Administracinės
bylos Nr. I-585-38/2009
Procesinio
sprendimo kategorija: 38
(S)

S P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 20 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų
Petro Viščinio (pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Jūros Marijos
Strumskienės, sekretoriaujant Redai Martynaitytei, dalyvaujant pareiškėjui M. L. ir atsakovo
atstovei Agnei Ulčickaitei-Prieskienei,
viešame teismo
posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L.
skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui dėl sprendimų
panaikinimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į
aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo
apeliacinės komisijos (toliau – Komisija) 2008-09-23 sprendimą Nr. AK-2008-06 ir
Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centras) 2008-07-02 sprendimą Nr.
14-454.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nesutinka su Komisijos ir Centro
sprendimais. Mano, kad nebuvo tinkamai įsigilinta į pateiktus dokumentus ir
padaryta klaidinga išvada, kad dalis studijų, t. y. nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2005 m. liepos mėn. buvo
vykdoma nelegaliai, neturint tam leidimo Lietuvos Respublikoje. 2003-11-10 LR
švietimo ir mokslo ministerija išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) švietimo
įstaigai „Baltijos humanitarinis centras“ (toliau – BHC) vykdyti studijas
Lietuvos Respublikoje pagal Baltijos rusų instituto (toliau – BRI) programas ir
užsiimti kita, su studijomis susijusia veikla. 2004-02-06 pareiškėjas pasirašė
sutartis su BHC ir BRI. Sutartyje su BHC buvo numatyta, kad visą studijų
laikotarpį studentas studijuos pagal BRI programą ir tvarką. Pagal sutartį su
BRI nustatyta, kad jei studentas, kaip užsakovas lanko kursus BHC mokymo
įstaigoje – BRI, kurie pagal apimtį ir kokybę atitinka dėstomus BRI ir
patvirtintus BRI dėstytojų, tai vykdytojas (BRI) buvo įsipareigojęs užskaityti
studentui šiuos dalykus kaip studijuotus pagal studijų programą BRI. Pagal
2004-05-06 LR švietimo ir mokslo ministro įsakymą Nr. ISAK 689, studijas
vykdančiam subjektui (BRI), pasikeitus pavadinimą ir buveinės adresą, leidimas
vykdyti studijas pagal BRI programas buvo išduotas Tarptautinei Baltijos
akademijai (toliau – TBA). Minėto įsakymo 3.1 punkte nustatyta, kad leidimas
Nr. (duomenys
neskelbtini), išduotas BHC, neteko galios. M. L. nuo
2004 m.
vasario mėn. iki 2005 m.
liepos mėn. teisėtai studijavo pagal BRI (TBA) studijų programas Lietuvoje, t.
y. lankė paskaitas, konsultacijas ir išlaikė įskaitas, egzaminus, atsiskaitė už
kursinius darbus. Centras padarė išvadą, kad dalis studijų atlikta nelegaliai
tik dėl to, kad pakeistas mokslo įstaigos pavadinimas ir adresas. Centro
išvados pagrįstumas kelia abejonių ir dėl to, kad vertindamas kitų BRI
absolventų kvalifikaciją, kurie studijavo tokiomis pačiomis sąlygomis nuo 2003 -
iki 2006 metų, nustatė kaip teisėtą, be sąlygų.
Atsakovas – Studijų kokybės
vertinimo centras su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad vertinant pareiškėjo kvalifikaciją, tarp
pareiškėjo kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų bei atitinkamų
reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje, nustatytas esminis skirtumas, todėl
ji negali būti pripažinta besąlygiškai. Centras išnagrinėjo pareiškėjo ir BTA
pateiktus dokumentus ir nustatė, kad pareiškėjo studijos nuo 2003 m. lapkričio iki 2005 m. liepos vyko Lietuvos
Respublikoje, kai šias studijas vykdė ne Baltijos humanitarinis centras,
turėjęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti
studijas pagal Baltijos rusų instituto studijų programas ir užsiimti kita su
studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje, o Baltijos rusų institutas, neturėjęs
minėtos institucijos leidimo tokiai veiklai.
Atsakovas išdėstė tokius
motyvus dėl neteisėtos Baltijos rusų instituto
(vėlesnis pavadinimas – Tarptautinė Baltijos akademija) veiklos Lietuvoje: 1) pareiškėjas užpildytame klausimyne
apie studijų įgyvendinimo vietą (toliau – Klausimynas) nurodė, kad studijos
(paskaitos, konsultacijos, egzaminai, įskaitos, atsiskaitymai už kontrolinius
ir kursinius darbus) laikotarpiu nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2005 m. kovo mėn. vyko
Lietuvos Respublikoje. Tačiau BTA, atsakydama į Centro paklausime
suformuotą klausimą nurodė, kad pareiškėjas visą studijų laikotarpį nuo 2004-02-20
iki 2007-02-16 studijavo Latvijoje (pažyma Nr. 354/V). Aukštoji mokykla nurodė,
kad TBA, t. y. Lietuvoje veikęs juridinis asmuo, vykdė ne studijas, o teikė
informacines ir metodines konsultacijas. 2) Pagal Centrui pareiškėjo suteiktą informaciją
Paraiškoje, Klausimyne studijos nuo 2004 m. iki 2005 m. buvo įgyvendintos
Lietuvoje. Tokią pačią informaciją M. L. patvirtina ir skunde Vilniaus apygardos administraciniam
teismui. Tačiau kvalifikacijos teikėjas, atsiribodamas nuo BHC ir TBA
vykdytos veiklos, nurodo, jog per visą pareiškėjo studijų laikotarpį studijas
vykdė būtent jis, o ne Lietuvoje teisėtai veikę juridiniai asmenys. Kadangi
BRI (dabartinė BTA), kuri save įvardija studijų vykdytoja, niekada neturėjo
leidimo įgyvendinti studijų Lietuvoje, darytina išvada, jog aukščiau nurodytu
laikotarpiu ji veikė neteisėtu būdu. 3)
Neteisėtą BRI (vėlesnis pavadinimas – BTA) veiklą Lietuvoje, Centro
nuomone, papildomai patvirtina ir paties pareiškėjo pateiktos studijų sutartys:
2004-02-05 specialisto tikslinio parengimo sutartis su BRI; 2004-02-05 studijų
sutartis su BHC; 2005-09-01 sutartis dėl neformaliojo švietimo sąlygų su TBA.
Pareiškėjas nurodo (Paraiška ir Klausimynas), kad studijuoti TBA pradėjo 2004 m. kovo mėnesį, tačiau
tuo metu TBA dar neturėjo leidimo vykdyti studijų ir su jomis susijusios
veiklos – toks leidimas išduotas tik 2004-05-06. Be to, pareiškėjo pateikta
informacija nesutampa su rašytiniais įrodymais – sutartis su TBA sudaryta ne 2004 m. kovo mėn., o
2005-09-01.
Centras
nori atkreipti dėmesį, kad nors ir nebuvo nustatytas esminis skirtumas dėl pareiškėjo
studijų, vykdytų laikotarpiu nuo 2005-07-02 iki 2007-02-16, tačiau Centrui
pateikta 2005-09-01 pareiškėjo sutartis su TBA dėl neformaliojo švietimo sąlygų
kelia abejonių dėl studijų įgyvendinimo minėtu laikotarpiu teisėtumo. Centro
nuomone, sutartis su TBA gali būti apsimestinis sandoris, sudarytas kitam
sandoriui pridengti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 str. 1 d.).
Atsižvelgus į metinio mokesčio dydį ir į aplinkybę, kad už 1 200 Lt metinį
mokestį neformaliojo švietimo paslaugos (kaip nurodo pats M. L.) neteiktos, tikėtina, jog
Sutartis su TBA galėjo būti sudaryta studijų vykdymui Lietuvos Respublikoje
(sutarties pasirašymo metu TBA leidimo tokiai veiklai jau nebeturėjo).
Centro
nuomone, kompetentingos valstybės
institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, kuri įgyta dalį
studijų vykdžius nelegaliu būdu. Pripažįstant tokią kvalifikaciją
valstybės kompetentingos institucijos visuomenei garantuotų, kad tokia aukštojo
mokslo kvalifikacija yra tinkamos kokybės ir gali teikti atitinkamas akademines
bei profesines teises, t. y., kad tokią aukštojo mokslo kvalifikaciją turintis
asmuo galės stoti į atitinkamas studijas bei teikti paslaugas, atitinkančias
visuomenės teisėtus interesus ir lūkesčius.
Atsikirsdamas
į pareiškėjo argumentą, kad Centras kitų BRI absolventų kvalifikaciją įvertino
kaip lygiavertę be jokių sąlygų, atsakovas
nurodo, kad tokia informacija neatitinka tikrovės bei pažymi, jog kiekviena
užsienyje įgyta kvalifikacija vertinama individualiai, remiantis atitinkama
apie ją turima informacija.
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad
pareiškėjas 2007-04-19 pateikė Studijų kokybės vertinimo centrui prašymą dėl
užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo (I t., b. l. 142-143). Studijų kokybės vertinimo centras 2008-07-02
priėmė sprendimą Nr. 14-454 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ Baltijos tarptautinės
akademijos pareiškėjui suteiktą teisininko kvalifikaciją įvertinti kaip
lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus
universitetines pagrindinės studijas, su
sąlyga, jeigu kvalifikacijos
turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą
(01 Sl-UP) Studijų kokybės vertinimo centre (I t., b. l. 187). Pareiškėjas 2008-07-15 Komisijai pateikė
apeliaciją dėl anksčiau minėto Studijų kokybės vertinimo centro sprendimo,
kurioje prašė šį sprendimą panaikinti (I
t., b. l. 190-193). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliaciją, nutarė
jos nepatenkinti ir palikti galioti Studijų kokybės vertinimo centro 2008-07-02
sprendimą Nr. 14-454 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ (I t., b. l. 24-25).
Ginčo santykius reguliuoja Europos Tarybos ir
Unesco kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos
regiono valstybėse konvencija (toliau – 1997 m. Lisabonos konvencija), Lietuvos Respublikos
aukštojo mokslo įstatymas, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-01-21 nutarimas Nr. 60 „Dėl Užsienyje
įsigytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo
mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų patvirtinimo“
ir Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2006-02-03 įsakymas Nr. 1-24
„Dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą,
vertinimo taisyklių“.
Pagal Lietuvos Respublikos
aukštojo mokslo įstatymo (2000-03-21 įstatymo Nr. VIII-1586 redakcija) 3
straipsnio 3 dalį, užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis
išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų
bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. LR aukštojo
mokslo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Švietimo ir mokslo
ministerijos ekspertinė institucija aukštųjų mokyklų vertinimo klausimais yra
biudžetinė įstaiga Studijų kokybės vertinimo centras. Pagal šio įstatymo 44
straipsnio 2 dalį, studijų programų kokybę Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatyta tvarka vertina Studijų kokybės vertinimo centras ir viešai skelbia savo išvadas.
Užsienyje įgytų
kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo
kvalifikacijų vertinimą ir akademinį pripažinimą Lietuvos Respublikoje
reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-01-21 nutarimu Nr. 60
patvirtinti Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo
kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai (toliau –
Nuostatai). Šio teisės akto 6 punkte nustatyta, kad užsienyje įgytų
kvalifikacijų atitiktį kvalifikacijoms, įgytoms Lietuvos Respublikoje baigus
vidurinio ugdymo ar aukštojo mokslo studijų programas, vertina Studijų kokybės
vertinimo centras. Pagal 11 punktą, Studijų kokybės vertinimo centras
išnagrinėja pateiktus dokumentus ir nustato esminius skirtumus tarp užsienyje
įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės),
turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų
Lietuvos Respublikoje. Nuostatų 14.2 punkte nustatyta, kad Studijų kokybės
vertinimo centras turi teisę priimti sprendimą vertinti užsienyje įgytą
kvalifikaciją kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai
Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas įvykdys
konkrečius papildomus reikalavimus (išlaikys kvalifikacinį egzaminą ir (ar)
baigs papildomus kursus).
Užsienyje įgytų
kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, vertinimą reglamentuoja
Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2006-02-03 įsakymas Nr. 1-24 „Dėl
užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, vertinimo
taisyklių“ (toliau – Taisyklės). Šios taisyklės reglamentuoja Studijų kokybės
vertinimo centro atliekamą užsienyje įgytos kvalifikacijos vertės ir lygmens
nustatymą, užsienyje įgytos kvalifikacijos vertės ir lygmens palyginimą su
Lietuvos Respublikoje įgyjama vidurinio mokslo kvalifikacija, taip pat
atitikmenų Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo mokyklų dalykams nustatymą ir
pažymių iš kilmės šalies vertinimo sistemos pervedimą į atitinkamą Lietuvos
Respublikoje taikomą vertinimo sistemą.
Lisabonos konvencijos VI.1
straipsnyje nustatyta, kad
pripažinimo sprendimas grindžiamas aukštojo mokslo kvalifikacija, liudijančia
žinias ir įgūdžius, kiekviena šalis pripažins aukštojo mokslo kvalifikacijas,
suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp
kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos,
suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo. Konvencijos III.1 straipsnio 2
d. suteikiama teisė valstybei imtis atitinkamų priemonių kvalifikacijų
pripažinimui įvertinti, išimtinai remiantis pareiškėjo įgytomis žiniomis ir
įgūdžiais.
Nagrinėjamo
ginčo esmė – ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Užsienyje
įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo
kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos 2008-09-23 protokolinis sprendimas Nr. AK-2008-06
ir 2008-07-02 Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas Nr. 14-454 su nustatyta sąlyga yra teisėti ir
pagrįsti.
Bylos
duomenimis, pareiškėjas 2007 m. baigė studijas Baltijos
tarptautinėje akademijoje ir įgijo teisininko kvalifikaciją. Atsakovas nustatė esminį skirtumą pagal Nuostatų 14
punkto 2 papunktį ir pareiškėjo kvalifikaciją įvertinto kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai
Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga,
jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys
teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą.
Vertindamas įgytą kvalifikaciją
atsakovas nustatė esminį skirtumą tarp pareiškėjo kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų bei atitinkamų reikalavimų, keliamų
Lietuvos Respublikoje, t. y. išnagrinėjęs
pareiškėjo ir Baltijos tarptautinės akademijos (ankstesnis pavadinimas – Baltijos humanitarinis centras) pateiktus
dokumentus, nustatė, kad pareiškėjo studijos nuo 2004 m. vasario iki 2005 m. liepos mėnesio vyko
Lietuvos Respublikoje, kai šias studijas vykdė ne Baltijos humanitarinis
centras (vėlesnis pavadinimas – Tarptautinė Baltijos akademija), turėjęs
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti studijas
pagal Baltijos rusų instituto (vėlesnis pavadinimas – Baltijos tarptautinė
akademija) studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla.
M. L. užpildytame
klausimyne apie studijų įgyvendinimo vietą (toliau – Klausimyne) nurodė, kad
studijos (paskaitos, konsultacijos, egzaminai, įskaitos, atsiskaitymai už
kontrolinius ir kursinius darbus) laikotarpiu nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2005 m. kovo mėn. vyko
Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 172).
Tačiau BTA, atsakydama į Centro paklausime suformuotą klausimą nurodė, kad pareiškėjas
visą studijų laikotarpį nuo 2004-02-20 iki 2007-02-16 studijavo Latvijoje (I t., b. l. 183). Aukštoji mokykla
nurodė, kad TBA, t. y. Lietuvoje veikęs juridinis asmuo, vykdė ne studijas, o
teikė informacines ir metodines konsultacijas.
Pagal Centrui pareiškėjo
suteiktą informaciją Paraiškoje, Klausimyne de facto studijos nuo 2004 m. iki 2005 m. buvo įgyvendintos
Lietuvoje. Tokią pačią informaciją M. L. patvirtina ir
skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Tačiau kvalifikacijos
teikėjas nurodo, kad per visą pareiškėjo studijų laikotarpį studijas vykdė
būtent jis. Pažymoje kvalifikacijos teikėjas nurodė, kad jokie mokomieji
dalykai, studijuojami Baltijos humanitariniame centre (TBA), nebuvo įskaitomi
nei vienu iš Centro nurodytų laikotarpių. Taigi aukštoji mokykla atsiribojo nuo
BHC ir TBA vykdytos veiklos, tokiu būdu patvirtindama, kad per visą pareiškėjo
studijų laikotarpį studijų vykdytoja buvo ji, o ne Lietuvoje teisėtai veikę
juridiniai asmenys (I t., b. l. 183-184).
Kadangi BRI
(dabartinė BTA), kuri save įvardija studijų vykdytoja, niekada neturėjo leidimo
įgyvendinti studijų Lietuvos Respublikoje, atsakovas padarė pagrįstą išvadą,
kad aukščiau nurodytu laikotarpiu ji veikė neteisėtu būdu.
Neteisėtą
BRI (vėlesnis pavadinimas – BTA) veiklą
Lietuvoje, patvirtina pareiškėjo pateiktos studijų sutartys: 2004-02-05
specialisto tikslinio parengimo sutartis su BRI (toliau - Sutartis su BRI);
2004-02-05 studijų sutartis su BHC (toliau –
Sutartis su BHC); 2005-09-01 sutartis dėl neformaliojo švietimo sąlygų su TBA
(toliau – Sutartis su TBA).
Pareiškėjas nurodo (Paraiška ir Klausimynas), kad studijuoti
TBA pradėjo 2004 m.
kovo mėnesį. Tačiau, tuo metu, TBA dar neturėjo leidimo vykdyti studijų ir su
jomis susijusios veiklos – toks leidimas
išduotas tik 2004-05-06. Be to, pareiškėjo pateikta informacija nesutampa su
rašytiniais įrodymais – sutartis su TBA
sudaryta ne 2004 m.
kovo mėn., o 2005-09-01 (I t., b. l.
166).
Sutartis su
BRI buvo pasirašyta 2004-02-05. Vadovaujantis šios sutarties 1.1 punktu. BRI
įsipareigojo parengti pareiškėją pagal aukštojo mokslo programą ir išduoti jam
valstybinio pavyzdžio diplomą, t. y. įsipareigojo būti M. L. studijų
vykdytoja (I t., b. l. 162-164).
Vadinasi, sutarties pasirašymo laikotarpiu, taip pat pareiškėjo nurodytu
laikotarpiu, kai studijos vyko Lietuvoje, vykdytoju buvo BRI (vėlesnis
pavadinimas – BTA), kuri neturėjo leidimo vykdyti studijų Lietuvoje. Aplinkybę,
jog studijas de facto vykdė BRI, patvirtina ir sutarties su šia aukštąja
mokykla 2.1.1. punktas – pagal jį kvalifikacijos teikėjas įsipareigojo parengti
specialistą neakivaizdine – nuotoline mokymo forma (I t., b. l. 162). Pagal susiklosčiusią praktiką nuotolinės studijų
formos gali būti naudojamos, kai aukštoji mokykla savo veiklą vykdo kitoje
valstybėje. Tai patvirtina aplinkybę, kad studijas Lietuvoje vykdė BRI. Tai
patvirtina ir Sutarties su BRI 4.3 punktas, pagal kurį klausytoją pašalinus iš
mokslo įstaigos „Baltijos humanitarinis centras“, jis automatiškai išbraukiamas
iš BRI studentų sąrašų (I t., b. l. 164).
Ši sutarties nuostata akivaizdžiai parodo, kad studentai, mokydamiesi
Lietuvoje, iš tikrųjų buvo BRI studentai. Tokios susitarimo sąlygos patvirtina,
kad tikruoju studijų vykdytoju buvo Latvijos Respublikos aukštoji mokykla BRI.
Kolegijos
nuomone, nurodytos aplinkybės buvo pakankamas faktinis pagrindas nustatyti
esminį skirtumą tarp pareiškėjo kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų
bei atitinkamų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje pagal Nuostatų 14
punkto 2 papunktį ir Pareiškėjo kvalifikaciją įvertinti kaip lygiavertę su
sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą
pagal šio egzamino programą.
Skunde pareiškėjas
teigia, kad Centras kitų BRI absolventų – E. R., O. A., J. R. ir kt.,
kvalifikaciją įvertino kaip lygiavertę be jokių sąlygų. Kolegijos nuomone, skundžiamas pareiškėjo aktas yra individualus
administracinis aktas ir kitų asmenų vertinimas nėra šios bylos ginčo dalykas,
be to, kiekviena užsienyje įgyta kvalifikacija vertinama individualiai,
remiantis atitinkama apie ją turima informacija.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas normas asmuo įgyja
atitinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją
tik baigęs pripažintos (legaliai veikiančios) aukštojo mokslo institucijos
vykdomą atitinkamą valstybės pripažįstamą (legaliai vykdomą) studijų programą
ir įvykdęs studijų programoje nustatytus įpareigojimus reguliariai
lankyti paskaitas ir seminarus, laiku ir tinkamai išlaikyti egzaminus ir
įskaitas ir kt. Tuo pat metu valstybė, išduodama licenciją vykdyti tam tikrą
veiklą, savo piliečiams įsipareigoja ir garantuoja,
kad tam tikra vykdoma licencijuojama veikla bus tinkamos kokybės. Aukštojo mokslo paslaugų licencijavimu
užtikrinama, kad aukštojo mokslo paslaugos bus tinkamos kokybės, kad
visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams nebus padaryta žalos. Todėl asmens,
neturinčio leidimo (licencijos), vykdoma
studijų ar su studijomis susijusi veikla negali būti laikoma tinkamo
lygio ir atitinkanti visuomenės teisėtus interesus bei lūkesčius. Taigi
licencijos (leidimo vykdyti studijas) nebuvimas yra pakankamas pagrindas
konstatuoti esminį skirtumą ir pareiškėjo kvalifikacijos besąlygiškai
nepripažinti lygiaverte kvalifikacijai, teikiamai
Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindinės studijas. Kadangi, kaip minėta, studijų dalis įgyvendinta
neturint įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo vykdyti studijas Lietuvos
Respublikoje, todėl darytina išvada, kad atsakovas, vadovaudamasis Nuostatų 11
punktu, tarp pareiškėjo studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos
Respublikoje, pagrįstai nustatė esminį skirtumą.
Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad mokymo procesas Vilniuje buvo
vykdomas šio proceso niekaip neįteisinus, neturint aukštosioms studijoms
būtinos mokymo bazės, todėl Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas
pareiškėjo kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai
Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga,
jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal
programą 01S1-UP Studijų kokybės vertinimo centre, bei Užsienyje įgytų
kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo apeliacinės komisijos nutarimas, kuriuo
netenkinta pareiškėjo apeliacija, yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti ir
įpareigoti Studijų kokybės vertinimo centrą priimti naują sprendimą dėl
pareiškėjo aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo pagrindo nėra (LR ABTĮ 88
str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos
įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teisėjų kolegija,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo M. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas
apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Petras Viščinis
Audrius
Bakaveckas
Jūra Marija Strumskienė