Administracinė
byla Nr. AS556 - 669/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus
Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus
(pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį
skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d.
nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą
atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems
suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos direktoriui R. V., Klaipėdos antrinės teisinės
pagalbos kontoros advokatei M. S., Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo
priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja S. S.
(toliau – ir pareiškėja) 2010 m. rugsėjo 13 d. skundu kreipėsi į
teismą, prašydama: 1. Atnaujinti terminą skundui paduoti; 2. Panaikinti
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20
d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-10; 3. Įpareigoti Klaipėdos valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą grąžinti advokatei M.
S. pateiktus dokumentus susijusius su administracinės bylos Nr. II- 13-162/2010
nagrinėjimu; 4. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 30 000 litų žalos
atlyginimo.
Pareiškėja nurodė, kad 2009 m.
spalio 26 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierė surašė
nepagrįstą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą dėl
administracinės nuobaudos skyrimo. Šį nutarimą apskundė Klaipėdos apygardos
administraciniame teisme ir buvo pradėta administracinė byla Nr. II-13-162/2010.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą
suteikti antrinę teisinę pagalbą šioje byloje ir 2009 m. lapkričio 10 d.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą
teikti antrinę teisinę pagalbą ir ją teikti skyrė advokatę M. S. Pareiškėja nurodė, kad dėl advokatės veiksmų bendravimas
buvo neįmanomas ir pasinaudojant advokatės melagingu pranešimu 2010 m. sausio
10 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimu Nr.
(1.31.)-TPD-9-10 antrinės teisinės pagalbos teikimą nepagrįstai nutraukė. Siekdama
savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, 2010 m. sausio 25 d.
pateikė skundą Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai dėl
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d.
sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-9-10 panaikinimo. Ginčų komisija vilkino skundo
nagrinėjimą ir jo įstatymo nustatyta tvarka per 14 dienų neišnagrinėjo. Nuo
2010 m. liepos 1 d. apskrities administracinių ginčų komisija likviduota, bet
jokio pranešimo apie skundo išnagrinėjimą negauta. Tik kreipusis į Lietuvos
žmogaus teisių stebėtojų sąjungą gavo informaciją, kad turi kreiptis į
Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Dėl šių aplinkybių priversta
kreiptis į teismą, kadangi teisinės pagalbos teikimo klausimas neišspręstas ir
prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu jį yra praleidusi.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 17
d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo
skundui dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010
m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-9-10 panaikinimo paduoti atmetė.
Teismas pareiškėjos skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-9-10
panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti
veiksmus atsisakė priimti. Teismas nutarė įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą
su priedais grąžinti pareiškėjai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau
– ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).
Teismas nurodė, kad iš bylos
medžiagos matyti, jog ginčydama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-9-10,
pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka 2010 m. sausio 25 d. pateikė skundą
Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai. Skundo priėmimo metu iš
administracinės bylos Nr. II-13-162/2010 prijungti įrodymai patvirtina, kad
Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija šį pareiškėjos skundą gavo
2010 m. sausio 25 d. (Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos
gavimo spaudo žymuo ir registracijos Nr. 1.4-4(2.31). Atitinkamai, pareiškėjos
skundas administracinių ginčų komisijoje turėjo būti išnagrinėtas iki 2010 m.
vasario 8 d. įskaitytinai. Tačiau įstatymo nustatytu terminu (per keturiolika
dienų nuo pareiškėjos skundo gavimo) Klaipėdos apskrities administracinių ginčų
komisija šio skundo nagrinėjimo termino nepratęsė, jo neišnagrinėjo ir
sprendimo dėl jo nepriėmė. Tai patvirtina Klaipėdos apskrities administracinių
ginčų komisijos 2010 m. vasario 24 d., 2010 m. balandžio 13 d., 2010
m. gegužės 19 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikti
atsakymai. 2010 m. liepos 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko
administracijos likvidatorius raštu Nr. LS-75 nurodė, kad likviduojama
Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija grąžino pareiškėjai jos
skundus, ir skunduose keliamais klausimais patarė kreiptis į Klaipėdos
apygardos administracinį teismą. Klaipėdos apskrities administracinių ginčų
komisijai laiku neišnagrinėjus pareiškėjos skundo, pareiškėja vadovaudamasi
ABTĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis įgijo procesinę teisę kreiptis į teismą
per du mėnesius nuo tos dienos, iki kurios turėjo būti priimtas administracinių
ginčų komisijos sprendimas (per du mėnesius nuo 2010 m. vasario 8 d.) t. y.
iki 2010 m. balandžio 9 d. Pareiškėja į teismą skundu kreipėsi 2010 m. rugsėjo
13 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nebuvo jokių kliūčių kreiptis skundu
į teismą Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai iki 2010 m.
vasario 8 d. įskaitytinai neišnagrinėjus jos skundo. Pagal ABTĮ 31 straipsnio 2
dalies nuostatas skundas turėjo būti paduotas per du mėnesius nuo tos dienos, iki
kurios turėjo būti priimtas sprendimas. Teismas akcentavo, kad nuo 2010
m. liepos 1 d. apskričių administracinių ginčų komisijos yra panaikintos, jos
šiuo metu nebeveikia ir jų funkcijos jokioms kitoms institucijoms nėra
perduotos. Todėl ir dėl šio teisinio reguliavimo pareiškėja turėjo suvokti, jog
jos skundas Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijoje nebegali būti
išnagrinėtas. Tokios priežastys kaip neapsisprendimas, savalaikis procesinių
teisių neįgyvendinimas negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant
praleisto termino atnaujinimo klausimą. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų
nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo.
Teismas pažymėjo, kad ji 2008 m. spalio 6 d. pavedimo
sutartimi įgaliojo J. S. vesti civilines, administracines,
baudžiamąsias bylas, todėl preziumuojama, jog pavedimo sutartimi asmuo
prisiimdamas įsipareigojimus vykdyti pavedimo sąlygas žino teisinį
reglamentavimą ir gali tinkamai realizuoti pavedimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos
prašyme nurodytos termino praleidimo priežastys dėl aukščiau pateiktų argumentų
negali būti laikomos svarbiomis ABTĮ 34 straipsnio taikymo prasme, nes buvo
sąlygojamos ne objektyviomis aplinkybėmis, o pareiškėjos prisiimtu elgesio
modeliu. Todėl teisinių prielaidų skundo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-9-10
panaikinimo padavimo termino atnaujinimui nėra ir skundą dėl šio sprendimo
panaikinimo teismas atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas taip pat
nurodė, kad pareiškėja ginčydama ir prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą reiškia
ir išvestinius reikalavimus - įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos tarnybą grąžinti advokatei M. S. pateiktus
dokumentus susijusius su administracinės bylos Nr. II-13-162/2010 nagrinėjimu
ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 30 000 litų žalos atlyginimo. Šie
reikalavimai yra išvestiniai reikalavimai ir negali būti savarankišku skundo
nagrinėjimo dalyku, nes teisinės pasekmes ir neturtinės žalos kilimą pareiškėja
kildina būtent iš ginčijamo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-9-10, kuriuo nutrauktas
antrinės teisinės pagalbos teikimas.
III.
Pareiškėja atskiruoju
skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m.
rugsėjo 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja atskirąjį
skundą grindžia tuo, kad teismas atsisakė atnaujinti terminą ir tokiu būdu
užkirto kelią ginti pažeistus interesus teisme. Teismas konstatuoja faktines aplinkybes
dėl Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos darbo aplinkybių, bet
neatskleidžia šios institucijos ydingo neveikimo, kas ir iššaukė negatyvias
pasekmes. Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija privalėjo veikti
sutinkamai su Administracinių ginčų komisijos įstatymo nuostatomis. Šio
įstatymo 13 straipsnis nurodo, kad administracinių ginčų komisijai paduoti
skundai turi būti išnagrinėti ir sprendimai dėl jų priimti ne vėliau kaip per
14 dienų nuo jų gavimo. Neišnagrinėjus įstatymo nurodytu terminu skundo, skundo
nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 14 dienų. Kiek kartų komisija gali
pratęsti skundo nagrinėjimo terminus nepasisakyta. Bet kuriuo atveju Ginčų
komisija privalėjo priimti sprendimą dėl ginčo ir jį įteikti pareiškėjai, bet
to padaryta nebuvo. Pareiškėja domėjosi skundo nagrinėjimo eiga, bet gaudavo
tik žodinę informaciją, kad nėra sukomplektuota Ginčų komisija. Tai reiškia,
kad nėra kam priimti sprendimo, reikalinga laukti. Tokiu būdu Klaipėdos
apskrities administracinių ginčų komisija kaip ir neegzistavo, bet pačios
institucijos veikimas nebuvo sustabdytas ar panaikinta jos veika. Susidarė
situacija nepriklausanti nuo pareiškėjos valios, todėl akivaizdu, kad
pareiškėja turėjo tikėtis ir galėjo tikėtis, kad Ginčų komisija spręs klausimą
sutinkamai su jos įstatyminėmis funkcijomis, o po to pareiškėja priims
sprendimus sutinkamai su gautais iš Ginčų komisijos procesiniais dokumentais.
