Teisėjas Liudvikas Myško              Administracinio teisės pažeidimo byla

              Nr. ATP-592-719/2015

              Proceso Nr. 4-30-3-00301-2015-2

              Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

nustatė:

Molėtų rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė J. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 289 eurų bauda su teisės  vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. 11 val. vairavo automobilį būdamas neblaiviu (nustatytas lengvas (0,48 ‰) girtumas).

Apeliaciniu skundu J. B. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą arba jį pakeisti sušvelninat jam paskirtą administracinę nuobaudą. Jis cituoja skundžiamą nutarimą ir mano, kad buvo nubaustas neteisėtai ir nepelnytai. Nurodo, kad prieš įvykį iš vakaro išgėrė apie 0,75 litro alaus. Kitą dieną jis nesijautė apsvaigęs, prieš pusryčius jo nuosavas alkotesteris nerodė nė vienos promilės, todėl papusryčiavęs važiavo automobiliu ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnams paprašius papūsti į alkotesterį nustebo, kad jų alkotesteris parodė jo neblaivumą. Mano, jog tokius jo patikrinimo rezultatus lėmė tai, kad pusryčiaudamas suvalgė kelis saldainius su alkoholiu ir į policijos pareigūnų alkotesterį pūtė nepraėjus 10 minučių po pusryčių arba kad dėl netinkamos priežiūros policijos pareigūnų alkotesteris buvo sugedęs ir netikslus. Taip pat teigia, kad policijos pareigūnas neįvykdė savo pareigos ir nepasiteiravo jo, kada paskutinį kartą valgė ir gėrė, o jis pats dėl jam netikėtų alkotesterio parodymų pasimetė ir nesusiprotėjo paprašyti leisti jam pakartotinai pūsti į alkotesterį po 10 minučių. Teigia, kad apylinkės teismas rėmėsi tik policijos pareigūnų surašytu protokolu, reikiamai nepasidomėjo ir neatkreipė dėmesio į tai, ar tik jo vieno, ar ir policijos pareigūnų neatlikti veiksmai bei panaudotų techninių priemonių būklė buvo padarinių pagrindine priežastimi, neapklausė nei protokolą surašiusių policijos pareigūnų, nei specialistų, išmanančių alkotesterių veikimo principus, dėl ko priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutarimą. Taip pat J. B. nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam reikalingas tam, kad jis galėtų tinkamai pasirūpinti savo neįgalia mama, nepilnamečiu broliu ir darbinei veiklai vykdyti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) – su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad skundas nepagrįstas. Ji dėsto apie administracinių nuobaudų tikslus, cituoja skundžiamą nutarimą ir nurodo, kad J. B. padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teigia, kad J. B. žinojo, kad už jo padarytą veiką yra baudžiama teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, tačiau to nepaisė. Atsižvelgdama į tai Institucija mano, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjus bylos medžiagą, todėl jis turi būti paliktas galioti, o apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame procesiniame sprendime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

Sistemiškai aiškinant pirmiau išvardytas teisės normas matyti, kad procesinis sprendimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Taip pat procesiniame sprendime (motyvuojamoje jo dalyje) turi būti nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta ir kt. Privalu ne tik išvardinti įrodymus, bet ir atskleisti jų turinį, nurodant įrodomąją jų reikšmę, o taip pat preciziškai išanalizuoti jų santykį tarpusavyje.

Susipažinęs su apeliaciniu skundu ir byloje esančiais duomenimis apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti skundžiamame nutarime nurodytų įrodymų patikimumo. Šioje byloje esant esminiams prieštaravimams tarp administracinėn atsakomybėn patraukto J. B. ir Institucijos pozicijų, teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą, nes jame turi būti fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kiti svarbūs duomenys. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje apylinkės teismo atliktą įrodymų tyrimą. Todėl vien tik tai, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra teismo posėdžio protokolo, sudaro savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą apylinkės teismo procesinį sprendimą.

Kartu įvertinęs byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas iš esmės netyrė, ar nagrinėjamu atveju J. B. iš tiesų nepadarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos veikos – teismo posėdyje nedalyvavo ir nebuvo apklausti nei policijos pareigūnai, kurių veiksmų teisėtumu ar jų naudojamų priemonių būkle apeliaciniame skunde abejoja J. B., nei kiti proceso dalyviai ir šių proceso dalyvių parodymai, o taip pat ir kitų su jų parodymais tiesiogiai susiję įrodymai teismo posėdžio metu ištirti nebuvo. Skundžiamame nutarime išdėstęs įrodymus ir iš dalies atskleidęs jų turinį apylinkės teismas visiškai neanalizavo jų santykio tarpusavyje ir absoliučiai nemotyvavo savo sprendimo, o vietoje to apsiribojo tik byloje esančių įrodymų išdėstymu ir paviršutiniu konstatavimu, kad šie įrodymai patvirtina J. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu byloje esančių įrodymų kategoriškai patvirtinti arba paneigti J. B. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo nepakanka, todėl pagal šiuo metu byloje esančius duomenis nei pripažinti J. B. kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, nei nutraukti bylą nesant J. B. kaltės, apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nustačius pirmiau nurodytus esminius proceso trūkumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), byloje ir šią bylą grąžinti Molėtų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas              Artūras Ridikas