Civilinė byla Nr. 2A-1611-881/2012

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13672-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.; 30.10 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. Č., J. Č. ir R. A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-378-587/2010 pagal ieškovų J. Č., I. Č. bei R. A. M. ieškinį atsakovei N. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisių gynimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

                                  I. Ginčo esmė

             Ieškovai I. Č., J. Č. ir R. A. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti neteisėtu atsakovės N. P. atsisakymą duoti sutikimą atlikti joms priklausančiose 51/100 gyvenamojo namo dalyse, adresu (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijas (kapitalinį remontą) pastato ribose pagal parengtą projektą ir leisti atlikti rekonstrukcijas. Nurodė, kad ieškovai bei atsakovė yra namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai, naudojimosi tvarka namu nėra nustatyta. Ieškovai norėdami atlikti savo naudojamos dalies namo rekonstrukciją kreipėsi į atsakovę žodžiu, prašydami jos sutikimo, ji žodžiu sutiko, kad ieškovai atliktų rekonstrukciją. Ją atlikus bei norint pateikti dokumentus dėl jos įteisinimo įstatymų nustatyta tvarka buvo reikalingas atsakovės rašytinis sutikimas, tačiau ji tokį duoti atsisakė. Dėl šios priežasties ieškovai negalėdami kitaip gauti atsakovės sutikimo dėl savavališkos rekonstrukcijos įteisinimo kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti neteisėtu atsakovės atsisakymą duoti sutikimą atlikti ieškovams priklausančios namo dalies rekonstrukcijas pagal parengtą projektą bei leisti atlikti rekonstrukcijas.

            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

             Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei N. P. iš ieškovų I. Č., J. Č., R. A. M. po 666,66 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei iš I. Č., J. Č., R. A. M. po 19,71 Lt už procesinių dokumentų siuntimą.

            Teismas nustatė, kad ieškovai bei atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Naudojimosi tvarka namu nėra nustatyta, šalys tik naudojasi namu pagal faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Ieškovai savo naudojamoje namo dalyje padarė rekonstrukciją neturėdami projekto, nesilaikant teisės aktuose numatytos statinių rekonstrukcijos tvarkos, to ieškovai neneigia, tačiau dabar nori įteisinti atliktus darbus, kuriems reikalingas atsakovės sutikimas, tačiau atsakovė atsisako jį duoti, teismo posėdyje motyvuodama tuo, kad buvo sugadintas namo fasadas, bei jai padaryta materialinė žala, kurią įrodinėja UAB „Skena“ ekspertize gyv. namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijai padarytos žalos įvertinimus. Dar iki bylos užvedimo teisme 2009 m. birželio 11 d. atsakovė savo atsakyme ieškovams dėl sutikimo rekonstrukcijos įteisinimui davimo taip pat buvo atsisakiusi duoti sutikimą motyvuodama tuo, kad nebuvo gavusi rekonstrukcijos projekto, todėl negali spręsti ar jos teisės buvo pažeistos, ar atlikti darbai yra saugūs bei atitinkantys įstatymo reikalavimus. Tai kad ieškovai atliko namo rekonstrukciją nesilaikant teisės aktų ginčo nekyla, kokia ji atlikta matyti iš priedo pateikto prie bylos – projektinio pasiūlymo bei jame esančio aiškinamojo rašto iš kurio matyti, kad projektinis pasiūlymas parengtas pagal esamą padėtį. Aiškinamajame rašte, esančiame prie projektinio pasiūlymo dokumentų, matyti, kad ieškovų patalpos rekonstravimas vykdomas: 1) pakeliant esamas išorės sienas lengvo mūro konstrukcijomis (...), šiaurės vakarų sienoje suvedant stogo konstrukciją į buvusį susikirtimą su skersine laikančia siena; 2) sujungiamos dvi patalpos I-14 ir II-15 į vieną (...). Naujoje namo dalyje įstatomas langas; 3) naujos patalpos stogo danga keičiama į naują „Ranila“ stogo dangą. Taip pat šiame aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiaurės vakarų fasado vieningesniam architektūriniam sprendimui palaikyti rekomenduotinas analogiškas patalpų rekonstravimas kitai 2-o aukšto gyvenamo namo daliai. Kaip atlikta rekonstrukcija matyti iš situacijos plano, II-o aukšto patalpų plano, namo šiaurės vakarų fasado, pietvakarių fasado planų, esančių projektiniame pasiūlyme. Tai patvirtina prie bylos pateiktas priedas – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstravimo teisminiam nagrinėjimui architektūrinės dalies projektinis pasiūlymas, kurį atliko 2009 m. Jurgio Kiuberio įmonė, projekto vadovas A. N.. Taip pat ši rekonstrukcija dalinai matyti ir iš nuotraukų, iš kurių akivaizdu, kad dalis šlaitinio namo stogo yra iškelta. Kaip matyti iš atsakovės rašto, dėl šios rekonstrukcijos 2009 m. balandžio 28 d. ji kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją, prašydama atsakyti, ar ieškovų atliekama rekonstrukcija nepažeidžia įstatymų. 2009 m. birželio 1 d. Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas informavo atsakovę, kad ieškovams 2009 m. gegužės 29 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Atsakovė byloje pateikė UAB „Skena“ atliktą dalinę ekspertizę dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo konstrukcijai padarytos žalos įvertinimo. Ši ekspertizė buvo atlikta pagal atsakovės prašymą įvertinti jai bendraturčių (ieškovų) padarytą žalą atliekant namo rekonstrukciją. Ji byloje nėra nuginčyta, todėl laikytina tinkamu įrodymu (CPK 177, 178 str.), teismas ja vadovaujasi, ją atliko ekspertas A. Z., turintis tam reikalingą kvalifikacijos atestatą. Akto išvadose nurodyta, kad 1) N. P. bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių atlikta savavališka (be projekto ir leidimo rekonstrukcijai) gyvenamojo namo savo valdos dalies stogo rekonstrukcija atlikta pažeidžiant Statybos įstatymo 4 straipsnio „Esminiai statinio reikalavimai“ ir STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ mechaninio atsparumo ir pastovumo užtikrinimo reikalavimą ir Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisykles. Bendrieji statybos darbai. ST 121895674.03:2005 VII skirsnio 307 (dėl medinių konstrukcijų izoliavimo nuo mūro) ir 310 (dėl medienos apdorojimo antiseptikais ir antipirenais) punktų reikalavimus; 2) Vadovaujantis STR 3.01.01:2002 „Skaičiuojamų statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“, 2009 m. kovo 1 d. kainų lygio paskaičiuota, kad N. P. valdos pažeistai stogo medinei konstrukcijai suremontuoti reikalinga 1 225,20 Lt. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. gegužės 29 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SA-11 dėl ieškovų rekonstrukcijų, esančių ginču šioje byloje. Kauno apskrities viršininkas 2009 m. rugpjūčio 21 d. priėmė įsakymą „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“ Nr. V-453, kuriame nurodė, kad reikalauja iš ieškovų savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti stogo buvusią rekonstrukciją į prieš rekonstrukciją buvusią padėtį iki 2010 m. sausio 1 d. Iš byloje pateiktų ieškinio bei priešieškinio kopijų matyti, kad ieškovai Kauno miesto apylinkės teisme taip pat yra pateikę ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui N. P., kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. V-453 bei pripažinti ieškovams teisę likviduoti savavališkus stogo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos padarinius, t. y. įpareigoti ieškovus per vienerius metus tinkamai parengti bei patvirtinti projektą, gauti nustatytą leidimą bei atliktus statybos darbus, pagal gautą leidimą įregistruoti VĮ Registrų centre, o atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra pateikusi priešieškinį, kuriuo prašo įpareigoti ieškovus per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (jiems priklausančios nuosavybės teise), mansardos, stogo rekonstrukcijos padarinius ir atstatyti į buvusią prieš tai pradinę padėtį, užfiksuotą nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, sutvarkyti statybvietę.

