Administracinė byla Nr. eAS-521-575/2025 

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00550-2025-5 

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: „patenkinti pareiškimą, panaikinti (ABTĮ 88 str. 1 d. 3 p.) atsakovės 2024-11-27 raštą Nr. R8-4063 ir pašalinant padarytą pažeidimą, įpareigoti atsakovę vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024-11-11 kreipimosi ištyrimą arba (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.) išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu“.

Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti, kad skundo (pareiškimo) padavimo terminas yra nepraleistas dėl force majeure (nenugalimos jėgos) ir atnaujinti praleistą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. R8-4063 ,,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) apskundimo terminą. Pareiškėjas nurodė, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-3-10283-535/2025 išsprendė 2025 m. kovo 18 d. pareiškimo priėmimo klausimą ir atsisakė priimti paduotą skundą. Pareiškėjas teigė, kad negalėjo kontroliuoti, išvengti ar pašalinti bei protingai numatyti tokių teismo veiksmų.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes (force majeure, kadangi jis negalėjo kontroliuoti, išvengti ar pašalinti bei protingai numatyti tokių teismo veiksmų, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą), svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą, nenustatė. Teismas įvertino, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitinka rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių.

Teismas apibendrino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios pareiškėjui laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisių realizavimui, t. y. laiku kreiptis į teismą su skundu dėl Rašto panaikinimo.

Teismo nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Neatnaujinęs praleisto termino skundui paduoti, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti tam pačiam teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde vadovaujasi ABTĮ normomis ir teigia, kad teisėja, atsisakiusi priimti jo skundą, atliko veiksmus, kurie atliktini bylos nagrinėjimo teismo posėdyje stadijoje ir pateikė išankstinę, tendencingai šališką nuomonę, taigi akivaizdžiai pasireiškė tiesioginis teisėjos suinteresuotumas bylos baigtimi. Pareiškėjo nuomone, teisėja neteisingai vertino faktus / įrodymus, kurie patvirtina esant force majeure atvejį, nepaisė teisingumo, betarpiškumo ir kitų teisės principų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą (pareiškimą), ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-140-415/2024).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024; 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-815/2024).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo pažeistas teises sieja su atsakovo Raštu, priimtu 2024 m. lapkričio 27 d., tačiau į teismą su skundu kreipėsi 2025 m. vasario 24 d., taigi akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas su 2025 m. sausio 2 d. skundu, įvardintu pareiškimu, kreipėsi į teismą ir taip pat prašė panaikinti Raštą ir, pašalinant padarytą pažeidimą, įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-7362-362/2025 nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad pareiškėjas prašo panaikinti Raštą, tačiau skundą teismui pateikė 2025 m. sausio 2 d., t. y. praleidęs vieno mėnesio terminą. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad norėdamas pateikti teismui skundą ir siekdamas, jog teismas tokį terminą atnaujintų, pareiškėjas turi pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą bei pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, nurodydamas skundo padavimo praleidimo priežastis, tačiau Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundą atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-378-492/2025 Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priežastys, lėmusios termino skundui paduoti praleidimą, yra subjektyvaus pobūdžio, priklausiusios išskirtinai nuo pareiškėjo veiksmų, bei nelaikytinos svarbiomis, todėl terminas neatnaujintas pagrįstai. 

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas su 2025 m. kovo 18 d. skundu, įvardintu pareiškimu, kreipėsi į teismą, prašė panaikinti Raštą ir, pašalinant padarytą pažeidimą, įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu. Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti, kad skundo (pareiškimo) terminas nepraleistas dėl force majeure (nenugalimos jėgos). Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10283-535/2025 netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundą atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-491-821/2025 Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, jog šis terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jam per nustatytą terminą ginti savo galbūt pažeistas teises kreipiantis į teismą su skundu dėl Rašto panaikinimo. Pažymėjo, kad, esant tokioms aplinkybėms, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vadovavosi šioje nutartyje aptartomis ABTĮ nuostatomis ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes jo skundo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo pareikštas praleidus ABTĮ nustatytą terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti.

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas dėl to paties Rašto panaikinimo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimąsi jau kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ir visus kartus jo skundus buvo atsisakyta priimti, neatnaujinus termino skundui (pareiškimui) paduoti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytos skundo (pareiškimo) praleidimo priežastys taip pat nėra sudarančios pagrindą vertinti, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jam per nustatytą terminą ginti savo galbūt pažeistas teises kreipiantis į teismą su skundu dėl Rašto panaikinimo. Esant tokioms aplinkybėms, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vadovavosi šioje nutartyje aptartomis ABTĮ nuostatomis ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes jo skundo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo pareikštas praleidus ABTĮ nustatytą terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti. Pažymėtina, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-552/2023; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-155-556/2024; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-812-629/2024).

Pažymėtina, kad ABTĮ nustatytas terminas administraciniams aktams ginčyti yra procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jam nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios force majeure aplinkybes. Šis terminas sukelia procesines teisines pasekmes, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui, susiklosčiusių teisinių santykių stabilumui, aiškumui ir apibrėžtumui užtikrinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-491-821/2025).

Nagrinėjamu atveju teisėja, atsisakiusi priimti pareiškėjo skundą, atliko veiksmus, kurie atliktini skundo priėmimo stadijoje, kurioje nagrinėjami procesinio teisinio pobūdžio klausimai ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas nesilaikė ABTĮ nustatytos tvarkos.

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo šališkumu bei suinteresuotumu, yra grindžiami išskirtinai prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai suabejoti teismo nešališkumu. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; ir kt.). Be kita ko, pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021; 2025 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-158-415/2025).

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą dėl Rašto panaikinimo, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjas 2025 m. gegužės 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 110

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad tai yra procesinio pobūdžio prašymas, kuris turi būti sprendžiamas ne skundo priėmimo stadijoje, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dėl šio procesinio pobūdžio prašymo plačiau nepasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan