Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-04-14][nuasmenintas nutarimas byloje][II-168-369-2022].docx
Bylos nr.: II-168-369/2022
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)

?

                                Administracinio nusižengimo byla Nr. II-168-369/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00075-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.4.1.

 (S)

 

 

img1 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

 N U T A R I M A S

 

 2022 m. balandžio 14  d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,

sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. T., jo atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui, Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Vladislavui Butkevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-320-2022 panaikinimo.

 

Teismas 

 

n u s t a t ė :

 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-320-2022 M. T. buvo nubaustas 450 eurų bauda ir administracinio poveikio priemone – atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2021 m. lapkričio 29 d. apie 23.06 val. Ušų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW 3201“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų tyčia staigiai akceleruodamas privertė galinę automobilio dalį slysti į priešingą važiavimo kryptį, dėl to sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 9 ir 18 punktus (b.l. 13).

 Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. T. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad: 1) tiriant įvykį ir priimant nutarimą byloje, nebuvo laikomasis ANK 627 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 617 straipsnio nuostatų ir tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2021 m. gruodžio 21 d. pateikė motyvuotą prašymą nutraukti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną. Administracinio nusižengimo protokolu bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2021 m. gruodžio 29 d. 13.00 val., kuris dėl pareiškėjo pateikto prašymo buvo perkeltas į 2022 m. sausio 5 d. 13.00 val.. Teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus bylą pareiškėjo 2021 m. gruodžio 21 d. prašymas nebuvo išnagrinėtas ir motyvuotai įvertintas. Pareiškėjo manymu, tai reiškia, kad administracinio nusižengimo byla nebuvo nagrinėjama išsamiai ir visapusiškai. 2) Pareiškėjo manymu, nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą ir priimant nutarimą, buvo išeita už administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo ribų, kadangi protokole buvo nurodyta, kad jis savo veiksmais pažeidė KET 18 punktą, o nutarime nustatyta, kad pažeidė KET 9 ir 18 punktų nuostatas. Kadangi pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pažeidęs protokolu jam neinkriminuoto KET punkto reikalavimus, nutarimas yra neteisėtas. Faktinių pažeidimo aplinkybių aprašyme taip pat nėra aptariamos aplinkybės, prieštaraujančios KET 9 punkto nuostatoms. KET 18 punktas, kuris yra jam inkriminuotas, reglamentuoja vairuotojų pareigas keleiviams ir jo turinys niekaip nedera su pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo esme. ANK 617 straipsnio 3 dalies nuostatos nesuteikia procesinės galimybės nutarimu pakeisti protokole suformuluoto kaltinimo, konstatuoti protokolu neinkriminuoto KET nuostatų reikalavimų pažeidimą, kaip tai buvo neteisėtai padaryta šiuo atveju. 3) Pareiškėjas teigia nepadaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo. Pareiškėjas teigia, kad 2021 m. lapkričio 29 d. jis atvažiavo į Liepkalnio g., greta 122B namo teritorijos, kur jo pažįstamas T. M. įsėdo į jo vairuojamą automobilį ant priekinės automobilio sėdynės, jie apie 5-10 min. kalbėjosi. Matė, kaip jiems besikalbant priekyje jų esančia gatve, jiems iš dešinės atvažiavo policijos pareigūnų automobilis, kuris sustojo ir stovėjo dešinėje pusėje. Netrukus po policijos pareigūnų atvykimo pareiškėjas pradėjo važiuoti. Važiuojant kelio danga buvo nelygi, apsnigta, nevalyta, sniego paklotė buvo nepakankamai stora, todėl vairuotas automobilis važiavo netolygiai – vietomis lengvai, vietomis klimpdamas. Tokia važiuojamosios dalies kelio danga važiuojant kelio į kairę vingiu apie 20-30 km/h greičiu, jo automobilio galas staiga paslydo į kelio vingio išorę, jo atžvilgiu į dešinę. Siekdamas suvaldyti automobilį jis jį tuojau pat sustabdė. Tiek važiuodamas iki kelio vingio, tiek kelio vingyje, jis akceleravo, tačiau tik tiek, kad automobilis buvusiomis eismo sąlygomis saugiai važiuotų. Vairuodamas, juo labiau tyčia, neakceleravo tam, kad automobilis tyčia paslystų. Mano, kad taip nutiko dėl to, kad jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad paslydus automobilio galui, jis nedelsdamas sustabdė automobilį, nemėgindamas jo suvaldyti kažkaip kitaip, pvz. vairu. Pareiškėjas teigia, kad jis nesiekė tyčia sukelti automobilio galinės dalies slydimo. Jam važiuojant, nei greta jo, nei priešpriešiais nevyko absoliučiai joks transporto priemonių ar pėsčiųjų eismas, todėl šiuo automobilio galinės dalies paslydimu net ir teoriškai negalėjo būti sukeltas joks pavojus eismo saugumui. Jis neprivertė nieko keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, ar imtis kokių kitų veiksmų savo saugumui užtikrinti. Tai patvirtina, kad pareiškėjas nesukėlė pavojaus savo ar kitų žmonių saugumui, kas yra būtinas ANK 420 straipsnio 2 dalies požymis. 4) Jo duotas paaiškinimas policijos pareigūnams nėra visiškai tikslus. Kadangi tai buvo jo pirmas susitikimas su policijos pareigūnais, jis parašė tai, ką diktavo policijos pareigūnas. Iš tiesų į tą vietą jis atvyko patartas draugo T. M., kaip į tinkančią automobilio fotografavimui, prieš talpinant parduodamo automobilio nuotrauką internetiniuose portaluose. Visa ši situacija įvyko ne dėl jo chuliganiškų paskatų, o dėl kelio ir meteorologinių sąlygų, jo netinkamai pasirinkto važiavimo greičio, tačiau ne dėl jo siekio pademonstruoti savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius ar nepagarbą nustatytai eismo tvarkai. (b.l. 1-2).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius  pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo skundo netenkinti. Atsakydamas į skundo argumentus nurodė, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti M. T. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Išnagrinėjus ir įvertinus visų duomenų visumą, mano, kad nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, vaizdo medžiaga, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir kita medžiaga. M. T. vairuodamas automobilį „BMW 320I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai pažeisdamas KET, sukėlė akivaizdų pavojų ne tik sau, bet ir keleivio saugumui, kas rodo, kad jis elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, tokiu būdu parodydamas aiškų kitų eismo dalyvių negerbimą, norą parodyti savo pranašumą kitų atžvilgiu, kas vertintina kaip chuliganiškas vairavimas. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį jo ir padarytos veikos nepavojingumą. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remiantis ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą ir ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Tai, kad apeliantas nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes Institucija vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės (b.l. 38-39).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje palaikė savo skundą bei nurodė, kad jis užsiima automobilių filmavimu ir fotografavimu.  Buvo vakaras, jo kolega T. apie 22.00 val. jam parašė žinutę, norėjo parodyti vietą, kur galima fotografuoti automobilius. Būtent su tokiu tikslu jis nuvažiavo į tą vietą.  Jis klaidingai nurodė gatvę Ušų, ten daugiau Liepkalnio gatvė. Kiek žino, ten buvo senas autodromas. Jis ten nuvažiavo apie 23.00 val. savo automobiliu „BMW 320“. Tai jo automobilis, jį buvo nusipirkęs projektams. Tai buvo jo pirmas mechaninis automobilis, iki tol vairavo automatinius. Jo vairavimo stažas 2 metai. Jis važiavo vienas, draugas T. jau laukė ten, atsiuntė jam koordinates. Atėjus T., sėdėjo mašinoje 5-10 minučių. Matė, kad tiesiai prieš juos su šviesomis atvažiavo policijos pareigūnai, stovėjo priešais juos. Po kokios minutės jie pradėjo išvažinėti iš tos vietos. Ten buvo kažkokia apleista teritorija, niekas ten nebuvo išvalyta, prisnigta, tuo metu snigo. Jautėsi, kad ta kelio danga nėra lygi, vienur labiau pasnigę nei kitur, duobės, mašina važiavo netolygiai. Jausdamas, kad kelio danga nelygi, akceleratorių jis vienur spaudė truputį daugiau, kitur truputį mažiau. Važiavo ant tos kelio dangos ir važiuojant ant posūkio spaudė akceleratorių, pajuto, kad automobilio galinę pradėjo užmesti. Kirto per stabdį ir mašiną pradėjo nešti. Ten tokia nevieša vieta, praktiškai niekas nevažinėja. Ten toliau kažkokie automobiliai buvo, prieš jį ir už jo niekas nevažiavo. Kai sustojo, tas pats policijos ekipažas įjungė švyturėlius, negalėjo patikėti, kad jie pas jį važiuoja. Pastebėjo, kad išlipo pareigūnas, atėjo pas juos, ir pasakė, kad jam bus surašytas protokolas už chuliganišką vairavimą. Jis turėjo mažai vairavimo patirties, tai buvo pirmas jo nusipirktas mechaninis automobilis, jis tyčia akceleratoriaus nespaudė. Snigo, buvo ledas ir tiesiog taip gavosi. Nebuvo jokių aplinkybių, kam jis galėjo sukelti pavojų, nebuvo jokių mašinų nei prieš jį, nei už jo, automobilyje sėdėjo tik jis su T., aplink jokių žmonių nebuvo. Tas automobilis, kuris matosi per vaizdo medžiagą, buvo žymiai toliau. Jis nežinojo, kas ten už posūkio yra. Tame kelio vingyje galėjo būti ir daugiau sniego, gal ir buvo daugiau ledo, kas privertė automobilį susisukti. Iki to vingio mašina buvo valdoma, kai pradėjo sukti, automobilį pradėjo nešti į šoną. Vingyje važiavo taip pat kaip ir prieš tai, laikydamas tą patį gazą ir pajuto, kad automobilis prarado sukibimą. Nebandė daugiau akceleruoti. Kai pajuto, kad pradeda automobilis slysti, kirto per stabdžius ir automobilį pradėjo nešti, tada automobilis sustojo (b.l. 59-60).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). 

