bendrovės nemokumo administratorius, patikrinęs Bendrovės finansinius dokumentus, nustatė, kad 2023 m. kovo 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nurodytos atsakovui išmokėtos piniginės lėšos jam buvo išmokėtos be Bendrovei žinomo teisinio pagrindo. Tokios aplinkybės nėra nurodytos nė viename Bendrovės nemokumo administratoriaus surašytame ir/ar pasirašytame dokumente.

Teismas taip pat trumpai pasisako dėl į bylą šalių pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su atsakovui iš Bendrovės sąskaitos išmokėta suma ir/ar jos panaudojimu Bendrovės reikmėms ir/ar grąžinimu, nors tai esminės reikšmės, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, neturi.

Šalys byloje nesutarė dėl to, ar atsakovo pateikti įrodymai į bylą patvirtina į jo asmeninę sąskaitą Bendrovės pervestų piniginių lėšų panaudojimą Bendrovės reikmės ir/ar jų grąžinimą. Ieškovė teigė, kad pateiktų įrodymų pakanka tik sumažinti reikalavimą iki 9 131,50 Eur sumos, gi atsakovas teigė, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad visas lėšas, gautas pagal avansines apyskaitas, jis arba panaudojo Bendrovės reikmėms, apie tai informuodamas Bendrovę, arba jas grąžino, o gautų lėšų iš Bendrovės, pasibaigus jo ir Bendrovės darbo teisiniams santykiams, jis neturėjo grąžinti, nes tai buvo jam pačios Bendrovės pervestos lėšos, galutinai su juo atsiskaičius jo atleidimo iš darbo dieną.

Sulyginus atsakovo į bylą pateiktas avansinių apyskaitų suvestines su ieškovės pateiktais Bendrovės banko sąskaitos išrašais matyti, kad Bendrovės atsakovui išduotose avansinių apyskaitų suvestinėse atsispindėjo iš esmės visos jam kaip Bendrovės vadovui išmokėtos sumos, išskyrus 2019 m. spalio 17 d. mokėjimą 50 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“, 2019 m. lapkričio 8 d. mokėjimą 400 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“, 2019 m. lapkričio 28 d. mokėjimą 500 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“ ir 2020 m. balandžio 29 d. mokėjimą 180 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“. Vertinant šias aplinkybes, pažymėtina, kad 2019 m. spalio 17 d. mokėjimo 50 Eur sumai neatsispindėjimą avansinės apyskaitos suvestinėje paaiškina tai, kad tą pačią dieną 2019 m. spalio 17 d. atsakovas grąžino Bendrovei 50 Eur sumą, ką liudija atsakovo pateiktas jo banko sąskaitos išrašas. 2019 m. lapkričio 7 d. mokėjimas 400 Eur sumai neatsispindėjo avansinės apyskaitos suvestinėje lygiai taip pat dėl to, kad kitą dieną 2019 m. lapkričio 8 d. 400 Eur suma buvo grąžinta Bendrovei, ką liudija atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas. Taip pat ir 2019 m. lapkričio 28 d. mokėjimas 500 Eur sumai „pagal avansinę apyskaitą“ neatsispindėjo atsakovo išsaugotoje avansinių apyskaitų suvestinėje, nes lygiai taip pat kitą dieną 2019 m. lapkričio 28 d. jis atsakovo buvo grąžintas Bendrovei, ką liudija atsakovo banko sąskaitos išrašas. Gi 2020 m. balandžio 29 d. mokėjimas 180 Eur sumai neatsispindėjo, nes atsakovo pateiktos avansinių apyskaitų suvestinės apėmė laikotarpį tik iki 2020 m. kovo 31 d. Taigi, teismo vertinimu, pastarųjų sumų, kurias atsakovas Bendrovei grąžino – 950 Eur (50 Eur + 400 Eur + 500 Eur), ieškovė nepagrįstai neišminusuoja iš jo reiškiamo reikalavimo sumos. Atsakovo pateikti įrodymai pakankami teigti, kad šias sumas atsakovas Bendrovei grąžino, kas ir lėmė jų neapskaitymą avansinių apyskaitų suvestinėse. Byloje ieškovė, perėmusi reikalavimo teises iš Bendrovės, nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas, įmokėdamas į Bendrovės sąskaitą minėtą 950 Eur, turėjo kitokius ketinimus.

Lygiai taip pat nesutikdama su atsakovo teiginiu, kad 2019 m. lapkričio 29 d. mokėjimu 3 232,18 Eur sumai buvo kompensuota atsakovo Bendrovei tą pačią dieną pervesta 100 Eur ir 3 008,17 Eur suma už kurą, ieškovė nepaaiškino, kokiu gi tikslu jos, perėmusios Bendrovės reikalavimo teisę iš atsakovo pagal AB „SEB bankas“ Bendrovės banko sąskaitos išrašus, tokiu atveju atsakovas ieškovei pervedė bendrai 3 108,17 Eur sumą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į ieškovės skaičiuojamą iš atsakovo priteistiną sumą patenka ir 4 127,73 Eur sumos atsakovui išmokėjimas kaip „galutinis atsiskaitymas pirma dalis“. Tai reiškia, kad, ieškovės vertinimu, atsakovas Bendrovei negrąžino 5 003,77 Eur (9 131,50 Eur – 4 127,73 Eur) piniginių lėšų, jam išmokėtų pagal avansines apyskaitas, kai atsakovo pateiktose avansinių apyskaitų suvestinėse, kuriose iš esmės yra atspindėtos visos ieškovės nurodomos sumos, išskyrus 2020 m. balandžio 19 d. mokėjimą 180 Eur sumai, atsakovo skola Bendrovei 2020 m. kovo 31 d. nurodoma tik 2 464,36 Eur. Teismo vertinimu, tai vienareikšmiškai liudija ieškovo reikalavimo ne tik minėtoje 950 Eur sumoje, bet ir 1 409,41 Eur sumoje, kuri atsakovo pateiktoje avansinių apyskaitų suvestinėje nurodyta kaip Bendrovės skola atsakovui 2019 m. sausio 1 d., o ne atvirkščiai, ką patvirtino ir liudytoja R. B., nepagrįstumą.

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas taip pat sutinka su atsakovu, kad jo surastos avansinių apyskaitų suvestinės neatspindėjo visų jam išmokėtų sumų panaudojimo Bendrovės reikmėms. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik atsakovo paaiškinimai, kad jam piniginės lėšos iš Bendrovės sąskaitos buvo išmokamos paprastai ne avansu, o kompensuojant iš asmeninių lėšų jau įgytas prekes ar apmokėtas paslaugas Bendrovės naudai, bet ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojos R. B. parodymai. Pavyzdžiui, atsakovo 2019 m. gegužės 30 d. mokėjimas UAB „Akropolis“ 180 Eur sumai kompensuotas 2019 m. gegužės 31 d., atsakovo 2019 m. birželio 4 d. mokėjimas UAB „Akropolis Group“ 180 Eur sumai kompensuotas 2019 m. birželio 5 d., 2019 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimas UAB „Gera dovana“  60 Eur sumai atsakovui kompensuotas 2019 m. rugpjūčio 19 d., 2019 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimas UAB „Galingas LT“ 200 Eur sumai atsakovui kompensuotas 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir t.t. Nors į bylą nėra pateiktos pačios avansinės apyskaitos, kurias pareigą sudaryti ir saugoti turėjo Bendrovė, ne atsakovas, byloje surinktų įrodymų bet kuriuo atveju nepakanka teigti, kad kokios nors lėšos pagal avansines apyskaitas atsakovui Bendrovės buvo mokamos jam avansu. Priešingai, atsakovo bylos nagrinėjimo teisme metu papildomai pateikti rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovo išsaugotose avansinių apyskaitų suvestinėse nebuvo tinkamai atspindėtos iš atsakovo asmeninių lėšų Bendrovės reikmėms pirktos prekės ir/ar įgytos paslaugos. Pavyzdžiui, avansinėje apyskaitoje yra nurodyta kaip atsakovui pagal avansinę apyskaitą 2019 m. balandžio 17 d. išmokėta 180 Eur suma, tačiau nėra duomenų apie tą pačią dieną iš UAB „Akropolis Group“ Bendrovės naudai įgytas dovanas šiai sumai (b. l. 8, t. 2), avansinėje apyskaitoje nurodoma 2019 m. liepos 25 d. atsakovui išmokėta suma, tačiau nėra duomenų apie tą pačią dieną iš UAB „Moller Auto“ Bendrovės naudai įgytas paslaugas 50 Eur sumai (b. l. 11-12, t. 2), avansinių apyskaitų suvestinėse taip pat niekaip neatsispindi kiti mokėjimai – 2019 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimas E. S. 136 Eur sumai (b. l. 48-49, t. 2), 2019 m. gegužės 16 d. mokėjimas UAB „Aeropolis“ 62 Eur sumai (b. l. 50, t. 2), 2019 m. liepos 19 d. mokėjimas UAB „SLO Lithuania“ 275,88 Eur sumai (b. l. 54, t. 2), 2019 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimas UAB „SLO Lithuanian“ 117,64 Eur sumai (b. l. 55, 56, t. 2), 2019 m. rugsėjo 4 d. mokėjimas UAB „Moller Auto“ 60,12 Eur sumai (b. l. 57, t. 2), nors lyginant šiuose ir kituose įrodymuose nurodytą mokėjimo būdą (dažniausiai kortele) jis sutampa su tuo, kuris yra ieškovės pripažįstamuose kaip atsakovo už Bendrovę atliktuose mokėjimuose. 

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia tikėti atsakovo paaiškinimais, kad iki darbo santykių su Bendrove nutraukimo pas jį neliko Bendrovės lėšų, jam perduotų pagal avansines apyskaitas, nes paprastai jos jam avansu niekuomet ir nebuvo išduodamos. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad pati Bendrovė niekuomet nereikalavo grąžinti atsakovą pingines lėšas, kurios jam neva tai buvo išmokėtos avansu, tačiau nutraukiant darbo santykius atsakovo nebuvo grąžintos. Vienintelė į bylą pateikta Bendrovės pretenzija, surašyta 2021 m. rugsėjo 9 d., liudija ne Bendrovės pretenzijas dėl to, jog jis kokių nors jam išmokėtų lėšų nepanaudojo Bendrovės reikmėms ir/ar negrąžino, o Bendrovės pretenzijas dėl lėšų sau išsimokėjimo nesilaikant eiliškumo. 2021 m. rugsėjo 9 d. pretenzijoje Bendrovė, be kita ko, nurodė visai kitą iš atsakovo reikalaujamą pinigų sumą, kurios kilmė, kaip ir šioje byloje, atsakovui nebuvo suprantama.

Dėl 2020 m. gegužės 11 d. mokėjimo iš Bendrovės į atsakovo sąskaitą kaip „galutinis atsiskaitymas pirma dalis“ teismas tik trumpai pažymi, kad į bylą pateiktas susirašinėjimas su Bendrovės buhaltere R. B. neginčijamai patvirtina, kad į šią sumą, be kita ko, pateko atsakovui neišmokėtas darbo užmokestis už 2020 m., kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tokias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, teismo vertinimu, pareigą turi saugoti ne darbuotojas, o darbdavys – Bendrovė. Jeigu su galutiniu atsiskaitymu atsakovui buvo išmokėtos kitos sumos, ką galima numanyti iš to pačio Bendrovės buhalterės elektroninio laiško, ieškovė kaip Bendrovės reikalavimo teisę į šią sumą perėmęs asmuo, jas ir turi išskirti, nes kaip matyti šios aplinkybės Bendrovei tikrai buvo žinomos.

Taip pat teismas trumpai sprendime pasisako dėl dar vieno argumento, kurį itin akcentavo atsakovas savo atsikirtimuose – 2023 m. kovo 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, jos niekingumo, ir atitinkamai reikalavimo teisės į atsakovą neturėjimo.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardintais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022). Teismui nagrinėjant civilines bylas, ginamos ne vien ieškovo, bet ir atsakovo teisės. Savo teisėms ginti atsakovas turi įstatymo nustatytas procesines priemones. Tos procesinės priemonės yra atsikirtimai ir priešieškinis. Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas, priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą, visų pirma, nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečią bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022).

Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje prašė priteisti iš atsakovo pinigines lėšas, kurias atsakovas gavo iš Bendrovės, tokį reikalavimą grįsdama tuo, kad gauti (laikyti) tokias pinigines lėšas atsakovas neturėjo teisinio pagrindo. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, o savo atsikirtimus siejo su tuo, kad visoms piniginėms lėšoms iš Bendrovės gauti jis turėjo pagrindą – piniginių lėšų pervedimo jam metu jis buvo saistomas darbo teisinių santykių su Bendrove, turėjo su ja sudaręs sutartis dėl patalpų nuomos, paskolos, jis Bendrovės sąskaita nepraturtėjo, nes už jam pagal avansines apyskaitas pervestas sumas buvo nupirktos prekės ir/ar paslaugos Bendrovei, ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį atsakovui, nes 2023 m. kovo 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, joje esant formuluotė, kad Bendrovė turi 25 608,50 Eur nepriteistą reikalavimo teisę į atsakovą akivaizdžiai patvirtina, kad Bendrovė pardavė ieškovei reikalavimo teisę, kurios pati neturėjo ir dėl kurios negalėjo būti vykdomas išieškojimas. Priešinio reikalavimo pripažinti 2023 m. kovo 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia atsakovas šioje byloje nereiškė.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad ex officio teismas niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes taiko tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą yra akivaizdus. Bylos nagrinėjimo teisme, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo ribas nulemia ieškinio pagrindas ir dalykas. Todėl tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2023 ir joje minima kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodyta aplinkybė, kad 2023 m. kovo 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartyje Bendrovė nurodė perleidžianti nepriteistą 25 608,50 Eur reikalavimo teisę į atsakovą pati savaime nerodo akivaizdaus reikalavimo teisių perleidimo sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes įstatymas nedraudžia perleisti reikalavimo teisę, dėl kurios pagrįstumo ginčas dar nėra išspręstas teisme. Priešingai, kaip minėta, CK 6.107 straipsnis numato skolininko teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą.

Akivaizdaus 2023 m. kovo 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms neliudija ir atsakovo argumentai, kad joje, taip pat 2023 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo protokole nėra nurodyti dokumentai, kurie pagrindžia perleidžiamą reikalavimo teisę, ji sutartyje nedetalizuojama, ir/ar argumentai, kad iš 2023 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo protokolo nėra aišku, kokie buvo tikslūs patvirtinti kreditorių, kurie dalyvavo kreditorių susirinkime, reikalavimai, kas už tokį sprendimą balsavo, ir/ar argumentai, kad Bendrovė negalėjo perleisti reikalavimo teisės į atsakovą ieškovei, nes ieškovas sutarties sudarymo metu Bendrovei nebuvo skolingas. Tokios atsakovo nurodomos aplinkybės galėtų būti teismo tiriamos, o šalių įrodinėjamos/neigiamos byloje, jeigu tuo pagrindu atsakovas būtų pareiškęs reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau patys savaime tokio pobūdžio atsakovo argumentai ir teiginiai niekaip nepatvirtina akivaizdaus 2023 m. kovo 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties prieštaravimo imperatyvui.

 Teismo vertinimu, atsakovas apskritai nepagrįstai argumentus, kuriais jis atsikerta į ieškovės reiškiamą reikalavimą, grindžiamą, be kita ko, 2023 m. kovo 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, prašo prilyginti akivaizdžiam 2023 m. kovo 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties nepagrįstumui, dėl kurio teismas, atsakovo įsitikinimu, ex officio turėtų pritaikyti niekinio sandorio teisines pasekmes. Teismo vertinimu, siekdamas jo galimai pažeistų teisių gynybos tokiu būdu atsakovas pats turėjo reikšti atitinkamą reikalavimą ir jo pagrįstumą įrodinėti CPK nustatyta tvarka, taip užtikrinant ir kitos šalies teisę atsikirsti į tokio pobūdžio reikalavimą.

Taigi, įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas ieškovės reikalavimą atsakovui dėl 9 131,50 Eur sumos priteisimo pripažįsta nepagrįstu ir jį atmeta. Atmetus šį reikalavimą, atmetami ir reikalavimai dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, argumentų teismas plačiau procesiniame sprendime nepasisako, nes tai neturi esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti.

Ieškovė už ieškinį, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 714 Eur (659 Eur + 55 Eur) žyminį mokestį, turėjo 4 446,75 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovas byloje patyrė 4 174,50 Eur advokato pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei tik, įvertinus bylos nagrinėjimo eigoje sumažintą reikalavimą, grąžinama permokėta 453 Eur žyminio mokesčio dalis  (659 Eur – 9 131,50 Eur x 3/100 x 75/100) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalis). Atsakovui iš ieškovės priteisiama jo patirtų 4 174,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Pagrindų mažinti šią bylinėjimosi išlaidų sumą teismas nenustatė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Associated Cargo Experts“, juridinio asmens kodas 304909643, ieškinio netenkinti.

Priteisti atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Associated Cargo Experts“, juridinio asmens kodas 304909643, 4 174,50 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Associated Cargo Experts“, juridinio asmens kodas 304909643, 453 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt trijų eurų) žyminio mokesčio sumą, jos sumokėtą 2023 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4456 per Luminor banką. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir