Administracinė byla Nr. eI-634-643/2019
Proceso Nr. 3-61-3-02984-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
n u s t a t ė :
pareiškėjas P. M. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) 2018-08-03 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-7352 ir 2018-08-03 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-7371 bei įpareigoti VMI išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties pratęsimo ir priimti sprendimą dėl mokėjimų atidėjimo.
Pareiškėjas nurodo pateikęs VMI prašymą pakeisti sprendimą atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos / baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą ir atidėti 19 922,62 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą 1 metams ir papildomą tokį prašymą pagrindžiančią informaciją. Tokį prašymą pareiškėjas pateikė įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2018-05-23 nutartį ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-11-28 sprendimą dėl jo (pareiškėjo) skundo patenkinimo, kuriuose buvo panaikintas VMI sprendimas dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo pareiškėjo atžvilgiu ir VMI buvo įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir dokumentus dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo / keitimo. Teismai buvo konstatavę, kad VMI sprendimas nesuderinamas su geru viešuoju administravimu, pažeidžia mokesčių mokėtojo teises, nes priimtas nesilaikant teisės aktuose nustatytų procedūrų. Tačiau VMI, netinkamai įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, dar kartą priėmė pareiškėjui neigiamą sprendimą ir nutraukė mokestinės paskolos sutartį.
Pareiškėjo manymu, VMI netinkamai pritaikė teisės normas ir nepagrįstai atsisakė atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminus. Skundžiamame sprendime ir išvadoje, pateiktoje prie jo, VMI aiškiai nurodo, kad įvertinus informaciją ir iš kitų šaltinių surinktus duomenis galima daryti prielaidą, kad pareiškėjas sumokėti visos mokestinės nepriemokos šiuo metu negali. Tačiau tuo pačiu mokesčių administratorius nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, kaip dengs mokestinę skolą, todėl priima sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį. Toks VMI sprendimas reiškia, kad VMI neleidžia, kad būtų išpildyta sąlyga teigiamam sprendimui priimti – būtų stabilizuota mokesčių mokėtojo finansinė padėtis.
VMI jau atsiuntė pareiškėjui raginimą apmokėti visą skolą, nors aiškiai supranta, kad visos skolos mokėjimas šiuo metu iškart yra negalimas ir dėl to pareiškėjo situacija taptų kritiška.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje mokestinės nepriemokos ir jos atidėjimo byloje yra galiojantis prievolių įvykdymo užtikrinimas - hipoteka: (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris nagrinėjamu atveju užtikrina prievolių įvykdymą ir mažina prievolių neįvykdymo riziką. Pareiškėjas akcentuoja ir tai, kad neturi jokių einamųjų skolų biudžetui.
Pareiškėjas mokestinių prievolių dengimą sieja su turimų žemės sklypų realizavimu ir pajamomis, gautomis pardavus šiuos objektus – tai yra žemės ūkio paskirties objektai Trakų rajone. Šio turto pardavimo problematika yra susijusi su dviem aspektais. Visų pirma, tai vykdomų žemės darbų sezoniškumas (tik pasibaigus darbams rudenį realiai yra nagrinėjami klausimai dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir/ar nuomos), antra, žemės ūkio paskirties žemės pirkimo/pardavimo pagal plotą ribojimai Vyriausybės nustatyta tvarka. Realus sklypų pardavimas yra komplikuotas dėl to, kad norinčiųjų pirkti yra, tačiau dėl įsigyjamo ploto ribojimo ne visada išeina įforminti pardavimą ir užbaigti sandorį. Tačiau planuojama rudenį sandorį įforminti ir jei būtų sudėtinga parduoti, būtų derinamas klausimas dėl žemės ūkio paskirties sklypų nuomos. Šių objektų pardavimas leistų iškart įvykdyti visas pareiškėjo mokestines prievoles biudžetui. Žemės sklypų vertė yra pakankama, tam kad būtų pilnai atsiskaityta su biudžetu. Tai reiškia, kad pareiškėjas tinkamai pagrindė, kaip planuoja dengti skolą VMI.
Esant hipotekai, prievolių įvykdymas yra maksimaliai užtikrintas, VMI visada turės pirmumo teisę gauti sumas, realizavus šiuos objektus. Tačiau tendencingai komplikuoja situaciją ir siekia dar labiau didinti pareiškėjo išlaidas, susijusias su hipotekos realizavimu ir antstolio darbo apmokėjimu.
Mokesčių administratorius nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas neva pažeidė CK 6.9301 straipsnio nuostatas dėl atsiskaitymo eiliškumo ir mokėjo kitiems kreditoriams. Pagal nurodytą CK straipsnį atsiskaitymo eiliškumas yra nustatomas skolininkui ir neapmokėtoms skoloms. Nagrinėjamu atveju kalbama apie įsiskolinimą biudžetui, tačiau per visą nurodytą laikotarpį skolos nebuvo, mokestinės skolos mokėjimas buvo atidėtas, o vėliau teismo nutartimi išieškojimas buvo sustabdytas, todėl pareiškėjas nepadarė pažeidimo ir nepažeidė atsiskaitymo eiliškumo.
Pareiškėjas nesutinka ir su VMI argumentu, kad jis negalėjo mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikymo, o turėjo dengti mokestines skolas. Vaiko išlaikymo sumos per mėnesį siekė apie 150 Eur, tai net mažiau nei pagal nusistovėjusią teismų praktiką vaiko išlaikymo dydžio nustatymo bylose. Be to, tokios išlaidos yra prioritetinės. Pareiškėjas gyvena kukliai, prabangos prekių jokių neperka, transporto priemonės neturi ir pan. Iš tėvų gauti pinigai buvo skirti antstolio Mitkaus kontoroje administruojamoje vykdomojoje byloje padengti skolas, kadangi kreditoriaus naudai buvo areštuotas turtas ir kitaip antstolis neleido pardavinėti turto. Pardavus nekilnojamojo turto objektą buvo atsiskaityta su kreditoriais vykdomosiose bylose, kaip tai numato CK. Kadangi padengti visas skolas pinigų neužteko, dalis skolų buvo refinansuota. Dalis pinigų buvo skirta tėvams nurodytai paskolai grąžinti. Be to, tuo laikotarpiu pareiškėjo tėvas sirgo ir 2017 metais mirė.
Pareiškėjas nurodo maksimaliai siekiantis vykdyti prievoles kreditoriams teisės aktų nustatyta tvarka. Iš turimų galimybių dengia skolas kreditoriams arba jas refinansuoja, derina mokėjimų grafikus.
Pažymi, jog atidėjus mokestinę nepriemoką valstybė nepatirtų jokių nuostolių, kadangi pareiškėjas mokėtų palūkanas. Be to, VMI naudai yra įkeistas turtas, todėl VMI reikalavimas yra maksimaliai užtikrintas. Didžiąją dalį skolos sudaro delspinigiai, tai yra taipogi užtikrinimo priemonė. Pagrindinė mokestinė skola yra sumokėta.
Atsakovas VMI su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad 2018-08-03 priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)327-7352 (toliau – Sprendimas1), kuriuo nusprendė nepratęsti išdėstymo / atidėjimo laikotarpio 2015-01-16 mokestinės paskolos sutarčiai Nr. (23.24-08) 327-61 (toliau – Mokestinės paskolos sutartis), bei sprendimą Nr. (23.24-08) 327-7371 (toliau – Sprendimas2), kuriuo nutraukiama Mokestinės paskolos sutartis. Sprendimas1 priimtas remiantis 2018-08-03 išvada Nr. (23.31-08)-326-6414 dėl P. M. (toliau – Išvada).
Pareiškėjas 2014-09-25 mokesčių administratoriui pateikė prašymą atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. VMI šį prašymą patenkino ir 2014-12-03 priėmė sprendimą atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2015-09-25. VMI ir pareiškėjas pasirašė Mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo iki 2015-09-25 sumokėti 20 452,26 Eur mokestinę nepriemoką. Mokestinės nepriemokos sumokėjimas buvo užtikrintas hipoteka – VMI naudai įkeistas turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2015-09-20 pateikė prašymą pratęsti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminus 1 metams, paliekant galioti aukščiau išvardintas užtikrinimo priemones. Šis pareiškėjo prašymas taip pat buvo patenkintas ir VMI 2015-11-11 priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-8835. 2016-01-08 VMI ir pareiškėjas pasirašė mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo iki 2016-05-25 sumokėti 20 362,26 Eur mokestinę nepriemoką. Pareiškėjas 2016-05-24 pateikė prašymą, kuriuo buvo prašoma pratęsti mokestinės paskolos sutartimi atidėtos mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą 1 metų laikotarpiui. VMI šio prašymo nenagrinėjo ir 2016-06-06 priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-3590, kuriuo nusprendė nutraukti Mokestinės paskolos sutartį.
Pareiškėjas VMI 2016-06-06 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-3590 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas konstatavo, kad VMI nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, kuriuo buvo prašoma pratęsti Mokestinės paskolos sutartimi atidėtos mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą 1 metų laikotarpiui. Teismas taip pat pasisakė, kad VMI nepagrįstai nutraukė Mokestinės paskolos sutartį, nes nebuvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas pratęsti mokestinės paskolos sutartimi atidėtos mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą.
Teismui panaikinus VMI 2016-06-06 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-3590 bei įpareigojus VMI išnagrinėti pareiškėjo 2016-05-24 prašymą, VMI 2018-06-01 raštu Nr. (23.1-08) RNA-16033 informavo pareiškėją, kad VMI iš naujo nagrinėja 2016-05-24 prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties pratęsimo, kuriuo prašoma pratęsti mokestinės paskolos sutartį 1 metams (atidedant įsiskolinimo mokėjimą 1 metams). Šiuo raštu VMI paprašė papildomų dokumentų, reikalingų prašymui nagrinėti. Pareiškėjas 2018-06-28 raštu pateikė patikslintą prašymą ir papildomus dokumentus.
Mokestinės paskolos sutartyje numatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei mokesčių mokėtojas nevykdo mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Pareiškėjas nevykdė Mokestinės paskolos sutarties sąlygų, o pareiškėjo 2016-05-24 prašymas pratęsti Mokestinės paskolos sutartį patenkintas nebuvo, todėl VMI pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį.
Teismas k o n s t a t u o j a:
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad:
2014-09-25 P. M. kreipėsi į VMI su prašymu atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą 12 mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį po 200 Eur.
2014-12-03 sprendimu Nr. (23.24-08)327-9053 VMI nusprendė išdėstyti / atidėti pareiškėjo mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2014-10-15 iki 2015-09-25.
2015-01-16 tarp VMI ir P. M. buvo pasirašyta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)327-61 (Mokestinės paskolos sutartis), kuria pareiškėjas įsipareigojo 20 452,26 Eur mokestinę nepriemoką sumokėti pagal patvirtintą grafiką iki 2015-09-25. Mokestinės nepriemokos sumokėjimas užtikrintas sutartine hipoteka, identifikavimo kodas registre (duomenys neskelbtini).
2015-09-20 pareiškėjo atstovė advokatė J. V. kreipėsi į VMI su prašymu nenutraukti Mokestinės paskolos sutarties, o pratęsti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminus 1 metams, paliekant galioti užtikrinimo priemones. Prašyme nurodyta, kad pagrindinis pareiškėjo pajamų šaltinis – nekilnojamojo turto pardavimo pajamos. Pardavus namą, esantį (duomenys neskelbtini), pažadėta padengti visą įsiskolinimą VMI.
2015-11-11 sprendimu Nr. (23.24-08)327-8835 mokestinės nepriemokos išdėstymas / atidėjimas pratęstas iki 2016-05-25.
2016-05-24 advokatė J. V. dar kartą kreipėsi į VMI su prašymu pratęsti Mokestinės paskolos sutarties terminą 1 metams. Šiame prašyme nurodytas tas pats būsimų pajamų šaltinis – nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), pardavimas.
VMI 2016-06-06 sprendimu Nr. (23.24-08)327-3590 Mokestinės paskolos sutartis nutraukta.