            Teismas konstatavo, kad ieškovai jiems priklausančios ir naudojamos dalies namo rekonstrukciją atliko nesilaikydami Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reglamentuojančių statinio rekonstrukciją, tą jie pripažįsta. Byloje yra ieškovų pateiktas projektinis pasiūlymas, kuris atitinka faktinę statinių būklę po rekonstrukcijos, tačiau kad būtų galima pradėti rekonstrukcijos įteisinimą, viena iš būtinų sąlygų yra statinio bendraturčių (šiuo atveju atsakovės) sutikimas (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 p.). Pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 15 dalį statybos ar rekonstravimo sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina atitinkamos institucijos ir subjektai jau turėdamos bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5p., 23 str. 15 d. ). Taigi šių institucijų tikrinamos atitikties teisės aktams teismas netikrina. Teismas turi patikrinti dėl kokių priežasčių bendraturtis, šiuo atveju atsakovė, nesutinka su ieškovų pateiktu projektiniu pasiūlymu, ar ieškovų atlikta rekonstrukcija nepažeidžia atsakovės teisių. Kaip matyti iš byloje pateiktos UAB „Skena“ atliktos dalinės ekspertizės, ja nustatyta, kad ieškovų rekonstrukcija atlikta pažeidžiant LR teisės aktų reikalavimus, taip pat ją atliekant atsakovės valdos stogo medinė konstrukcija yra pažeista, kuriai suremontuoti reikalinga 1 225,20 Lt, tai patvirtina lokalinė sąmata. Taigi iš šių įrodymų teismas daro išvadą, kad ieškovų atlikta dalinė jiems priklausančios dalies namo rekonstrukcija atlikta pažeidžiant ne tik LR teisės aktus, bet ir atsakovės teises, tiesiogiai jai padarant materialinę žalą, teismas šias aplinkybes laiko įrodytomis (CPK 177, 178 str.). Taigi darytina išvada, kad ieškovai atsakovei šia rekonstrukcija yra padarę žalą. Įrodymų apie tai, kad ji būtų pašalinta byloje nepateikta. Šios padarytos atsakovės turtui žalos atlyginti materialiai pinigine išraiška sumokant piniginę kompensaciją ar pašalinti jos natūroje ieškovai atsakovei nesiūlo ir bylos metu to nesiūlė. Be to, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės statinio naudojamai daliai padaryta žala ateityje nesukels papildomų žalingų padarinių, kadangi ekspertizės akto 4.3 punkte nurodyta, kad N. P. stogo laikančios konstrukcijos pasiekė tinkamumo ribinį būvį, kai neleistinos deformacijos arba poslinkiai trukdo statinį normaliai naudoti. Taigi iš to seka išvada, kad ši žala padaryta taip, kad trukdo atsakovės turto dalį normaliai naudoti. Akto 4.4 punkte nurodyta, kad atsiradusias N. P. valdos stogo konstrukcijos deformacijas, įlinkį būtina pašalinti papildomai ir tinkamai įrengiant gegnę su statramsčiu, ant kurios patikimai atsiremtų nupjautų grebėstų galai. Kad tokie darbai būtų atlikti ir pašalinta žala padaryta atsakovės valdomo pastato daliai byloje įrodymų nepateikta (CPK 177, 178 str.). Teismas iš šių įrodymų daro išvadą, kad esant tokiai žalai atsakovė teisėtai nesutinka duoti sutikimo ieškovams dėl savavališkai atliktos rekonstrukcijos įteisinimo. Taip pat iš projektinio pasiūlymo aiškinamojo rašto matyti, kad ieškovams įsiteisinus savo atliktą rekonstrukciją dėl stogo šlaito pakėlimo, fasado vieningesniam architektūriniam sprendimui palaikyti, analogiška rekonstrukcija yra rekomenduotina ir atsakovei. Iš tokio pasiūlymo teismas daro išvadą, kad esant tokiai rekomendacijai atsakovės teisės taip pat yra pažeidžiamos, kadangi duodama sutikimą atliktai savavališkai ieškovų namo dalies rekonstrukcijai įteisinti, ji ne tik duoda sutikimą bet ir prisiima savo rizikai tokią rekomendaciją, t. y. žinodama ją esant ji jai neprieštarauja, ko pasėkoje sudaro sau nepalankias sąlygas ateityje, kadangi neaišku kokias pasekmes ateityje sukels tokia rekomendacija. Šiuo metu iš atsakovės pozicijos akivaizdu, kad ji neturi jokio suinteresuotumo analogišką rekonstrukciją savo stogo daliai atlikti bei vykdyti ar bent atkreipti dėmesį į šią rekomendaciją, juolab kad, kaip aiškino šalys, ji taip pat pakeitė stogo dangą nauja tik pagal dabar esamą namo stogo padėtį bei dabartinį namo projektą, o ne atsižvelgiant į ieškovų rekonstrukciją bei aiškinamojo rašto rekomendaciją. Taigi tikėtina, kad ji neketina vykdyti stogo rekonstrukcijos, kuri yra rekomenduojama. Taigi nustačius, kad atsakovės teisės akivaizdžiai yra pažeistos, teismas laiko, kad atsakovė jas gina teisėtai neduodama ieškovams sutikimo įteisinti savavališką namo, esančio (duomenys neskelbtini), pažeidžiančią jos teises rekonstrukciją (CK 4.98, 4.99 str.).

