Civilinė byla Nr. 2-2346/2011
Procesinio sprendimo kategorija 124.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. D. ir P. E. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties dėl atsisakymo atnaujinti procesą, civilinėje byloje Nr. A2-4526-516/2011 pagal ieškovų A. D. ir Pauliaus E. D. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovai A. D. ir P. E. D. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2390-431/2010 jų ieškinį Lietuvos valstybei dėl žalos, padarytos neteisėtais prokurorų ir teisėjų veiksmais, atlyginimo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Lietuvos Apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi jų (ieškovų) apeliacinio skundo netenkino. Pateikti kasacinį skundą nebuvo galimybės, kadangi jie (ieškovai) neturėjo advokato, kuris galėtų surašyti kasacinį skundą. Ieškovų nuomone, procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujintinas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu dėl „žinomai neteisingo vertinimo”. Nagrinėjant ieškinį, teismuose nebuvo nustatinėjama ar buvo pažeisti (nepažeisti) ieškovų nurodyti įstatymai; teismas nukrypo nuo ieškinio esmės, neaptarė pareiškėjų pateiktų įrodymų, netyrė bylos aplinkybių; nagrinėjo neteisėtų teisėjų veiksmų, priimant 1997 m. lapkričio 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį įkalinti P. E. D.; teismas padarė esminių teisės klaidų, pažeidė proceso ir materialines teisės normas ir faktiškai neišsprendė nė vieno byloje ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimo; bylą išsprendė šališkai ir neteisingai.
Ieškovai prašė atnaujinti procesą byloje taip pat CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl „naujai paaiškėjusios aplinkybės”. Teigė, kad teismui buvo pateiktas 2008 m. rugsėjo 30 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, įrodantis, kad 2000 m. balandžio 3 d. nustatyti apribojimai ir servitutas žemės sklypui, priklausančiam prie antstolių parduotų ieškovų pastatų, yra panaikinti. Įsakymas buvo teismui pateiktas kaip įrodymas, kad 1994 metais prasidėję ieškovų teisių pažeidimai pasibaigė 2008 m. rugsėjo 30 d., VĮ Registrų centrui pateikus prašymą įregistruoti žemės sklypą be neteisėtai uždėtų apribojimų. 2010 m. gruodžio 14 d. VĮ Registrų centro sprendime nurodyta, kad minėtas administracijos direktoriaus įsakymas negalioja. Taigi apribojimai ir servitutas, pažeidžiantys ieškovų nuosavybės teises, egzistavo iki šiol ir galutinai baigėsi 2011 m. sausio 24 d. Pareiškėjai apie šią aplinkybę sužinojo 2010 m. gruodžio 15 d., gavę VĮ Registrų centro sprendimą. Kadangi pareiškėjų teisių pažeidimai baigėsi 2011 m. sausio 21 d., nuo šios datos prasidėjo ir turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, kuris turi reikšmės pareiškėjų reikalabimui atlygitni patirtą neturtinę žalą. Ieškovas P. E. D. neturėjo pingų iš karto sumokėti reikalaujamą 6 946,80 Lt sumą. Tai nėra kriminalinė bausmė, už kurią jam buvo taikytas laisvės atėmimas. Jam galėjo būti paskirta tik bauda. Dėl neteisėtų prokurorų, teisėjų, antstolių veiksmų ieškovas tapo neįgaliu ir jam reikalinga slauga bei priežiūra. Ieškovų nuomone, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo turi būti vadovaujamasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
Atsiliepimais į ieškovų prašymą atnaujinti procesą atsakovai Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė ieškovų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas atsisakė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2390-431/2010 bei priteisė iš ieškovų valstybės naudai 16,50 Lt išlaidų, susijųsių su procesinių dokumentų įteikimu. Iekšovė A. D. buvo pateikusi teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydama, kad jai paskirtas advokatas negavo pranešimo apie teismo posėdį ir atsakovų atsiliepimų į ieškovų prašymą, dėl to jis (advokatas), neturėdamas glaimybės iš anksto suplanuoti savo darbotvarkės, negali atvykti į teismo posėdį, tačiau teismas bylos angirnėjimo neatidėjo ir prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo ieškovams nedalyvaujant. Teismas sprendė, kad Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovei A. D. skirta antrinė teisinė pagalba parengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant jos interesams kasacinės instancijos teisme, o nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą šiuo sprendimu valstybės garantuojama teisinė pagalba nėra teikiama, todėl teismas informuodamas ieškovus apie teismo posėdį, neturėjo pareigos apie (teismo posėdį) informuoti advokatą.
