Civilinė byla Nr. e2-14391-1134/2021

  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09366-2021-8

  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Neris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 1 793,07 EUR skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tiekia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto bankas yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkė. Atsakovei dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso ir namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei rinkliavas už jų priežiūrą.

3.       Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Administravimo nuostatai) nustato, kaip kiekvieną mėnesį ieškovė patalpų savininkams, taip pat ir atsakovei, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už (duomenys neskelbtini), Vilnius, namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Ieškovė nurodo, jog atsakovės įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas yra 1 793,07 EUR.

4.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame neprieštarauja dėl 1 741,15 EUR skolos priteisimo, tačiau kitoje dalyje prašo ieškovės ieškinį atmesti.

5.       Atsakovė nurodė, jog ji 2017 m. kovo 29 d. paveldėjo K. V., mirusio (duomenys neskelbtini), butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pažymi, jog iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos skolos lentelės matyti, jog laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. priskaičiuota 51,92 EUR palūkanų suma. Atsakovė nurodo, kad neaišku, kokiu pagrindu buvo apskaičiuotos šios palūkanos, be to, praleistas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas, todėl 51,92 EUR palūkanų suma turėtų būti minusuota iš prašomos priteisti 1 793,07 EUR skolos.

6.       Atsakovė taip pat nurodo, jog ji, paveldėjusi palikėjo K. V. turtą (ginčo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius), neperima prievolės mokėti 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, net jei ir prašoma priteisti skola būtų priteista iš atsakovės, nes palikėjo mirties momentu tokia prievolė nei palikėjui, nei atsakovei neegzistavo. Pažymi, kad tuo atveju, jei palikėjo pareiga mokėti procesines palūkanas būtų atsiradusi dar iki jo mirties, ji būtų paveldima tokia pačia tvarka, kaip ir kitas palikėjo turtas ar pareigos. Todėl, atsakovės teigimu, ieškovė netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl palikėjo K. V. mirties momentu buvusios prievolės ieškovei apimties ir nepagrįstai mano, jog turi teisę reikalauti procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės.

7.       Atsakovės teigimu, tokioje situacijoje, dėl kurios susidarymo nėra kalta atsakovė, kuri gavusi informaciją apie galimai jai nuosavybės teise pereisiantį K. V. turtą, nevengė pareigos priimti palikimo, todėl mano, kad reikalavimas išieškoti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas taip pat yra atmestinas, nes atsakovės kaltės dėl susidariusių įsiskolinimų nėra.

8.       Ieškovė, susipažinusi su atsakovės pateiktu atsiliepimu į ieškinį, teismui pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad nesutinka su atsakovės nurodytu teiginiu, jog neaišku, kokiu pagrindu laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. buvo apskaičiuotos 51,92 EUR palūkanos, todėl minėtoji suma turėtų būti minusuota iš prašomos priteisti skolos sumos (1 793,07 EUR). Ieškovė pažymi, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė. Taigi, nepriklausomai nuo to, kad paveldėjo skolininko turtą, iš įstatymo kylanti prievolė mokėti procesines palūkanas turtą perėmusiam įpėdiniui išlieka. Be to, ieškovė visiškai nesutinka su atsakovės prašymu taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalį, kurioje yra nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris yra taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, kadangi šioje byloje yra prašomos priteisti palūkanos, o ne delspinigiai.

9.       Taip pat, nurodo, kad atsakovės argumentai bylinėjimosi išlaidų jai nepriteisimo yra nepagrįsti. Šią poziciją grindžia tuo, kad civilinis procesas buvo pradėtas būtent dėl atsakovės kaltės, t. y. jai gera valia nesumokėjus ieškovei skolos. Dar daugiau, atsakovė, būdama rūpestinga bei atsakinga ginčo buto savininke, privalėjo domėtis, ar ieškovės teikiamos administravimo paslaugos yra apmokėtos, tačiau tokios pareigos atsakovė nevykdė, t. y. neatitiko bonus pater familias elgesio standartų, vadinasi, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado būtent dėl atsakovės kaltės.

10.       Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriame pakartotinai nurodė, kad ieškovė netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl palikėjo K. V. mirties momentu buvusios prievolės ieškovei apimties ir nepagrįstai mano, jog turi teisę reikalauti procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės. Taip pat, pakartotinai nurodė ir tai, jog dėl ginčo situacijos susidarymo nėra kalta atsakovė, kuri gavusi informaciją apie galimai jai nuosavybės teise pereisiantį K. V. turtą, nevengė pareigos priimti palikimo, todėl mano, kad reikalavimas išieškoti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas turi būti atmestinas, nes atsakovės kaltės dėl susidariusių įsiskolinimų nėra.

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2021 m. liepos 9 d. 14.30 val.; šalims pasiūlyta iki 2021 m. liepos 1 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus/paaiškinimus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šio sprendimo priėmimo papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant pranešimus.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

II. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl skolos priteisimo

13.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė tiekia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Vadovaujantis 2017-03-29 palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. DA-2255, nuosavybės teisės į šį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo 2017 m. gegužės 10 d. įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu, nurodant, kad 2017 m. balandžio 24 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. TP1-801/401930 pagrindu patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas.

14.       Ieškovė pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad įsiskolinimas už minėtam butui per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra 1793,07 EUR. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė skolą būtų grąžinusi (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovė iki šiol yra skolinga 1793,07 EUR sumą.

15.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktą, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tai reiškia, kad atsakovė, kaip paveldėto turto savininkė, privalo vykdyti prievoles, atsiradusias nuo palikimo atsiradimo dienos, nes nuo palikėjų mirties su paveldimu turtu atsakovei perėjo ir visos palikėjų teisės bei pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, administravimu, bei priežiūra.