Todėl šiose aplinkybėse teismo pozicija, kad pareiškėja turėjo atlikti kokius
nors kitus veiksmus, yra neobjektyvi. Dėl išdėstytų aplinkybių kaltinti
pareiškėją neapsisprendimu nėra jokių objektyvių pagrindų. Teismas turi
objektyviai vertinti abiejų šalių teises ir pareigas bei priimti objektyvią
išvadą. Teismas šiuo atveju gina valstybės interesus, tai nesąžininga teismo
pozicija. Ginčų komisija informuodavo tik teismą, o pareiškėjos įstatyminės
procesinės teisės gauti pranešimus, procesinius dokumentus buvo ignoruojamos.
Teismas konstatavo faktą, kad Klaipėdos apskrities viršininko administratorius
2010 m. liepos 30 d. raštu Nr. LS-75 informavo Klaipėdos apygardos
administracinį teismą, jog ji tariamai grąžino pareiškėjai skundus, patarė
kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, bet tai neištirta ir
nepagrįsta jokiais įrodymais, kad pareiškėja iš tikro buvo kaip nors informuota
teismo nurodytomis aplinkybėmis. Net nebuvo priimti jokie teisės aktai šiuo
atžvilgiu, kurių pagrindu pareiškėja galėjo vadovautis ir apsispręsti. Teismas
subjektyviai nurodo, kad pareiškėja turėjo vadovautis ABTĮ 32 straipsnio norma
bei kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl jos pažeistų
teisių gynimo. Šioje įstatymo normoje kalbama, kad šalis gali teikti skundą dėl
Administracinių ginčų komisijos sprendimo. Bet Ginčų komisija nebuvo priėmusi
sprendimo ar kito procesinio dokumento, kuris duotų pagrindą kreiptis į teismą
be rizikos, kad ji galės įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises. Kitu
atveju ABTĮ 32 straipsnio 2 dalyje konstatuotina galimybės teisė kreiptis į
Klaipėdos apygardos administracinį teismą, bet kaltinti pareiškėją, kad yra jos
kaltė šiose aplinkybėse - nesąžininga. Tam buvo reikalinga informacija tuo
metu, kuri yra žinoma šiuo metu, tai negali būti kaltė asmeniui, kuris neturi
jokio teisinio išsilavinimo ir kuri yra iškėlusi klausimą dėl kvalifikuotos
teisinės pagalbos gavimo. Teismo prielaidos, kad turėjo pareiškėjai visus
klausimus išspręsti tretieji asmenys - yra ir nesąžiningos ir subjektyvios.
Teismas nutartyje nurodo dar vieną subjektyvią aplinkybę, kad pareiškėja turėjo
galimybę žinoti teisinį reguliavimą, nes ji buvo įgaliojusi J.
S. vesti administracines bylas, todėl teismas preziumuoja, jog asmuo
prisiimdamas įsipareigojimus vykdyti pavedimo sąlygas, žino teisinį
reglamentavimą ir gali tinkamai realizuoti pavedimą. Tai teismo prielaidos ir
samprotavimai, kurie nepagrįsti ir jokiais pagrindais netaikytini pareiškėjai.
Teismas iš esmės netyrė ir objektyviai neištyrė byloje esančių įrodymų bei
aplinkybių ir priėmė subjektyvią nutartį, tokiu būdu užkirsdamas skundo
nagrinėjimui eigą. Nutartis neobjektyvi, nepagrįsta, nemotyvuota, todėl
naikintina.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į
atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas
nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirasis
skundas tenkintinas.
