Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-190/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41635-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)

V I L N I A U S   A P Y G A R D O S    T E I S M A S

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,

Sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,

dalyvaujant prokurorui E. M.,

nuteistojo D. B. gynėjui advokatui K. B..

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda. Paskirtos bausmės subendrintos remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir jam paskirta subendrinta 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio bauda, kuri, remiantis BK 641 straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda, įskaičius laikino sulaikymo laiką paskirta galutinė subendrinta 118 MGL (4443,88 Eur) dydžio bauda. D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuotas automobilis „VW Touareg“.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. B. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, bei norėdamas papirkti valstybės tarnautojus ir siekdamas neteisėto pastarųjų neveikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 2.05 val., (duomenys neskelbtini) pažeidęs Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,05 promilės etilo alkoholio, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje;
2. Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 2.10 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnyje 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 5 būrio vyresniajam patruliui S. S. davė 500 eurų dydžio kyšį, už neteisėtą policijos pareigūno neveikimą, t. y. kad nebūtų registruojamas įvykis, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio konfiskavimo, laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį panaikinti; kardomosios priemonės – dokumento paėmimo laiką įskaityti į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones, laiką.
4. Skunde nurodo, kad  apylinkės teismas nepagrįstai nevertino, kad galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimą. D. B. padarė dvi nusikalstamas veikas esant realiajai jų sutapčiai, o įstatymas nenumato draudimo svarstyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ir nusikalstamą veiką padarė nebūdamas teistas. D. B. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą ir ateityje daugiau nenusikals, kas atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus.
5. Dėl automobilio konfiskavimo skunde pažymi, kad pagal naujausią teismų praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė yra netaikomas. Be to, apylinkės teismas nuteistajam paskyrė net dvi baudžiamojo poveikio priemones, tačiau tokios būtinybės neargumentavo. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad be automobilio BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas negali būti padarytas, todėl automobilis negali būti laikomas nusikaltimo padarymo priemone, taigi, negali būti konfiskuotas.
6. Dėl termino, nuo kada turi būti skaičiuojamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas pažymi, kad toks terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai faktiškai paimamas vairuotojo pažymėjimas, o ne nuo baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo dienos.
7. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė atmesti apeliacinį skundą, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų  neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
9. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nagrinėjimo ribas nustato apeliacinis skundas ir teismas, nagrinėjantis bylą apeliacine tvarka negali savo iniciatyva peržengti apeliacinio skundo ribų, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (BPK 320 straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju nuteistasis neginčija fakto klausimų, t.y. pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau kelia teisės taikymo klausimus. Būtent pastaruosius skundžiamo nuosprendžio aspektus ir patikrina apygardos teismo teisėjų kolegija.
10. Apeliantas siekia, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimą. Jis teigia, kad ankščiau nebuvo teistas, nusikalstamas veikas padarė esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis negali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. Su tokia apeliacinio skundo argumentacija apygardos teismas nesutinka. Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Tai reiškia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017). Taigi, iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad yra suformuota aiški ir nedviprasmiška taisyklė, jog asmuo nelaikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu jis padarė (bent jau) dvi nusikalstamas veikas, kurios tarpusavyje sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. D. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir vėliau, sustabdytas policijos pareigūnų, siūlė jiems kyšį. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį ir tarpusavyje sudaro realiąją, o ne idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-942/2018). Realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tais atvejais, kai asmuo padaro dvi ar daugiau atskirų, savarankiškų veikų, kurios gali būti kvalifikuojamos taikant ir skirtingus, ir tuos pačius BK specialiosios dalies straipsnius. Taigi, šiuo konkrečiu atveju D. B. padarytos nusikalstamos veikos buvo padarytos ne veikiant vieninga tyčia, skiriasi šių veikų tikslai, objektai be to, jos padarytos ne vienu, o iš esmės dviem skirtingais ir vienas su kitu nesusijusiais veiksmais bei tikslais, todėl nėra pagrindo vertinti, kad nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Pastarųjų aplinkybių neginčija ir apeliantas teigdamas, kad jo padarytos veikos sudaro realiąją sutaptį, tačiau skunde jis neteisingai nurodo, kad net ir tokiu atveju galima jo atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kadangi nėra nustatyta būtina sąlyga atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikyti (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nėra pagrindo vertinti kitų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų.
11. Nuteistasis taip pat teigia, kad transporto priemonės konfiskavimas jam paskirtas nepagrįstai dėl to, kad, pirmiausia, jeigu jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikomas, antra, automobilis negali būti laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes jis yra nusikalstamos veikos sudėties požymis. Apygardos teismas su tokiomis apelianto išvadomis nesutinka. Pabrėžtina, kad BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte aiškiai įtvirtinta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (šiame skyriuje yra ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą norma) gali būti taikomas turto konfiskavimas. Kasacinio teismo praktika, kurią nurodo apeliantas, taip pat paneigia jo argumentus. Apeliaciniame skunde nurodomoje nutartyje konstatuota, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Taigi, Kasacinis teismas nėra konstatavęs, kad turto konfiskavimas aptariamu atveju yra negalimas. Apylinkės teismas savo sprendimą dėl automobilio konfiskavimo būtinumo pagrindė išsamiai, remdamasis tiek bendrosios kompetencijos, tiek Konstitucinio Teismo praktika, todėl apygardos teismas, pritardamas apylinkės teismo argumentams, jų nekartoja ir jiems pritaria. Kaip nelogiškas ir neteisingas vertintinas ir apelianto argumentas, kad automobilis negali būti laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Remiantis tokia skundo logine seka, iš esmės nebūtų galimas nei kontrabandos dalyko, nei nužudymo ar plėšimo įrankio, nei narkotinių medžiagų konfiskavimas, nes visi šie dalykai viena ar kita forma yra dalis nusikalstamos veikos sudėties požymių. Be to, baudžiamosios teisės teorijos aspektu nusikalstamos veikos padarymo priemonės ir įrankiai yra priskiriami subjektyviajai nusikalstamos veikos sudėties požymių pusei, tačiau tai nereiškia, kad jų atžvilgiu negali būti taikomas konfiskavimas. Tokia apygardos teismo teisėjų kolegijos išvada neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutartys bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018 ir kt.).
12. Kitas esminis apeliacinio skundo argumentas – jog apylinkės teismas nepagrįstai į baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo) terminą neįskaitė kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo termino. Apeliantas teigia, kad realiai jis teisę vairuoti automobilį prarado tada, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos. Tapačiu klausimu Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su kasatorių argumentu, kad abiejų instancijų teismai, neįskaitydami D. F. taikytos kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo termino į teismo nuosprendžiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, terminą, netinkamai aiškino BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir taip pažeidė D. F. teises ir teisėtus interesus. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 66 straipsnis) į paskirtą bausmę turi būti įskaitytas kardomasis kalinimas (suėmimas), tačiau kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – įskaitymas į paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką nėra numatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018). Taigi, apylinkės teismas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios momentą nustatė teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.
13. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                       Stasys Lemežis

                            (parašai)                                          Vladislavas Lenčikas

                                                                      Ugnius Trumpulis

Nuorašas tikras

Teisėjas                                                                       Vladislavas Lenčikas