Pranešėja
Romualdas Lincevičius Baudž. byla Nr. 1A-523-133/2010
Teisėja
Vaidutė Stangvilienė (Proceso Nr. 52-1-00712-09)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.4.9.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų
Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant
prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Elenai Gylienei, nuteistajai A. K., nukentėjusiojo atstovui advokatui Ramūnui
Mikulskiui, nukentėjusiajam J. A.,
teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. ir nukentėjusiojo J. A. apeliacinius
skundus dėl 2010 m. gegužės 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio,
kuriuo A. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos
Respublikos BK 281 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės
vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos,
prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios
vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir
uždrausta vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.
Iš A. K. priteista nukentėjusiajam
J. A. 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t
ė :
A. K. pripažinta
kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. už tai, kad 2009-07-02
apie 18.30 val. Alytuje Putinų gatvėje ties namu Nr. 6, vairuodama automobilį
„Audi 80 Avant“ v/n (duomenys neskelbtini) pažeisdama
Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 107 p. reikalavimus, nesilaikė visų būtinų
atsargumo priemonių, įvažiuodama į kelią iš esančios šalia jo teritorijos
nedavė kelio juo antra eismo juosta važiavusiam motociklui „Suzuki GSX-R 600“
v/n 301 KF, vairuojamam J. A., ir, sukdama į kairę, su juo susidūrė, dėl ko
įvyko eismo įvykis, kurio metu J. A. dėl gaktikaulio
viršutinės ir apatinės šakų lūžimo abipus, dešinės gūžduobės lūžimo,
suardžiusių dubens kaulinio žiedo vientisumą daugybinių dubens kaulų lūžimų buvo
sunkiai sutrikdyta sveikata.
Nuteistoji A. K. apeliaciniu
skundu prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-05-11 nuosprendį pakeisti ir priteisti
nukentėjusiajam J. A. 5000 (penkis) tūkstančius litų ir
netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės arba ją taikyti trumpesniam
laikotarpiui.
Skunde nurodė, kad teismas nepakankamai tinkamai taikė
ir aiškino žalos atlyginimą reglamentuojančias materialines teisės normas.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į pasekmes, žalą
padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei
kitas aplinkybes bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.
Įvertinant neturtinę žalą, turėjo būti atsižvelgta ir įvertinta ne tik kalto
asmens, bet ir kokio laipsnio
nerūpestingumo ir atidumo pareiga tenka ir kitam eismo dalyviui –
nukentėjusiajam. Teismas, įvertindamas neturtinės žalos dydį, rėmėsi tik
nukentėjusiojo parodymais, rašytinių ar kitokių įrodymų J. A. nepateikė.
Po įvykio jis greitai pradėjo eiti savo tarnybines pareigas, reikalaujančias
aukščiausios sveikatos būklės. Nuteistosios nuomone, teismas nepakankamai
atsižvelgė į tai, kad jog jos šeima atsidūrė sunkioje materialinėje padėtyje.
Šeima neturi nei kilnojamo, nei nekilnojamo turto, gyvena dviejų kambarių tėvų
bute – viename kambary jos šeima 4 asmenys, kitame - vyro tėvų šeima trys
asmenys. Pragyvenimui skiriamas vyro uždarbis ir motinystės pašalpos. Teismas
taip pat uždraudė vairuoti transporto priemonę 1 m 6 mėn., kas dar labiau
apsunkina situaciją rūpinantis vaikais, neįgalia savo mama.
Nukentėjusysis J. A. apeliaciniu
skundu prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-05-11 nuosprendį
dalyje dėl 20 000 litų civilinio ieškinio neturtinės žalos priteisimo ir iš
nukentėjusiosios priteisti 76 550 litų neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodė, kad teismas nepakankamai įvertino
sunkias jam padaryto sužalojimo pasekmes, ilgą gydymosi trukmę, patirtas
fizines ir dvasines kančias. Dėl kaulų lūžių jautė itin didelį skausmą,
atsirado depresija. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys.
Gydymas buvo sunkus dėl gulimo rėžimo su 8 kg svoriu, buvo apribotos galimybės
bendrauti su artimaisiais, draugais. Dėl patirto sužalojimo turėjo iš naujo
mokytis vaikščioti. Iki šiol taikomi fizinio krūvio apribojimai bei nėra aiški
situacija dėl ateities. Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų, todėl ji
turi būti ginama nuo kalto asmens neteisėtų nusikalstamų veiksmų. A. K. neteisėtais nusikalstamais veiksmais padarė žalą
sveikatai ir sukėlė sunkius išgyvenimus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir
jos gynėja prašė nuteistosios skundą tenkinti, nukentėjusiojo skundą atmesti.
Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo skundą tenkinti,
nuteistosios skundą atmesti. Prokurorė prašė nuteistosios skundą atmesti,
nukentėjusiojo skundą tenkinti dalinai, priteisti nukentėjusiajam 30 000 litų
neturtinės žalos atlyginimo.
Nuteistosios A. K. ir
nukentėjusiojo J. A. apeliaciniai skundai atmestini.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas
bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje
aptartais įrodymais pagrįstai pripažino A. K. kalta
padarius LR BK 281 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos
išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistosios
atžvilgiu pritaikytas tinkamai. Bausmė paskirta teisingai.
Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja
teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20
straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai
įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku
visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Apeliacinės
instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus
vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas
išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant
nuteistosios kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso
įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių
nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamosios kaltė grindžiama teisme
ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys,
kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo
nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas
teismo proceso metu. Teismas nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir
prielaidomis, o teisme ištirtais
įrodymais, jį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, o
surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų
kontekste, todėl nuosprendį keisti nėra objektyvaus pagrindo.
Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. nustato
baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė
kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl
to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata.
