Civilinė byla Nr. e2A-1205-777/2017

                    Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14512-2016-3  

                   Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.4;

(S)

                   3.1.7.6; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.4.1.10;

                    2.4.2.9.1; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 3.2.4.11

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas teismui pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovės 1 167,92 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad remiantis šalių susitarimu dėl komunalinių mokesčių mokėjimo tvarkos, atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti už šildymą dujomis 70 procentų nuo bendros mokėjimo už dujas sąskaitos, tačiau šį susitarimą įvykdė tik iš dalies. Ieškovas už gamtines dujas per laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2016-10-17 sumokėjo 3 893,05 Eur, todėl atsakovei tenkanti sumokėti už gamtines dujas suma yra lygi 2 725,14 Eur, tai sudaro 70 procentų bendro sunaudoto dujų kiekio. Atsakovė yra sumokėjusi tik 1 557,22 Eur, todėl yra skolinga                 1167,92 Eur.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-04 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 272,55 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka CPK              441 straipsnio pagrindu, nes ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas                         2012-06-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino ieškovo ir atsakovės prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškimu ir patvirtino jų 2012-04-12 santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Šia sutartimi šalys susitarė, kad atsakovei atitenka 1/3 dalis šalims priklausančios dalies pastato – gyvenamojo namo, kiemo statinių ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovui atitenka 2/3 dalys pastato – gyvenamojo namo, kiemo statinių ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.1 p. šalys susitarė, kad atsakovė atlygina ieškovui 40 proc. sumos, ieškovo sumokėtos už dujas. Sutarties 4.2 p. šalys susitarė, kad atsakovė atlygina ieškovui ½ dalį mokesčių, ieškovo sumokėtų už dujas, vandenį, elektros energiją ir šiukšlių išvežimą.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sutarimu po santuokos nutraukimo atsakovei atiteko mažesnė turto dalis nei ieškovui. Šalių sutarties 4.2 p. nuostata, jog atsakovė turi atlyginti ieškovui ½ dalį mokesčių, ieškovų sumokėtų už dujas, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, nes atsakovė turėdama mažesnę namo dalį nei ieškovas, nesinaudodama dujine virykle, neproporcingai turėtų apmokėti 70 procentų namo dujų išlaidų dalį.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad ieškovas daugiau nei 4 metus nereiškė pretenzijų dėl mokamos 40 procentų išlaidų už dujas dalies, kurią atsakovė mokėjo visą ieškovo nurodytą laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2016-10-17.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Ieškovas (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nors nė viena šalis tokio prašymo nebuvo pareiškusi. Pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės apeliantui duoti paaiškinimus teismo posėdžio metu, pažeidė šalių žodiškumo bei teisės būti išklausytam principus.
10. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie neatitinka faktinės pastato (namo) naudojimo tvarkos. Šiuo metu atsakovė naudojasi ne tik 1/3 dalimi, kuri nurodyta šalių susitarime, bet ir apie 60 kv. metrų dydžio atskiromis patalpomis, kurios yra įrengtos namo palėpėje ir teisinės registracijos neturi, todėl ta namo dalis nėra matoma Nekilnojamojo turto kadastro išraše.
11. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė: palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Atsakovė nurodė, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jos pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė jo teises. LR CPK 441 str. reglamentuoja ginčų dėl nedidelių sumų (iki 1 500 Eur) priteisimo nagrinėjimo ypatumus. Minėto straipsnio 2 dalis suteikia teisę teismui pačiam nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą.                           2012-02-27 nutartimi teismas nutarė bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Teismo sprendimas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka buvo teisėtas ir aiškiai šalims iš anksto nurodytas. Teismas tinkamai informavo šalis apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka ir galimybę šalims išreikšti nesutikimą bei bylą nagrinėti žodine tvarka. Apeliantas, atstovaujamas advokato, turėjo beveik 3 savaites nesutikdamas su teismo paskirtu rašytiniu procesu, pateikti teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo.
13. Atsakovė nurodė, kad apeliantas neteisingai nurodo faktines bylos aplinkybes, kad atsakovė naudojasi ne tik 1/3 dalimi, kuri nurodyta šalių susitarime, bet ir apie 60 kv. metrų dydžio atskiromis patalpomis, kurios yra įrengtos namo palėpėje ir teisinės registracijos neturi. Nurodė ir tai, kad apeliantas naudojasi visu antru aukštu, kurio plotas yra didesnis kaip                  80 kv. m, o atsakovė naudojasi tik pastoge, kurios plotas yra gerokai mažesnis. Atsakovės naudojamos patalpos yra pastogė, kurios stogas turi šlaitą, jos plotas pradedamas skaičiuoti ne nuo sienų, bet nuo tų vietų, kur stogo šlaitas yra 1,5 m aukščio nuo grindų. Neįrengtų pastogių (palėpių) plotas į pastato bendrąjį plotą neįskaičiuojamas. Neįregistravus atsakovės naudojamos namo palėpės Nekilnojamojo turto registre dėl ieškovo neveikimo, palėpė nėra įregistruotas objektas, todėl jos plotas į bendrą plotą neįeina ir pateikti tikslius palėpės matmenis nėra galimybės.
14. Atsakovė nurodė, kad šalys įvertinusios tai, kad atsakovė antru aukštu nesinaudoja, juo naudojasi tik apeliantas, skirstydamos pareigą mokėti komunalinius mokesčius ir mokesčius už dujas atsižvelgė į realiai šalių naudojamą plotą ir susitarimą, kad apeliantui nuosavybės teise atitenka 2/3 dalys, o atsakovei – 1/3 dalis viso nekilnojamojo turto. Tikrasis šalių susitarimas buvo toks, kad apeliantui atitenka visas II pastato aukštas – daugiau kaip                80 kv. m ploto, o atsakovei atitenka palėpė, kurios plotas apie 40 kv. m. 2012-04-12 šalių susitarime nurodyta nuostata, kad apeliantui atitenka 2/3 dalys, o atsakovei 1/3 dalis viso nekilnojamojo turto, nurodyta todėl, kad palėpė susitarimo pasirašymo metu (ir šiuo metu) nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir nedalytina. Įregistravus palėpę Nekilnojamojo turto registre atsakovei priklausytų tik palėpė, o apeliantui visas antras aukštas. Todėl nėra logiška ir pagrįsta atsakovei mokėti 70 proc. visų mokesčių už dujas, kai apeliantui tiek pagal susitarimą, tiek faktiškai priklauso didesnės patalpos.
15. Atsakovė nurodė, kad skirtingai nei apeliantas atsakovė nesinaudoja dujine virykle, todėl                      70 proc. mokesčių už dujas mokėjimas būtų neproporcingas suvartotinų dujų kiekiui.
16. Atsakovė nurodė, kad mokesčių už gamtines dujas dydis priklauso nuo šildymo prietaisų (radiatorių) skaičiaus. Visose atsakovės naudojamose patalpose – palėpėje – radiatoriai turi tik 22 sekcijas. Tuo tarpu apelianto virtuvėje yra analogiškas radiatorių skaičius. Apelianto patalpose esantis didesnis kiekis radiatorių suponuoja faktą, jog apeliantas išnaudoja daugiau dujų nei atsakovė. Todėl apeliantui turi tekti didesnė dalis mokesčių už dujas.
17. Atsakovė nurodė, kad visą laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2016-10-17 pervesdavo apeliantui jai tenkančią išlaidų už suteiktas komunalines paslaugas dalį – 40 procentų ieškovo sumokėtos sumos už dujas, apeliantas su tuo sutiko ir iki ieškinio pateikimo pretenzijų nereiškė. Šalių sutarties vykdymo praktika patvirtina šalių susitarimą – atsakovės įsipareigojimą sumokėti 40 proc. apelianto sumokėtų mokesčių už dujas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
20. Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo fotonuotraukas su paaiškinimais, patalpų planus. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant bylą kilo klausimai dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu, todėl apeliacinės instancijos teismui teikia papildomus įrodymus. Nurodė ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas negali riboti naujų įrodymų pateikimo, nes teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Atsakovė nurodė, kad visi apelianto teikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikiami pirmosios instancijos teismui, todėl jie turėtų būti nepriimti. Nurodė ir tai, kad apelianto teikiami įrodymai turėtų būti nepriimami dėl to, kad yra surinkti neteisėtais būdais. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių nurodytas aplinkybes dėl naujų įrodymų, konstatuoja, kad apelianto su skundu teikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl atsisakytina juos priimti (LR CPK 314 str.). Dėl kitų šalių argumentų, susijusių su naujais įrodymais, teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi.
21. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nors nė viena šalis tokio prašymo nebuvo pareiškusi. Pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės apeliantui duoti paaiškinimus teismo posėdžio metu, pažeidė šalių žodiškumo bei teisės būti išklausytam principus. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė LR CPK 441 str. nuostatas, reglamentuojančias ginčų dėl nedidelių sumų (iki 1 500 Eur) priteisimo nagrinėjimo ypatumus, ir procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, tai pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ir atsakovė.
22. Kasacinio teismo sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra gausi ir pakankamai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio                        1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; kt.). Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktą; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 17 punktą; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; kt.).
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių susitarimą dėl dujų apmokėjimo tvarkos, šalių susitarimo vykdymo praktiką, byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog šalių susitarimu atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti už šildymą dujomis 40 (o ne 70) procentų nuo bendros apmokėjimo už dujas sąskaitos (LR CPK 178, 185 str.).
24. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teistumui ir pagrįstumui.
25. Įvertinusi tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, visapusiškai išanalizavo byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą šioje byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apelianto nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
26. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).
27. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė                 517,28 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose (2015-03-19 redakcija) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto (ieškovei) priteistinas turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (LR CPK 93 str. 1 d.).
28. Teisėjų kolegija nustačiusi tai, kad byloje nėra duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą, konstatuoja, kad yra pagrindas iš apelianto (ieškovo) valstybei priteisti                            26 Eur žyminį mokestį (1167,92 Eur (ginčijama suma) x 3 proc. (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.) x 75 proc. (LR CPK 80 str. 7 d.) už apeliacinį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti iš ieškovo R. V. atsakovei A. V. 517,28 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

              Priteisti iš ieškovo R. V. valstybei 26 Eur žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą.

Teisėjai              Žydrūnas Bertašius

              Jolanta Gailevičienė

              Aušra Maškevičienė