          Taigi teismas padarė išvadą, kad ieškovų atlikta jiems priklausančios namo dalies esančios (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija, jos galimas įteisinimas bei su ja susijusios rekomendacijos pažeidžia ne tik LR statybos įstatymo nuostatas bet ir atsakovės teises bei teisėtus interesus, šia rekonstrukcija jai yra padaryta žala, ji nėra pašalinta, todėl ieškovų ieškinio reikalavimas atmestinas, kaip pažeidžiantis atsakovės teises (Statybos įstatymo 23 str. 8, 15 d., CK 4.98 str., 4.99 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai I. Č., J. Č. ir R. A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priimti naują įrodymą – 2010 m. birželio 22 d. eksperto S. S. statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. 010-06/01. Nurodo, kad atsakovė atsisakymo duoti sutikimą dėl savavališkai atliktos rekonstrukcijos įteisinimo negrindė žalos padarymo faktu. Ieškovai per suklydimą nepateikė pirmosios instancijos teismui 2010 m. birželio 22 d. eksperto S. S. statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 010-06/01. Kadangi šis naujas įrodymas nebuvo ištirtas su jau byloje esančiais įrodymais, ieškovai prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovai taip pat nurodo, kad jų pateiktas projektinis pasiūlymas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir teisminiam nagrinėjimui. Ieškovų manymu, gavę sutikimą bei įteisinę savavalę rekonstrukciją, ieškovai niekaip nepažeis bendraturtės teisių ir nepadarys žalos.

Atsakovė N. P. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovai neįrodė, kad gyvenamojo namo stogo dangos ir konstrukcijų perdangos buvo avarinės būklės iki rekonstrukcijos atlikimo, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šios aplinkybės. Net ir tuo atveju, kai statinio rekonstrukcija yra būtina, tai nesudaro pagrindo asmeniui vykdyti statybos darbus nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai jiems priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją atliko nesilaikydami teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir to negali pateisinti būtinybė atlikti rekonstrukciją, kuri apskritai nėra įrodyta. Be to, ieškovai savavališkai atliko ne tik gyvenamojo namo stogo dangos ir konstrukcijų perdangos, tačiau ir jiems patiems priklausančios namo dalies rekonstrukciją, kas tik dar kartą patvirtina, kad ieškovų atlikta rekonstrukcija buvo skirta ne gyvenamojo namo stogo dangos ir konstrukcijų perdangos tariamai avarinei būklei ištaisyti, tačiau ieškovų gyvenimo sąlygoms pagerinti – jiems priklausančios namo dalies plėtimui bei tobulinimui.  