Kadangi BK 281 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali,
konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina
nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto
priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y.
sunkaus sveikatos sutrikdymo.
Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas
apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio
ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė
įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo
saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina
padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis
ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės
teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog nuteistosios A. K. padarytas Kelių eismo taisyklių 9 p., 107 p. reikalavimo
pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusias padariniais, t.y. J. A. sunkiu sužalojimu.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos
teismas teisingai įvertino aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą bei tinkamai įvertino
šių aplinkybių reikšmę žalos dydžiui. Apeliantė nuteistoji A.
K. neginčija, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, o teismo
konstatuotas jos neatsargumas negali būti sąlyga eliminuojančia padarytos
neturtinės žalos dydį.
Šiuo atveju kyla deliktinė atsakomybė dėl žalos,
padarytos asmeniui. Atsakomybė pagal baudžiamąją teisę už žalą, padarytą asmens
sveikatai, nepašalina deliktinės atsakomybės, neatleidžia teisės pažeidėjo nuo
pareigos atlyginti padarytą asmens sveikatai žalą.
Asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai ar
atėmus gyvybę gali būti padaroma neturtinė žala, kuri yra atlyginama asmenims
tik specialiai įstatymuose numatytais atvejais.
Įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas,
apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir
vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė,
jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų
fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės
(amžius, profesija ir kt.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi
taikyti visiško žalos atlyginimo principą (CK 6.251 str.), tačiau neturtinės
žalos dydžio pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl tai turi būti daroma
vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3
d., 6.250 str. 2 d.). Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą
jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų
pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines
aplinkybes ir priėmė pagrįstą teismo nuosprendį įvertindamas tai, kad nors CK
numato visiško padarytos žalos atlyginimo principą (CK 6.283 straipsnio 1
dalis), faktiškai sveikatos sužalojimo atveju minėtas principas yra sunkiai iki
galo realizuojamas. Galima kalbėti tik apie dalinį patirtos žalos kompensavimą,
kadangi žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju yra riboto pobūdžio.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas vertino ir aptarė
aplinkybes, turinčias įtakos žalos dydžio nustatymui, tinkamai aiškino ir taikė
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo
kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme
nurodytų kriterijų, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes
įstatyme nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, taip pat turi būti
įvertinta ir teismų praktiką šiuo klausimu.
Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar
turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių
vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Piniginis atlygis, tai ne
restitucija, o kompensacija.
Kolegijos nuomone, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo
atveju yra žalos pasekmės, patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai. A. K. padaryto nusikaltimo pasekmės yra sunkios, skaudžios,
besitęsiančios, galimai paliekančios nepašalinamus pėdsakus visam gyvenimui. Ekspertizės aktas (b. l. 31-33) patvirtina,
kad J. A. autoįvykio metu patyrė sužalojimą, suardžiusį
dubens kaulinio žiedo vientisumą daugybinių dubens kaulų lūžimų pasekoje. Iki
įvykio J. A. buvo sveikas ir darbingas, gyveno pilnavertį
gyvenimą. Autoįvykis ir jo pasekmės tai kuriam laikui iš jo atėmė, tačiau po
gydymo nukentėjusysis grįžo į darbą, duomenų, kad dėl patirto sužalojimo turėjo
keisti savo darbo vietą ar pobūdį, nėra.
Apylinkės teismas, nukentėjusiajam nustatydamas bei priteisdamas
neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio
nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, pirmiausia, į
sunkias nusikalstamos veikos pasekmes, t.y. nuteistosios A. K.
nusikalstamais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta J. A. sveikata.
Buvo atsižvelgta ir į nuteistosios kaltę, o būtent į tai, kad ji padarė
neatsargų nusikaltimą, t. y. sąmoningai nesiekė kito asmens sužaloti ir dėl to
sukelti jam dvasines kančias. Vertindamas nuteistosios turtinę padėtį, teismas
atsižvelgė į jos turimą turtą, gaunamas pajamas.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios
instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė
į BK 281 straipsnio 3 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teisingai
suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d., 6.282
str. 3 d., neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos
tinkamai pritaikė.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos
teismas tinkamai įvertino neturtinę žalą ir iš nukentėjusiojo veiksmų pozicijų,
kaip kad jo veiksmai techniniu požiūriu taip pat buvo priežastiniame ryšyje su
eismo įvykio kilimu. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis
neturėjo teisės vairuoti motociklą, važiavo žymiai viršydamas leistiną greitį,
o laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykio galėjo išvengti,
t.y. savo veiksmais taip pat įtakojo eismo įvykio kilimą.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nors dėl A. K. veiksmų kilo sunkūs padariniai, tačiau apylinkės
teismas jos atžvilgiu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, nustatė
lengvinančią aplinkybę - prisipažino kalta ir gailisi, anksčiau neteista, nebausta
už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, charakterizuojama teigiamai, autoavarijos
metu buvo blaivi. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegijos nuomone, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, kad bausmės tikslai šioje byloje
gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas A. K. paskyrus
1 m. laisvės atėmimo bausmę, taikius BK 75 str., atidėjus vykdymą 1 m. 6 mėn.
ir uždraudus naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas visas
aplinkybes nėra pagrindo trumpinti terminą draudimo naudotis specialia teise,
t.y. draudimo vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams 6 mėnesiams.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nustatydamas draudimo laikotarpį įvertino
visas reikšmingas šio draudimo skyrimui aplinkybes ir LR BK 68 str. nuostatų
nepažeidė.
Apylinkės teismo nuosprendis
teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistosios ar nukentėjusiojo skundų motyvais
nėra pagrindo.
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
n u t a r ė :
nuteistosios A. K. ir nukentėjusiojo J. A. apeliacinius
skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkas Romualdas
Lincevičius
Teisėjai: Regina
Majauskienė
Arūnas
Paštuolis