Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-6403-1123/2019
Proceso Nr. 4-68-3-05133-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.8.1.; 1.4.8.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2019 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,
sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, Akvilei Nemanienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M. (A. M.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį,
n u s t a t ė:
A. M. 2019 m. lapkričio 22 d. apie 07.00 val. Vilniuje, Dzūkų gatvėje, vairavo automobilį VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,72 promilės girtumas, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.
A. M. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad Volkswagen Multivan automobilis priklauso jam, tačiau pagal panaudos sutartį yra perduotas naudojimuisi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir direktorius yra jis pats, įmonė veiklą pradėjo vykdyti tik nuo š. m. birželi mėnesio. Su šiuo automobiliu (mikroautobusiuku) vežiojami šios įmonės darbuotojai į objektus. Nurodė, jog įvykio dieną jį pavedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. L., kuris neišėjo į darbą, todėl jis pats nenorėdamas pakenkti savo įmonei, nenorėdamas pavesti klientų, nors ir neturėdamas teisių išvažiavo į Vilnių. Nurodė, kad alų gėrė tik vakare maždaug iki 11 val. vakaro. Atsikėlęs jautėsi gerai, buvo įsitikinęs, kad organizme alkoholio nėra. Šį savo poelgį įvertino kritiškai, jam labai gėda dėl tokio savo poelgio, gailisi dėl to, kad važiavo be teisių, tiesiog nenorėjo pavesti įmonės klientų. Tuo metu manė, kad tai vienintelė galimybė gelbėti įmonės vardą.
A. M. 2019 m. lapkričio 22 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad tą dieną važiavo, nes reikėjo į darbą, gailisi (b. l. 1).
Iš administracinio nusižengimo byloje pateikto 2019 m. lapkričio 22 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 22 d. apie 07.00 val. patruliuojant Vilniuje, Dzūkų gatvėje, buvo sustabdytas automobilis VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. M.. Bendraujant nuo jo sklido alkoholio kvapas. Alkoholio detekteriu patikrinus vairuotojo blaivumą, buvo nustatytas neigiamas rezultatas. A. M. nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo vakar. Alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARBL 0760 su galiojančia patikra Nr. 1142286 nustatytas 0,72 promilės girtumas. Patikrinus CDB nustatyta, kad A. M. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 7).
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu A. M. už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 85 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 3-6).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilis VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. M. (b. l. 8).
ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti, kai tai daro neblaivus asmuo (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, taip pat vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo asmuo.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus: administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus duotus teismo posėdžio metu, administracinio nusižengimo protokolą, kuriame užfiksuotos esminės faktinės aplinkybės (b. l. 1-2), tarnybinį pranešimą (b. l. 7), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą (b. l. 9), sprendžia, kad A. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0.72 promilės neblaivumas, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai ši teisė iš jo buvo atimta. Šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas vienas iš grubiausių administracinių nusižengimų – būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairavo automobilį, tuo keldamas pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei bei visam eismo saugumui), į tai, kad A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, gailėjosi dėl jų (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į A. M. asmenybę apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, dirba, šiais metais vedė, laukiasi kūdikio, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtas baudas sumokėjęs. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. M. paskyrus didesnę nei minimalią sankcijoje numatytą – 1 300 Eur baudą.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Analizuojant šių teisės normų turinį matyti, kad transporto priemonės konfiskavimas asmeniui, kuriam skiriama piniginė bauda, yra numatytas kaip papildoma alternatyvi poveikio priemonė, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai (šiuo atveju teismui). Įstatymas konkrečių kriterijų, kada ši papildoma priemonė turi būti skiriama ir ar apskirtai turi būti skiriama, nenustato, tačiau vadovaujantis teismų praktika, tokiais atvejais turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu. (Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-475-579/2017).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-489/2017).
Iš teisme duotų A. M. paaiškinimų, tikėtina, kad A. M. sąžiningai klydo, įvertindamas savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, kadangi alkoholis (alus) buvo vartojamas išvakarėse, transporto priemonę jis vairavo kitą dieną (praėjus maždaug 8 val.), jautėsi gerai ir nesitikėjo, jog jo organizme gali būti likę alkoholio. Galiausiai, pareiškėjo neblaivumas nedaug viršijo leistiną normą (nusižengimo padarymo metu pareiškėjui alkoholio matuokliu buvo nustatytas 0,72 promilės girtumas (įvertinus ± 0,02 promilių paklaidą, kuri traktuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai – nustatytinas 0,7 promilės girtumas), taigi 0,3 promilės viršijo leistiną 0,4 promilės girtumo ribą). Pažymėtina ir tai, kad A. M. duodamas teisme paaiškinimus ne kartą sakė, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir jam dėl tokio poelgio labai gėda. Visi šie duomenys bei paties A. M. paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui abejoti tuo, kad A. M. itin neigiamai ir kritiškai įvertino šį savo poelgį, suvokė tokio elgesio galimas sukelti pasekmes ir padarė dėl jo atitinkamas išvadas. Kita vertus, negalima neigti, jog vairavimas neblaiviam, net jei nustatomas ir lengvas girtumo laipsnis, yra šiurkštus KET pažeidimas. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, t. y. nebuvo sugadintas svetimas turtas, nebuvo sužaloti žmonės, nebuvo sukelta avarinė situacija.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Konstitucinio Teismo ir kasacinės instancijos teismo išaiškinimą proporcingumo prasme, taip pat įvertinus tai, kad transporto priemonės konfiskavimas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį nėra privaloma administracinio poveikio priemonė, teismo vertinimu, skirti A. M. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, kuri už padarytą administracinį nusižengimą numatyta kaip alternatyvi, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjo asmenybę (nors ir buvo baustas ne kartą už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, tačiau padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs, paskirtas baudas A. M. sumokėdavo, už analogišką nusižengimą anksčiau nebuvo baustas, alkoholį vartojo tik iš vakaro), yra neproporcingas. Atsižvelgus į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad šioje byloje A. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, paskirtina didesnė nei minimali sankcijoje numatyta bauda – 1 300 Eur – bus pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bei užtikrintas prevencinis poveikis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108264409, ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėja Aušra Ragelienė