Administracinė byla Nr. eA-2875-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01397-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. J. ir D. K. skundus atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – A. T. ir V. J.).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai G. J. ir D. K. (toliau – ir pareiškėjai) elektroninio ryšio priemonėmis kreipėsi į teismą su skundais, prašydami panaikinti 2015 m. vasario 19 d. įvykusio konkurso užimti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) viršininko pareigas (toliau – ir Konkursas) rezultatus ir įpareigoti atsakovą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) skelbti naują konkursą šioms pareigoms užimti.

Pareiškėjai paaiškino, kad VMI paskelbė Konkursą užimti Šiaulių AVMI viršininko pareigas, Konkursas įvyko 2015 m. vasario 19 d., jame kartu su kitais pretendentais dalyvavo ir pareiškėjai. Pareiškėjai nurodė, kad pretendentų atrankos į Šiaulių AVMI viršininko pareigas konkurso komisija (toliau – ir Komisija) Konkurso laimėtoja pripažino A. T.. Pareiškėjai teigė, kad Konkurso rezultatai yra neteisėti, Konkurso organizavimo ir vykdymo metu buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtina konstitucinė piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublik?s valstybės tarnybą.

Pareiškėjai nurodė, kad Komisija 2015 m. vasario 10 d. per Valstybės tarnybos departamento informacinę sistemą pranešė apie Konkurso datą, vietą ir laiką bei pateikė teisės aktų, iš kurių bus sudaryti Konkurso klausimai, sąrašą, tačiau per Konkursą tik du iš dešimties Komisijos užduotų klausimų buvo iš pateikto teisės aktų sąrašo. Pareiškėjai akcentavo, jog Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublik?s Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nenustato konkursą organizuojančiai įstaigai pareigos pateikti teisės aktų, iš kurių bus sudaryti pokalbio klausimai, sąrašo, tačiau tokio sąrašo pateikimas dalyviams iš esmės reiškia įstaigos įsipareigojimą vertinti gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, siejant jas būtent su sąraše nurodytų teisės aktų turinio žiniomis. Pareiškėjai teigė, kad Konkursą organizuojanti įstaiga, pateikusi teisės aktų sąrašą, o Konkurso metu netikrinusi jame nurodytų teisės aktų turinio bei jų taikymo žinių, pažeidė esminį teisinėje valstybėje saugomą teisėtų lūkesčių principą, akivaizdžiai suklaidino Konkurso dalyvius. Konkurse pateikti bendro pobūdžio klausimai nebuvo nukreipti patikrinti pretendento tinkamumą atlikti Šiaulių AVMI viršininko pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, per Konkursą nepateiktas nė vienas klausimas apie įstaigos, kurios vadovo pareigas užimti buvo vykdomas Konkursas, statusą, o pateikti klausimai iš esmės neturi vertinimo kriterijų, nes siejami su socialiniais ir ekonominiais reiškiniais. Pareiškėjai akcentavo, jog nors Tvarkos apraše ir nurodyta, kad kiekvieno pretendento gebėjimus komisijos nariai vertina individualiai, tačiau iš Konkurso metu pateiktų klausimų pobūdžio galima teigti, kad daugelis jų neturi vienareikšmių atsakymų, t. y. sudaro prielaidas vertinti ne individualiai, o subjektyviai, nes Komisijos nariai neturi jokių objektyvių, realiai pamatuojamų ar kitaip nustatomų kriterijų, kad galėtų tokį vertinimą atlikti.

Pareiškėjai teigė, kad dalis per Konkursą pateiktų klausimų pateikta pažeidžiant konkursą organizuojančiai įstaigai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) ir Tvarkos apraše suteiktus įgaliojimus, nes pagal šiais teisės aktais reglamentuotą priėmimo į karjeros valstybės tarnautojų (įstaigos vadovų) pareigas tvarką konkurse turi būti tikrinamas pretendento tinkamumas užimti konkrečias pareigas. Pareiškėjai nurodė, kad Konkurse buvo pateiktas klausimas apie vidinę komunikaciją (tai klausimas iš vadovavimo gebėjimų srities) bei klausimas apie valstybės tarnautojų vertinimą (tai klausimas iš bendrųjų gebėjimų srities). Šie pretendentų gebėjimai – bendrieji ir vadovavimo – patikrinti nustatyta tvarka iki pokalbio konkursą organizuojančioje įstaigoje. Pareiškėjų teigimu, klausimų iš sričių, kurių tikrinimas yra išimtinė valstybės tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos teisė, pateikimas taip pat neatitinka teisės aktuose apibrėžtos konkurso koncepcijos ir pažeidžia konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

Pareiškėjai pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 52 punkte nustatyta, jog į konkurso komisijos sudėtį turi būti įtrauktas tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas). Šiaulių AVMI viršininko pareigybės aprašyme nurodyta, jog viršininkas yra tiesiogiai pavaldus VMI viršininkui, tačiau iš įsakymo dėl Komisijos sudarymo matyti, kad jos sudėtyje VMI viršininko (jo funkcijas atliekančio asmens) nėra, o pokalbio įstaigoje metu Konkurso dalyviams pristatant Komisijos sudėtį taip pat nebuvo nurodyta, kuris Komisijos narys yra įgaliotas tiesioginio būsimo valstybės tarnautojo atstovo. Pareiškėjai tvirtino, jog Komisija sudaryta šiurkščiai pažeidžiant Tvarkos aprašo 52 punkto reikalavimus, taip pat abejonių kelia konkurso skaidrumas (objektyvumo principo laikymasis), nes galima suprasti, kad konkursą organizuojanti įstaiga iš anksto numatė, jog Konkurso metu nesusidarys situacija, aptarta Tvarkos aprašo 69 punkte, ir neteks rinktis tarp vienodą balų skaičių surinkusių pretendentų.

