Civilinė byla Nr. 2A-1693/2014
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens akcinės bendrovės „TEO LT“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5068-803/20 14 pagal ieškovo valstybės įmonės „INFOSTRUKTŪRA“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įpareigojimo panaikinti konkurso sąlygas, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „TEO LT“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas VĮ „INFOSTRUKTŪRA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, prašydamas panaikinti atsakovo vykdomo viešojo pirkimo „Duomenų perdavimo Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos agentūroms paslaugų pirkimas“ konkurso sąlygas: a) sutarties 1 priedo konkurso sąlygų 1 lentelę „Reikalavimai maršrutizatoriui/ugniasienei A tipo pagrindinio ryšio taškui“; b) sutarties 1 priedo konkurso sąlygų 2 lentelę „Reikalavimai maršrutizatoriui/ugniasienei C tipo ryšio taškams“; c) konkurso sąlygų 10 punktą „Pasiūlymų vertinimas“; d) sutarties 1 priedo konkurso sąlygų I dalies bendrųjų reikalavimų 1 punktą; priteisti iš atsakovo 1 000 Lt sumokėtą žyminį mokestį.
Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad susipažinęs su atsakovo paskelbtomis atviro viešo konkurso sąlygomis, pateikė atsakovui prašymą patikslinti pirkimo dokumentų sąlygas ir atsakovas jam pateikė pirkimo dokumentų paaiškinimus, dėl kurių ieškovas perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją. Atsakovas pretenziją atmetė, nurodęs, jog konkurso sąlygų reikalavimai nekeistini bei pirkimo procedūros tęstinos.
Ieškovo teigimu, pirkimo dokumentų sąlygos (konkurso sąlygų 1 priedo 1 ir 2 lentelės), nustatančios reikalavimus maršrutizatoriui/ugniasienei privalo būti keliami paslaugos teikimui, bet ne paslaugos įvykdymo priemonėms, todėl pirkimo dokumentuose iškelti reikalavimai tiekėjo ryšio įrangai neužtikrina lygiateisiškumo, nediskriminavimo, sąžiningos konkurencijos principų. Konkurso sąlygų 1 ir 2 lentelėse pateiktas minimalios parametrų reikšmes konstrukcijai, įrangos našumui ir interneto teikimo paslaugoms laikė perteklinėmis ir nepagrįstomis.
Ieškovas nesutiko su keliamu tiekėjams reikalavimu nurodyti, kuri dalis tinko infrastruktūros yra teikėjo nuosavybė, nes šis pirkimas orientuotinas tik į didesnius rinkos žaidėjus, tik nuosavybės teise turinčius daugiau prieigos taškų. Ieškovo teigimu, tinkamam paslaugos tiekimui neturi įtakos kokiu pagrindu (nuomos, panaudos, partnerių resursu ir kt.) yra valdoma tinklo infrastruktūra, todėl darė išvadą, kad pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai neatiko lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas, žinodamas, kad tik AB „TEO LT“ turi išvystytą infrastruktūrą, kuriam jokių sutikimų iš Nacionalinės žemės tarnybos gauti nereikia, nes jau yra patiesęs inžinierinius tinklus planuojamų teikti paslaugų teritorijoje, suteikė 15 kalendorinių dienų terminą paslaugoms įdiegti ir tokiu būdu sudarė ūkio subjektui galimybes pirkimą laimėti.
Ieškovas sutiko su atsakovu, kad paslaugos teikimui yra reikalinga įranga, tačiau, ieškovo teigimu, reikalavimai įrangai neturėtų būti siejami su konkurso sąlygų 1 priedu ir 2 lentele.
Ieškovas nurodė, kad perkančioji organizacija negali visiškai kontroliuoti tiekėjo, kuris yra savo srities profesionalas. Reikalaujamas ne mažesnio kaip 8 Gbps 1518 baitų dydžio UDP paketas yra beveik tris kartus didesnis nei būtinas, pagal konkurso sąlygų 1 priedo eksploatacinius reikalavimus dėl A, B, C prijungimo taškų pagrindinių ryšių pralaidumui padidinti per 5 darbo dienas iki 200 proc. pradinės reikšmės be atnaujinimo išlaidų, t. y. maksimali prieigos sparta A tipo objekte būtų 3,3 Gbps. Maksimali prieigos sparta C tipo ryšio taškams gali būti 150 Mbps, o tuo tarpu reikalavimuose C tipo ryšio taškams nustatytas reikalaujamas ugniasienės pralaidumas – 1,5 Gbps, t. y. dešimt kartų viršija maksimaliai įmanomą prieigos spartą.
Ieškovas nurodė, kad į perkamų paslaugų sąrašą nepatenka interneto tiekimo paslaugos, todėl nepagrįstai yra reikalaujama turėti įrangos apsaugos nuo grėsmių iš viešųjų tinklų funkciją. Be to, šios funkcijos įgyvendinimui būtina turėti licenciją, todėl turi būti organizuotas atskiras viešasis pirkimas.
Ieškovas nelaikė pagrįstu reikalavimo, nurodyti įrangą, būtiną paslaugoms teikti, susijusią su tiekėjo pajėgumo ar techninių galimybių vertinimu. Ieškovo teigimu, tiekėjo pareiga yra pasirūpinti eksploatacinių galimybių užtikrinimu.
Ieškovas taip pat nesutiko su konkurso vertinimo kriterijais, nes atsakovas siekė ne nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o įvertinti konkurso dalyvių gebėjimus ir galimybes. Nurodė, kad konkurso sąlygose yra numatyti terminai, per kuriuos tiekėjas turi užtikrinti tinklo sutrikimų pašalinimą, todėl šio fakto nelaikė susijusiu su suinteresuotumu greičiau likviduoti gedimus, skatinant tiekėjus sukonstruoti ir pasiūlyti perkančiajai organizacijai tokį tinklą, kuriame būtų mažiau tarpininkų.
Ieškovas sutiko, jog tik prieigos savininkas gali pašalinti gedimą, tačiau manė, kad tai negalėjo paveikti perkančiosios organizacijos dėl konkurso sąlygų nustatymo, nes tiekėjas gali pasitelkti subrangovus.
Ieškovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad atsakovas, baigiantis paslaugų teikimo terminui, negalėdamas tinkamai suorganizuoti pirkimo, galėjo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutartinių santykių pratęsimo. Pažymėjo, kad ieškovas turi pats patiesti tinklus, tačiau tam reikalinga gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą. Per 60 dienų tiekėjas galėtų prijungti įrenginius prie perkančiosios organizacijos tinklo. Nurodė, kad ieškovas ginčijo atsakovo 2014 m. birželio 11 d. pateiktus konkurso sąlygų paaiškinimus, todėl nepraleido VPĮ 94 str. 1 d. 2 p. nustatyto 10 dienų termino pretenzijai perkančiajai organizacijai pateikti. Ieškovo teigimu, jam nebūtina būti konkurso dalyviu ar kandidatu, svarbu, jog jis potencialiai būtų galėjęs dalyvauti konkurse, tačiau perkančiosios organizacijos sprendimai suvaržė šią jo galimybę.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pirko paslaugas siekdamas sujungti perkančiosios organizacijos lokalius kompiuterinius tinklus (LAN) į vieną globalų (WAN) tinklą, jog būtų galima perduoti duomenis ir teikti interneto ryšio paslaugą per perkančiosios organizacijos centrinį prijungimo tašką. Pagal konkurso sąlygas tiekėjas privalės pristatyti visą paslaugoms reikalingą įrangą, nes be jos nebus galima tiekti paslaugų, todėl yra būtinas ir įrangos pirkimas. Konkurso sąlygų techninėje specifikacijoje buvo nustatyti minimalūs reikalavimai maršrutizavimo įrangai, nuo kurios priklauso dalis perkamų paslaugų kokybinių ir techninių parametrų. Atsakovas pažymėjo, kad paslaugų tiekėjas gali laisvai pasirinkti įrangą, reikalingą paslaugų teikimui, tačiau siūlomos įrangos techninės charakteristikos negali būti blogesnės už techninėje specifikacijoje nurodytus minimalius techninius reikalavimus.
Atsakovas nurodė, kad perkama įranga turi užtikrinti ne tik saugų bendravimą internetu išorėje, bet duomenų apsikeitimui vietiniame kompiuteriniame tinkle. Įrangos našumai yra pateikti įvertinant reikiamą įrangos funkcionalumą, perkamos duomenų perdavimo prieigos greitaveikas, apsaugą nuo viruso. Šiuo metu prie tinklo yra prijungta 500 kompiuterių, duomenų generavimui būtina 7 Gbps greitaveikos duomenų srautas.
Atsakovas nesutiko su ieškovu, kad į perkamų paslaugų paketą neįeina interneto paslaugos, nes pagal atviro konkurso sąlygų techninės specifikacijos eksploatacinių reikalavimų 1.3 punktą ir lentelėje Nr. 3 nurodytą prieigos tipą susijungimas A su C tipo taškais turi būti realizuotas interneto paslaugos pagrindu. Nesutiko su ieškovo teigimu, jog B ryšio taškų sujungimai galimi realizuoti ethernet protokolu ir C tipo taškai IP protokolu, nes dėl to sumažės sparta, t. y. nebus pasiekta reikalaujama greita veika.
Atsakovas paaiškino, jog nekėlė tiekėjui reikalavimo turėti tinko infrastruktūros dalies nuosavybės teise, o nurodydamas pateikti tokią informaciją, siekė išsiaiškinti, kokiais pagrindais teikėjas galės įvykdyti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį. Atkreipė dėmesį į tai, kad vertinimo kriterijai nebuvo tiesiogiai susieti su šiuo reikalavimu, tačiau turėjo reikšmę tuo aspektu, jog atsakovas siekė paskatinti tiekėjus sukonstruoti ir pasiūlyti perkančiajai organizacijai tokį tinklą, kuris būtų sudarytas iš ko mažesnio tarpininkų skaičiaus. Tokiu atveju mažiau kiltų problemų, įvykus tinklų gedimui, t.y. būtų galima greičiau išsiaiškinti, kuris operatorius atsakingas už jų pašalinimą. Už gedimo pašalinimą galėjo būti atsakingas tik pats prieigos savininkas, nesantis įsipareigojęs perkančiajai organizacijai.
Atsakovas taip pat nesutiko, kad pirkimų sąlygų 10.1 punktas ribojo konkurenciją, nes techninių pagalbos centrų turėjimas įvairiuose miestuose leidžia greičiau pašalinti gedimus.
Atsakovas nurodė, kad reikalavimu teikti paslaugas per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos siekė turėti nenutrūkstamą duomenų perdavimo paslaugų teikimą. Konkursas pradėtas rengti nedelsiant po finansavimo užtikrinimo šiam projektui, kuris buvo numatytas Aplinkos apsaugos rėmimo programos 2014 m. išlaidų sąmatoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1D-309 (b.l.92-98).
Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirmą kartą didesnis pralaidumas pirkimą pabrangina apie 20 proc., tačiau pastarasis yra numatęs įrangos didesnį pralaidumą, siekdamas įrangą naudoti vaizdo telekonferencijoms, todėl svarbi jos kokybė ir geras ryšio užtikrinimas. Be to, 2015-2020 metais planuojamas naujos dokumentų valdymo sistemos atnaujinimas. Optika yra sumontuota tarp Kauno ir Vilniaus miestų, todėl įrangos prijungimo terminai 8 taškams per Lietuvą yra pakankami.
Trečiasis asmuo AB „TEO LT“ nurodė, kad tinklo įranga yra būtina paslaugų teikimui ir yra neatsiejama reikalingų išteklių dalis, nuo kurios tiesiogiai priklauso paslaugų teikimo kokybė. Tik paslaugų tiekėjui pateikus informaciją apie naudojamą įrangą, perkančioji organizacija gali įsitikinti, ar tiekėjo siūlomos paslaugos atitinka techninius reikalavimus. Paslaugų teikėjas gali laisvai pasirinkti kokią įrangą naudoti paslaugų teikimui tik siūlomos įrangos techninės charakteristikos negali būti blogesnės už techninėje specifikacijoje nurodytus minimalius techninius reikalavimus. VPĮ suteikia diskrecijos teisę perkančiajai organizacijai nustatyti reikalavimus pirkimo objektui, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygas. Konkurso sąlygos tiekėjams leido konkuruoti tiek dėl paslaugų kainos, kuriai buvo suteiktas didžiausias lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime, tiek paslaugų kokybės parametrų (techninės pagalbos, tinklo kokybės) aspektais. Perkančioji organizacija, nustatydama ne tik kainos, bet ir techninės pagalbos bei tinklo kokybės vertinimo kriterijus, skatino paslaugų teikėjus sukonstruoti kiek įmanoma kokybiškesnį tinklą, kuriame užtikrinamas operatyvus gedimų šalinimas ir teikiamos kokybiškos paslaugos.
Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimui taikytina senatis. Ieškovas privalėjo operatyviai ginti savo galimai pažeistas subjektines teises. Tuo tarpu, ieškovas pretenziją dėl konkurso sąlygų perkančiajai organizacijai (atsakovui) pateikė po 35 dienų po konkurso sąlygų paskelbimo, t. y. pačioje pasiūlymų konkursui pateikimo termino pabaigoje. Ieškovas pažeidė privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, ja VPĮ nustatyta tvarka nepasinaudojo ir ja pasinaudoti nebegali, nes yra praėję VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti terminai pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, todėl civilinė byla nutrauktina.
Trečiojo asmens teigimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad ruošėsi dalyvauti konkurse (susitarimai su partneriais/tiekėjais, detalūs paskaičiavimai/paslaugos turinio aprašymai apie ieškovo numatytas siūlyti perkančiajai organizacijai paslaugas, jų kainodara ir pan.), atitiko konkurso sąlygose keliamus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir jo pasiūlymas būtų buvęs vertinamas pagal ieškovo ginčijamus vertinimo kriterijus. Dėl to byla nutrauktina dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo nebuvimo, o už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirtina 20 000 Lt bauda už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį.
Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad 2014 m. birželio 13 d. pretenzijoje ieškovas kėlė šiuos reikalavimus: 1) pretenzijos nagrinėjimo laikotarpiu sustabdyti pirkimo procedūras ir jas tęsti tik išnagrinėjus šią pretenziją; 2) tinkamai patikslinti sąlygas, kad jos visiškai atitiktų VPĮ nustatomus reikalavimus bei 2006 m. spalio 12 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr.1S-53 patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo rekomendacijų 11 p.; 3) nukelti pasiūlymų pateikimo terminą tokiam laikui, jog tiekėjai, susipažinę su konkurso sąlygų pakeitimais, turėtų pakankamai laiko tinkamai parengti pasiūlymus; 4) pateikti išsamų atsakymą į šioje pretenzijoje pateiktą klausimą ir prašymą išaiškinti pirkimo sąlygų 14 p. Tuo tarpu, ieškinyje keliami reikalavimai nesutampa su pretenzijoje, pareikštoje išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytais reikalavimais, todėl darė išvadą, kad ieškovas pažeidė CPK 4233 straipsnio 2 dalies reikalavimus keliamus ieškiniui viešųjų pirkimų byloje.
Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovas užbaigė konkursą 2014 m. liepos 31 d. sudarydamas su AB „TEO LT“ viešojo pirkimo sutartį, kurią pripažinus negaliojančia perkančioji organizacija ir jos regioniniai padaliniai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje netektų duomenų perdavimo paslaugos, kuri yra būtina vykdyti jai deleguotas vykdomosios valdžios funkcijas.
Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovo pateikti pirkimų dokumentai dėl įrengimo terminų yra tendencingi, nes Ryšių ir informacinių sistemos tarnybos organizuotame konkurse pastarasis per 16 darbo dienų galėjo užtikrinti paslaugų įrengimą. Pagal viešai skelbiamus duomenis AB „TEO LT“ užima 56 proc. rinkos dalies duomenų perdavimo paslaugų tiekime, todėl nelaikė savęs vieninteliu tiekėju, galinčiu konkurse suteikti paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu nusprendė ieškovo VĮ „INFOSTRUKTŪRA“ ieškinį tenkinti iš dalies; panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos paskelbto atviro konkurso „Duomenų perdavimo Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos agentūroms paslaugų pirkimas“ 1 priedo atviro konkurso sąlygų I dalies bendrųjų reikalavimų 1 punktą. 2014 m. liepos 31 d. sutartį Nr. VPS-2014-145-AARP, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir AB „TEO LT“ pripažinti niekine ir negaliojančia, netaikant restitucijos; kitoje dalyje ieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškovui VĮ „INFOSTRUKTŪRA“ 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad atsakovas ieškovo 2014 m. birželio 7 d. rašto nelaikė pretenzija, kadangi pastarasis, neatlikdamas VPĮ 941 straipsnyje numatytų veiksmų, 2014 m. birželio 11 d. raštu Nr. (20-1)-D8-4422 pateikė ieškovui paaiškinimus dėl konkurso sąlygų. Ieškovas gavęs minėtą raštą per tris dienas pateikė pretenziją. Teismas darė išvadą, kad pretenzijos pateikimo terminas nebuvo pažeistas.
Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas 2014 m. birželio 13 d. pretenzijoje kėlė šiuos reikalavimus: 1) pretenzijos nagrinėjimo laikotarpiu sustabdyti pirkimo procedūras ir jas tęsti tik išnagrinėjus šią pretenziją; 2) tinkamai patikslinti sąlygas, kad jos visiškai atitiktų VPĮ nustatomus reikalavimus bei 2006 m. spalio 12 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo rekomendacijų 11 p.; 3) nukelti pasiūlymų pateikimo terminą tokiam laikui, jog tiekėjai, susipažinę su konkurso sąlygų pakeitimais, turėtų pakankamai laiko tinkamai parengti pasiūlymus; 4) pateikti išsamų atsakymą į šioje pretenzijoje pateiktą klausimą ir prašymą išaiškinti pirkimo sąlygų 14 p. Teismas, įvertinęs pretenzijos turinį bei jos rezoliucinėje dalyje išdėstytus reikalavimus, atsakovo atsisakymą, įformintą 2014 m. birželio 18 d. rašte, sprendė, kad atsakovui buvo aiškus ieškovo reikalavimas dėl pirkimo sąlygų terminų pakeitimo, dėl tiekėjų tinklui keliamų reikalavimų ir reikalavimo nurodyti nuosavybės teises į tinklo infrastruktūrą.
Teismas nurodė, kad ieškovas ginčijo atsakovo konkurso sąlygų paaiškinimų dėl pirkimo sąlygų 2 p., pirkimo sąlygų 10.1. p. ir 10.2.4. p., bendrųjų reikalavimų 1 punkte nustatytą 15 kalendorinių dienų terminą paslaugoms įdiegti. Kadangi atsakovas dėl šių reikalavimų pasisakė, atsakydamas į pretenziją, nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, kad jis jų nesuprato, todėl teismas sprendė, kad ieškinyje nauji reikalavimai nebuvo iškelti, ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka buvo išlaikyta.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nurodė, kad ieškovas ieškinį pareiškė siekdamas įgyti subjektinę teisę dalyvauti konkurse, kad ieškovas galėjo teikti panašaus pobūdžio paslaugas, buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, todėl darė išvadą, kad, pastarasis turėjo reikalavimo teisę ginčyti konkurso sąlygas.
Teismas nustatė, kad ieškovas ginčijo sutarties 1 priedo atviro konkurso sąlygų I dalies bendrųjų reikalavimų 1 punktą, kuriame įtvirtintas reikalavimas per 15 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos atlikti visus reikalingus įdiegimo darbus ir pradėti teikti paslaugas, įrodinėdamas, jog konkurso sąlygos pagal esamą situaciją rinkoje yra orientuotos išskirtinai į vieną tiekėją – trečiąjį asmenį. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė VĮ „Regitra“ 2012 m. rugpjūčio 22d. patvirtinto organizuoto pirkimo sąlygas, kurių 2.4 punkte nustatyta pareiga įdiegti tinklą per 20 dienų. Nurodytame pirkime vienintelis ūkio subjektas, pateikęs dalyvio paraišką, buvo AB „TEO LT“ (t. 2, b. l. 37,160-166). Lietuvos Generalinė prokuratūra supaprastinto atviro konkurso 9 p. numatė 60 dienų terminą (t.2, b. l. 80) ir konkurse buvo 4 dalyviai (t. 2, b. l. 88). VĮ „Regitra“ 2013 m. gegužės 17 d. patvirtinus pirkimo sąlygose 15 darbo dienų terminą (60 p.), vieninteliu dalyviu buvo AB „TEO LT“ (t. 2, 37, 91-119). Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuoto pirkimo sąlygų 55 punkte buvo numatytas 30 dienų terminas, per kurį tiekėjas turėjo pradėti teikti paslaugas (t. 2, b .l. 143) panašiomis sąlygomis, kaip ir nagrinėjamoje byloje, ir konkurse buvo vienintelis dalyvis AB „TEO LT“ (t. 2, b. l. 173-194). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuoto pirkimo sąlygų (t.3, b. l. 32-59) 2.3 punkte buvo numatytas 45 dienų terminas ir konkurse buvo 3 dalyviai (t. 2, b. l. 167-172). Teismas nurodė, kad šalys neginčijo fakto, kad AB „TEO LT“ yra esamos pas atsakovą sumontuotos ir / arba konkurso paskelbimo ir jo vykdymo metu jau turimos infrastruktūros ne tik valdytojas, bet ir savininkas, su kuriuo 2014 m. liepos 31 d. sudaryta nauja pirkimo sutartis, taip pat su juo 2014 m. liepos 31 d. pasirašytas susitarimas dėl infrastruktūros nuomos.
Teismas nustatė, kad atsakovas, siekdamas paneigti ieškovo argumentą, kad nustačius trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą, pasiūlymą pateikti gali tik AB „TEO LT“, pateikė Ryšių ir informacinės sistemos tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos 2014 m. kovo 31 d. paskelbtas pirkimo sąlygas. Šį konkursą laimėjo ieškovas, pasiūlęs mažiausią kainą ir galėjęs suteikti paslaugas per 16 darbo dienų. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad šiame konkurse nebuvo keliamas reikalavimas įrangai, todėl paslaugas buvo galima teikti per mobiliojo ryšio prieigas. Atsakovas nepateikė pirkimo techninės specifikacijos, galinčios paneigti šį paaiškinimą (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat nustatė, kad iš atsakovo pateikto VšĮ Centro poliklinikos paskelbto konkurso sąlygų matyti, kad perkančiajai organizacijai tiko mobilaus ryšio duomenų perdavimo prieigos ir plačiajuostis ryšys. Tuo tarpu, ieškovas paaiškino, kad per 14 dienų terminą buvo įmanoma suteikti paslaugas, jei jas galima teikti ne per trečiojo asmens ryšių kabelių kanalus. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovas įrodė, jog atsakovo 2014 m. gegužės 7 d. patvirtintose pirkimo sąlygose numačius reikalavimą tiekti paslaugas per įrangą, atitinkančią reikalaujamą techninę specifikaciją, būtina naudotis AB „TEO LT“ ryšių kabelių kanalais arba tiesti savo kanalus, objektyviai būtinas ilgesnis nei 15 kalendorinių dienų terminas, norint pradėti teikti paslaugas nuo sutarties pasirašymo. Teismo teigimu, atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių paneigti ieškovo argumentą, kad minimalus įrangos pristatymo terminas yra 14 kalendorinių dienų.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nurodė, kad Aplinkos apsaugos rėmimo programa yra tęstinė, atsakovas žinojo apie sutarties, sudarytos su AB TEO LT“, termino pasibaigimą. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų naudojimo tarnyba negalėjo anksčiau skirti posėdžio ir priimti būtinus procedūrinius sprendimus.
Teismas sutiko su ieškovu, kad nustačius pirkimo sąlygas, kai perkamos paslaugos tiekėjas yra esamos įrangos savininkas ir jam nereikalingi jokie papildomi pasirengimo teikti paslaugas terminai, o nustatytas pirkimo terminas objektyviai suteikia tik jam galimybę dalyvauti konkurse, yra pažeidžiama sąžiningos konkurencijos laisvė. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, sprendė, kad sutarties 1 priedo atviro konkurso sąlygų I dalies bendrųjų reikalavimų 1 punktas pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, juo netiesiogiai buvo ribojama konkurencija, todėl pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.
Teismas nustatė, kad ieškovas ginčijo atsakovo konkurso sąlygų sutarties 1 priedo atviro konkurso sąlygų 1 lentelę „Reikalavimai maršrutizatoriui/ugniasienei A tipo pagrindinio ryšio taškui“ ir sutarties 1 priedo atviro konkurso sąlygų 2 lentelę „Reikalavimai maršrutizatoriui/ugniasienei C tipo ryšio taškams“, įrodinėdamas, kad atsakovo reikalaujamas tinklo pralaidumas neatitinka racionalumo ir yra neekonomiškas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismo posėdžio metu šalių teiktus paaiškinimus, sprendė, kad techninėje specifikacijoje nurodyti reikalavimai tinklo įrangai nepažeidžia nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o yra būtini, kad perkančioji organizacija įsigytų reikiamas paslaugas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovo reikalavimus panaikinti konkurso sąlygų sutarties 1 priedo atviro konkurso sąlygų 1 lentelę „Reikalavimai maršrutizatoriui/ugniasienei A tipo pagrindinio ryšio taškui“ ir sutarties 1 priedo atviro konkurso sąlygų 2 lentelę „Reikalavimai maršrutizatoriui/ugniasienei C tipo ryšio taškams“ kaip neįrodytus.
Teismas konstatavo, kad ieškovas prašė panaikinti konkurso sąlygų 10 punktą „Pasiūlymų vertinimas“. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismo posėdžio metu šalių teiktus paaiškinimus, sprendė, kad paskatinimas paslaugų teikėjus sukonstruoti kiek įmanoma kokybiškesnį tinklą, kuriame užtikrinamas operatyvus gedimų šalinimas ir teikiamos kokybiškos paslaugos, negali būti laikomas pažeidžiančiu lygiateisiškumo principą, todėl teismas atmetė ieškovo minėtą reikalavimą neįrodytą.
Teismas nustatė, kad atsakovas ir AB „TEO LT“ 2014 m. liepos 31 d. sudarė sutartį Nr. VPS-2014-145-AARP. Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, VPĮ 25 straipsnio 2 dalį, dėl ko ieškovas neturėjo galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ir neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo, nes ji buvo sudaryta pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje. Teismas nurodė, kad pagal sudarytą sutartį, dalis paslaugų jau buvo suteikta. Teismas nenustatė, kad sutartį įgyvendinant buvo patirti kaštai dėl įrenginių sumontavimo. Teismas nustatė, kad iki ginčo sutarties sudarymo pas atsakovą jau buvo sumontuoti AB „TEO LT“ įrenginiai, o 2014 m. liepos 31 d. sudarytas susitarimas dėl infrastruktūros nuomos. Dėl to teismas darė išvadą, kad atsakovas jais naudojasi toliau, todėl trečiajam asmeniui nebuvo reikalingas 15 dienų terminas įdiegimo darbams. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nutraukus sutartį trečiasis asmuo ir atsakovas didelių ekonominių padarinių nepatirtų. Be to, teismas nurodė, kad konstatavus, kad atviro konkurso sąlyga naikintina dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, pirkimų komisijos sprendimo pagrindu sudarytos viešųjų pirkimų sutarties galiojimas negali būti pateisinamas.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad tiek racionalus valstybės institucijai skiriamų asignavimų panaudojimas, vykdant jai deleguotas funkcijas, tiek tinkamas įstatymų vykdymas yra patenkantys į viešojo intereso kategoriją, sprendė, kad nesant pagrindų taikyti VPĮ 952 straipsnio nuostatas – išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį, ex officio tarp atsakovo ir AB „TEO LT“ 2014 m. liepos 31 d. sudaryta sutartis Nr. VPS-2014-145-AARP pripažintina niekine ir negaliojančia.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad paslauga buvo teikiama, sprendė, jog taikant restituciją ir priteisiant iš AB „TEO LT“ gautą apmokėjimą už suteiktą paslaugą, nepagrįstai pagerėtų atsakovo padėtis, o trečiojo asmens – pablogėtų, todėl restitucijos netaikė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują - ieškovo VĮ „INFOSTRUKTŪRA“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas, tinkamai neišaiškinęs visų bylos aplinkybių, nepagrįstai konstatavo, kad sutarties 1 priedo atviro konkurso sąlygų I dalies bendrųjų reikalavimų 1 punktas pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, juo netiesiogiai yra ribojama konkurencija (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), kad netinkamai taikant VPĮ buvo sudaryta galimybė pasirinkti prieš tai atrinktą tiekėją. Atsakovo teigimu, teismas tinkamai ir visapusiškai neįvertino 2014 m. gegužės 7 d. konkurso sąlygose nustatytų visų keliamų reikalavimų duomenų perdavimo tinklo paslaugoms;
2) Teismas nepagrįstai sprendė, kad pirkimo sąlygose numačius reikalavimą tiekti paslaugas per įrangą, atitinkančią reikalaujamą techninę specifikaciją, būtina naudotis AB „TEO LT” ryšių kabelių kanalais arba tiesti savo kanalus;
3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad objektyviai būtinas ilgesnis nei 15 kalendorinių dienų terminas, norint pradėti teikti paslaugas nuo sutarties pasirašymo. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai ieškovo pateiktiems dokumentams suteikė įrodomąją vertę, neatsižvelgė į jų nepatikimumą, netiesioginį ryšį su byla, jų nepakankamumą. Teismas, šiais įrodymais remdamasis, nepagrįstai sprendė dėl viešųjų principų bei viešojo intereso pažeidimo, neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių.
4) Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino finansavimo skyrimo aplinkybes bei sprendimo skirti finansavimą procedūras, nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių susijusių su atviro konkurso sąlygose 15 kalendorinių dienų termino nustatymo pagrįstumu ir siekiu užtikrinti viešąjį interesą;
5) Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, su valstybės interesais, tarp šalių ginčas kilęs viešųjų pirkimų byloje, todėl atsakovas atleistinas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
Trečiasis asmuo AB „TEO LT“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują - ieškovo VĮ „INFOSTRUKTŪRA“ ieškinį atmesti, priimti į bylą pateiktus įrodymus bei pripažinti juos neviešais ir neleisiti su jais susipažinti ieškovui bei jo atstovams. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) Pirmos instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintą rungimosi principą, įrodinėjimo taisykles, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui ir dėl to nepagrįstai ir neteisėtai pripažino konkurso sąlygų 1 priedo I dalies bendrųjų reikalavimų 1 punktą neteisėtu ir negaliojančiu. Trečiojo asmens teigimu, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi išimtinai ieškovo pateiktais paaiškinimais, kurie byloje nėra pagrįsti jokiais įrodymais;
2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai rėmėsi įvykusių viešųjų pirkimų sąlygų pavyzdžiais. Trečiojo asmens teigimu, nėra tiesioginio ryšio tarp paslaugų įrengimo termino ir dalyvių skaičiaus. Atsakovo vykdyto konkurso sąlygose nustatytas terminas paslaugoms įdiegti ir pradėti teikti nebuvo išimtinis atvejis - viešuosiuose pirkimuose, kuriuose yra perkamos telekomunikacijų paslaugos, įskaitant duomenų perdavimo paslaugas, yra nustatomi ir trumpesni nei 30 kalendorinių dienų terminai. Viešuosiuose pirkimuose su tokiais paslaugų teikimo pradžios terminais dalyvauja ir juos laimi ne tik AB „TEO LT“, bet ir ieškovas;
3) Pirmosios instancijos teismas neišaiškino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į atsakovo ir trečiojo asmens argumentus ir padarė neteisingą bei nepagrįstą išvadą, jog konkurso sąlygose numačius reikalavimą tiekti paslaugas per įrangą, atitinkančią reikalaujamą techninę specifikaciją, būtina naudotis AB „TEO LT“ ryšių kabelių kanalais arba tiesti savo kanalus, ir dėl to objektyviai būtinas ilgesnis nei 15 kalendorinių dienų terminas, norint pradėti teikti paslaugas nuo sutarties pasirašymo;
4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino ex officio 2014 m. liepos 31 d. sutartį niekine ir negaliojančia. Trečiojo asmens teigimu, teismas, imdamasis aktyvaus vaidmens byloje sprendžiant sandorio negaliojimo klausimą, privalėjo surinkti įrodymus ar bent jau pasiūlyti šalims pateikti įrodymus, kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl sandorio išsaugojimo arba pripažinimo negaliojančiu - paslaugoms teikti reikiamos įrangos įdiegimo aplinkybes, patirtus kaštus ir pan. Nutraukus sutartį trečiasis asmuo ir atsakovas patirtų didelių neigiamų ekonominių padarinių t. y. AB „TEO LT“ negautų pagrįstai numatytų gauti pajamų už paslaugas, o atsakovui kiltų pareiga atlyginti AB „TEO LT“ nuostolius, susijusius su dalyvavimu konkurse ir paslaugų teikimui įdiegta įranga, ir tai pažeistų viešą interesą.
5) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovo teisinį suinteresuotumą. Ieškovas neįrodė teisės ginčyti perkančiosios organizacijos (atsakovo) sprendimus, todėl ieškovui nepripažintinas teisinis suinteresuotumas dėl šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų ir byla nutrauktina.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą tenkinti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „TEO LT“ prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują - ieškovo VĮ „INFOSTRUKTŪRA“ ieškinį atmesti.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas VĮ „INFOSTRUKTŪRA“ prašo apeliantų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir AB „TEO LT“ apeliacinius skundus atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo šiuos atsikirtimus:
1) Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino įrodymų visumą ir turėjo pagrindą pripažinti, kad konkurso sąlygų 1 dalies bendrųjų reikalavimų 1 p. nustatytas 15 dienų terminas nuo sutarties pasirašymo dienos atlikti visus reikalingus įdiegimo darbus ir pradėti teikti paslaugas neatitinka VPĮ 3 str. 1 d., juo netiesiogiai yra ribojama konkurencija (VPĮ 25 str. 2 d.);
2) Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, kyla šalims. Tuo tarpu, trečiasis asmuo ir atsakovas nepagrindė atsikirtimų dėl paslaugų teikimo termino pradžios prieštaravimo VPĮ 3 str. 1 d. ir 25 str. 2 d., taip pat nepateikė ieškovo įrodymus paneigiančių paaiškinimų ar kitų įrodymų, todėl darytina išvada, jog trečiasis asmuo ir atsakovas nepasinaudojo suteiktomis teisėmis ir pareigomis (CPK 178 str.), o teismas, priimdamas sprendimą pagal byloje išanalizuotus įrodymus, nepažeidė šalių rungtyniškumo principo (CPK 12 str.);
3) Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino, jog konkurso sąlygų bendrųjų reikalavimų 1 p. buvo nustatytas pernelyg trumpas terminas sukurti savo infrastruktūrą, o pagal ekonominio naudingumo vertinimo parametrus atsižvelgiama tik į nuosavybės teise turimas prieigas;
4) Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai, vadovaudamasis sisteminiu konkurso sąlygų aiškinimu, įvertino konkurse sąlygų reikalavimus ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad tiekėjai negalėjo siūlyti paslaugų per bevielio ryšio prieigas, vadovaujantis pasiūlymų vertinimo kriterijumi negalėjo pateikti kitų ryšio kanalų;
5) Perkančioji organizacija iš anksto žinojo ar turėjo žinoti apie sutarties pasibaigimo terminą bei finansavimo lėšų skyrimo terminą. Perkančiajai organizacijai kyla pareiga tinkamai planuoti pirkimus, ji negali pagrįsti itin trumpo paslaugų teikimo termino pradžios savo netinkamu pareigų vykdymu;
6) Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad konkurso sąlygos prieštarauja VPĮ 3 str. 1 d. ir 25 str. 2 d., turėjo ex officio pripažinti sutartį niekine ir negaliojančia;
7) Ieškovas turi teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (VPĮ 93 str. 1 d. CPK 5 str. 1 d.), todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas naikintinas.
Dėl apelianto AB „TEO LT“ pateiktų papildomų įrodymų
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip minėta, apeliantas AB „TEO LT“ pateikė papildomus įrodymus, kuriuos prašo priimti į bylą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas AB „TEO LT“ siekia paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, teisėjų kolegija apelianto pateiktus įrodymus priima į bylą bei vertina.
Dėl papildomai pateiktų įrodymų pripažinimo neviešais
Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį, informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Pagal šią įstatymo normą dėl informacijos pripažinimo paslaptimi sprendžia jos savininkas, t. y. pats savininkas, vadovaudamasis komercijos (gamybos) interesais, sprendžia, kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali būti atskleista. Informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) ji turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę; 3) informacija turi būti saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Taigi, komercinę paslaptį sudaro tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims, turi komercinę (gamybinę vertę) ir yra saugoma. Informacijos slaptumas nereiškia, kad informacija turi būti absoliučiai slapta. Reikšminga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, pavyzdžiui, naudojo fizines, technines, teisines, organizacines ar kitokias priemones, priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). Sprendžiant, ar informacija turi komercinę (gamybinę) vertę, atsižvelgtina į tai, kad ji turi suteikti šios turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2012).
CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.
Nagrinėjamu atveju apeliantas AB „TEO LT“ apeliaciniame skunde, prašymas priimti naujus įrodymus į bylą, taip pat prašo pažymą apie AB „TEO LT“ įdiegtą naują įrangą paslaugų pagal konkurso sąlygas teikimui pripažinti nevieša, neleisti su ja susipažinti ieškovui bei jo atstovas, kadangi laiko ją AB „TEO LT“ komercine (gamybine) paslaptimi apie trečiojo asmens įdiegtą naują įrangą paslaugų teikimui pagal konkurso sąlygas. Teisėjų kolegija, siekdama apsaugoti trečiojo asmens AB „TEO LT“ pateiktos informacijos konfidencialumą, nustato, jog bylos medžiagos dalis – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Informacinių technologijų skyriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. pažyma Nr. (5-1)-D8-7191 (t. 4 b. l. 84-86) yra nevieša.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl ieškovo VĮ „INFOSTRUKTŪRA“ teisinio suinteresuotumo
Apelianto AB „TEO LT“ teigimu, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra naikintinas, kadangi ieškovas neįrodė teisės ginčyti perkančiosios organizacijos (atsakovo) sprendimus. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui 2014 m. balandžio 9 d. paskelbus atvirą konkursą „Duomenų perdavimo Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos agentūroms paslaugų pirkimas“ (toliau – konkursas) (t. 1, b. l. 25-54), ieškovas 2014 m. birželio 7 d. pateikė atsakovui raštą dėl atviro konkurso sąlygų (t.1, b. l. 56-57). Atsakovas 2014 m. birželio 11 d. raštu Nr. (20-1)-D8-4422 pateikė ieškovui paaiškinimus dėl konkurso sąlygų (t.1, b. l. 58-60). Tuo tarpu, ieškovas gavęs atsakovo paaiškinimus per tris dienas, nepraleidęs nustatyto termino, 2014 m. birželio 13 d. pateikė atsakovui pretenziją (t.1, b. l. 61), kurią atsakovas 2014 m. birželio 18 d. raštu Nr. (20-1)-D8-4633 atmetė (t. 4. b. l. 68-70). Dėl to darytina išvada, kad ieškovas gali teikti panašaus pobūdžio paslaugas, yra suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, o tai reiškia, kad jis turi reikalavimo teisę ginčyti konkurso sąlygas ir įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, jei perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus (VPĮ 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad ieškovas buvo teisiškai suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, todėl turėjo reikalavimo teisę ginčyti konkurso sąlygas.
Dėl viešųjų pirkimų principų
Apelianto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neišaiškinęs visų bylos aplinkybių nepagrįstai konstatavo, kad sutarties 1 priedo atviro konkurso sąlygų I dalies bendrųjų reikalavimų 1 punktas pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, juo netiesiogiai yra ribojama konkurencija.
Teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas, atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ, kurio paskirtis – vadovaujantis jo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.). VPĮ įpareigoja perkančiąją organizaciją užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Šių principų laikymusi užtikrinama, kad viešųjų pirkimų tikslai bus pasiekti, o pirkimo procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų.
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad konkurso sąlygų 1 priedo Eksploatacinių reikalavimų 3 punkte nustatyta: „Naudojantis bevieliu ryšiu turi būti naudojami licencijuoti radijo dažniai. Visa atsakomybė ir išlaidos už radijo dažnių licencijavimą, naudojimą bei su tuo susiję mokesčiai tenka tiekėjui“. Galinė įranga neįpareigojo tiekėjo naudotis AB „TEO LT“ ryšių kabelių kanalais arba tiesti savo kanalus. Konkurso sąlygose nurodyta galinė įranga galėjo būti naudojama, tiek esant fizinei prieigai, tiek naudojantis bevielio ryšio technologija. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo 2014 m. gegužės 7 d. patvirtintose pirkimo sąlygose numačius reikalavimą tiekti paslaugas per įrangą, atitinkančią reikalaujamą techninę specifikaciją, būtina naudotis AB „TEO LT“ ryšių kabelių kanalais arba tiesti savo kanalus, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir yra nepagrįsta.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino paslaugų teikimo būdus, tinkamai ir visapusiškai neįvertino konkurso sąlygose nustatytų keliamų reikalavimų duomenų perdavimo tinklo paslaugoms, tinkamai neišaiškino visų bylos aplinkybių, todėl nepagrįstai konstatavo, kad sutarties 1 priedo atviro konkurso sąlygų I dalies bendrųjų reikalavimų 1 punktas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, juo netiesiogiai buvo apribota konkurencija.
Dėl įrodymų vertinimo
Apeliantas AB „TEO LT“ skunde teigia, jog pirmos instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintą rungimosi principą, įrodinėjimo taisykles, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui ir dėl to nepagrįstai ir neteisėtai pripažino konkurso sąlygų 1 priedo I dalies bendrųjų reikalavimų 1 punktą neteisėtu ir negaliojančiu. Trečiojo asmens AB „TEO LT“ teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi išimtinai ieškovo pateiktais paaiškinimais, kurie byloje nėra pagrįsti jokiais įrodymais.
Teisėjų kolegija, remdamasi teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014; kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp ieškovo pateiktų į bylą įvykusių viešųjų pirkimų sąlygų pavyzdžių nėra tiesioginio ryšio tarp paslaugų įrengimo termino ir dalyvių skaičiaus bei konkrečių dalyvių. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo vykdyto konkurso sąlygose nustatytas terminas paslaugoms įdiegti ir pradėti teikti nebuvo išimtinis atvejis - viešuosiuose pirkimuose, kuriuose yra perkamos telekomunikacijų paslaugos, įskaitant duomenų perdavimo paslaugas, yra nustatomi ir trumpesni nei 30 kalendorinių dienų terminai.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas įvairių konkursų sąlygų nuostatas, neturinčias tiesioginio ryšio su nagrinėjama byla, tinkamai neišaiškino bei neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių bei tinkamai jų neįvertino, todėl nepagrįstai konstatavo, jog objektyviai būtinas ilgesnis nei 15 kalendorinių dienų terminas, norint pradėti teikti paslaugas nuo sutarties pasirašymo. Bylos duomenys patvirtina, kad pirkimo sąlygose nustatytas nurodytas 15 dienų terminas yra pagrįstas, atitinka įstatymo reikalavimus.
Dėl konkurso sąlygose nustatyto reikalavimo per 15 kalendorinių dienų konkurso laimėtojui suteikti paslaugas
Apeliantas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino finansavimo skyrimo aplinkybes bei sprendimo skirti finansavimą procedūras, nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių susijusių su atviro konkurso sąlygose 15 kalendorinių dienų termino nustatymo pagrįstumu ir siekiu užtikrinti viešąjį interesą.
Bylos duomenys patvirtina, kad konkurso sąlygų 1 priedo I dalies „Reikalavimai duomenų perdavimo tinklo paslaugoms“ Bendrųjų reikalavimų 1 punkte nustatyta: „Visi reikalingi diegimo darbai turi būti atlikti ir paslaugos be jokių apribojimų turi būti pradėtos teikti ne vėliau, kaip per 15 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos“.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad sutartis su tiekėju laimėjusiu konkursą turėjo būti sudaryta iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. Apeliantui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai iki šio termino nepasirašius naujos sutarties ir nepradėjus teikti duomenų perdavimo paslaugų Aplinkos ministerijos padaliniai būtų negalėję vykdyti visų jiems pavestų funkcijų, vykdyti viešojo administravimo veiklos, kurios užtikrinimas laikytinas viešuoju interesu. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas nepagrįstai delsė ar kitu būdu nevykdė savo pareigų skirstydamas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas objektyviai negalėjo anksčiau priimti procedūrinių klausimų. Lėšų skyrimo klausimas pagal finansavimo kryptis yra sprendžiamas kompleksiškai atsižvelgiant į kiekvieno iš pareiškėjų paraiškas dėl finansuojamų projektų, ir priimant dėl to sprendimą dėl lėšų skyrimo/ neskyrimo, sumažinimo ar perskirstymo(t. 3 b. l. 83-97).
Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. Dl-123 dėl Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų naudojimo tarybos sudėties ir darbo reglamento patvirtinimo 13 punktą, tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, atviru balsavimu. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu sprendimu laikomas tas sprendimas, už kurį balsavo tarybos pirmininkas. Dėl to teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog sprendimą dėl finansavimo priima vienas asmuo pagal kompetenciją laiko nepagrįsta, prieštaraujančią įstatymo nustatytai sprendimų priėmimo tvarkai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino finansavimo skyrimo aplinkybes bei sprendimo skirti finansavimą procedūras, nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių susijusių su atviro konkurso sąlygose 15 kalendorinių dienų termino nustatymo pagrįstumu ir siekiu užtikrinti viešąjį interesą.
Dėl viešojo pirkimo sutarties ex officio pripažinimo niekine ir negaliojančia
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 str. 5 d.). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika. Tačiau kasacinis teismas savo praktikoje pripažįsta ir alternatyvių sankcijų taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013; 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013).
Kaip minėta, teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos paskelbto atviro konkurso „Duomenų perdavimo Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos agentūroms paslaugų pirkimas“ 1 priedo atviro konkurso sąlygų I dalies bendrųjų reikalavimų 1 punktą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2014 m. liepos 31 d. sutartį Nr. VPS-2014-145-AARP, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir AB „TEO LT“ ex officio pripažino niekine ir negaliojančia.
Dėl restitucijos taikymo
CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. CK 6.145 straipsnyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusio šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Taigi restitucija dėl sandorio negaliojimo yra įvykdyto sandorio šalių grąžinimas į status quo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014).
Nagrinėjamoje byloje bylos duomenys patvirtina, kad apeliantai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir AB „TEO LT“ 2014 m. liepos 31 d. sudarė Duomenų perdavimo Aplinko ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos agentūroms paslaugų pirkimo sutartį Nr. VPS-2014-145-AARP (t. 1 b. l. 159-186). Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba iš viso jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, kitos pagerėtų. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas AB „TEO LT“, laimėjęs konkursą ir sudaręs minėtą sutartį, toliau teikė paslaugas apeliantui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai. Pagal duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios lemtų restitucijos netaikymą pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatytas restitucijos netaikymo sąlygas, pripažinus minėtą sutartį negaliojančia. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, restitucijos netaikymo yra nepagrįstos.
Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių, apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neteisingai nustatė turinčias reikšmę bylai aplinkybes, netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai tenkintini, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas panaikintinas bei priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškovui VĮ „INFOSTRUKTŪRA“ 500 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 1000 Lt išlaidų už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, kurios panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą nepriteistinos.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pirmosios instancijos teismo neprašė iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Trečiasis asmuo AB „TEO LT“ pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš ieškovo VĮ „INFOSTRUKTŪRA“ bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens AB „TEO LT“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
Ieškovas VĮ „INFOSTRUKTŪRA“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo priteisti iš apelianto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 6050 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme ieškovui VĮ „INFOSTRUKTŪRA“ nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių ir nors viešieji pirkimai yra susiję su viešuoju interesu, tačiau ieškinio ar apeliacinio skundo tokioje byloje padavimas nelaikytinas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, šalinančiu asmens pareigą mokėti žyminį mokestį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad paduodant apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio, toks žyminis mokestis turėjo būti sumokėtas, taip pat atsižvelgdama į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti minėtą žyminį mokestį iš ieškovo VĮ „INFOSTRUKTŪRA“ atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai CPK 93 straipsnio pagrindu.
Trečiasis asmuo AB „TEO LT“ apeliaciniu skundu prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas AB „TEO LT už apeliacinį skundą sumokėjo 750 Lt žyminio mokesčio, taip pat 1000 Lt (ir 210 Lt PVM) už teisines paslaugas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl apelianto AB „TEO LT prašymas tenkintinas ir iš ieškovo VĮ „INFOSTRUKTŪRA“ apeliantui AB „TEO LT priteistinos 1960 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo VĮ „INFOSTRUKTŪRA“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įpareigojimo panaikinti konkurso sąlygas, dalyvaujant trečiajam asmeniui AB „TEO LT“, atmesti.
Priteisti iš ieškovo VĮ „INFOSTRUKTŪRA“ atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai vieną tūkstantį litų/ du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt du euro centus (1000 Lt / 289,62 EUR) žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo VĮ „INFOSTRUKTŪRA“ trečiajam asmeniui AB „TEO LT“ vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt litų/ penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir šešiasdešimt šešis euro centus (1960 Lt / 567,66 EUR) bylinėjimosi išlaidų.
Nustatyti, kad bylos medžiagos dalis - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Informacinių technologijų skyriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. pažyma Nr. (5-1)-D8-7191 (t. 4 b. l. 84-86) yra nevieša.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Konstantinas Gurinas
Kazys Kailiūnas