Nagrinėjamos
bylos dalykas – priežasčių, dėl kurių pareiškėja praleido terminą kreiptis į
pirmosios instancijos teismą, pagrįstumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtina
nustatyti, ar pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas
terminas kreiptis skundu į pirmosios instancijos teismą, gali būti laikomos
pagrindu atnaujinti praleisti terminą skundui paduoti.
Byloje
nustatyta, kad pareiškėja pirmiausia siekė išspręsti ginčą neteisminėje
institucijoje įstatymo nustatyta tvarka 2010 m. sausio 25 d. pateikdama skundą
Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai.
Pareiškėja
atskirajame skunde nurodo, kad Klaipėdos apskrities administracinių ginčų
komisija kaip ir neegzistavo, bet pačios institucijos veikimas nebuvo
sustabdytas ar panaikinta jos veika. Susidarė situacija nepriklausanti nuo
pareiškėjos valios, todėl akivaizdu, kad pareiškėja turėjo tikėtis ir galėjo
tikėtis, kad apskrities administracinių ginčų komisija spręs klausimą
sutinkamai su jos įstatyminėmis funkcijomis, o po to pareiškėja priims
sprendimus sutinkamai su gautais iš apskrities administracinių ginčų komisijos
procesiniais dokumentais. Todėl teismo pozicija, kad pareiškėja turėjo atlikti
kokius nors kitus veiksmus, yra neobjektyvi. Klaipėdos apskrities
administracinių ginčų komisija informuodavo tik teismą, o pareiškėjos
įstatyminės procesinės teisės gauti pranešimus, procesinius dokumentus buvo
ignoruojamos.
Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šios pareiškėjos aukščiau
nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra išskirtinai svarbios sprendžiant
termino atnaujinimo klausimą. Susidarius neapibrėžtai teisinei situacijai,
nepriklausančiai nuo pareiškėjos valios, Klaipėdos apskrities administracinių
ginčų komisijai neišnagrinėjus pareiškėjos skundo ir nepriėmus sprendimo dėl
pasikeitusio teisinio reglamentavimo (nesant išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo
tvarka institucijos sprendimo), šios aplinkybės turėtų būti vertintinos
pareiškėjos naudai. Tačiau taip pat turi būti įvertinta ir tai, ar pareiškėja ir
(ar) jos atstovas žinojo ar buvo informuoti apie tai, kad nuo 2010 m. liepos 1
d. bus panaikintos apskričių administracinių ginčų komisijos, kad pareiškėjos
skundas bus nenagrinėjamas Klaipėdos apskrities administracinių ginčų
komisijoje, ar buvo išaiškinta teisė tiesiogiai su skundu kreiptis į teismą.
Iš byloje
esančio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2010 m. liepos 28 d.
rašto Nr. LS-75 matyti, kad juo Klaipėdos apygardos administracinis teismas
informuojamas, jog likviduojama Klaipėdos apskrities viršininko administracija
grąžino pareiškėjai jos skundus, pateiktus Klaipėdos apskrities administracinių
ginčų komisijai, ir skunduose keliamais klausimais patarė kreiptis į Klaipėdos
apygardos administracinį teismą.
Byloje nėra
duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, ar būtent pareiškėja ir (ar)
jos atstovas žinojo ar buvo informuoti apie aukščiau nurodytas aplinkybes, ir
kada buvo informuoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi,
kad šios aplinkybės nagrinėjamu atveju yra išskirtinai svarbios sprendžiant
termino atnaujinimo klausimą, todėl vertina, kad pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį neištyręs aukščiau aptartų aplinkybių
viseto ir nesurinkęs bylai reikšmingų įrodymų. Todėl pirmosios instancijos
teismo priimta nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui.
Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą iš naujo pirmosios instancijos teismas
privalo įvertinti šių aplinkybių galimą įtaką skundo padavimo terminui.
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų
kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos S. S. atskirąjį
skundą patenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo
17 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo
nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius
Bakaveckas
Laimė
Baltrūnaitė
Arūnas
Sutkevičius