2018-06-01 raštu Nr. (23.1-08)RNA-16033 VMI, nagrinėdama pareiškėjo 2016-05-24 prašymą, pasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus duomenis: užpildyti Fizinių asmenų anketą FR0283 ir pateikti jos duomenis patvirtinančius dokumentus; pateikti dokumentus, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu būtų pakeista Mokestinės paskolos sutartis; pateikti duomenis apie pajamas, išlaidas per paskutinius 6 mėnesius; pateikti kreditorių sąrašą, nurodant kreditorių įsiskolinimų susidarymo datas, sumas, vėluojančius mokėjimus; pateikti detalią informaciją apie piniginių lėšų, gautų už parduotą turtą pagal 2016-09-22 ir 2017-05-31 turto pirkimo – pardavimo sandorius, panaudojimą ir kt.
2018-06-28 pareiškėjo atstovė pateikė VMI prašymą atidėti skolos mokėjimą 1 metams, kiekvieną mėnesį mokant ne daugiau kaip po 100 Eur bei pateikė informaciją apie turimus kreditorius (Rato kredito unija ir V. O. viso 182 971 Eur) bei iš nekilnojamojo turto pardavimo gautų pajamų panaudojimą (būsto kredito dengimas, kitų kreditų dengimas, vykdymo išlaidų dengimas, paskolos grąžinimas tėvams, vaiko išlaikymas, pragyvenimo išlaidos ir pan.). Fizinių asmenų anketoje pareiškėjas nurodė 2016 metais gavęs 160 000 Eur pajamų, o 2017 metais – 40 000 Eur, be to, 2016-12-21 iš Rato kredito unijos gavęs 125 000 Eur paskolą. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė per paskutinius 6 mėnesius patyręs po 1000 Eur išlaidų kiekvieną mėnesį, o pajamų per tą patį laikotarpį negavęs.
2018-08-03 išvadoje Nr. (23.31-08)326-6414 (Išvada) VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriui konstatavus, kad pareiškėjas nepateikė prašymo nagrinėjimui bei sprendimui pakeisti mokestinės paskolos sutartį priimti būtinų duomenų (informacija apie 2018 metais gautas pajamas, Rato kredito unijoje turimų sąskaitų su piniginių lėšų likučiais išrašai, dokumentai, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu būtų pakeista Mokestinės paskolos sutartis), nustačius, kad pareiškėjas neturi lėšų sumokėti mokestinę nepriemoką bei nepateikta jokių įrodymų apie planuojamą ar vykdomą turto pardavimą, kas galėtų lemti realias pajamas mokestinės nepriemokos sumokėjimui ateityje, pasiūlyta pareiškėjo 2016-05-24 prašymo pratęsti mokestinės paskolos mokėjimo grafiką netenkinti, priimti sprendimą nepratęsti išdėstymo / atidėjimo laikotarpio ir nutraukti Mokestinės paskolos sutartį.
2018-08-03 sprendimu Nr. (23.24-08)327-7352 (Sprendimas1) VMI, vadovaudamasi MAĮ 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 (Taisyklės) bei remdamasi Išvada, nusprendė nepakeisti 2014-12-03 sprendimo Nr. (23.24-08)327-9033 ir Mokestinės paskolos sutarties dėl 19 922,62 Eur dydžio pareiškėjo mokestinės prievolės.
2018-08-03 sprendimu Nr. (23.24-08)327-7371 (Sprendimas2) VMI nutraukė Mokestinės paskolos sutartį su pareiškėju.
Nagrinėjamos bylos dalyką sudaro Sprendimo1 ir Sprendimo2 teisėtumas ir pagrįstumas bei mokesčių administratoriaus pareigos priimti sprendimą dėl pareiškėjo mokestinės nepriemokos atidėjimo vertinimas.
Dėl 2018-08-03 sprendimo Nr. (23.24-08)327-7352 (Sprendimas1)
Sprendimu1 mokesčių administratorius nusprendė nebeatidėti / nebeišdėstyti pareiškėjui mokestinės nepriemokos sumokėjimo.
Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Be to, mokestinės nepriemokos sumokėjimo arba išdėstymo reglamentavimas detalizuotas Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 (Taisyklės), kurios nustato prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pateikimą ir nagrinėjimą, sprendimo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą priėmimą ir vykdymą, mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo sąlygas, sprendimo pakeisti mokestinės paskolos sutartį ir ją nutraukti priėmimą. Pagal Taisyklių 7 punktą, priimant sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus.
Svarbu pažymėti, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta imperatyvių kriterijų ir jų sąlygotos pareigos mokesčių administratoriui priimti sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Taigi, tokio sprendimo priėmimas yra mokesčių administratoriaus diskrecijoje. Įgyvendindamas šią diskreciją mokesčių administratorius, prieš priimdamas sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, įvertina, ar, mokesčių mokėtojui nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, jo finansinė būklė taptų kritiška, ar jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus finansinius įsipareigojimus, taip pat ar mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas suteiktų jam galimybę stabilizuoti finansinę būklę ir minėtą mokestinę nepriemoką sumokėti vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nurodytą laikotarpį. Kai mokesčių mokėtojas kreipiasi atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, mokesčių administratorius taip pat įvertina, ar mokesčių mokėtojas per sprendime nurodytą laikotarpį sugebės vykdyti kitus mokestinius įsipareigojimus. Prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą mokesčių mokėtojas turi pridėti dokumentus, patvirtinančius, kad, nedelsiant sumokėjus mokesčius, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba atsirastų kitų sunkumų, vykdant finansinius įsipareigojimus, bei finansinės būklės stabilizavimo galimybes. Tokie dokumentai tai: sutartys, ketinimo protokolai, verslo planai ir (arba) kiti dokumentai. Mokesčių administratorius, įvertinęs mokesčių mokėtojo finansinę būklę bei visus mokesčių mokėtojo su prašymu pateiktus dokumentus, gali priimti neigiamą sprendimą, t. y. neatidėti arba neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo.
Prašyme atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi būti nurodyta: įsiskolinimo priežastys; informacija apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams; laikotarpis, kuriam prašoma atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą, arba pageidaujamas atsiskaitymo pagal mokestinės paskolos sutartį grafikas; mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašoma atidėti arba išdėstyti, dydis, t. y. prašomų atidėti arba išdėstyti mokesčių sumos (atskirai pagal kiekvieną mokestį), baudų ir kiekvieno mokesčio delspinigių sumos; prašomas taikyti mokestinės nepriemokos mokėjimo būdas (atidėti arba išdėstyti mokėjimą) ir tokio būdo pasirinkimo motyvai (Taisyklių 18 p.). Mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės (Taisyklių 19 p.). Šis teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad būtent mokesčių mokėtojui (nagrinėjamu atveju pareiškėjui) tenka pareiga įrodyti sąlygų atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą egzistavimą, t.y. tai, jog nedelsiant sumokėjus mokesčius, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba atsirastų kitų sunkumų, vykdant finansinius įsipareigojimus, bei finansinės būklės stabilizavimo galimybes. Tai padaryti pareiškėjui buvo pasiūlyta VMI 2018-06-01 raštu Nr. (23.1-08)RNA-16033.
Dar kartą pažymėtina, kad sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik egzistuojant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat kai nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra ir antra sąlyga, įpareigojanti mokesčių mokėtoją įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (pvz., LVAT 2011-12-12 nutartis Nr. A575-3585/2001; 2011-09-05 nutartis Nr. A438-2139/2011).
Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl to, kad, atsakovės nuomone, pareiškėjas neįrodė savo galimybių stabilizuoti finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Kaip šiame teismo sprendime jau minėta, įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka būtent pareiškėjui, o ne VMI.