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

Konstatuojant pažeidėjo atsakomybę pagal aptariamą teisės normą būtina nustatyti, kad: pirma, pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę, padarė bent vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą; antra, tokiu pažeidėjo veikimu buvo keliamas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui; trečia, pažeidimas padarytas tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų.

Ginčo dėl faktinių aplinkybių, o būtent dėl to, kad M. T. 2021 m. lapkričio 29 d. apie 23.06 val. Ušų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW 3201“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akceleravo automobilį, dėl ko šio galinė dalis pradėjo slysti į priešingą vairavimo kryptį, byloje nėra. Šias aplinkybes užfiksavo Vilniaus apsk. VPK Patrulių rinktinės patruliai R. B. ir R. G., tai matyti jų transporto priemonėje įrengta priekinio vaizdo kamera darytame vaizdo įraše, šią aplinkybę pripažįsta ir pareiškėjas. Tačiau be objektyviųjų veikos aplinkybių, atsakomybei pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kilti, būtina nustatyti ir subjektyviuosius nusižengimo požymius – t. y. tiesioginę tyčią ir motyvą (chuliganiškas paskatas). 

Skundžiamame nutarime nurodoma, kad pareiškėjas automobilį akceleravo tyčia, iš chuliganiškų paskatų, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui ir pažeisdamas KET 9 ir 18 punktų reikalavimus. Pareiškėjas kategoriškai nesutinka, kad jis automobilį akceleravo iš chuliganiškų paskatų, tuo siekdamas atkreipti visuomenės dėmesį, negerbdamas KET reikalavimų ir kitų eismo dalyvių, kad savo veiksmais kam nors sukėlė pavojų, taip pat ginčija pažeidęs KET 18 punktą, kuris, jo nuomone, visiškai nesusijęs su nagrinėjama situacija.

KET 9 punktas nustato bendrąją kelių eismo dalyvių pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 18 punktas nustato, jog vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.

Pirma, teismas atmeta pareiškėjo argumentą, kad nutarimas jo atžvilgiu neteisėtas dėl to, kad skundžiamame nutarime jam buvo papildomai inkriminuotas KET 9 punkto pažeidimas, kurio nebuvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole. ANK 617 straipsnio 3 dalis numato, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Tokiu atveju, manydamas, kad nuorodos į KET punktus yra padarytos netiksliai, bylą nagrinėjantis ir nutarimą priimantis pareigūnas veikos kvalifikaciją gali tikslinti, jei nekeičiamos esminės administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės. Tiek KET 9, tiek 18 punktai nustato bendro pobūdžio reikalavimus vairuotojui būti atsargiam, tik 9 punkte kalbama apie kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumo užtikrinimą, o 18 punkte apie paties vairuotojo, keleivio ir vežamo krovinio saugumo užtikrinimą. Kadangi faktinėse kaltinimo aplinkybėse yra nurodyta, jog pareiškėjas kaltinamas savo chuliganišku vairavimu (staigiai akceleruodamas privertė galinę automobilio dalį slysti į priešingą važiavimo kryptį),  kėlęs pavojų eismo saugumui, savo ir kitų asmenų, t. y., ir keleivio saugumui, nutarime pagrįstai inkriminuoti abiejų KET nuostatų pažeidimai.

Pagal teismų praktiką ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje nurodoma, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014). Vadovaujantis teismų praktika, vien Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų nesilaikymas (pažeidimas) dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Pažymėtina ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019).