2. Ieškovų argumentai, kad atsakovė davė sutikimą rekonstrukcijai, o vėliau šantažavo ieškovus bei pareikalavo dalies ūkinio pastato, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti byloje esančiais duomenimis.

3. Nustatydamas, ar atsisakymas duoti sutikimą rekonstrukcijai yra pagrįstas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo, ar sutikimo davimas gali atsakovei sukelti neigiamų padarinių, nepatogumų ar kitokių atsakovės teisių pažeidimų. Skundžiamame teismo sprendime nustatyta, kad ieškovų atlikta rekonstrukcija ne tik kad gali sukelti atsakovės teisių pažeidimą ateityje, bet jau pažeidė atsakovės teises – padarė jai materialinę žalą. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Skena“ dalinės ekspertizės aktas Nr. 09-09/02, kurio ieškovai neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl neteisėtos rekonstrukcijos atsakovei buvo padaryta turtinė žala, kuri nėra pašalinta. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino projektinio pasiūlymo aiškinamajame rašte nurodytą rekomendacinio pobūdžio nuostatą, kad analogišką rekonstrukciją yra rekomenduojama atlikti ir atsakovei priklausančio namo dalyje, todėl sukelia atsakovei neigiamas pasekmes. Nors ši nuostata yra rekomendacinio pobūdžio, jos neįvykdžius, atsakovei kiltų neigiami padariniai.

4. Ieškovai S. S. ekspertizės aktą galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl vadovaujantis CPK 314 straipsniu ieškovų prašymas priimti naują įrodymą turi būti atmestas. Be to, šis įrodymas nepaneigia fakto, kad atsakovei buvo padaryta turtinė žala. S. S. neapžiūrėjo atsakovės naudojamos ir jai priklausančios gyvenamojo namo dalies, netyrė atsakovei padarytos žalos fakto. S. S. ekspertizės akto tiriamoji dalis ir išvados tarpusavyje nesusijusios, todėl akto išvada dėl žalos nebuvimo yra nemotyvuota.    

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

             Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.             

                    Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje kilo ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimą atlikti ieškovams priklausančiose 51/100 gyvenamojo namo dalyse, adresu (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją (kapitalinį remontą) pastato ribose pagal parengtą projektą.

CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Taigi kilusius nesutarimus bendraturčiai turi galimybę išspręsti tarpusavio sutarimu, o nepavykus to padaryti – kreiptis į teismą dėl kilusio ginčo išsprendimo teismo tvarka.

Byloje yra ieškovų pateiktas projektinis pasiūlymas, kuris atitinka faktinę statinio būklę po rekonstrukcijos, tačiau kad būtų galima pradėti rekonstrukcijos įteisinimą, viena iš būtinų sąlygų yra statinio bendraturčių (šiuo atveju atsakovės) sutikimas (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 p.). Pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 15 dalį statybos ar rekonstravimo sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina atitinkamos institucijos ir subjektai jau turėdamos bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5p., 23 str. 15 d. ).

Pasikeitus Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies reglamentavimui (redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.) ir Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinus Statybos techninį reglamentą STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, ieškovai įgijo teisę teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališka pripažintą statybą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2011 m. sausio 31 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 116-4403) 3 dalis, Statybos įstatymo 28 straipsnio (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 144-6352) 3 dalis ta apimtimi, kuria šiose normose nebuvo numatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą nei įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.) ar įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti ar patvirtinti atitinkamus kompetentingų institucijų įpareigojimus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Minėtame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tos situacijos, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, iš esmės skiriasi nuo tų situacijų, kai yra statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai yra negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį.

Savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies (redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.) numato, kad asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punktuose nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Iš apeliantų pateikto 2010 m. birželio 22 d. Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 010-06/01 matyti, kad atlikus statinio esamos būklės įvertinimą paaiškėjo, jog ieškovų atlikti stogo rekonstrukcijos darbai atitinka STR 2.01.01(1):2005 ,,Esminiai reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“, bendrasavininkams žala nepadaryta, rekonstravimo metu esamas gyvenamasis namas architektūriniu požiūriu stabilizavosi ir gavo teigiamą urbanistinę išraišką gatvės užstatymo linijos požiūriu, išklotinėje suformuoti statiniai pagyvino gatvės urbanistinio užstatymo liniją.

Esant tokiai faktinei situacijai, teisėjų kolegijos vertinimu, bendrasavininkės atsisakymas duoti ieškovams sutikimą ruošti ir tvarkyti projektinę dokumentaciją, siekiant įteisinti savavališką rekonstrukciją turi būti protingai motyvuotas. Atsakovė nurodė, jog neduoda sutikimo, nes atliekant savavališką rekonstrukciją jai buvo padaryta žala. Tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra žalos atsakovei dėl neteisėtos rekonstrukcijos galimai padarytos žalos atlyginimo. Be to, jei atsakovė faktiškai patyrė žalą dėl ieškovų atliktos savavališkos rekonstrukcijos, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo. Kita vertus, teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str.), todėl atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovai, tiek atsakovė tarpusavyje vengia bendradarbiauti visais su namo rekonstrukcija susijusiais klausimais, neduoda vieni kitiems jokių sutikimų atlikti rekonstrukcijos darbus ar įteisinti jau atliktas savavališkas rekonstrukcijas, be to, aplinkybę, jog ieškovų atlikta savavališka stogo rekonstrukcija aplinkai bei visuomenės interesams jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas ginti bendraturčių teises ir pripažinti atsakovės atsisakymą trukdymu kitam bendraturčiui gauti statybą ar rekonstrukciją leidžiantį dokumentą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovų ieškinį, kuriuo šie prašė pripažinti neteisėtu atsakovės N. P. atsisakymą duoti sutikimą atlikti joms priklausančiose 51/100 gyvenamojo namo dalyse, adresu (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją (kapitalinį remontą) pastato ribose pagal parengtą projektą ir leisti atlikti rekonstrukciją, atmetė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimant naują sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas, pripažįstant atsakovės N. P. atsisakymą duoti sutikimą atlikti ieškovams priklausančiose 51/100 gyvenamojo namo dalyse, adresu (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją (kapitalinį remontą) pastato ribose pagal parengtą projektą neteisėtu ir leisti bendraturčiams atlikti rekonstrukciją be atsakovės sutikimo (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

   Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės I. Č. ir J. Č. nurodė, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 132 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 133 Lt už apeliacinį skundą, ir po 500 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, iš atsakovės ieškovėms priteisia po 500 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Be to, teismas priteisia ieškovams iš atsakovės po 88 Lt už sumokėtą žyminį mokestį. 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-378-587/2010 pagal ieškovų J. Č., I. Č. ir R. A. M. ieškinį atsakovei N. P., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl pažeistų teisių gynimo.

Priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovės N. P. (a/k (duomenys neskelbtini) atsisakymą duoti sutikimą atlikti ieškovams priklausančiose 51/100 gyvenamojo namo dalyse, adresu (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją (kapitalinį remontą) pastato ribose pagal parengtą projektą neteisėtu.

Leisti ieškovams J. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) I. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) ir R. A. M. (a/k (duomenys neskelbtini) atlikti rekonstrukciją be atsakovės N. P. sutikimo.

               Priteisti iš atsakovės N. P. ieškovėms I. Č. ir J. Č. po 500 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

   Priteisti iš atsakovės N. P. ieškovams J. Č., I. Č. ir R. A. M. po 88 Lt už sumokėtą žyminį mokestį.

   Teisėjai                                                                                                                Andrius Ignotas

Vilija Mikuckienė

                                                                                                                              Asta Radzevičienė