Administracinio nusižengimo byla Nr. II-23-659/2018

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01170-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.2; 21.10.4

Registro objektas ROIK: 17065032637

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. sausio 22 d.

Klaipėda

                            Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė,

sekretoriaujant Erikai Grigišienei, Kristinai Matiuchovai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam D. G.,

                                          viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini) dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017-11-07 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

n u s t a t ė :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017-11-07 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. G. (toliau ir – Pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį 450 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui dėl to, kad 2016-12-27 16.18 val. krašto kelyje Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas, 52,82 km, vairuodamas „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 70 km/h greitį 52 km/h. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus.

D. G. su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2017-11-07 nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su skundu, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimti paviršutiniškai neištyrus aplinkybes, nesurinkus ir neištyrus visų duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti jo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas remiantis stacionaraus greičio matuoklio nuotrauka. Pažeidimą užfiksavusi nuotrauka yra tamsi, nesimato vairuotojo veido fragmentų, iš jos negalima nustatyti transporto priemonės vairuotojo. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, priklauso (duomenys neskelbtini) transporto įmonei, o jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, jis nėra transporto priemonės, viršijusios greitį savininkas, protokole ir nutarime nurodomos transporto priemonės nevairavo, todėl negalėjo būti identifikuotas kaip asmuo, padaręs minėtą administracinį nusižengimą. Šiuo atveju, nėra aišku, kaip ir kokiu būdu buvo vizualiai nustatyta, kad transporto priemonę vairavo būtent jis.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba pateikė teismui atsiliepimą į D. G. skundą, kuriame nurodė, kad su  Pareiškėjo skundo argumentais nesutinka, kadangi 2017-09-29 asmuo dalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą, neneigė nusižengimo, nepateikė informacijos, jog nusižengimą padarė kitas asmuo, o 2017-11-07, priimant nutarimą, supratęs, kad taikomas specialiosios teisės atėmimas, su nusižengimu nebesutiko, tvirtino minėtos transporto priemonės nevairavęs. Prašo D. G. skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017-11-07 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

D. G. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nuo nusižengimo praėjus devyniems mėnesiams įmonė gavo policijos paklausimą, kuriame buvo prašoma nurodyti kas vairavo automobilį. Įmonėje dirbanti sekretorė susisiekė su juo telefonu ir užklausė ar jis vairuoja transporto priemonę su kuria buvo padarytas nusižengimas. Jai pasakė, kad taip, jis ją vairuoja, ir tai, kad  nuvažiuos į policiją. Paaiškino, kad dirba dvejose įmonėse. (duomenys neskelbtini) transporto įmonė priklauso jo tėvui. Tuo metu, kai buvo padarytas nusižengimas, su (duomenys neskelbtini) transporto įmonei priklausančia transporto priemone nevažiavo, naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu. Automobilis, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, priskirtas jam, bet ir kiti asmenys gali juo naudotis, bet tik įmonės direktoriaus leidimu. Atvykęs į policiją nurodė, kad transporto priemonę, kuria buvo padarytas nusižengimas, naudojasi jis. Policijos pareigūnė jo atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą net neištyrusi aplinkybes. Pareigūnė vadovavosi tuo, kad šiuo metu jis vairuoja automobilį, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, bei tuo, kad būtent jis atvyko į policijos komisariatą, o ne kitas asmuo. Nurodė ir tai, kad su nusižengimu nebuvo sutikęs, kaip tai nurodoma tarnybiniame pranešime. Prašė administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti

Teismo posėdžio metu liudytoja, policijos pareigūnė, R. M. nurodė, kad iš Vilniaus Kelių policijos tarnybos buvo gauta medžiaga, suformuotas protokolas dėl užfiksuoto greičio viršijimo. Nurodyta, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, priklauso (duomenys neskelbtini) transporto įmonei. Įmonei buvo išsiųstas paklausimas, tačiau raštiškas atsakymas gautas nebuvo. Tuomet su įmone buvo susisiekta telefonu, paaiškintos aplinkybės. Įmonės darbuotoja patvirtino, kad buvo gautas paklausimas, ir nurodė, kad greičio matavimo prietaisu užfiksuotą automobilį vairuoja D. G.. Susisiekus su D. G., jam buvo paaiškintos aplinkybės – nusižengimo padarymo vieta, laikas, automobilio, kuriuo padarytas nusižengimas, duomenis. Pastarasis patvirtino, kad jis tuo metu vairavo transporto priemonę. D. G. atvykus į policijos komisariatą ir pradėjus rašyti administracinio nusižengimo protokolą, o jam sužinojus, kad dėl padaryto KET pažeidimo jam bus taikomas specialiosios teisės atėmimas, su nusižengimu nebesutiko.

Teismo posėdžio metu liudytoja, policijos pareigūnė, E. K., surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, kad atvykęs į policijos komisariatą D. G. patvirtino, jog jis vairavo transporto priemonę, kuria buvo padarytas nusižengimas, tačiau, rašant administracinio nusižengimo protokolą ir jam pamačius, jog taikomas specialiosios teisės atėmimas, su nusižengimu nebesutiko. D. G. su savimi neturėjo asmens dokumento, tačiau jo asmenybė buvo nustatyta per Polis duomenų bazę.

Teismas

konstatuoja:

išanalizavus ir įvertinus teismui pateiktų įrodymų visumą, administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. skundas netenkinamas.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017-11-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje D. G. pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį nubaustas 450 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesio laikotarpiui.

ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių  šimtų penkiasdešimt eurų. Komentuojamojo straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

Įvertinęs bylos medžiagą bei teismo posėdžio metu duotus parodymus, teismas sprendžia, kad D. G. pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį yra nubaustas pagrįstai. Nors D. G. neprisipažino padaręs nusižengimą, tačiau jo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), tarnybiniu pranešimu, kita bylos medžiaga. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G. pažeidė KET 127 punktą. D. G. tiek pasirašydamas administracinį protokolą, tiek teismo posėdžio metu nusižengimo nepripažino, nurodė, kad nusižengimo padarymo metu automobilio nevairavo, tačiau patvirtino, kad automobilis, kuriuo padarytas nusižengimas, yra priskirtas jam, jis juo naudojasi. Teismo posėdžio metu apklaustas D. G. negalėjo nurodyti kas galimai galėjo minėtą dieną vairuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad galėjo važiuoti kiti darbuotojai, svečiai. Tokius administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. parodymus teismas vertina kritiškai ir nelaiko jų patikimais. Pažymėtina, kad D. G., kaip pats nurodė, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) transporto įmonėje ir būtent jam priskirtas (duomenys neskelbtini) transporto įmonei priklausantis automobilis, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgtina į teismo posėdžio metu liudytojų, policijos pareigūnių, R. M. ir E. K. parodymus, tai, kad D. G. iš pradžių nusižengimą pripažino, todėl manytina, kad D. G. sužinojęs, kad už nusižengimą jam gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones, kuri jam reikalinga tiesioginiam darbui, ėmė neigti padaręs nusižengimą, o siekdamas išvengti atsakomybės, teikė versiją, kad nusižengimo metu transporto priemonės nevairavo, todėl negalėjo padaryti pažeidimo. Įrodymą savo pateiktai versijai D. G. nepateikė, todėl pastarojo pateikta versija, kad nusižengimo padarymo metu jis automobilio nevairavo, vertintina kritiškai ir yra atmestina, kaip gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad D. G. vienuolika kartų buvo baustas už nustatyto greičio viršijimą, iš jų šešis kartus nusižengimai buvo padaryti tuo pačiu automobiliu – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai charakterizuoja jį kaip asmenį linkusį daryti KET pažeidimus. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, sudėtį.

Taigi, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio nusižengimo bylos teiseną negalimą (ANK 591 straipsnis), D. G. veikimas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį kvalifikuotas teisingai, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017-11-07 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017-11-07 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                                                                       Violeta Balčiūnienė