LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus

teisėja Rūta Mickevičienė,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, 

dalyvaujant prokurorui V. S., 

kaltinamojo gynėjai Leokadijai Leikauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo I. R. (I. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria I. R., kaltinamam padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 145 straipsnio 1 dalį, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. gegužės 25 d.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

I. R. kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2010 m. spalio 9 d. iki 2010 m. spalio 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiais ir kojomis savo motinai pagal kilmę L. S. 7 smūgius į galūnes, galvą ir pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai storosios žarnos pasaito plyšimą su daliniu plonųjų žarnų užstrigimu ir difuziniu serofibroziniu peritonitu bei daugybinius įbrėžimus kaktoje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairiame skruoste, kraujosruvas pakaušyje, rankose, dešiniame kelyje. Taip tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – motinos L. S. sveikatą.

Taip pat jis, nuo 2010 m. spalio 8 d. iki 2010 m. spalio 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino savo motinai L. S. daiktu, panašiu į pistoletą, sakydamas, kad jai greitai bus galas ir kad uždarys namo rūsyje ir laikys, kol ji numirs, tuo sudarydamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis I. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2010 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 26 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, to paties teismo 2011 m. sausio 21 d. ir 2011 m. kovo 21 d. nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2011 m. gegužės 25 d.

              Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi kaltinamajam I. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė 3 mėnesiams. Teismas, pratęsdamas
I. R. suėmimo terminą, motyvavo tuo, jog I. R. kaltinamas padaręs nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus, už kuriuos jam gresia laisvės atėmimo bausmė iki 12 metų, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, piktnaudžiauja alkoholiu, linkęs smurtauti. Todėl teismas sprendė, jog padarytų nusikaltimų sunkumas ir minėtos aplinkybės leidžia manyti, kad I. R. būdamas laisvėje gali slėptis nuo teismo ir, kad darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

              Be to, įtariamajam kitoje baudžiamojoje byloje buvo skirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, tačiau jis šio įpareigojimo nevykdė, o galimai padarė nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąją. Kitos gyvenamosios vietos I. R. neturi. Todėl teismas sprendė, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali trukdyti procesui, bandydamas paveikti nukentėjusiąją ar liudytojus.

Kaltinamasis I. R. nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Teigia, jog veikų, kurių padarymu kaltinamas, jis nepadarė. Nukentėjusioji yra patvirtinusi, kad davė melagingus parodymus, nes sūnus (I. R.) varė iš namų jos sugėrovus, be to, nukentėjusioji norėjusi gyventi viena. Kaltinamasis prašo atsižvelgti į tai, kad yra invalidas, be to, turi susitvarkyti dokumentus dėl pensijos.

Teismo posėdyje kaltinamojo I. R. gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvada bei kita byloje esanti medžiaga. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar I. R. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama. Šiuo atveju svarbu, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 125 str. 2 d. 3 p.).

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kuriomis siekiama garantuoti, kad įtariamasis (kaltinamasis) nepasislėps nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, taip pat siekiant atimti asmeniui galimybę neteisėtomis priemonėmis ir būdais trukdyti tyrimui bei bylos nagrinėjimui ir užkirsti kelią kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti.

Pratęsdamas I. R. suėmimo terminą, teismas nutartyje nurodė suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte – trukdys procesui bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Apeliacinio teismo nuomone, pirmos instancijos teismo nustatytas pagrindas, kad kaltinamasis, suvokdamas griežtos bausmės grėsmę, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nustatytas pagrįstai. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog  „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Sisteminiu požiūriu aiškinant šią teisės normą darytina išvada, kad pakanka ir vienos 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos  aplinkybės, kuria remiantis galima spręsti apie šio suėmimo taikymo pagrindo buvimą. Šio pagrindo buvimo nešalina ir kaltinamojo skunde nurodyti argumentai dėl jo sveikatos būklės. Byloje nėra duomenų, kad I. R. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suėmime.

Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas arba pratęstas, jei yra duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė prieš savo motiną, su kuria gyvena, į tai, kad nusikalstamas veikas padarė įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios metu, kitos gyvenamosios vietos kaltinamasis neturi, padarė pagrįstą išvadą, kad neužtikrinus I. R. visiškos izoliacijos, tiek betarpiškai, tiek pasinaudodamas ryšio priemonėmis, gali trukdyti procesui – bandyti paveikti nukentėjusiąją ar liudytojus.

Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. I. R. šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, linkęs smurtauti, piknaudžiauja alkoholiu, nedirba, todėl minėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje I. R. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.

Be to, ikiteisminis tyrimas šioje byloje pasibaigęs, 2011 m. gegužės 13 d. surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl bylai esant teisme suėmimo terminas neribojamas. Teismo nuomone, suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas BPK 44 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų tikslų. Remiantis formuojama teismų praktika svarbu pažymėti, kad viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę, todėl įvertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas I. R., jų pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Pritartina teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t.y. užtikrinti I. R. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Kardomoji priemonė nepažeidžia privataus ir viešojo intereso balanso.

Dėl šių motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

n u t a r i a:

kaltinamojo I. R. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                                                                                      Rūta Mickevičienė