Administracinio nusižengimo byla

Nr. A15.-379-284/2019 

Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00035-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 1.5.7; 16.9.7.2; 16.9.10; 21.9.4; 21.9.10.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. kovo 25 d.

Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,

sekretoriaujant  Jolitai Juknienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą,- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui Donatui Vėlavičiui,

nedalyvaujant transporto priemonės savininkui K. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, 9 kasių išsilavinimo, nevedusio, bedarbio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), teisto

administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK arba ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas S. N. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. K. pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, t.y. protokole nurodė, kad A. K. 2019 m. vasario 3 d. 15.21 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija, neturėdamas teisės vairuoti, prasilenkdamas su stovinčiu automobiliu „VW Transporter“, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į jį. Eismo įvykio metu buvo sugadintos transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Įvykus eismo įvykiui nedelsdamas nesustojo ir su automobiliu pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apgadindamas stovintį automobilį „VW Transporter“ padarė 1168,34 Eur turtinę žalą. Dėl vairavimo neblaiviam pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnas nurodė, kad tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126, 128, 219.1 ir 220 punktų reikalavimus.

A. K. teismo posėdžio metu kaltę dėl visų administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jam inkriminuotų administracinių nusižengimų pripažino visiškai ir nurodė, kad dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad š. m. vasario 3 d. gėrė (duomenys neskelbtini) rajone, su K. S. priklausančiu automobiliu. „Nissan Primastar“ sugrįžo į savo namus (duomenys neskelbtini), ten dar išgėrė, prisiminė, kad paliko mobilųjį telefoną pas K. S. ir su automobiliu važiavo jo pasiimti. Pakeliui prasilenkė su policijos automobiliu , jį kliudė ir apgadino, nes buvo slidu, siauras kelias , o jis pats girtas. Išsigando, nesustojo, nuvažiavo iš įvykio vietos. Jį vijosi policijos pareigūnai. Kai jį sustabdė, jam buvo nustatytas 1,93 promilės girtumas. Teisės vairuoti automobilį jis nėra įgijęs. 

Transporto priemonės savininkas K. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta, jam nedalyvaujant. 

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas Donatas Vėlavičius teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą palaikė ir prašė A .K. skirti administracines nuobaudas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 1 dalį.

Iš paties A. K., institucijos atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, o taip pat administracinio nusižengimo bylos rašytinių įrodymų: administracinio nusižengimo protokolo, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių B. G. ir R. S. tarnybinių pranešimų, eismo įvykio vietos schemos su fotolentele, pažymos dėl eismo įvykio, transporto priemonių apžiūros protokolų, transporto priemonės dokumentų, specialisto išvados, PVM sąskaitos faktūros, remonto sąmatos, vaizdo ir garso įrašo, bei 2019-03-07 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-04715-19 ir 2019-02-28 kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-04731-19, nustatyta, kad A. K. 2019 m. vasario 3 d. 15.21 val., Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo K. S. priklausantį automobilį „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija, neturėdamas teisės vairuoti, prasilenkdamas su stovinčiu policijos tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkę į jį, apgadindamas abi transporto priemones, t.y. automobiliui „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nulaužė kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, įlenkė kairės pusės šoną, nulaužė kairės pusės galinio bamperio kampą, o automobiliui „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nulaužė kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir įbrėžė kairės pusės galinį sparną, padarydamas 1168,34 Eur turtinę žalą, be to, apgadinęs automobilius, nedelsdamas nesustojo ir su automobiliu pasišalino iš eismo įvykio vietos.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). O pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju A. K. padarytos veikos atitinka Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymius ir yra tinkamai kvalifikuotos bei pilnai įrodytos visa bylos medžiaga, kadangi jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nes jos nėra įgijęs, vairavo automobilį „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prasilenkdamas su stovinčiu policijos tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkęs į jį, apgadino abi transporto priemones, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 126 ir 128 punktų reikalavimus, be to, įvykus šiam eismo įvykiui, kai dėl automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 1168,34 Eur turtinė žala, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219.1 ir 220 punktų reikalavimus, nedelsiant nesustojo ir su vairuojamu automobiliu „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Tačiau šiuo atveju bylos medžiaga liudija, kad A. K. atžvilgiu dėl tuo pačiu metu jo padarytų veikų buvo pradėta ne tik administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, teisena už tai, kad jis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę bei pasitraukė iš sukelto eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, bet buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio - kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, t. y. kraujyje nustatyta 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija. Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-619-1065/2019 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, kurioje, kaip matyti iš kaltinamojo akto, A. K. kaltinamas tuo, kad 2019 m. vasario 3 d. 15.30 val., Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) gatve ir Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) gatve vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)  ((duomenys neskelbtini) registracijos numeris), kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,50 promilės alkoholio, tai yra pagal specialisto išvadą Nr. T-A 1416/2019(01) kraujyje nustatyta mažiausia 1,93 promilės etilo alkoholio, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs dėl non bis in idem principo galiojimo ir jo taikymo už neteisėtas veikas, susijusias su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, nes už juos numatyta tiek baudžiamoji (BK 281 straipsnis), tiek administracinė (pavyzdžiui, ANK 423 straipsnis) atsakomybė, nurodydamas, jog BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta formalioji vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis; ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo ar praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio); BK 281 straipsnio 7 dalis dėl tokios veikos kilusių padarinių nenustato, o kilę padariniai tokiais atvejais vertintini pagal atitinkamus BK ar ANK straipsnius, atsižvelgiant į atsiradusių padarinių mastą ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-37-648/2018, Nr. 2AT-42-628/2018, Nr. 2AT-11-628/2019 ir kt.)

 Sulyginus nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nurodytų nusižengimų padarymo faktines aplinkybes bei baudžiamojoje byloje išdėstyto kaltinimo aplinkybes, teismas sprendžia, jog A. K. veiksmai, už kuriuos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį bei ANK 426 straipsnio 2 dalį, nėra tapatūs, šios veikos netapačios pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-619-1065/2019 jis kaltinamas tik už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija, jam nėra inkriminuoti kiti jo neteisėti veiksmai ir jų padariniai. O būtent už tai, kad A. K., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, apgadindamas kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę bei pasitraukė iš sukelto eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį bei ANK 426 straipsnio 2 dalį būtent šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. Todėl teismas konstatuoja, kad šiuo nagrinėjamu atveju non bis in idem principas nėra pažeidžiamas, nes aptartos veikos nesutampa nė vienu iš esminių šių veikų sudėčiai būdingų požymių. Tačiau šiuo atveju, įvertinus aukščiau nurodytus byloje nustatytus duomenis, iš administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo šalintina aplinkybė dėl A. K. vairavimo automobilio esant neblaiviam, nes, kaip minėta, dėl šių A. K. veiksmų – vairavimo apsvaigusiam nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę, bus sprendžiama baudžiamojoje byloje Nr. 1-619-1065/2019 dėl jo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. K. kaltu dėl abiejų padarytų administracinių nusižengimų prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Iš byloje esančio išrašo iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus baudžiamas pirmą kartą. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. K. už padarytus administracinius nusižengimus skirtinos administracinės nuobaudos – minimalios sankcijose už jo padarytus administracinius nusižengimus numatytos baudos (ANK 32, 34 – 36 straipsniai).

Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnyje numatytas taisykles ir A. K. galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 426 straipsnio 2 dalį).

Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė - transporto priemonės konfiskavimas (ANK 29 straipsnis).

ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gali būti konfiskuojamas tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, o šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant, padarius kai kuriuos nusižengimus, tame tarpe ir nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Taigi, dėl šios priemonės skyrimo teismas turi diskrecijos teisę spręs taikyti ją ar ne, įvertinęs visas padaryto pažeidimo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. už tokio pobūdžio nusižengimus baudžiamas pirmą kartą, administracinius nusižengimus padarė vairuodamas kitam asmeniui – K. S. priklausančią transporto priemonę. Šiuo atveju įvertinus bylos medžiagą ir paties A. K. bei automobilio savininko K. S. parodymus nėra pagrindo vienareikšmei išvadai, jog automobilio savininkas žinojo, kad automobilis bus panaudotas administraciniam nusižengimui padaryti. Todėl spręstina, jog administracinės atsakomybės paskirtis (ANK 22  straipsnis) gali būti įgyvendinta ir neskiriant A. K. administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

Transporto priemonė - automobilis „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis K. S., paliktinas jo savininkui neribotam disponavimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34-36, 38 straipsniais, 635 - 637 straipsniais, 646 straipsniu,  

n u t a r i a :

A. K. pripažinti kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje ir bei jam paskirti administracines nuobaudas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį – 300 (trijų šimtų) eurų baudą,

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį – 2000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 38 straipsnio taisyklėmis, A. K. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 19098019029.

Transporto priemonė - automobilis „Nissan Primastar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis K. S., paliktinas jo savininkui neribotam disponavimui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja        Rima Volikienė