Civilinė byla Nr. 2S-126-798/2013
Teisminio proceso numeris:2-03-3-04551-2012-8 Proc. sprendimo kategorijos:106.6;121.14;122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. sausio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniškai, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Laurimeta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d., nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Laurimeta“ ieškinį atsakovui L. T. dėl skolos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4901,50 Lt skolą už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas: 147,00 Lt žyminio mokesčio, 121,00 Lt už ieškinio parengimą, 72,60 už teismo įsakymo parengimą, viso 340,60 Lt sumą; procesinių dokumentų nepavykus įteikti atsakovo gyvenamosios vietos ir darbo vietos adresais, procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi skirti kuratoriaus ar įteikti procesinius dokumentus kitais įstatyme nustatytais būdais ieškovas neturi galimybės.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-28 nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, patikslinant atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, bei jo adresą Jungtinėje Karalystėje.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d., nutartimi ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad 2012-10-18 gavus ieškovo prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui viešo paskelbimo būdu, ieškovas nepatikslino atsakovo adreso, kuriuo procesiniai dokumentai turėtų būti įteikti. Dėl šios priežasties ieškovui nepatikslinus atsakovo gyvenamosios vietos ir nepašalinus nustatytų trūkumų ieškinys buvo laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui (ieškovui).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas UAB ,,Laurimeta“ (toliau –Apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d., nutartį bei priimti UAB ,,Laurimeta“ ieškinį atsakovui L. T..
Nurodo, kad ieškovas kreipdamasis į teismą pateikė paties atsakovo nurodytą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šis adresas buvo jam paskutinis žinomas atsakovo gyvenamosios vietos adresas patvirtinamas prie bylos pridėtais dokumentais: atsakovo 2010-01-27 prašymu ieškovui bei 2008-08-29 transporto priemonės nuvežimo protokolu. Trakų rajono apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. A-867-804/200/, taip pat pasisakė, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Šis adresas sutampa ir su 2008-08-29 transporto priemonės nuvežimo protokole nurodytu adresu. Visi paminėti duomenys buvo pateikti su ieškiniu, nes visos protingos galimybės nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą buvo išnaudotos. Todėl apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad procesinių dokumentų nebuvo galima įteikti viešo paskelbimo būdu. Apelianto teigimu, nors atsakovas ir yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, tačiau tokie duomenys deklaruoti tik remiantis paties atsakovo pateiktais duomenimis, o įrodymų ar kitų faktinių aplinkybių apie tai, kad atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje nepateikta. Apelianto teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nėra jokios realios galimybės nustatyti atsakovo gyvenamosios vietos adresą Jungtinėje Karalystėje ir iš viso nėra aišku ar jis ten gyvena. Dėl to mano, kad toks teismo įpareigojimas nepagrįstai apriboja teisėtus kreditoriaus interesus. Atsakovo manymu šalių lygiateisiškumo principas nebus pažeistas, jei procesiniai dokumentai atsakovui bus įteikti viešo paskelbimo būdu, nes atsakovas apie savo prievolę žino, tik jos nevykdo ir vilkina procesą. Taip pat teigia, kad nesant galimybės nustatyti tikslaus atsakovo gyvenamosios vietos adreso užsienyje CPK suteikia teismui galimybę nustatyti efektyviausią procesinių dokumentų įteikimo būdą, taip užtikinant, kad civilinės bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas. Mano, kad netikslus atsakovo adreso pateikimas viešuose registruose neturėtų užkirsti kelio teisėtiems kreditoriaus interesams įgyvendinti. Apelianto teigimu, procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra laikomas įteikimu, atitinkančiu visus CPK keliamus reikalavimus dėl procesinių dokumentų įteikimo, teismui taip pat suteikiama teisė įpareigoti ieškovą procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje UAB ,,Penki kontinentai v UAB ,,Kriptonika“). Apeliantas teigia, kad atsakovas apie saugomą transporto priemonę yra informuotas pasirašytinai, sužinoti ar atsakovas išvyko į užsienį ir juo labiau kus yra jo gyvenamoji vieta nėra galimybės, nes tokia informacija nėra užfiksuota ieškovui prieinamuose registruose. Bylos vilkinimas kiekvieną dieną didina ieškovo patiriamas išlaidas už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, todėl ieškovas būdamas sąžiningu saugotoju yra pastatytas į tokią padėtį, kai privalo saugoti atsakovo turtą, bet tuo pačiu negali kreiptis į teismą ir apginti savo, kaip teisėto saugotojo teisių būtent dėl atsakovo neveikimo ir išvykimo į užsienį deklaravimo. Todėl mano, kad apylinkės teismo atsisakymas priimti ieškinį vien formaliu pagrindu – dėl atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos užsienyje, negali būti laikomas protingu šioje byloje, kurioje yra pateiktas raštiškas atsakovo patvirtinimas atlyginti susidariusias išlaidas, taip pat pateikti kiti įrodymai, patvirtinantys jo gyvenamąją vietą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašė išieškoti iš atsakovo 4901,50 Lt skolos bei į procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apylinkės teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nustatė, kad ieškovas nurodė dvi gyvenamąsias atsakovo vietas, taip pat nustatė, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę (b.l. 5), dėl to 2012-08-28 d., nutartimi nustatė ieškovui terminą trūkumams nustatyti, o ieškovui 2012-10-18 pateikus prašymą dėl procesinių dokumentų ieškovui įteikimo viešo paskelbimo būdu skundžiamąja nutartimi (2012-11-06) nutarė palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis.
Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas įgalina tinkamai taikyti rungimosi principą (CPK 12 str., 178 str.). Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų (toks yra ir teismo šaukimas) įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Už teismo šaukimo įteikimą atsakingas teismas, kuris pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį, remdamasis diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti teismo šaukimus. CPK 123 straipsnyje įtvirtintos bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės, pagal kurias teismo šaukimai dalyvaujantiems byloje fiziniams asmenims įteikiami asmeniškai, o jeigu šie neturi civilinio procesinio veiksnumo – tai atstovui pagal įstatymą. Procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo.
Taigi, bylos duomenys rodo, kad ieškovas pateikdamas ieškinį nurodė atsakovo gyvenamąją vietą: (duomenys neskelbtini), Salininkai, Vilnius arba (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad apylinkės teismas būtų siuntęs procesinius dokumentus ieškovo nurodytais atsakovo adresais. Tuo labiau, kaip matyti iš teismui ieškovo pateiktų ir paliekant ieškinį nenagrinėtu, gražintų rašytinių dokumentų: atsakovo 2010-01-27 prašymo (b.l. 30), 2008-09-29 Transporto priemonės paėmimo protokolo (b.l. 32), juose nurodytas atsakovo adresas – (duomenys neskelbtini), Salininkai. Kitu ieškovo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jau buvo siųstas antstolio padėjėjo A. A. 2011-04-14 raštas ,,Dėl įsiskolinimų apmokėjimo“ tačiau grįžo neįteiktas (b.l. 31).
Atsižvelgiant į virš nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovas tinkamai nurodė atsakovo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), Salininkai, Vilniuje, tačiau apylinkės teismas, apsiribodamas tuo, kad atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo Jungtinėje Karalystėje, nurodytų aplinkybių nevertino ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovas pateikdamas prašymą dėl viešo dokumentų įteikimo atsakovui nepatikslino jo gyvenamosios vietos. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovui tinkamai nurodžius atsakovo gyvenamosios vietos adresą, apylinkės teismas vykdydamas pareigą užtikrinti realias asmenų procesinių teisių garantijas, turėjo imtis papildomų priemonių išsiaiškinti tikruosius atsakovo adresus, patikrinti ar atsakovas gyvena ieškovo nurodytais adresais (išsiunčiant jam procesinius dokumentus), ar galų gale, išsiunčiant procesinius dokumentus tik virš nurodytu atsakovo adresu, nes kaip jau minėta, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovas nerastas, tačiau, kaip minėta, apylinkės teismas šios pareigos neįvykdė, todėl apylinkės teismo argumentas, jog ieškovas nepatikslino atsakovo gyvenamosios vietos adreso, negali būti laikomas pakankamu ir juo labiau pagrįstu, sprendžiant ieškovo ieškinio priėmimo ir procesinių dokumentų įteikimo klausimus. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas rėmėsi CPK 123 straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į to paties straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje dalyvaujantys šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 d.). Tokiu būdu būtų sukurtos prielaidos tinkamai informuoti atsakovą apie prasidėjusį procesą. Ir tik išnaudojus nurodytus procesinių dokumentų įteikimo būdus, jei ieškovas neprašytų skirti kuratoriaus (CPK 39 str.), apylinkės teismas turėtų galimybę svarstyti procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu galimybę.
Kartu pažymėtina ir tai, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, arba vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs, jei jis faktiškai gyvena keliose vietose CK 2.16 straipsnis. Fizinio asmens gyvenamoji vieta nustatoma, vadovaujantis CK 2.17 straipsnyje nustatytais kriterijais. Šiuo atveju, apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas deklaravo savo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, tiksli jo gyvenamoji vieta nustatyta nebuvo. CK 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fizinio asmens pareiga raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Taip pat pažymėtina, kad pareiga pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą įtvirtinta ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti gyvenamąją vietą. Byloje nustatyta, kad atsakovas gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje deklaravo 2012-07-12, o jo skola ieškovui susidarė nuo 2008-09-29 (į teismą ieškovas kreipėsi 2012-09-21), t.y. ieškovo kreipimosi į teismą metu, atsakovas buvo ieškovo skolininkas. Todėl turėjo ieškovui pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Kadangi atsakovas šios pareigos neįvykdė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jis elgėsi nesąžiningai, todėl ateityje gali netekti teisės remtis šiuo faktu ginčydamas procesinių dokumentų įteikimo jam tinkamumą. Dėl to, kaip jau minėta virš, apylinkės teismas išnaudojęs visas procesinių dokumentų įteikimo galimybes, turėtų teisinį pagrindą įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.
Taip pat pastebėtina ir tai, kad ieškovo atskirojo skundo reikalavimas - ,,panaikinti skundžiamąją Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d., nutartį bei priimti UAB ,,Laurimeta“ ieškinį atsakovui L. T.“, negali būti tenkinamas visa apimtimi. Nagrinėjant ieškinio nagrinėtino pirmosios instancijos teisme priėmimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas, neturi jokių įstatymo suteiktų įgaliojimų pats spręsti ieškinio priėmimo bei procesinių dokumentų įteikimo klausimų, nes tokiu atveju būtų pažeistas bylos rūšinis teismingumas (CPK 26 str.).
Atsižvelgiant į virš nurodytus argumentus ir išvadas ieškovo UAB ,,Laurimeta“ atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais:
n u t a r ė:
Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo bei procesinių dokumentų įteikimo klausimo svarstymą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Teisėjas Antanas Rudzinskas