Pareiškėjų teigimu, pretendento kandidatūros gauti patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tikrinimo procedūra užtrunka nemažai laiko, paprastai 2–3 mėnesius. Atliekant šias procedūras, konkursą laimėjęs pretendentas priimamas į pareigas 15-tą darbo dieną po to, kai valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gauna kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad šiam pretendentui gali būti išduodamas asmens leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjai nurodė, kad 2015 m. vasario 19 d., iškart po Konkurso, VMI intranete paskelbtas pranešimas, jog Šiaulių AVMI nuo 2015 m. kovo 10 d. vadovaus A. T., analogiška informacija paskelbta ir 2015 m. vasario 20 d. dienraštyje „Šiauliai Plius“ ir „Šiaulių kraštas“. Pareiškėjų teigimu, VMI pateikta oficiali vieša informacija visuomenei apie ateityje įvyksiantį juridinį faktą, nors Konkurso laimėtojas dar neturi nustatyta tvarka gauto leidimo dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, o tai sudaro akivaizdžias prielaidas abejoti Konkurso objektyvumu, skaidrumu ir nešališkumu.

Atsakovas VMI atsiliepime į skundus nurodė, kad su skundais nesutinka.

Atsakovas paaiškino, kad teisės aktai nenustato konkursą organizuojančiai įstaigai pareigos pateikti teisės aktų, iš kurių bus sudaryti egzamino žodžiu klausimai, sąrašo. Taip pat jokiame teisės akte nėra įtvirtintos pareigos vertinti gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, siejant jas būtent su sąraše nurodytų teisės aktų turinio ir taikymo žiniomis. Tačiau norint palengvinti pretendentų pasiruošimą Konkursui buvo pateiktas teisės aktų, iš kurių gali būti pateikti klausimai Konkurso egzamino žodžiu metu, sąrašas. Atsakovas tvirtino, jog tai, kad yra pateiktas teisės aktų sąrašas, dar nereiškia, jog klausimai privalo būti sudaromi tik būtent iš šių teisės aktų. Teisės aktų išmanymas negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, jog pretendentas pasižymi tokiomis asmeninėmis dalykinėmis savybėmis, kurių reikalaujama pareigybės aprašyme, pavyzdžiui, yra iniciatyvus, geba bendrauti, dirbti komandoje ir kt. Egzamino žodžiu klausimai buvo parengti atsižvelgiant į poreikį nuodugniai įvertinti pretendentų tinkamumą pareigoms, o ne vien tik teisės aktų išmanymą, todėl pareiškėjų pretenzijos, kad ne visi klausimai buvo pateikti iš teisės aktų sąrašo, yra nepagrįstos. Atsakovas teigė, kad pareiškėjai neteisingai traktuoja teisėtų lūkesčių principą, nes tiek jie, tiek kiti pretendentai privalėjo žinoti, kad egzamino žodžiu metu vertinamas tinkamumas pareigoms, o ne vien teisės aktų išmanymas, todėl teigti, kad buvo pažeistas teisėtas lūkestis sulaukti klausimų tik iš pateikto teisės aktų sąrašo, negalima.

Atsakovas akcentavo, jog egzamino žodžiu tikslai yra nustatyti pretendentų tinkamumą eiti Šiaulių AVMI viršininko pareigas, o ne tinkamumą atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, t. y. ne tik patikrinti reikalingų teisės aktų išmanymą, bet ir tam tikrus gebėjimus. Atsakovas paaiškino, kad kiekvienas Komisijos narys parengė savo pateiktus klausimus ir juos individualiai vertino, atsižvelgdamas ne tik į atsakymo teisingumą, formalius reikalavimus, bet ir į neformalius kriterijus, t. y. sugebėjimus vykdyti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma, arba kompetencijas. Atsakovas pažymėjo, kad Komisijos nariai turi didelę patirtį dalyvaujant priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas atrankos komisijų darbe.

Atsakovas paaiškino, kad Komisija buvo sudaryta laikantis Tvarkos aprašo VI skyriaus reikalavimų. Konkursas buvo paskelbtas užimti Šiaulių AVMI viršininko pareigas, todėl Komisija sudaryta iš 5 narių, laikantis Tvarkos aprašo 46 punkto reikalavimų. Atsakovas pažymėjo, kad į Komisiją buvo įtraukti pagrindinių VMI departamentų, kurių veikla susijusi su apskrities VMI veikla, vadovai, taip pat Personalo skyriaus vedėjas, Komisijos pirmininku paskirtas VMI viršininko pavaduotojas A. K.. Atsakovas pažymėjo, jog vykstant Konkursui, VMI viršininko funkcijas vykdė viršininko pavaduotojas D. B., kuris į Komisiją delegavo VMI viršininko pavaduotoją A. K., kuriam suteikti įgaliojimai, susidarius Tvarkos aprašo 69 punkte nustatytai situacijai, pasirinkti konkurso laimėtoją.

Atsakovas teigė, kad nustačius Konkurso nugalėtoją, VMI Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka 2015 m. vasario 27 d. raštu Nr. (14.5-20)-R-1690 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą dėl A. T. tikrinimo, kad būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. VMI teisės aktuose įtvirtintą pareigą atliko kompetentingai ir laiku, t. y. Tvarkos aprašo 77 punkte nustatyta procedūra pradėta vykdyti tik po Konkurso. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjų minima informacija buvo paskelbta dėl įvykusio fakto, t. y. dėl įvykusio Konkurso ir laimėjusio pretendento. Atsakovas taip pat nurodė, jog Konkurse laimėjęs pretendentas faktiškai neužima Šiaulių AVMI viršininko pareigų, nes Tvarkos aprašo 77 punkte nustatyta procedūra nėra užbaigta ir nėra gautas leidimas dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija. Atsakovas akcentavo, jog informacijos paskelbimas nedarė jokios įtakos nei Konkurso rezultatams, nei tinkamai vykdyti Tvarkos aprašo 77 punkto nuostatas, nes minėtame punkte įtvirtinta procedūra pradėta vykdyti tik po Konkurso.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjų G. J. ir D. K. skundus atmetė.

Teismas nurodė, kad Tvarkos aprašas nenustato konkursą organizuojančiai įstaigai pareigos pateikti teisės aktų, iš kurių bus sudaryti pokalbio klausimai, sąrašo, todėl atmetė pareiškėjų argumentą, kad tokio sąrašo pateikimas dalyviams iš esmės reiškia įstaigos įsipareigojimą vertinti gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, siejant jas būtent su sąraše nurodytų teisės aktų turinio ir taikymo žiniomis. Teismas taip pat atmetė pareiškėjų argumentą, kad Konkursą organizuojanti įstaiga, pateikusi nurodytą teisės aktų sąrašą, tačiau Konkurso metu netikrinusi jame nurodytų teisės aktų turinio bei jų taikymo žinių, pažeidė teisėtų lūkesčių principą.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu Tvarkos aprašo nuostatų, reglamentuojančių egzamino žodžiu (pokalbio) tvarką, išaiškinimu (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011), nurodančiu, kad nėra nustatyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai; šiuos kriterijus atstoja konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti galbūt būsimos pareigybės (dėl kurios vyksta konkursas) funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių (taip pat ir užsienio kalbų) turėjimo; toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija. Teismas nurodė, jog nenustatė aplinkybių, leidžiančių abejoti Komisijos narių objektyvumu vertinant Konkurse dalyvavusius pretendentus.

Teismas nustatė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad nesutikimą su Komisijos narių atliktu jų atsakymų į klausimus vertinimu pareiškėjai grindžia vien tik subjektyviu pateiktų atsakymų vertinimu, kuris, teismo vertinimu, nepatvirtina, jog Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise. Teismas, įvertinęs pareigybės, į kurią pretendavo pareiškėjai, aprašymą, padarė išvadą, kad pretendentams Komisijos narių užduoti klausimai yra susiję su apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui nustatytomis funkcijomis, atitinka reikalavimo patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas. Taip pat kaip nepagrįsti buvo atmesti pareiškėjų argumentai, jog Komisija buvo sudaryta pažeidžiant Tvarkos aprašo 52 ir 69 punktų reikalavimus.

Teismas nustatė, kad VMI viršininko funkcijas vykdė viršininko pavaduotojas D. B., kuris į Komisiją delegavo viršininko pavaduotoją A. K., kuriam suteikti įgaliojimai, susidarius Tvarkos aprašo 69 punkte nustatytai situacijai, pasirinkti Konkurso laimėtoją. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. vasario 19 d. egzamine žodžiu stebėtojo teisėmis dalyvavo VMI darbuotojų profesinės sąjungos atstovas V. J. (V. J.), todėl atmetė pareiškėjų argumentus, kad buvo pažeistas Tvarkos aprašo 48 punktas.

Teismas nurodė, kad teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, jog 2015 m. vasario 19 d. VMI intraneto svetainėje ir 2015 m. vasario 20 d. dienraščiuose per klaidą buvo pateikta informacija, kad Šiaulių AVMI vadovaus A. T., tačiau šios informacijos paskelbimas nedarė jokios įtakos Konkurso rezultatams.

III.

Pareiškėja D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir skundą patenkinti.

Pareiškėja teigia, kad teismas sprendime nepasisakė dėl skunde išdėstytų Konkursą organizavusios įstaigos padarytų pažeidimų: tik du iš dešimties pokalbyje užduotų klausimų buvo iš Konkurso dalyviams pateikto teisės aktų sąrašo; pretendentų vadovavimo gebėjimai jau buvo patikrinti ir nebegalėjo būti tikrinami; klausimas apie Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą suteikė pranašumą Konkurso laimėtoja pripažintai pretendentei, kuri yra dirbusi Šiaulių miesto savivaldybės Ekonomikos skyriuje; dauguma Konkurse pateiktų klausimų neturėjo jokių vertinimo kriterijų, nes buvo vertinamos ne pretendentų žinios, o jų asmeninė nuomonė.

Pareiškėja nesutinka su teismo padaryta išvada, kad nenustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti Komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, bei kad Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise. Pareiškėja tvirtina, kad skunde nebuvo keliami klausiamai nei dėl pareiškėjos Komisijai pateiktų atsakymų įvertinimo, nei dėl Komisijos narių šališkumo. Pareiškėja pažymi, jog teismo prašė įvertinti, ar Komisijos užduoti klausimai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus bei konkurso sampratą. Pareiškėja taip pat pažymi, jog byloje nėra duomenų apie VMI viršininko pareigas ėjusio D. B. įsakymą dėl VMI viršininko pavaduotojo A. K. delegavimo į Komisiją. Pareiškėjos teigimu, teismo sprendimas nepagrįstas nei faktiniais duomenimis, nei teisės normomis bei yra neobjektyvus, nes iš esmės grindžiamas atsakovo atsiliepime į skundą pateiktais argumentais.

Atsakovas VMI su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas pažymi, kad Tvarkos apraše nėra įtvirtina konkursą organizuojančios įstaigos pareiga pateikti teisės aktų, iš kurių bus sudaryti konkurso pokalbio klausimai, sąrašo. Atsakovas tvirtina, kad teisės aktų išmanymas negali būti pakankamas pagrindas išvadai, jog pretendentas pasižymi tokiomis asmeninėmis dalykinėmis savybėmis, kurios nurodytos pareigybės aprašyme. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėja neteisingai aiškina teisėtų lūkesčių principą.

Atsakovo teigimu, Konkurso klausimai buvo formuluojami norint visapusiškai įvertinti pretendentų tinkamumą užimti pareigas. Kiekvienas Komisijos narys parengė savo klausimus ir juos individualiai vertino, atsižvelgęs ne tik į atsakymo teisingumą, formalius reikalavimus, bet ir į neformalius kriterijus. Atsakovas pažymi, kad Komisijos nariai turi didelę konkursų į valstybės tarnybą patirtį, yra pagrindinių VMI departamentų vadovai. Teisės aktuose nėra nustatytas draudimas pokalbio metu pakartotinai patikrinti pretendentų vadovavimo gebėjimus. Nepagrįstai teigiama, kad vienas iš Konkurso klausimų suteikė pranašumo konkursą laimėjusiai A. T.. Atsakovas paaiškina, kad klausimas buvo susijęs ne su Šiaulių miesto savivaldybės biudžetu, tačiau su Šiaulių apskrities valstybės biudžeto planu.

Atsakovas tvirtina, kad Komisija buvo sudaryta vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis, t. y. vykdant konkursą VMI viršininko pareigas laikinai einantis D. B. buvo komandiruotėje, todėl VMI viršininko pareigas tuo metu vykdžiusi V. V. į Komisiją delegavo VMI viršininko pavaduotoją A. K..

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Konkurso užimti Šiaulių AVMI viršininko pareigas organizavimo ir vykdymo teisėtumas.

Pažymėtina, kad Konkurso rezultatus teismui buvo apskundę pareiškėjai G. J. ir D. K., tačiau apeliacinį procesą paduodama apeliacinį skundą inicijavo tik pareiškėja D. K..

Nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 8 d. buvo paskelbtas konkursas užimti Šiaulių AVMI viršininko pareigas (b. l. 68–70). VMI viršininko pareigas laikinai einančios VMI viršininko pavaduotojos V. V. 2015 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. V-61 „Dėl pretendentų į laisvas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pareigas konkurso“ (b. l. 67) VMI Personalo skyriui buvo nurodyta 2015 m. vasario 19 d. organizuoti konkursą užimti laisvas Šiaulių AVMI viršininko pareigas ir sudaryta Šiaulių AVMI viršininko konkurso komisija, į kurią įtraukti: VMI viršininko pavaduotojas A. K. (Komisijos pirmininkas), VMI Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento direktorė S. A.-Š., VMI Personalo skyriaus vedėjas A. I., VMI Strateginio valdymo skyriaus vedėjas E. K., VMI Kontrolės departamento direktorė V. K., Komisijos sekretore paskirta VMI Personalo skyriaus vyriausioji specialistė I. M.. 2015 m. vasario 19 d. vykusiame Konkurse dalyvavo septyni pretendentai užimti Šiaulių AVMI viršininko pareigas (b. l. 60–61), Konkurso laimėtoju buvo pripažinta A. T., surinkusi 8,8 balo, pareiškėja D. K., surinkusi 7,2 balo, užėmė antrąją vietą, trečiąją vietą, surinkę po 6,6 balo užėmė V. J. ir E. S..

Pareiškėja D. K., nesutikdama su Konkurso rezultatais, prašo panaikinti Konkurso rezultatus ir įpareigoti VMI skelbti naują konkursą Šiaulių AVMI viršininko pareigoms užimti. Pareiškėja šį reikalavimą grindžia tuo, kad Komisija buvo sudaryta pažeidus Tvarkos aprašo 52 punktą, nes į Komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas tiesioginis vadovas – VMI viršininkas ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas; tik dalis egzamino žodžiu klausimų buvo sudaryti iš pareiškėjai pateikto teisės aktų sąrašo, o dauguma Konkurse pateiktų klausimų neturėjo jokių vertinimo kriterijų, nes buvo vertinamos ne pretendentų žinios, o jų asmeninė nuomonė; VMI išplatino informaciją apie tai, jog A. T. laimėjo Konkursą, neturėdama duomenų, ar ji turi leidimą dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija.