Pagal Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų aprašo, patvirtinto VMI viršininko 2014-12-11 įsakymu Nr. VA-184, (Aprašas) 5.1 punktą kartu su prašymu mokesčių mokėtojas (juridinis asmuo) turi pateikti prašymui nagrinėti reikalingus dokumentus: 1) dokumentus, rašytinius laisvos formos paaiškinimus ar mokesčių mokėtojo įsipareigojimus sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje, sutartis, ketinimo protokolus, verslo planą, ir / arba kitus dokumentus, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas; 2) paskutinio ketvirčio ir paskutinių 3 metų finansinę atskaitomybę, jei ši finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta VĮ „Registrų centras“; 3) kreditorių sąrašą (teikiami paskutinio ketvirčio paskutinės dienos duomenys), nurodydamas kreditorių įsiskolinimo susidarymo datas, sumas, vėluojančius mokėjimus; 4) debitorių sąrašą (teikiami paskutinio ketvirčio paskutinės dienos duomenys), nurodydamas debitorių įsiskolinimo susidarymo datas, sumas, vėluojančius mokėjimus; 5) turimų sutarčių su bankais, kredito unijomis, lizingo bendrovėmis, kitomis kredito įstaigomis, juridiniais bei fiziniais asmenimis dėl gautų ar suteiktų kreditų kopijas; 6) informaciją apie juridinio asmens, prašančio išdėstyti arba atidėti mokestinę nepriemoką, suteiktas paskolas ir šių paskolų sutarčių kopijas; 7) banko sąskaitų išrašus, kasos knygos, avansinių apyskaitų kopijas už laikotarpį nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos, duomenis apie atskaitingų asmenų įsiskolinimą ir kitus dokumentus. Esminis kriterijus, kurį turi įvertinti mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą išdėstyti arba neišdėstyti susidariusios mokestinės nepriemokos, yra asmens mokumo palaikymas, kuris vėliau leistų jam visiškai įvykdyti mokestinę prievolę. Finansinės būklės stabilizavimo esmė yra mokestinės prievolės sumokėjimas. Esant kritinei asmens finansinei būklei, siekis ją stabilizuoti savaime nesudaro pagrindo mokesčių administratoriui išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo. MAĮ 88 straipsnio 2 dalies atžvilgiu yra būtinas užtikrinimas, jog mokestinė prievolė ateityje bus įvykdyta, o atsižvelgiant į formuojamą LVAT praktiką, šios mokestinės procedūros metu būtent pats mokesčių mokėtojas, teikdamas prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, turi pagrįsti dokumentais savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį.
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina VMI išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė reikalautų duomenų apie 2018 metais gautas pajamas, Rato kredito unijoje turimas sąskaitas ir piniginių lėšų likučius bei dokumentų, įrodančių, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu būtų pakeista mokestinės paskolos sutartis (Aprašo 5.1 p.).
Tiek 2016-05-24 prašymą mokesčių administratoriui, tiek skundą teismui pareiškėjas grindžia išskirtinai savo ketinimais realizuoti nekilnojamąjį turtą ir šių sandorių gautomis pajamomis atsiskaityti su valstybės biudžetu. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turi nekilnojamojo turto. Tačiau nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir mokesčių administratoriaus konstatuotą objektyvią aplinkybę, kad pareiškėjas, siekdamas tos pačios mokestinės nepriemokos atidėjimo, prašymus teikia jau nuo 2012 metų. Dėl mokestinės paskolos sutarties nevykdymo, ji buvo nutraukta jau VMI 2014-10-07 sprendimu Nr. (23.24-08)327-7767. Taigi, pareiškėjui neabejotinai yra žinomos įrodinėtinos, siekiant mokestinės nepriemokos atidėjimo / išdėstymo, aplinkybės bei Mokestinės paskolos sutarties nevykdymo pasekmės. Pastaroji Mokestinės paskolos sutartis taip pat kartą jau buvo pakeista ir mokėjimo terminas pareiškėjo prašymu atidėtas, tačiau ir per jį pareiškėjas savo įsipareigojimų nevykdė.
Nors pareiškėjas savo dar 2015-09-20 prašyme mokesčių administratoriui buvo įsipareigojęs iškart padengti visą įsiskolinimą valstybei iš pajamų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą adresui (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip nustatė mokesčių administratorius ir pareiškėjas to neginčija, iš šių pajamų pareiškėjas atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, o ne su valstybe. Pareiškėjas skunde teismui dėsto daug argumentų, skirtų sukritikuoti mokesčių administratoriaus išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, šie jo argumentai nevertinti tinkamais pagrįsti MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų egzistavimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad užtikrinus mokestinės nepriemokos sumokėjimą hipoteka yra sumažinta prievolių neįvykdymo rizika. Tačiau, pažymėtina, kad šios teisės aktuose įtvirtintos užtikrinimo priemonės (Taisyklių 30 p.) taikymas jokiu būdu neeliminuoja pareiškėjo pareigos tinkamai pagrįsti savo prašymą pakeisti Mokestinės paskolos sutartį dar kartą atidedant mokestinės nepriemokos mokėjimo terminus.
Atsižvelgiant į tai, kad prieš priimant skundžiamą Sprendimą1 pareiškėjas buvo informuotas, jog jo prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą neatitinka nustatytų reikalavimų ir jam išaiškinta, kokius duomenis jis turi papildomai pateikti ir kurių trūksta sprendimui dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo priimti, tačiau mokesčių administratoriaus nurodytų dokumentų (duomenų) nepateikus darytina išvada, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir analizuojant su juo pateiktus dokumentus, nėra galimybių spręsti, jog ateityje pareiškėjas turės realių galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie pajamas, apie ketinimus jas (pajamas) gauti / padidinti. Pareiškėjas nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų (išskyrus deklaratyvius paaiškinimus) ir apie realius ketinimus realizuoti turimą nekilnojamąjį turtą bei tokiu būdu atsiskaityti su valstybės biudžetu.
Teismo vertinimu, VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir įvertinusi su prašymu pateiktus dokumentus, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog per prašomą atidėjimo laikotarpį jis sugebėtų stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką, t. y. pareiškėjas nepagrindė realių galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu egzistavimą per jo prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį, todėl priimtas teisėtas ir pagrįstas Sprendimas1, kurio naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Sprendimas1 visiškai atitinka mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus (mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, o pareiškėjui mokestinės nepriemokos išdėstymas / atidėjimas, siekiant užtikrinti jo finansinės būklės stabilizavimą taikytas net 6 metus), bendruosius teisės principus (sąžiningumo, proporcingumo) ir apmokestinimo teisinio reglamentavimo principus (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo).
Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl mokesčių administratoriaus tendencingumo priimant pareiškėjo atžvilgiu neigiamus sprendimus. Priešingai, nagrinėjant bylą nustačius, kad mokestinės nepriemokos atidėjimo / išdėstymo klausimas pareiškėjo prašymu ne kartą buvo sprendžiamas būtent pareiškėjo naudai, įžvelgtinas pareiškėjo piktnaudžiavimas mokesčių mokėtojo teisėmis.
Dėl 2018-08-03 sprendimo Nr. (23.24-08)327-7371 (Sprendimas2)
Ginčijamu Sprendimu2 buvo nutraukta Mokestinės paskolos sutartis su pareiškėju.
Mokestinės paskolos sutarties 7 punkte nustatyta, kad ši sutartis gali būti pakeista, jeigu yra priimtas sprendimas pakeisti Mokestinės paskolos sutartį pagal Taisyklių 46 punktą. Taisyklių 46 punkte nustatyta, kad Mokesčių administratorius priima sprendimą pakeisti mokestinės paskolos sutartį (pakeisti mokestinės paskolos sutarties grafiką arba pratęsti atidėtą arba išdėstytą mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą ir pan.) gavęs mokėtojo prašymą, kuris pateikiamas ir nagrinėjamas tokia pat tvarka, kaip ir prašymas.
Mokestinės paskolos sutarties 9 punkte įtvirtinta nuostata, kad mokesčių administratorius turi teisę nutraukti Mokestinės paskolos sutartį, jei mokesčių mokėtojas nevykdo mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Tokiu atveju, likusi nesumokėta pagal šią sutartį atidėtoji / išdėstytoji mokestinės nepriemokos dalis išieškomas MAĮ nustatyta tvarka. Iš esmės ta pati nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 47 punkte.
Ginčo tarp proceso šalių dėl aplinkybės, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju Mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdė, nėra. Anksčiau šiame teismo sprendime išdėstymų motyvų pagrindu pripažinus, jog VMI teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo 2016-05-24 prašymo pratęsti Mokestinės paskolos sutartimi atidėtos mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundo teismui reikalavimas panaikinti Sprendimą2. Atitinkamai netenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl Mokestinės paskolos sutarties pratęsimo bei priimti sprendimą dėl mokėjimų atidėjimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo P. M. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė