Baudžiamoji byla Nr. 1-911-929/2017

Proceso Nr. 1-01-1-03724-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.1.; 2.12.1.3.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,-

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 d.,

n u s t a t ė:

G. K. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas pasipriešino policijos pareigūnui, o būtent: 2017 m. sausio 24 d., apie 22.00 val., namo, esančio Taikos g. 69, Vilnius, 1 a. laiptinėje, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,93 ‰ girtumas), sulaikytas už viešosios tvarkos pažeidimą ir vedamas į policijos tarnybinį a/m, siekdamas išsilaisvinti, puolė su grasinimais sumušti Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 3-io būrio vyriausiąjį patrulį L. J., sugriebė jį už drabužių ir 2 kartus sudavė jam ranka į krūtinę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad kad 2017-01-24 buvo pas savo draugą, gyv. (duomenys neskelbtini). Kiek tiksliai jis ten išgėrė, pasakyti negali, nes nepamena. Tai pat jis nepamena, nei kaip išėjo iš savo draugo, nei kur ėjo, nei ką darė. Jis tik atsimena, kad po kažkurio laiko atsibudo policijos komisariate. Jeigu policijos pareigūnai sako, kad jis jiems priešinosi, tai taip ir galėjo būti. Jis neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnais. Dėl tokio savo elgesio jis labai gailisi, bet dėl visko kaltas alkoholis. Alkoholį vartoja retai (b. l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis L. J. parodė, kad kad 2017-01-24 apie 21.42 val. jis su kolega M. D. gavo pranešimą nuvykti į namą, esantį Taikos g. 69, Vilnius, kur pašalinis asmuo triukšmauja laiptinėje. Atvykus į vietą, 4 a. laiptinėje jie sutiko girtą vaikiną, kaip vėliau paaiškėjo, G. K., ir gyventoją iš buto (duomenys neskelbtini) L. M.. Ji paaiškino, kad G. K. išvertė laiptinėje stovėjusius vazonus. Kai ji pareiškė pastabą, įvyko žodinis konfliktas. Jie prisistatė G. K. ir paklausė, kodėl jis išvertė vazonus, tačiau jis viską neigė. L. M. pasakė, kad G. K. buvo agresyvus, triukšmavo laiptinėje. Tada jie G. K. pasakė, jog jis sulaikomas dėl to, kad būdamas neblaivus chuliganiškai elgėsi viešoje vietoje. Tada G. K. pradėjo šaukti, ką jie jam aiškina. iš pradžių jis sutiko važiuoti ir jie nusileido liftu į 1 a. Tada G. K. pradėjo jiems grasinti, kad tuoj juos užpuls ir sumuš. Jis sustojo ir pradėjo stangrinti rankas, sugniauždamas kumščius. Tuo metu jis buvo be antrankių. G. K. buvo paaiškinta, kad jeigu jis neis su jais ir vengs sulaikymo, bus panaudota fizinė prievarta ir spec. priemonės. Tada G. K. griebė L. J. už striukės gaubto ir patraukė į viršų. Po to jis 2 kartus kaire ranka trenkė jam į krūtinę.  Kolega sureagavo ir sugriebė G. K. už rankos. Tarp jų visų įvyko grumtynės. Jis su kolega stengėsi uždėti G. K. antrankius. uždėti antrankius. Jis priešinosi, vis muistėsi, jie negalėjo uždėti antrankių, todėl 8 kartus buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas "Taser". Po to pavyko G. K. uždėti antrankius ir jis buvo nuvestas į tarnybinį a/m. L. M. parašė pareiškimą. Fizinio skausmo dėl G. K. smūgių jis nepatyrė. Įvykio pašaliniai asmenys nematė (b. l. 6).

Pareigūnų L. J. ir M. D. 2017-01-24 tarnybiniuose pranešimuose esantys bei M. D. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos parodymai iš esmės sutampa su L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir juos patvirtina (b. l. 9, 11, 13).

Byloje esančioje asmens neblaivumo patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad 2017-01-24, 22,51 val., G. K. buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str., visiškai įrodyta.

Pagal BK 286 str. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Kaltinamasis G. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad neatsimena, kur ėjo ar ką darė 2017-01-24, tačiau po kurio laiko atsibudo policijos komisariate ir jei policijos pareigūnai sako, kad jis jiems priešinosi, tai taip galėjo būti. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 286 str. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiojo pareigūno L. J. parodymais, liudytojo pareigūno M. D. parodymais, šių pareigūnų 2017-01-24 tarnybiniais pranešimais. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo G. K. veika kvalifikuojama pagal BK 286 str.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad G. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis sutiko, bausmės rūšis ir dydis jam buvo suprantami, dėl jų prieštaravimo neišreiškė (b. l. 32).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. K. – neteistas, baustas administracine tvarka, jauno amžiaus, dirbantis, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti ir viena lengvinanti aplinkybė. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 641 str. nuostatos ir kaltinamajam G. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas G. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-01-24 iki 2017-01-25 (dvi dienos).

Kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 22), paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

n u s p r e n d ž i a :

G. K. pripažinti kaltu padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir skirti jam 30 MGL (1129,8 eurų) dydžio baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. skirti 20 MGL (753.2 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 1 ir 2 d., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-01-24 iki 2017-01-25 (2 dienas), 1 kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL baudai, ir G. K. skirti galutinę 16 MGL (602,56 eurų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti G. K., kad:

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto  apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.     

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                                   Rasa Paužaitė