Pirmosios instancijos teismas netenkino minėto reikalavimo, iš esmės padaręs išvadą, kad nei sudarant Komisiją, nei organizuojant bei vykdant Konkursą nebuvo pažeistos Tvarkos aprašo nuostatos. Pareiškėja su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė dėl skunde išdėstytų Konkursą organizavusios įstaigos padarytų pažeidimų, teismo sprendimas nepagrįstas nei faktiniais duomenimis, nei teisės normomis ir yra neobjektyvus, iš esmės grindžiamas atsakovo atsiliepime į skundą pateiktais argumentais. Atsakovas su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka, nurodydamas, kad Konkursas buvo organizuotas nepažeidus teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčo esmės, pirmiausia pažymi, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu ar be konkurso (Valstybės tarnybos įstatymo 11 str.). Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tvarkos aprašas (Valstybės tarnybos įstatymo 10 str. 9 p.). Teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą – tai konstitucinė piliečio teisė, įtvirtinta Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė sietina inter alia su Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimus).

Piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, ypač atsižvelgus į Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „lygiomis sąlygomis“, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą). Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Pažymėtina ir tai, kad konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą). Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą nėra absoliuti; valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybės tarnyboje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas aptariamų teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

Atsižvelgus į šią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, darytina išvada, kad teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka), vykdant Tvarkos aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais (Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d.), šių principų privalu laikytis ir organizuojant konkursus į valstybės tarnautojo pareigas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, yra pažymėjęs, kad vertinant konkurso į valstybės tarnybą teisėtumą, svarbu nustatyti, ar nebuvo pažeista egzamino tvarka ir ar nustatytas tvarkos pažeidimas nelėmė asmens teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą pažeidimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).

Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 8 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d.) 3 punkte įtvirtina, kad priėmimo į pareigas konkurso būdu procedūra apima: bendrųjų gebėjimų testo atlikimą; konkurso paskelbimą; dokumentų priėmimą konkursą organizuojančioje įstaigoje; vadovo pareigas siekiantiems užimti pretendentams – vadovavimo gebėjimų tikrinimą; konkurso komisijos sudarymą konkursą organizuojančioje įstaigoje; konkursą; valstybės tarnautojus į pareigas priimančio asmens arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimo dėl priėmimo į pareigas priėmimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad Tvarkos apraše įtvirtintos procedūros ir taisyklės laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Todėl imperatyviai suformuluotų taisyklių nesilaikymas yra vada pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-781/2008; 2011 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2947/2011). Taigi esminių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais nepriklausomai nuo konkretaus pretendento galimybės tapti konkurso laimėtoju akivaizdumo, nes tokie pažeidimai reiškia ir imperatyviųjų valstybės tarnybos organizavimo principų pažeidimą.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste akcentuoja, kad konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo, kuris reikalauja, kad būtų užtikrintas konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas, vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Dėl to ypač yra aktualūs šie aspektai: ar buvo tinkama konkursą vykdžiusios komisijos sudėtis, jos narių (ne)šališkumas, kompetencija vertinant pretendentus. Pažymėtina, kad konkursą vykdžiusios komisijos sudėtis, galimas kai kurių narių šališkumas ir kompetencijos trūkumas, esant plačiai komisijos narių diskrecijai spręsti dėl pretendentų tinkamumo, gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad konkurso metu nebuvo užtikrintas pretendentų nešališkas ir objektyvus vertinimas, buvo pažeistas konkurso skaidrumas.

Dėl Komisijos sudarymo

Apeliaciniame skunde pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl Komisijos sudarymo laikantis Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų, bei pažymi, kad byloje nėra duomenų apie VMI viršininko pareigas ėjusio D. B. įsakymą dėl VMI viršininko pavaduotojo A. K. delegavimo į Komisiją.

Tvarkos aprašo 44 punkte nustatyta, kad konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į pareigas konkurso komisija. Komisija sudaroma Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems subjektams priimant įsakymą (Tvarkos aprašo 44 p.). Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punktu, į valstybės institucijos ir įstaigos vadovo pareigas priima aukštesnių pagal pavaldumą valstybės institucijų ir įstaigų vadovai. Tvarkos aprašo 46 punkte nustatyta, kad konkurso į vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 5 narių. Tvarkos aprašo 52 punkte nustatyta, kad į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukti konkursą organizuojančios įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas arba kitas valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas).

Vadovaujantis VMI viršininko 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VA-33 patvirtintų Šiaulių AVMI nuostatų 16 punktu, Šiaulių AVMI vadovauja viršininkas, kurį Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir iš pareigų atleidžia VMI viršininkas; Šiaulių AVMI viršininkas yra atskaitingas ir pavaldus VMI viršininkui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. liepos 29 d.) 16 punkte nustatyta, kad VMI vadovauja viršininkas, kurį ketverių metų kadencijai Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka į pareigas priima ir iš jų atleidžia finansų ministras. Nuostatų 17 punkte nurodyta, kad viršininko laikinai nesant, jo funkcijas atlieka vienas iš finansų ministro paskirtų VMI viršininko pavaduotojų, kuris turi teisę atlikti visas Nuostatų 18 punkte nustatytas funkcijas. Nuostatų 18.6 punkte nustatyta, kad VMI viršininkas priima ir atleidžia teritorinių VMI viršininkus, VMI tarnautojus (darbuotojus).

Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas apeliaciniu skundu skundžiamame sprendime padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, jog VMI viršininko pavaduotojas D. B., vykdęs VMI viršininko pareigas, į Komisiją delegavo VMI viršininko pavaduotoją A. K., kuriam suteikti įgaliojimai, susidarius Tvarkos aprašo 69 punkte nustatytai situacijai, pasirinkti Konkurso laimėtoją. Pareiškėja apeliaciniame skunde teisingai pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad VMI viršininko pavaduotojas A. K. į Komisiją įtrauktas VMI viršininko pavaduotojo D. B., vykdžiusio VMI viršininko pareigas, įsakymu.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčui aktualiu laikotarpiu VMI viršininko kadencija buvo pasibaigusi. Taip pat nustatyta, jog Komisija buvo sudaryta VMI viršininko pareigas laikinai einančios VMI viršininko pavaduotojos V. V. 2015 m. vasario 11 d. įsakymu, o duomenys, kad šį įsakymą priėmė V. V., laikinai eidama VMI viršininko pareigas, byloje nepaneigti. Šiuo įsakymu į Komisiją buvo įtrauktas VMI viršininko pavaduotojas A. K.. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartas Nuostatų normas, nėra pagrindo pripažinti, jog sudarant Komisiją buvo pažeistas Tvarkos aprašo 52 punktas, o pirmosios instancijos teismo išvada dėl Komisijos sudarymo teisėtumo yra neteisinga.

Taip pat teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Komisijos narių užimamas pareigas (VMI viršininko pavaduotojas, VMI Paslaugų mokesčių mokėtojams ir Kontrolės departamentų direktorės ir VMI Personalo bei Strateginio valdymo skyrių vedėjai) bei įvertinusi tai, kad Konkursas buvo paskelbtas užimti aukšto lygio – Šiaulių AVMI vadovo pareigas, daro išvadą, jog byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti Komisijos sudarymo ar jos darbo neskaidrumu, Komisijos narių kompetencija bei nešališkumu.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė dėl Komisijos nešališkumo, nes ji (pareiškėja) Komisijos narių šališkumo klausimo skunde nekėlė.

Pažymėtina, kad pareiškėja skundą grindė ir tuo, jog vienas iš Komisijos narių užduotų klausimų suteikė pranašumą Konkursą laimėjusiam asmeniui, be to, skunde buvo nurodytos aplinkybės, kad po Konkurso buvo paskelbta vieša informacija apie ateityje įvyksiantį juridinį faktą, nors Konkurso laimėtojas dar neturi nustatyta tvarka gauto leidimo dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, kurios, pareiškėjos teigimu, sudaro pagrindą abejoti Konkurso objektyvumu ir skaidrumu. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje buvo nagrinėjamas ir kito pareiškėjo skundas, kuris buvo būtent grindžiamas tuo, kad minėtos aplinkybės, susijusios su Konkurso laimėtojo paskelbimu, sudaro akivaizdžias prielaidas abejoti Konkurso skaidrumu ir nešališkumu. Taigi atsižvelgiant į minėtus pareiškėjų argumentus dėl Komisijos neobjektyvumo bei šališkumo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti šį klausimą ir sprendime nurodyti motyvus, susijusius su Komisijos narių (ne)šališkumu.

Dėl Komisijos narių klausimų

Atsakovo paskelbto ir organizuoto Konkurso tikslas – rasti tinkamiausią ir profesionaliausią specialistą, kuris dėl turimų profesinių, asmeninių dalykinių savybių ir gebėjimų  galėtų geriausiai patenkinti Šiaulių AVMI poreikius, jai vadovaudamas. Pažymėtina, kad paskelbiant Konkursą buvo nurodyta, jog Šiaulių AVMI viršininko pareigybė reikalinga vadovauti Šiaulių AVMI ir užtikrinti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių mokesčių administravimą, valstybės tarnybą, bei darbo santykius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės mokesčių administravimo politikos įgyvendinimą. Paskelbtame Šiaulių AVMI pareigybės aprašyme, patvirtintame VMI viršininko 2013 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. P-1224, buvo nurodyti specialieji reikalavimai šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, iš kurių matyti, kad yra keliami ne tik išsilavinimo ir profesinio pobūdžio reikalavimai, bet yra nurodytos ir tam tikros asmeninės dalykinės savybės.

Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į įstaigų vadovų pareigas priimama konkurso būdu, be konkurso ar įstatymų nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, konkurso į įstaigų vadovų pareigas metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti įstaigos vadovo pareigas. Konkursas Tvarkos aprašo 2 punkte apibūdinamas kaip pokalbis konkursą organizuojančioje įstaigoje, kurio metu patikrinamas pretendento tinkamumas eiti konkrečias valstybės tarnautojo pareigas. Tvarkos aprašo 61 punkte nustatyta, kad konkurso metu pretendentams pateikiami lygiaverčiai klausimai. Konkurso metu kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, komisijos nariai pildo konkurso individualaus vertinimo lentelę (Tvarkos aprašo 63 p.).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas. Egzaminas – nesvarbu, ar jis vyksta raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, – turi būti tikslingas, orientuotas į žinių ir gebėjimų, reikalingų kiekvienam valstybės tarnautojui, taip pat į konkrečių žinių ir gebėjimų, reikalingų valstybės tarnautojo pareigybės, į kurią asmuo pretenduoja, aprašyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, patikrinimą ir įvertinimą. Pagal konkurse į tam tikras valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusių pretendentų egzamino rezultatus nustatomas konkurso laimėtojas – asmuo, atliksiantis konkrečias valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme apibrėžtas funkcijas, todėl egzamino – nesvarbu, ar jis vyksta raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, – klausimai (užduotys) pirmiausia turi būti siejami su būtent tomis pareigomis valstybės tarnyboje, į kurias pretenduojama (vyksta konkursas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Tvarkos apraše nėra detalizuota konkurso tvarka, o yra nustatyti tokio egzaminavimo tikslai ir uždaviniai, kurių turi būti laikomasi nustatant konkretaus egzaminavimo tvarką. Teisės aktuose nustatyti konkurso tikslai yra bendrojo pobūdžio, tačiau jie yra reikšmingi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl konkurso dalyviui užduodamų klausimų vertinimo ta prasme, ar jie nebuvo nukreipti į kitas, su egzaminavimo tikslais nesusietas, aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011, šiuo aspektu taip pat žr. 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012).

Tvarkos apraše taip pat nėra nurodyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai. Šie kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Todėl toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012).

Nesutikimas su Komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti Komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012, vertindama egzamino žodžiu rezultatus, taip pat yra pažymėjusi, jog komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją spręsdami, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą. Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų.

Teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).

Vienas iš esminių pareiškėjos skundo argumentų yra tas, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes tik dalis Konkurso klausimų buvo sudaryti atsižvelgus į pretendentams pateiktą teisės aktų sąrašą, o dauguma Konkurse pateiktų klausimų neturėjo jokių vertinimo kriterijų, nes buvo vertinamos ne pretendentų žinios, o jų asmeninė nuomonė.

Nustatyta, kad kartu su informacija apie Konkurso vietą ir laiką, pareiškėjai kaip papildoma informacija buvo pateiktas teisės aktų, iš kurių, kaip nurodyta informaciniame pranešime, bus sudaryti Konkurso klausimai, sąrašas (b. l. 7). Atkreiptinas dėmesys, kad informaciniame pranešime nebuvo nurodyta informacija, jog visi Konkurso klausimai bus sudaryti tik iš nurodytų teisės aktų. Konkurso į valstybės tarnybą tvarką nustatančiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas pateikti teisės aktų, iš kurių bus sudaryti pretendentams užduodami klausimai, sąrašą, o pareiškėja neneigia, kad dalis Konkurse užduotų klausimų buvo iš jai pateikto teisės aktų sąrašo. Byloje nebuvo pateikta įrodymai, kad kitiems pretendentas buvo pateikta kitokio pobūdžio informacija, t. y. kad kiti pretendentai buvo informuoti, jog klausimai bus užduodami ir ne iš nurodytų teisės aktų.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisės aktų išmanymas negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad pretendentas pasižymi tokiomis asmeninėmis dalykinėmis savybėmis, kurių reikalaujama konkrečios pareigybės aprašyme, pavyzdžiui, yra iniciatyvus, geba bendrauti, dirbti komandoje ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-781/2008). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pretendentams yra nustatyti aktyvumo (žr., pvz., 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010), atidumo bei rūpestingumo reikalavimai (žr., pvz., 2011 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2947/2011).

Šiaulių AVMI viršininko pareigybės aprašyme, patvirtintame VMI viršininko 2013 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. P-1224, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) (b. l. 68–70), kuris buvo pateiktas kartu su Konkurso skelbimu, tarp specialiųjų reikalavimų, nustatytų Šiaulių AVMI viršininkui, yra reikalavimas turėti ne mažesnę kaip trejų metų vadovaujamo darbo patirtį (6.4 p.); turėti darbo planavimo ir koordinavimo įgūdžių, gebėti savarankiškai planuoti, organizuoti savo bei AVMI veiklą (6.5 p.); turėti analitinio problemų įvertinimo ir apibendrinimo įgūdžių (6.6 p.); turėti gerus bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius (6.7 p.); mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas, sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu (6.8 p.); būti pareigingam, reikliam, iniciatyviam, darbščiam, kūrybiškam, gebėti bendrauti (6.9 p.). Pareigybės aprašyme be kita ko yra nustatytos Šiaulių AVMI viršininko funkcijos – vadovauti AVMI, planuoti, organizuoti ir kontroliuoti AVMI darbą, siekiant užtikrinti AVMI pavestų funkcijų vykdymą (7.1 p.).

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tai, kad pareiškėjai kaip papildoma informacija buvo pateiktas teisės aktų, iš kurių, kaip nurodyta pareiškėjai siųstame informaciniame pranešime, bus sudaryti Konkurso klausimai, sąrašas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, jog klausimai bus sudaryti tik iš nurodytų teisės aktų ir Konkurso metu bus tikrinamas tik šių teisės aktų nuostatų žinojimas, t. y. buvo pažeistas pareiškėjos teisėtų lūkesčių principas bei jos teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

Įvertinusi Konkurse pretendentams užduotus klausimus (b. l. 37–38), teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad Komisija peržengė turimos vertinimo laisvės ribas, klausimai iš esmės atiko valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Pažymėtina, kad Konkurse užduoti klausimai iš esmės buvo skirti patikrinti pretendentų gebėjimą atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta Konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimą, profesiniams įgūdžiams ir asmeninėms dalykinėms savybėms įvertinti.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiu, jog klausimas apie Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą suteikė pranašumą konkurso laimėtoja pripažintai pretendentei, kuri yra dirbusi Šiaulių miesto savivaldybės Ekonomikos skyriuje. Iš byloje esančio Konkurse užduotų klausimų sąrašo matyti, kad pretendentams buvo užduotas klausimas ne apie Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą, o apie Šiaulių apskrities valstybės 2014 metų biudžeto planą (3 klausimas). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad užduodama šį klausimą Komisija nepažeidė pretendentų nešališko ir objektyvaus vertinimo bei Konkurso skaidrumo principų.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, kad Konkurse dalyvaujančių pretendentų vadovavimo gebėjimai pokalbio metu negalėjo būti tikrinti, nes jie jau buvo patikrinti. Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, kad Konkurso metu buvo tikrinti pretendentų gebėjimai vadovauti būtent Šiaulių AVMI.

Pažymėtina, kad vadovavimo gebėjimų tikrinimas yra vienas iš Tvarkos aprašo 3 punkte nustatytos priėmimo į pareigas konkurso būdu procedūros etapų. Tvarkos aprašo 2 punkte pateikta vadovavimo gebėjimų sąvoka – tai gebėjimų vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba jos padaliniui visuma. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 34 punktu, pretendento, siekiančio eiti vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas, vadovavimo gebėjimai tikrinami žodžiu Valstybės tarnybos departamente, o Tvarkos aprašo 37 punkte nustatyta, kad pretendentas, kurio vadovavimo gebėjimai įvertinti 1 arba 2 balais, turi teisę dalyvauti konkurse į vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas. Taip pat, kaip buvo nurodyta, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, konkurso į įstaigų vadovų pareigas metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti įstaigos vadovo pareigas.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad teisės aktuose nėra nustatytas draudimas pokalbio metu patikrinti pretendentų vadovavimo gebėjimus. Kaip buvo akcentuota, konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių ir gebėjimų turėjimo, todėl, atsižvelgus į tai, kad pareiškėja pretendavo užimti vadovaujančio valstybės tarnautojo pareigas, į Pareigybės aprašyme nustatytus konkrečius Šiaulių AVMI viršininkui keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad Komisijos nariai, užduodami klausimus, kurių dalis buvo susijusi su pretendentų vadovavimo gebėjimų patikrinimu, šiuo atveju tinkamai vykdė jiems pavestą funkciją patikrinti pretendentų tinkamumą eiti Šiaulių AVMI viršininko pareigas. Primintina, kad konkursas – tai pokalbis konkursą organizuojančioje įstaigoje, kurio metu patikrinamas pretendento tinkamumas eiti konkrečias valstybės tarnautojo pareigas (Tvarkos aprašo 2 p.).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėja skunde buvo nurodžiusi, kad viešai paskelbus apie Konkursą laimėjusį asmenį, jis dar neturėjo leidimo dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, ir tai, pareiškėjos teigimu, yra pagrindas abejoti Konkurso objektyvumu ir skaidrumu.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jei valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūra teisės aktų nustatyta tvarka patikrinama iki asmens, pripažinto laimėjusiu konkursą, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas arba iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas, į kurias šio įstatymo nustatyta tvarka priimama be konkurso; į valstybės tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas gavus kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Nustatyta, kad aptartas reikalavimas yra įtvirtintas Pareigybės aprašymo 6.11 punkte. Pažymėtina, jog atsakovas pateikė įrodymus apie tai, kad 2015 m. vasario 27 d. VMI viršininko pavaduotojas, laikinai atliekantis VMI viršininko pareigas, D. B. kreipėsi į Lietuvos Respublikos saugumo departamentą dėl sutikimo A. T. išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (b. l. 71). Byloje nėra duomenų, jog iki tol, kol buvo gautas nurodytas leidimas, A. T. būtų priimta į valstybės tarnybą. Kadangi po Konkurso viešai buvo paskelbta informacija apie Konkursą laimėjusį asmenį (b. l. 8), todėl ši aplinkybė nėra susijusi su Konkurso rezultatų teisėtumu, tai nelaikytina nei Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos pažeidimu, nei aplinkybe, sudarančia pagrindą abejoti Konkurso skaidrumu ir nešališkumu.

Atmestinas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad teismo sprendimas yra neobjektyvus, nes iš esmės grindžiamas atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog dalis teismo sprendimo motyvų iš dalies sutampa su atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo abejoti priimto teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmestas pareiškėjos skundas pripažįstant pagrįstais ir įrodytais atsakovo atsikirtimus, jog jis (atsakovas) tinkamai organizavo bei vykdė Konkursą, todėl pareiškėjos skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir buvo iš esmės pritarta atsakovo atsiliepime į skundą išsakytai pozicijai.

Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstais pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jos įvardytų Konkursą organizavusios įstaigos padarytų procedūros pažeidimų, t. y. nevertino jos nurodytų faktų, nes nustatyta, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės (faktai), kuriomis ji remdamasi teigė, jog buvo pažeista jos teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo. Sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis bei byloje nustatytais faktais išvada, kad nebuvo nustatyta Konkurso organizavimo tvarkos pažeidimų, galėjusių nulemti pareiškėjos teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, apribojimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje inicijuoto ginčo faktinius ir teisinius aspektus, byloje pateiktus įrodymus, iš jų ir bylos šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, jog organizuojant ir vykdant Konkursą buvo pažeisti Konkurso pretendentų nešališko ir objektyvaus vertinimo bei Konkurso skaidrumo principai, nebuvo užtikrintas aiškus Konkurso sąlygų taikymas ir vienodas požiūris į Konkurso dalyvius, nebuvo vadovautasi teisės aktų nuostatomis.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl Konkurso organizavimo bei vykdymo teisėtumo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.