Skundas administracinio nusižengimo byloje
Nr. II-647-859/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00621-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.7; 21.10.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. birželio 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,
sekretoriaujant Adrianai Semaškai,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos M. K. 2024 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7328-2024 administracinio nusižengimo byloje (toliau ir – Nutarimas) pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Skundžiamo nutarimo esmė
Institucijos vyresnioji tyrėja Nutarimu nustatė, kad E. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, nes 2024 m. vasario 27 d., 00.26 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio kliudė elektros spintą. Įvykio metu sugadino automobilį ir elektros spintą. Automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, E. B. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 350 EUR dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 38 mėnesiams.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. B. skundu prašo pakeisti Nutarimą dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – kiek įmanoma labiau sutrumpinti specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Nurodo, kad teisės reikalingos darbe ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) važiuos į (duomenys neskelbtini). Sutiktų sumokėti didesnę baudą, darbas reikalingas, nes kiekvieną mėnesį yra įpareigotas mokėti baudą už kontrabandą, taip pat moka kreditus, paskolas. Darbas (duomenys neskelbtini), nenori jo prarasti, nori (duomenys neskelbtini).
Institucija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, kad, jos vertinimu, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata negali būti taikoma. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. E. B. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam ir sukeliant eismo įvykį. Švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, tačiau taip nesielgė. Šiuo atveju privatus asmens interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeiminiais interesais, yra adekvatus pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Tai, kad darbinė padėtis bus apsunkinta dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Šios normos aiškinimas neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo ir įstatymų leidėjo ketinimų. Siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, prašo skundo netenkinti. Bylą nagrinėti nedalyvaujant Institucijos atstovui.
Į bylos nagrinėjimą Institucijos atstovas neatvyko. Esant atitinkamam Institucijos prašymui bei neprieštaraujant pareiškėjui, byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
2024 m. birželio 6 d. teismo posėdyje pareiškėjas prašė prijungti prie bylos papildomus dokumentus – darbo sutartį, kuri patvirtina, kad E. B. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Teismui nutarus prijungti dokumentus, pareiškėjas skundą palaikė, nurodė, kad prašo sumažinti teisių atėmimo terminą metams, bet kaip teismas nuspręs taip. Galėtų ar baudą didesnę sumokėti, ar kt. Dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi, daugiau ateityje taip nedarys.
III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 5651 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.
KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
KET 226 punkte nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad E. B. 2024 m. vasario 27 d., 00.26 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio kliudė elektros spintą. Įvykio metu sugadino automobilį ir elektros spintą. Automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad E. B. pažeidė pirmiau paminėtus KET punktus bei padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, dėl ko pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. Visgi šioje byloje ginčas kilo ne dėl paties nusižengimo padarymo fakto ar jo teisinės kvalifikacijos, o dėl E. B. paskirtos administracinės poveikio priemonės – pareiškėjas prašo ją sutrumpinti iki vienerių metų, sutiktų, kad būtų paskirta didesnė administracinė nuobauda ar parinkta kita alternatyva.
Minėta, E. B. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą, buvo paskirta administracinė nuobauda – 1 350 EUR bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 38 mėnesiams, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.
ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi specialiosios teisės atėmimo terminas, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, yra nustatomas neperžengiant įstatymo numatytų ribų. Būtent tokia yra bendra specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo taisyklė.
Pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį, už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
Analizuojamu atveju, E. B. vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 1,11 promilių neblaivumas, sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino automobilį ir elektros spintą. Automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka. Pareiškėjui paskirta kiek didesnė nei minimali (36 mėnesiai) administracinio poveikio priemonė, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 38 mėnesiams.
Individualizuodamas skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Bylą nagrinėjančiam teismui, manančiam, kad įstatyme numatyta administracinė nuobauda nagrinėjamos bylos kontekste yra aiškiai per griežta, yra suteikta teisė asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ANK 34 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas padarė du tyčinius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Automobilio vairavimas esant neblaiviam priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių nusižengimų transporto bei kelių srityje, toks pareiškėjo elgesys ne tik sukėlė realų pavojų savo paties bei kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, bet ir realius padarinius – sugadintas svetimas turtas – elektros spinta, kurią kliudė nesuvaldęs transporto priemonės ir nuo kelio nuvažiavęs E. B., taip pat apgadintas ir pats automobilis.
E. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinama ir E. B. asmenybė – (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), nurodo, kad teisės reikalingos darbui. Tą grįsdamas pareiškėjas pateikė savo darbo sutarties kopiją. Susipažinus su (duomenys neskelbtini) darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Darbo sutartis), nustatyta, kad pareiškėjas buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigoms įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Šalys sutartimi susitarė dėl kilnojamojo pobūdžio darbo ir (arba) darbo, kuris yra susijęs su (duomenys neskelbtini), darbu (duomenys neskelbtini) (Darbo sutarties 1.1 punktas). Pažymėtina, kad teismui pateikta sutartis šiai dienai yra negaliojanti – Sutarties 2 punkte nustatyta, kad „Sudaroma terminuota Darbo sutartis. Darbo sutarties pabaigos data (duomenys neskelbtini)“. Teismui nebuvo pateikta nauja (atnaujinta) darbo sutartis, visgi, vertinama, kad pareiškėjas darbinius teisinius santykius išlaikė iki šiol. Šias aplinkybes pareiškėjas patvirtino teismo posėdyje, ant kiekvieno Darbo sutarties puslapio matyti žyma „Kopija tikra“ su data 2024 m. birželio 5 d., pasirašyta personalo vadybininkės ir užtvirtina įmonės antspaudu. Nagrinėjamu atveju, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgam laikui iš tiesų sudarytų didelius nepatogumus pažeidėjui, vis tik, teismo vertinimu, išskirtinių aplinkybių paskirtos administracinės poveikio priemonės švelninimui nenustatyta.
Susipažinus su Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) už priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis, matyti, kad E. B. baustas, paskutinį kartą (be nagrinėjamo atvejo), administracine tvarka baustas 2024 m. balandžio 26 d. pagal ANK 560 straipsnio 1 dalį – 60 EUR dydžio bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Šie duomenys rodo, kad E. B. padarytas administracinis nusižengimas nėra visiškai atsitiktinis, tačiau išrašo duomenys patvirtina, kad baudos už kitus administracinius nusižengimus sumokėtos.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 4 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi, kuria subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. E. B. paskirta galutinė subendrinta 2 dviejų metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra ir 150 MGL dydžio bauda, paskirti įpareigojimai bei draudimai, įskaitant draudimą visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kaip matyti padarydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas tuo pačiu pažeidė ir šį teismo skirtą įpareigojimą.
Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Iš esmės tokios pozicijos laikomasi ir sprendžiant klausimus dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.
Pats asmuo, suprasdamas, kad teisė vairuoti jam reikalinga atitinkamiems poreikiams tenkinti, turi būti suinteresuotas tokios teisės neprarasti. Vien tai, kad asmeniui dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo kils papildomų sunkumų patenkinti savo gyvenimiškus poreikius, nesudaro pagrindo spręsti, jog tokios priemonės paskyrimas prieštaraus teisingumo ir proporcingumo principams. Šiuo atveju matyti, kad pareiškėjas pažeidimą padarė 2024 m. vasario 27 d., t. y. jau turėdamas darbą, tačiau ir tai nesulaikė jo nuo teisei priešingo veikimo. Kitaip tariant, net ir žinodamas, jog teisė vairuoti jam reikalinga ir darbo funkcijoms vykdyti, jis ryžosi vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,11 promilių neblaivumas. Dar daugiau, vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį. Šios aplinkybės rodo paties E. B. neatsakingą požiūrį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad net ir atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas tiesiogiai siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai nustatomas ne mažesnis kaip 0,41 promilės neblaivumas (iki 1,51 promilės), vadinasi, net ir mažiausias šio straipsnio dispozicijoje numatytas neblaivumas įstatymų leidėjo yra laikomas pavojingu ir už jį turi būti baudžiama įstatyme numatytomis priemonėmis ir tik išimtiniais atvejais, nustačius, kad skiriama nuobauda ir / ar administracinio poveikio priemonė neatitinka teisingumo bei proporcingumo principų, jos gali būti švelninamos ar neskiriamos.
Dėl visumos pirmiau aptartų aplinkybių, pritartina Institucijos atsiliepime išdėstytiems argumentams, kad nagrinėjamu atveju prielaidų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui nėra. Atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, jo sunkinančių aplinkybių nebuvimą, spręstina, kad jam paskirta teisinga ir proporcinga administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė. Institucijos Nutarimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, administracinė nuobauda tinkamai individualizuota, todėl pakeisti Institucijos procesinį sprendimą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. K. 2024 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7328-2024 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vladimir Berezovskij