Teismas nėenustatė pagrindų procesui byloje atnaujinti, nes ieškovų nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė neturi esminės reikšmės šiai bylai, nes ginčo dalykas nagirnėjamoje civilinėje byloje nebuvo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos įsakymas, kuriuo panaikinti apribojimai ir servitutas žemės sklypui ar VĮ Registrų centro atsisakymas išregistruoti apribojimus ir servitutą. Ieškinio pagrindą sudarė prokuratūros pareigūnų bei teismo veiksmai, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą. Vėliau priimti kitų institucijų, pareigūnų sprendimai, atlikti veiksmai nebuvo bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimo dalyku. Jie nebuvo ieškinio dėl žalos atlyginimo faktinis pagrindas, todėl nei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos įsakymo priėmimas, nei atsisakymas jo pagrindu išregistruoti tam tikrus juridinius faktus, negali būti vertinami kaip šios bylos faktinės aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad ieškinys dėl žalos, padarytos neteisėtais prokuratūros bei teismo pareigūnų veiksmais, buvo atmestas dėl to, kad praleistas ieškinio senaties terminas. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl proceso atnaujinimo aktualu tik tai, kada pareiškėjai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jų teises pažeidžiančius prokuratūros pareigūnų ar teismo veiksmus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad patys ieškovai nurodė, jog apie atsisakymą panaikinti apribojimus ir servitutus, jie sužinojo 2010 m. gruodžio 15 d. Tokią ieškovų poziciją teismas pripažino nepagrįsta, nes tuo metu, kai pareiškėjai nurodė sužinoję apie pažeistas teises, civilinė byla jau buvo išnagrinėta ir joje priimtas teismo sprendimas jau buvo įsiteisėjęs. VĮ Registrų centro atsisakymas išregistruoti apribojimus bei servitutą yra naujas faktas, atsiradęs po bylos išnagrinėjimo, bet ne naujai paaiškėjusi šios bylos aplinkybė, kuri nagrinėjimo metu egzistavo, bet apie jos egzistavimą pareiškėjams nebuvo žinoma. Naujai atsiradusios aplinkybės negali būti proceso atnaujinimo pagrindas išnagrinėtoje byloje.
Teismas atmetė ieškovų prašymą atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes ieškovai nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dėl nusikalstamų teisėjų, nagrinėjusių civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, veikų.
Teismas pažymėjo, kad ieškovai neteisingai citavo įstatymą, nes CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas dėl žinomai neteisingo vertimo, bet ne dėl vertinimo.
Be to, teismas pažymėjo, kad remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu (teismo sprendime (nutartyje) padaryta aiški teisės normos taikymo klaida), procesas gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kadangi prašoma atnaujinti civilinė byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, o ieškovai nepateikė teismui jokių kitų argumentų, kokia teisės normos taikymo klaida buvo padaryta teismo sprendime, teismas konstatavo, kad ieškovai negalėjo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai A. D. ir P. E. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2390-431/2010 bei išreikalauti iš Kėdainių rajono apylinkės teismo P. E. D. bylą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant CPK 370 straipsnio 2 dalį, 122 straipsnio 2 dalį, nes ji buvo priimta nedalyvaujant nei ieškovams, nei advokatui, kuris buvo užimtas kitoje byloje ir posėdyje negalėjo dalyvauti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad advokatas neturi dalyvauti procese, nes Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. vasario 24 d. sprendime nėra nurodyta, kad teisinė pagalba bus teikiama nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba negali iš anksto žinoti, kokia teisinė pagalba gali būti reikalinga bylos eigoje.
2) Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovų 16,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovė A. D. yra visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.
3) Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kodėl netaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnio nuostatų dėl proceso atnaujinimo.
Atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Ieškovai atskirajame skunde nenurodo argumentų, kurių pagrindu turėtų būti panaikinta skundžiama nutartis. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad procesas turėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Šią aplinkybę konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
2) Ieškovų nurodyta naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė neturėjo esminės reikšmės civilinei bylai, nes ginčo dalykas nėra Kėdainių rajono savivaldybės administracijos įsakymas, kuriuo panaikinti apribojimai ir servitutai žemės sklypui. Ieškinio pagrindas buvo neteisėti pareigūnų, teismo veiksmai tiriant, nagrinėjant baudžiamąją bylą. Be to, šie veiksmai buvo atlikti vėliau nei buvo nagrinėjama baudžiamoji byla. Tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
3) Tiek primosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, atmesdami ieškovo ieškinį, nurodė savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą – ieškinio senatį. Pateiktame prašyme atnaujinti procesą ieškovai nurodė, kad ieškinio senaties eiga prasidėjo nuo 2011 m. sausio 21 d., kada buvo panaikinti apribojimai ir servitutai žemės sklypui. Tačiau šie veiksmai buvo atlikti ne pareigūnų, tyrusių baudžiamąją bylą, ne teismo, bet kitų institucijų, kurios nėra įtrauktos į šią civilinę bylą.
4) Pareiškėjai nenurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo – įsiteisėjusio teismo nuosprendžio.
5) Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje priimtas sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl nėra pagrindo atnaujint procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Be to, prašyme atnaujinti procesą bei atskirajame skunde nėra pateikta įrodymų dėl teisės normos taikymo klaidos teismo sprendime.
Atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Advokatas, teikiantis teisinę pagalbą ieškovei A. D., neturėjo įgaliojimo atstovauti jos interesams civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo, nes Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovei civilinėje byloje, parengiant procesinius dokumentus, atstovaujant jos interesams kasacinės instancijos teisme.
2) Ieškovų argumentas, kad teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, netaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio nuostatų, neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla dėl proceso atnaujinimo. Minėtame straipsnyje yra įtvirtinta teisė nebūti du kartus teisiamam ar nubaustam už tą patį nusikaltimą bei numatyta proceso atnaujinimo galimybė, kuri nesuponuoja teisės nebūti dukart teisiamam ar nubaustam už tą patį nusikaltimą pažeidimo. Ši teisė yra susijusi su baudžiamuoju procesu, o proceso atnaujinimas yra prašomas civilinėje byloje.
- Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantai A. D. ir P. E. D. skundžiamą teismo nutartį prašo panaikinti dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, teigdami, jog teismas skundžiamą nutartį priėmė nedalyvaujant nei ieškovams, nei advokatui, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Tuo, ieškovų teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė nutarties priėmimo metu galiojusią CPK 370 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą teismas išsiunčia prašymo nuorašus šalims ir tretiesiems asmenims bei apie teismo posėdžio vietą ir datą šaukimais informuoja dalyvaujančius byloje asmenis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtas skundo argumentas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 3 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo priimtas ir galiojo Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimas, kurio pagrindu antrinės teisinės pagalbos teikimas apeliantei A. D. civilinėje byloje sietinas su teisine pagalba, pasireiškiančia procesinių dokumentų parengimu ir jos interesų atstovavimu kasacinės instancijos teisme. Apeliantės atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sietinas taip pat su pasirengimu teismo procesui kasacinėje instancijoje, bei atstovavimu tokiame procese. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio turinio Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas neskirtas teisinei pagalbai teikti civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme ir neįpareigojo šio teismo informuoti sprendime nurodyto advokato apie prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje nagrinėjimo laiką ir vietą. Dokumentų dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme (susitarimo, sprendimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pirmosios instancijos teisme) teismui apeliantai nepateikė, t. y. nepasirūpino savo tinkamu atstovavimu civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo, todėl teismas turėjo pareigą apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tik apeliantus, ir tai padarė tinkamai. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliantų teiginys apie teismo padarytus CPK 370 straipsnio 2 dalies ir 122 straipsnio 2 dalies pažeidimus – nepagrįstas. Kadangi apeliantams valstybės garantuojama teisinė pagalba nebuvo paskirta civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo, teismas pagrįstai įpareigojo juos sumokėti procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu atskirojo skundo argumentą dėl teismo pareigos sprendžiant proceso byloje atnaujino klausimą taikyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnio nuostatų, nes nurodyta teisės norma pagal savo prigimtį ir pobūdį nėra tiesioginio taikymo teisės norma, įtvirtinanti proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagrindą. Tai blanketinė norma, nukreipianti į valstybių nacionalinėje teisėje įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką. Ši teisės norma, numatanti proceso atnaujinimo galimybę dėl esminių proceso klaidų ar kai iškyla nauji ar naujai paaiškėję faktai, nėra imperatyvi – joje įtvirtinta galimybė atnaujinti procesą („Ankstesnės dalies nuostatos nedraudžia atnaujinti proceso pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą <...>“), o ne imperatyvus įpareigojimas. Be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo ir 4 straipsnio normų sisteminės analizės pagrindas leidžia daryti išvadą, jog minėta teisės norma taikytina sprendžiant dėl proceso atnaujinimo baudžiamosiose, o ne civilinėse bylose.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl atskirojo skundo argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Kitokių skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo, nepagrįstumo pagrindų apeliantai nenurodė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Vytas Milius
Nijolė Piškinaitė
Donatas Šernas