Šiuo atveju skundžiamame nutarime chuliganiškų paskatų turinys niekaip neatskleistas, jame nedetalizuota, dėl kokių aplinkybių laikoma, kad vairuotojas akceleravo automobilį iš chuliganiškų paskatų. Byloje surinktų įrodymų visuma verčia abejoti, ar automobilio šoninis lydimas įvyko dėl tyčinių vairuotojo veiksmų, siekiant atlikti chuliganišką veiksmą. Visų pirma, bylos medžiaga patvirtina pareiškėjo nuodytą aplinkybę, kad įvykio metu eismo sąlygos buvo sudėtingos, snigo, kelio danga buvo slidi ir būtent šios aplinkybės galėjo įtakoti važiavimo būdą ir automobilio galinės dalies slydimą į šoną. Policijos pateiktame patrulinio automobilio kameros vaizdo įraše matyti, kad tuo metu intensyviai snigo ir ant kelio dangos dėjosi sniego sluoksnis. Policijos pareigūnai savo tarnybiniame pranešime taip pat paminėjo aplinkybę, kad aikštelėje buvo sniego ir slidu. Vaizdo įraše matyti, kad kelio danga nėra valyta,  gausiai apsnigta, pilna provėžų. Nepaneigta pareiškėjo versija, kad buvo poreikis akceleruoti, siekiant įveikti sunkiau pravažiuojamas kelio dalis, tačiau ne iš chuliganiškų paskatų, priešpastatant save kitiems eismo dalyviams, demonstruojant jiems nepagarbą. Tikėtina, kad pareiškėjas būdamas dar jaunas ir nepatyręs vairuotojas (nurodė, kad vairavimo stažas tik du metai), nuspaudė akceleratorių per stipriai, automobiliui posūkyje pradėjus slysti, išsigandęs staigiai stabdė, dėl ko galinė automobilio dalis apsisuko. Pažymėtina, kad užfiksuotas tik vienkartinis tokio šoninio slydimo atvejis, trukęs trumpai. Jis buvo pradėtas ir atliktas jau akiratyje stovint žymėtam patruliniam policijos pareigūnų automobiliui, kas verčia teismą abejoti, kad vairuotojas būtų toks įžūlus, kad  policijos patrulių akivaizdoje atliktų tyčinį automobilio šoninio slydimo manevrą. Automobilis apsisukęs aplink ašį iš karto buvo sustabdytas ir stovėjo, kol prie jo privažiavo policijos pareigūnai, vairuotojas nebandė toliau judėti ar kitaip šalintis. Atkreiptinas dėmesys, kad iki tol M. T. nebuvo baustas už KET pažeidimus,  kas rodytų, kad jis linkęs pažeisti KET taisykles, tyčia ignoruoti eismo saugumo reikalavimus. Taigi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad būtinasis inkriminuoto pažeidimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos – byloje nenustatytas.

Pareiškėjas teigia savo veiksmais niekam nesukėlęs pavojaus, nes aplink automobilio slydimo metu nebuvo nei kitų transporto priemonių, nei pėsčiųjų. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jo judėjimo trajektorijoje tam tikras eismas buvo: kameros akiratyje matyti važiuojantys dar du automobiliai, vienas judėjo ta pačia trajektorija už pareiškėjo, pakankamai saugiu atstumu, tačiau M. T. automobiliui staigiai  apsisukus bei sustojus, sustojo ir jis, toliau judėjimo nebetęsė, nes pareiškėjas jam sudarė kliūtį. Be to, pažymėtina, kad jei pareiškėjo automobilis būtų vertęsis galėjo nukentėti ir pats vairuotojas, ir su juo automobilyje važiavęs keleivis T. M.. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. T. atsižvelgdamas į oro sąlygas, kelio dangą, nebuvo pakankamai atsargus, nevaldė automobilio taip, kad šis neslystų ir neapsisuktų priešinga jo judėjimui kryptimi, tai yra nesukeltų pavojaus eismo saugumui, savo ir kito asmens (keleivio) saugumui, kaip to reikalauja KET 9 ir 18 punktų nuostatos. Vis dėlto bet koks KET pažeidimas tam tikromis aplinkybėmis kelia pavojų ir eismo saugumui, ir keleiviams ir vairuotojui, tačiau nesant chuliganiškų paskatų požymio, pavojaus sukėlimo požymio nepakanka inkriminuoti ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo. ANK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus ir nesilaikę KET 9 ir 18 punktų reikalavimų, atsako pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už ANK nenumatytus KET pažeidimus.

             Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, kad pažeidėjo padarytas teisės pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, todėl institucijos nutarimas naikintinas, o M. T. veika perkvalifikuotina iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į 417 straipsnio 7 dalį.

              Teismui priėmus sprendimą veiką perkvalifikuoti į kitą ANK 417 straipsnio 7 dalį, spręstinas administracinės nuobaudos pažeidėjui paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymą klausimas. Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, M. T. dirba, charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, bet ne už KET pažeidimus, pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, jam skirtina nuobauda – sankcijoje numatytą vidurkį atitinkanti bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4, 6 dalimis,

 

n u t a r ė :

 

tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-320-2022, kuriuo M. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį, panaikinti, M. T. padarytą administracinį nusižengimą iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – 11 (vienuolikos) eurų baudą. 

Dėl nutarimo per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                             Ovidijus Ramanauskas


Paminėta tekste:
  • 2AT-50-788/2016
  • 2AT-4-511/2018