Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-06-10][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-156-361-2019].docx
Bylos nr.: AN2-156-361/2019
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Imlitex valda " 304152446 administracinėn atsakomybėn traukiamas/patrauktas asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 288600210 institucija/pareigūnas, atlikęs AN tyrimą
Kategorijos:
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimas
Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimas
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba (ANK 349-369 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena
Administracinių nusižengimų teisena



Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-156-361/2019

Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00019-2019-6

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3;

21.11.10; 21.11.11

 

                                                

img1 

 

 

 

 

K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O S T E I S M A S

 

NUTAR T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gegužės 27 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo T. B. (toliau – apeliantė, inspekcija) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutarimo,

 

n u s t a t ė:

 

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėja R. B. 2019-02-26 surašė UAB „(duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolą, už tai, kad statytoja UAB „(duomenys neskelbtini) savavališkai, neturėdama išduoto privalomojo statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastatė neypatingos kategorijos inžinerinį statinį – garso sienutę (užkardą), kurios ilgis – 17,40 m, plotis – 0,30 mm, aukštis 8 m. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, 24 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 dalies reikalavimus ir padariusi pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje.

2. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur dydžio bauda.

3. Apeliantė skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skiriant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 000 Eur baudą pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį. Nesutinka su nutarimu paskirtos nuobaudos dydžiu. Skirtą bendrovei nuobaudą vertina kaip nederančia su įstatyme reglamentuotais administracinės nuobaudos tikslais ir paskirtimi. Teismas nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrė mažesnę baudą negu numato Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (nuo 2 000 iki 9 000 Eur). Mažesnės nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

3.1. Teismas nepagrįstai kaip išskirtines, lengvinančias bendrovės atsakomybę aplinkybėmis vertino tai, kad bendrovė pripažino savo kaltę ir atliko Statybos įstatyme nustatytus veiksmus dėl savavališkos statybos įteisinimo. Skirta 20 kartų mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali bauda, todėl bendrovė gali ir vėl daryti naujus nusižengimus. Skiriama nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien simbolinės baudos paskyrimas formuotų pažeidėjui nepagrįstą nuomonę, kad padarius savavališką, teisei priešingą veiksmą, galima lengvai išvengti sunkesnių padarinių kilimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21, 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-01-25 nutarimai). Bendrovė nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios, remiantis suformuota teismų praktika, galėtų ypatingai sušvelninti jos atsakomybę.

3.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš statydama neypatingos kategorijos inžinerinį statinį – garso sienutę (užkardą), privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Aplinkybė, kad statybos darbai buvo atliekami vykdant valstybinės institucijos privalomąjį nurodymą pašalinti galiojančių higienos normų pažeidimus, neeliminuoja Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, jog neypatingojo statinio statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas ir statyba privalo būti vykdoma teisėtai. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Mano, jog šiuo atveju Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatytos minimalios baudos skyrimas bendrovei atitiktų administracinių nuobaudų tikslus bei proporcingumo principą.

4. Administracinėn atsakomybėn patraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti apylinkės teismo nutarimą galioti nepakeistą. Teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Paaiškina, jog statė garso sienutę (užkardą) (užbaigus sienelės statybos darbus ji buvo 5 metrų aukščio), turėdama visus statybą leidžiančius dokumentus, o iš karto po to, kai bendrovė savo iniciatyva pripažino faktą, jog neturėdama reikiamo leidimo padidino šios sienelės aukštį iki 8 metrų, ėmėsi įstatymuose nurodytų veiksmų statinio įteisinimui. Atlikusi statinio pakeitimus ir užbaigusi sienelės statybą, bendrovė kreipėsi į VĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centrą“, kuri atliko inžinerinio statinio ekspertizę.

4.1. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 17 punkte nustatyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamas dokumentas, patvirtinantis nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą šio įstatymo 1 priede sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos atveju. Atlikus ekspertizę, bendrovė sumokėjo įmoka į valstybės biudžetą už sienelės (8 m aukščio) statybos įteisinimą. Pirmoji įmoka sumokėta 2019-01-10, vadovaujantis Statybos įstatymo Priedo Nr. 1 12 punktu. Pagal šį punktą, asmenims, prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodžiusiems, kad jie atliko savavališkos statybos darbus, dėl kurių prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo metu nėra surašytas savavališkos statybos aktas, šiame priede nustatyta tvarka apskaičiuota įmoka mažinama 50 procentų. Taigi iki savavališkos statybos akto surašymo (2019-01-28) dienos, bendrovė ėmėsi visu priemonių įteisinti sienelės statybą. 2019-02-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo likusią įmokos dalį, o 2019-02-19 Kretingos rajono savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-35-190219-00017 neypatingam statiniui – garso sienutei (užkardai). 2019-02-20 inspekcija užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir 2019-03-12 kvietimu informavo, jog 2019-03-21, 14.00 val. bus atliekamas statybos patikrinimas, kuriuo siekiama patikrinti ar ginčo inžinerinis statinys nepažeidžia statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

4.2. Taigi iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos bendrovė jau buvo pašalinusi savavališkos statybos padarinius, t. y. gavusi statybos leidimą. Todėl kaip nepagrįstą vertina apeliantės argumentą, jog byloje nebuvo pakankamai bendrovės atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Bendrovė vadovavosi Statybos įstatymu ir sumokėjo, iš viso – 795,94 Eur įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir tai padarė dar iki inspekcijos patikrinimo. Apeliantės prašoma skirti 2 000 Eur bauda prieštarautų teisingumo, protingumo principams. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, priėmė motyvuotą, teisingą sprendimą ir pagrįstai skyrė bendrovei sankciją vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo fakto. Apeliantė kvestionuoja bendrovei skirtos baudos dydžio teisėtumą ir siekia tinkamos nuobaudos individualizavimo. Skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrė bendrovei mažesnę nuobaudą nei numato Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcija.

6. Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo 2 000 iki 9 000 Eur. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

7. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

8. Byloje apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia įsitikinti tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tikrųjų ėmėsi aktyvių veiksmų, kad sienelės statyba vyktų pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir tvarką. Tačiau, priešingai nei bendrovė teigia atsiliepime, aplinkybė, jog administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu (2019-02-26) bendrovė buvo gavusi iš savivaldybės statybos leidimą sienelės (8 metrų aukščio) statybai (2019-02-19) ir sumokėjusi įmoką į valstybės biudžetą už sienelės (8 m aukščio) statybos įteisinimą, nepaneigia fakto, jog naują neypatingąjį statinį bendrovė statė ir pastatė be leidimo, t. y. savavališkai. Šis faktas yra užfiksuotas 2019-01-28 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-190128-00005.

9. Taigi bendrovė, sureikšmindama atliktų veiksmų, siekiant gauti leidimą sienelės statybai, pobūdį, neįvertina kitos reikšmingos, padaryto pažeidimo sunkumą, pavojingumą atskleidžiančios aplinkybės, jog savavališkai pastatyto, neypatingų statinių kategorijai priskiriamo inžinerinio statinio matmenys iš tiesų yra įspūdingi – ilgis 17,40 metro, plotis – 0,30 metro, o aukštis net 8 metrai. Įstatymų leidėjo požiūrį į aptarimo pobūdžio statybos darbų atlikimo pažeidimus atskleidžia minėtų griežtų sankcijų įtvirtinimas Statybos įstatyme. Įvertintų aplinkybių visuma ir išdėstytų teisinių aspektų turinys, leidžia konstatuoti, kad tikrai ne prieš pradėdama ginčo statinio statybas (pradinį 5 metrų statinį nusprendė paaukštinti 3 metrais) bendrovė kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jau pastačiusi minėtų matmenų sienelę. Tai, kad statybos pradėtos nesulaukus leidimo, savaime nelengvina ir juolab nešalina bendrovės atsakomybės.

10. Apylinkės teismas nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o lengvinančia nurodė tai, jog bendrovės atstovė teismo posėdyje pripažino kaltę visiškai, bendrovė atliko Statybos įstatyme nustatytus veiksmus savavališkos statybos įteisinimui, gavo statybą leidžiantį dokumentą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apylinkės teismas bendrovei skirtiną nuobaudą sumažino remdamasis tik viena bendrovės atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o ANK 34 straipsnio 5 dalį taikė įvertinęs nusižengimo pobūdį. Byloje nėra duomenų, jog nusižengimas sukėlė sunkių ar neigiamų pasekmių, ar jo tyrimas buvo apsunkintas. Kita vertus, Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatytam nusižengimui inkriminuoti, nebūtinas žalos atsiradimas ar asmenų interesų pažeidimas, atsakomybė kyla vien dėl statybos reikalavimų nesilaikymo. Jei dėl neteisėtų bendrovės veiksmų kiltų pavojingų padarinių (pavyzdžiui, dėl pastato saugumo pažeidimo nukentėtų žmonės ir pan.) būtų taikoma griežtesnė atsakomybė ir kitokio dydžio sankcija. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, bendrovė tokį pažeidimą padarė pirmą kartą.

11. Taigi apylinkės teismas įvertino visas su nusižengimo padarymu susijusias aplinkybes ir padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju net ir minimalios Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos baudos skyrimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes dėl padaryto pažeidimo pobūdžio, apygardos teismas pripažįsta, jog byloje buvo pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti bendrovei mažesnę nuobaudą negu numatyta Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje. Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjai paskyrus mažesnę negu Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudą. 

12. Kartu apygardos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas neatitiktų nuobaudai keliamų tikslų. Neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu, o taikytina nuobauda yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Teismas, nustatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skiriamos baudos dydį, neįvertino ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų. Todėl teismas parinko baudos dydį, kuris vertintinas kaip pernelyg simbolinis, taikant administracinę atsakomybę juridiniams asmenims už savavališkas statybas. Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, apylinkės teismo nutarimu skirta bauda vertinama kaip neadekvati padaryto pažeidimo sunkumui. Bendrovei skiriama bauda, kurios dydis artimas vienam trečdaliui minimalios baudos, numatytos Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutarimą pakeisti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 640 Eur dydžio baudą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjas                                                    Dalius Jocys