Civ. b. Nr. 2S-178-262/2013

Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00645-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija: 94.2; 122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovei R. O. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 2009-11-04 mainų sutartį, 2009-12-22 buto statybos rangos sutartį Nr. 09/12/22-K1-B22, 2010-04-13 preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; 2) taikyti vienašalę restituciją – butą (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovės nuosavybėn; 3) iš atsakovės priteisti 12 719 Lt palūkanų, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo, 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė ieškinį priimti, kaip neteismingą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad CPK 27 straipsnio 1 punktas numato, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų. A. U. pareikšto ieškinio suma yra lygi 177 719 Lt, todėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas ieškinį atsisakė priimti, kaip jam neteismingą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad ji pirmiausia į teismą kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš atsakovės 150 000 Lt skolos, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo įsakymas buvo išduotas, tačiau atsakovė pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Po atsakovės prieštaravimų pateikimo, ieškovė pateikė ieškinį kuriame be reikalavimo priteisti skolą, pateikė ir kitus reikalavimus. Ieškovės nuomone šiuo atveju yra dviejų teisės normų konkurencija- CPK 27 str. 1 p. ir 34 str. 1 d. Kadangi šiuo atveju teismo procesas buvo pradėtas pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, laikytina jog CPK 34 str. įtvirtinta norma yra specialioji CPK 27 str. normos atžvilgiu. Todėl šiuo atveju teismas, kuris pradėjo bylą, turi ir toliau ją nagrinėti.

Atsakovės R. O. R. ir L. T. atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovė bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šiuo atveju ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuris viršijo 150 000 Lt sumos, tačiau ieškovė vadovaudamasi CPK 439 str. 3 d. ir 27 str. 1 p. privalėjo tokį ieškinį paduoti Vilniaus apygardos teismui. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ši byla jam nėra teisminga.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pagrindinis atskirojo skundo argumentas, kad bylos specifika lemia, jog kai paduoti prieštaravimai dėl teismo įsakymo, bylą turi nagrinėti tas pats teismas, kuris ir priėmė teismo įsakymą.

Su šiais ieškovės argumentais (kad šiuo atveju CPK 34 str. yra speciali norma CPK 27 str. atžvilgiu) būtų galima sutikti, tik tuo atveju, jeigu gavus skolininko prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo apylinkės teismui pateiktas ieškinys būtų tik dėl  ginčijamos skolos priteisimo.

Tačiau šioje situacijoje, toks teisės normų aiškinimas negali būti taikomas. Ieškovė pateikiamu ieškiniu iš esmės pakeitė  savo reikalavimus. T.y. ieškiniu buvo reikalaujama ne priteisti 150 000 Lt skolą, kaip pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, bet keliami ir reikalavimai sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir kt. Taigi, šiuo atveju pasikeitė paties ieškinio dalykas, todėl laikytina, kad byla pagal tokio turinio ieškinį yra naujai užvesta byla, o ne bylos pagal pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo tęsinys. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo teisės nagrinėti tokio ieškinio, nes taip būtų pažeidęs CPK nustatytas teismingumo taisykles.

Pažymėtina ir tai, kad netrukus po skundžiamos nutarties priėmimo, ieškovė pateikė visiškai analogišką ieškinį Vilniaus apygardos teismui (c.b. Nr. 2-4558-565/2013, byla išnagrinėta, sprendimas buvo priimtas 2013 m. vasario 4 d.). Taigi, tokiais savo veiksmais pati ieškovė pripažino, kad ieškinys turėjo būti paduotas Vilniaus apygardos teismui. Be to, ši aplinkybė rodo, kad atskirojo skundo tenkinimas ieškovei nebeturėtų jokių teisinių pasekmių, nes ieškovė savo tinkama savo teisių gynyba pasirūpino kreipdamasi į Vilniaus apygardos teismą.

Esant šioms aplinkybėms naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Atmetus atskirąjį skundą, atsakovėms turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju atsakovės nepateikė jokių įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos atsakovėms nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Ona Gasiulytė