16.       Remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalimi įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo. Minėta pareiga suponuoja patalpų savininko pareigą domėtis turimu turtu, rūpintis tinkamu prievolių vykdymu.

17.       Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija įstatyme įtvirtintos pareigos mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, priežiūrą. Atsakovė pripažino, jog ji iki šiol yra skolinga ieškovei, tačiau atsakovė nesutinka su ieškovės teise skaičiuoti palūkanas, kurios įskaičiuotos į skolos sumą. Atsakovės teigimu, neaišku, kokiu pagrindu laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. buvo apskaičiuotos 51,92 EUR dydžio  palūkanos, be to, praleistas ir CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas, todėl 51,92 EUR palūkanų suma, atsakovės vertinimu, turėtų būti minusuota iš prašomos priteisti 1 793,07 EUR skolos. Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija dėl žemiau išdėstytų motyvų.

18.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 metų gruodžio 1 d. iki 2021 metų vasario 28 d. už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovei yra 1793,07 EUR (iš kurių 51,92 EUR sudaro palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn.). Dublike ieškovė taip pat paaiškino, jog palūkanos už pradelstą mokėjimą yra apskaičiuotos pagal formulę – pradelsta suma x 5 proc. /365 x pradelstų dienų skaičius.

19.       CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Iš išdėstyto seka, kad palūkanos skaičiuojamos skolininkui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę.

20.       Nagrinėjamu atveju atsakovei kyla pareiga vykdyti prievoles, susijusias su paveldimu turtu, nuo palikėjo palikimo atsiradimo momento, t. y. jo mirties ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu prašoma priteisti skola susidarė laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d., t. y. po palikėjo mirties, atsakovė, paveldėjusi turtą, privalėjo apmokėti minėtu laikotarpiu ieškovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, o atsakovei laiku jų neapmokant – ieškovė įgijo teisę skaičiuoti palūkanas už praleistą įvykdyti piniginę prievolę. Be to, paveldėjusi turtą, atsakovė perėmė ir buvusio turto savininko teises bei pareigas, susijusias su paveldėtu turtu ir jo išlaikymu, taip pat ir pareigą mokėti už ieškovės teikiamas administravimo paslaugas. Taigi teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad ieškovė turi teisę tokias palūkanas skaičiuoti vadovaujantis CK 6.210 bei 6.261 straipsniais, kuriuose, kaip jau minėta, yra įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

21.       Teismas  taip pat kritiškai vertina atsakovės prašymą taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalį, kurioje yra nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris yra taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, kadangi šioje byloje yra prašomos priteisti palūkanos, o ne delspinigiai.

22.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovei (skolininkei) laiku neįvykdžius prievolę apmokėti už butui per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti 51,92 EUR dydžio palūkanas, todėl atsakovės argumentai dėl palūkanų įtraukimo į skolos sumą atmestini kaip nepagrįsti.

23.       CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

24.       Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė, kaip paveldėto turto savininkė, netinkamai vykdė prievoles, t. y. nepagrįstai laiku neapmokėjo už butui per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė ieškovei yra skolinga 1 1793,07 EUR sumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis sumokėti už butui, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, iš atsakovės ieškovei priteistina 1793,07 EUR skola (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

25.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

26.       Pažymėtina, jog procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-02-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-611/2021; 2020-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-969/2020).

27.       Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, procesinės palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi, nepriklausomai nuo to, kas paveldėjo skolininko turtą, iš įstatymo kylanti prievolė mokėti procesines palūkanas turtą perėmusiam įpėdiniui išlieka (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovės teiginiai, jog valstybė, paveldėjusi skolininko turtą, neperima prievolės mokėti 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprenedimo visiško įvykdymo, atmestini kaip visškai nepagrįsti ir neįrostti. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku neatsiskaitė už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros bei komunalines paslaugas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1793,07 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29.       Ieškovė, teikiant ieškinį, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas - už ieškinį sumokėtą 40 EUR žyminį mokestį ir 2,64 EUR už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką.

30.       Atsakovė savo nesutikimą su ieškovės prašymu priteisti bylos nagrinėjimo metu jos patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia tuo, jog tokioje situacijoje valstybės kaltės dėl susidariusių įsiskolinimų nėra, todėl reikalavimas išieškoti iš valstybės bylinėjimosi išlaidas turi būti atmestas. Tačiau teismas kritiškai vertina tokius atsakovės teiginius, kadangi kaip matyti iš byloje esančių duomenų, civilinis procesas buvo pradėtas būtent dėl atsakovės kaltės, t. y. pastarajai gera valia nesumokėjus ieškovei skolos. Įvertinus tai, kad atsakovė gera valia ir laiku įvykdžiusi savo piniginę prievolę, galėjo užkirsti kelią ieškovės ieškinio jai pateikimui, teismas sprendžia, kad neigiamas pasekmes, kylančias iš ginčo nagrinėjimo teisme, taip pat turi prisiimti atsakovė. Dar daugiau, atsakovė būdama rūpestinga bei atsakinga buto savininkė privalėjo domėtis, ar ieškovės teikiamos administravimo paslaugos yra apmokėtos, tačiau tokios pareigos atsakovė nevykdė. Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado būtent dėl atsakovės kaltės, todėl ieškinį tenkinus visiškai, ieškovė turi teisę į prašomo priteisti dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovei iš atsakovės priteistina 42,64 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

31.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 EUR dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas dėl skolos priteisimo tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, 1793,07 EUR (vieno tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir 07 ct) skolą, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1793,07 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 42,64 EUR (keturiasdešimt dviejų eurų ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                     Marina Vladimircevienė