Administracinės bylos Nr. ATP-283-417/ 2013

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00801-2013-4

                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.4.; 45.4.7.

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo V. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, skirta subendrinta administracinė nuobauda – trijų  tūkstančių litų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams,

n u s t a t ė:

V. B. administracinė nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį paskirta už tai, kad jis 2013-02-01, apie 19.30 val., ties namu, adresu duomenys neskelbtini,  vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino eismo saugumu ir kliudė stovintį automobilį, jį apgadino bei, nepranešęs policijai, pasišalino iš įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarimą, nes jis nepadarė pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, arba pakeisti skundžiamą nutarimą ir taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas sušvelninti paskirtąją nuobaudą ir netaikyti teisės vairuoti atėmimo. Nurodo, kad įvykio vakarą susidūrimo su „Seat Ibiza“ nepajuto, pajautė tik savo automobilio krestelėjimą, todėl pasitraukė iš įvykio vietos. Tačiau apylinkės teismas vadovavosi tik pareigūnų parodymais, atmesdamas jo – V. B. – paaiškinimus. Todėl, apelianto manymu, jo veiskmuose dėl pasitraukimo iš įvykio vietos nėra tyčios, tad jo veiksmai negali būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas 130 straipsnio 1 dalyje, juolab, kad jis nesuvokė padaręs šį pažeidimą.

Be to, apeliantas akcentuoja, kad automobilio „Siat Ibiza“ pažeidimai – įbrėžimai, nubrozdinimai ir įlenkimas yra menki. Juolab, kad ant jo vairuoto automobilio „Volkswagen Golf“ nebuvo jokių žymių. Apeliantas akcentuoja ir tai, kad pasitraukti iš įvykio vietos jis neturėjo tikslo, nes jo automobilis draustas, tad žalą būtų atlyginusi draudimo bendrovė.

V. B. taip pat prašo jam taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir sušvelninti paskirtąją nuobaudą, jei jo veiksmuose vis dėlto yra jam inkriminuotų pažeidimų sudėtis. Pažymi, jog ne tik jo darbinė veikla tiesiogiai susijusi su autotransporto priemonių vairavimu, tačiau jis išlaiko ir neįgalią dukrą, kuri negali dirbti bet kokio darbo, tad yra registruota darbo biržoje, išmokų negauna.

Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis pateiktame atsiliepime į V. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Apylinkės teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad V. B. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus (juolab, kad apeliantas savo kaltę visiškai pripažino, paaiškindamas, jog tikslo pasitraukti iš įvykio vietos neturėjo), ir apylinkės teismo išvadų apelianto skundo argumentai nepaneigia.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio pažeidimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos. Sprendžiant klausimą, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Kaip minėta, nors apylinkės teisme apeliantas V. B. pripažino jam inkriminuotų pažeidimų padarymą paaiškindamas, kad neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Tuo tarpu pateiktame apeliaciniame skunde pastarasis lyg ir neigia suvokęs, jog atsitrekė į automobilį „Seat Ibiza“, tačiau kartu teigia, jog savo automobilio krestelėjimą vis dėlto pajuto. Todėl šiuo atveju lieka visiškai nesuprantama apelianto pozija, jei jis ištikrųjų nesuprato, kad atsitrenkė į kažkokią kliūtį, tai kas, jo suvokimu, padarė įtakos, kad vairuotojo automobilį krestelėjo, ir kodėl tuomet pastarasis lipo apžiūrėti savojo automobilio. Pažymėtina, jog iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti aiškūs pasirinktos gynybos pozicijos nesutapimai – vienąkart apeliantas teigia, jog nepajuto susidūrimo, tačiau tuoj pat nurodo, kad jautė automobilio krestelėjimą ir todėl išlipo pasižiūrėti savo automobilio. Toks apelianto pasirinktas 2013-02-01 įvykio aplinkybių interpretavimas vertintinas tik pasirinkta gynybos pozicija, siekiant suklaidinti teismą. Galiausiai pats apeliantas pateiktame apliaciniame skunde nurodo, kad techninės apžiūros metu automobiliui „Seat Ibiza“ buvo nustatyti įbrėžimai, nubrozdinimai ir įlenkimai, nors, anot apelianto, menki. Tačiau apygardos teismas įvertinęs byloje esančias nuotraukas, pažymi, jog, kaip matyti, automobilis „Seat Ibiza“ ya baltos spalvos, tuo tarpu V. B. automobiliu padaryti pažeidimai yra juodos spalvos. Ir toks automobilio spalvos ir jo sugadinimų kontrastas vargu ar galėjo likti nepastebėti V. B., juolab, kad šie sugadinimai yra ryškūs ir gana dideli. Todėl konstatuotos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai teigti, kad iš tiesų apeliantas labai aiškiai suvokė, jog atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Seat Ibiza“, tačiau tiesiog lengvabūdiškai tikėjosi išvengti atsakomybės. Be abejo, užpildžius eismo įvykio deklaraciją, V. B. iš tikrųjų nebūtų kilusi admnistracinė atsakomybė, tačiau kaltės dėl eismo įvykio konstatavimas, akivaizdu, kad būtų turėjęs įtakos privalomojo vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo įmokoms. Tad akivaizdu, kad jau vien dėl šių pasekmių V. B. turėjo pagrindą vengti prisiimti kaltę.

Aptartos faktinės bylos aplinkybės bei surinkti  bylos duomenys apygardos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. B. veiksmai sudaro ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtį. Ir apelianto V. B. veika pagal minėtas teisės normas kvalifikuota tinkamai.

Apeliantas V. B. apeliaciniame skunde taip pat prašo jam taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtąją nuobaudą sušvelninti – netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Nors pirmosios instancijos teismas V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nustatė tai, jog jis pripažino inkriminuotus pažeidimus, tačiau, kaip minėta, švelnesnę nuobaudą nei numatyta atitinkamos teisės normos sankcijoje galima skirti tik esant išskirtinėms aplinkybėms. Tuo tarpu šiuo atveju apygardos teismas apelianto darbo pobūdžio bei deklaruojamos būtinybės padėti dukrai negali vertinti kaip išskirtinių ATPK 30¹ straipsnio kontekste. Juolab, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes dėl dukros.

Vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 dalies 1 p., teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                               Eduardas Maškevičius