Baudžiamoji byla Nr. e1-2637-1053/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32439-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.4; 1.2.4.6.2;

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje 

M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2020-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 138 straipsnio 1 dalį - 1 m. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., toliau dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo; paskirta Lietuvos Respublikos BK 72(2) straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs.

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2  dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

M. D. tyčia nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, 2020 m. rugpjūčio 13 d., apie 21.45 val., būdama neblaivi (nustatytas 2.53 promilės girtumas), buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, sukėlė konfliktą su sugyventiniu J. S., kurio metu virtuvės indu sudavė tris smūgius nukentėjusiajam į galvą, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. S. fizinį skausmą ir padarė viršugalvio žaizdą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             

Kaltinamoji M. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino ir parodė, kad ji gyveno kartu su savo sugyventiniu J. S. ir jo motina R. S., pastarajai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ji ir J.S. niekur nedirba, registruoti darbo biržoje, gyvena iš nedarbo draudimo išmokų, jų trys vaikai šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 13 d. Jono motina R. S. išvažiavo poilsiauti pas savo sesę, jie namuose buvo dviese. Ji kartu su savo sugyventiniu vartojo alkoholį, gėrė stiprų alų, buvo pakankamai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, jautėsi girta. Vakare, apie 21.30 val., ji su J.S. pradėjo pyktis, konfliktas įvyko dėl jo motinos. Ji buvo labai pikta, girta, negalėjo kontroliuoti savo emocijų, todėl konflikto metu nuėjo į virtuvę, pasiėmė pirmą pasitaikiusį puodelį ir grįžusi į kambarį tuo puodeliu sudavė J. S. į galvos viršugalvį. Sudavė kelis kartus, neatsimena kiek tiksliai, bet galėjo suduoti tris kartus. Kokiu būtent puoduku sudavė, ji neatsimena, griebė pirmą, stovėjusį ant stalo. J. S. išėjo iš namo, tada ji irgi išėjo į kiemą parūkyti, ir matė kaip jis stovėdamas už vartų skambina telefonu. Suprato, kad jis iškvietė policiją, parūkiusi ji nuėjo atgal į namus. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba, J. S. apžiūrėjo ir išvažiavo, tada atvažiavo policijos pareigūnai ir ją sulaikė. Ji nenorėjo būti sulaikoma, buvo neblaivi, todėl nevykdė policijos pareigūnų nurodymų, jai buvo uždėti antrankiai ir buvo išvežta į areštinę. Ji labai gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė J. S., jie kaip ir išsiaiškino, jis atleido, tačiau kartu nebegyvena. Rudenį jai yra paskirti kursai dėl smurto artimoje aplinkoje, žada juos išklausyti, taip pat žada nustoti vartoti alkoholį (b. l. 58-59).

Nukentėjusysis J. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su sugyventine M. D. gyveno jo motinai R. S. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Motina gyvena tame pačiame name, turi darbą. Jis ir M.D. nedirba, registruoti darbo biržoje, gyveno iš nedarbo išmokų. Jų trys vaikai su jais negyvena, gyvena (duomenys neskelbtini), jų kaip tėvų teisės neapribotos. 2020 m. rugpjūčio 13 d. jo motina R. S. išvažiavo poilsiauti, namuose liko dviese - jis ir M.D.. Dienos metu jis ir M.D., kartu, vartojo alkoholį, gėrė stiprų alų, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau girtu nesijautė, M.D. buvo girta. Apie 21.30 val. jiems būnant kambaryje jie su M.D. pradėjo pyktis, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, galimai pykosi dėl jo motinos, neatsimena. Konflikto metu M.D. nuėjusi į virtuvę paėmė kažkokį indą, priėjusi prie jo tuo indu sudavė jam  tris kartus į galvos pakaušį. Kai sudavė trečią kartą, praskėlė jam galvą, pradėjo bėgti kraujas, juto fizinį skausmą. Tada jis nuėjo į lauką ir stovėdamas prie vartelių iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Netrukus atvažiavo medikai, po apžiūros pasiūlė jam važiuoti į ligoninę, tačiau jis neturėjo pinigų taksi, kad naktį grįžtų iš ligoninės, todėl atsisakė vykti su medikais. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė M.D., ji priešinosi, todėl jai buvo uždėti antrankiai ir ji buvo sulaikyta. Jam buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba, išplauta žaizda, apvyniota galva, jis daugiau į gydytojus nesikreipė. Jam buvo duota užduotis vykti į Teismo medicinos tarnybą kūno tyrimui atlikti, tačiau į tarnybą jis nevyko. Nematė kokiu būtent indu M.D. jam sudavė, tačiau juto, kad keramikiniu puodeliu ar lėkštute. M.D. jo motinos bute po įvykio nebegyvena, nežino kur ji būna, nes jos tėvai į savo namus M.D. nepriima. Jis civilinio ieškinio nereikš (b. l. 9-10, 13-14).

Medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus greitosios medicinos pagalbos 2020 m. rugpjūčio 13 d. kvietimo J. S., gim. (duomenys neskelbtini)., kortelę, (kvietimo ID (duomenys neskelbtini)), J. S. nustatyta viršugalvio žaizda, kuri padaryta kietu daiktu prieš kreipiantis med. pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. (b. l. 20)

Policijos patrulių tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. 21.50 val. apie įvykį pranešė nukentėjęs asmuo J. S., kurio galvoje buvo matyti kraujuojanti žaizda, asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus ir paaiškino, kad jam į galvą puodeliu ar lėkšte sudavė sugyventinė M. D.. Pastaroji buvo neblaivi, jai nustatytas 2.58 promilės girtumas, sulaikoma priešinosi. Įvykio vietoje matyti išmėtyti daiktai, stebimi girtavimo pėdsakai (b. l. 4-5, 6-7, 30).

Alkotesterių kvitų duomenimis M. D. 2020 m. rugpjūčio 13 d. 21:51 val. nustatytas 1,90 prom. girtumas, patikrinus pakartotinai 2020 m. rugpjūčio 13 d. 22:10 val. nustatytas 2,53 prom. girtumas (b. l. 31).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Artimų giminaičių ar šeimos narių sąrašas įtvirtintas BK 248 straipsnyje. Akivaizdu jog asmenys, gyvenantys kartu, nors ir neįregistravę santuokos, bendrai turintys vaikų yra artimi, todėl kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamoji M. L. kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog tą dieną vartojo alkoholį – gana stiprų alų, jautėsi girta, kilus konfliktui nesuvaldė emocijų ir paėmusi pirmą pasitaikiusį puodelį iš virtuvės trenkė juo kelis kartus sugyventiniui per galvą. Jos parodymus patvirtina nukentėjusiojo J. S. parodymai, taip pat policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys bei greitosios medicinos pagalbos kortelės duomenys, apie tai, jog kaltinamoji būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, paėmusi iš virtuvės pirmą po ranka pasitaikiusį indą, juo tris kartus trenkė nukentėjusiajam J. S. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarė žaizdą ir sukėlė skausmą. Minimi sužalojimai prilyginami nežymiam sveikatos sutrikdymui. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad M. D. kaltė įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamoji M. D. sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro  siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 67).

Skirdamas bausmę M. D., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieš artimą asmenį, veika baigta. Kaltinamosios atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančia aplinkybe pripažįstamas faktas, jog kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos minėtos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), šią aplinkybę patvirtina alkotesterio kvito duomenys, taip pat jos pačios bei liudytojų parodymai. Tiriant kaltinamosios asmenybę nustatyta, kad ji teista už tokio pat pobūdžio veikas, teistumas neišnykęs, bausmė dar neatlikta. Administracine tvarka taip pat bausta kelis kartus, visi jos nusižengimai vienarūšiai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalyje  (b. l. 67). M. D. nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, turi tris vaikus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini).

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai skiriant prokuroro siūlomą  laisvės apribojimo bausmę. Įvertinus tai, kad ji jau teista už analogiškas veikas, šią veiką padarė dar neatlikusi anksčiau skirtos bausmės, bausmės trukmė nustatytina maksimali. Skiriami bausmės tikslus padėsiantys pasiekti įpareigojimai, išskyrus prokuroro siūlomą įpareigojimą tam tikru laiku būti namuose, nes nusikalstama veika padaryta būtent namuose vakaro metu, taigi toks įpareigojimas neprisidėtų prie bausmės tikslų siekimo. Kaltinamoji taip pat įpareigojama dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kadangi M. D. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

M. D. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. 22.10 val. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. 13.05 val. (vieną parą) (b. l. 45, 47). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo paroms.

2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu M. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61), naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

M. D. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant įsidarbinti arba toliau be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, M. D. skirti bausmę – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimą,  įpareigojant įsidarbinti arba toliau be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskirti M. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. 22.10 val. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. 13.05 val., (t. y. vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti.

Išaiškinti M. D., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

2. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė