Civilinė byla Nr.2-11571-777/2011
(Proceso Nr.2-06-3-09838-2011-3)
Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.7, 11.9.10.8, 11.11 14.3.11, 14.5, 44.2.4.2,
99.5, 99.7, 116.1
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovui H. S., jo atstovui advokatui T. B., atsakovo atstovams: I. V., advokatui A. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo H. S. patikslintą ieškinį atsakovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos priteisimo,
n u s t a t ė :
patikslintu ieškiniu ieškovas prašė: jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu; grąžinti ieškovą į darbą; iš atsakovo ieškovui priteisti: vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2011-06-23) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 10000 Lt neturtinę žalą; turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad jis atleistas iš darbo nesant drausminės atsakomybės taikymo pagrindų (darbo drausmės pažeidimo), atsakovas nenurodė jokių neigiamų pasekmių, kurias tariamai sukėlė toks ieškovo elgesys, atsakovo tariamai patirtos žalos dydžio ir masto, ieškovui drausminė nuobauda paskirta 2011-06-23, t.y. praėjus 10 mėnesių nuo tariamo pažeidimo padarymo dienos. Nurodė, kad yra praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti, t.y. savarankiškas pagrindas pripažinti ieškovo atleidimą iš pareigų neteisėtu bei nepagrįstu. Ieškovas nurodė, kad jam paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principų, atsakovas elgėsi neteisingai, nesąžiningai, nevienodai su darbuotojais, skirdamas drausminę nuobaudą ieškovui, tačiau neskirdamas V. B., atlikusiam neteisėtus veiksmus. LR specialiųjų tyrimo tarnybos Klaipėdos ikiteisminio tyrimo skyrius atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Direkcijos darbuotojų veiksmų. Esant tokiai situacijai atsakovo 2011-06-23 įsakyme nurodytos aplinkybės, kuriomis neva buvus ieškovas kaltintas padaręs darbo drausmės pažeidimą, netenka prasmės, nes ieškovas niekada nedalyvavo teisės aktų draudžiamojoje veikoje.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, jo atstovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad suprato, kad yra atleistas dėl to, kad su V. B. pateikė pretenziją prieš atsakovą. Pats ieškovas niekada jokiose machinacijose nedalyvavo, apie tai rašė kiekviename paaiškinime. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas dalyvavo machinacijose. Machinacijos, jei ir įvyko, už jas turėjo būti atleistas V. B.. Jei V. B. gali dirbti, juo labiau gali dirbti ir ieškovas. Nurodė, kad ieškovas turi mažametį vaiką ir jo atleisti iš viso negalėjo. Juolab, kad anksčiau ieškovas buvo baustas ne dėl savo elgesio, o dėl teisininkų klaidų, ieškovui buvo paskirtos švelniausios nuobaudos. Ieškovas nurodė, kad nemato aplinkybių dėl kurių negalėtų grįžti į darbą. Iš kalbų žino, kad direktoriaus pozicija yra pasikeitusi, direktorius galvoja, kad paskubėjo dėl jo atleidimo.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Nurodė, kad 2011-06-15 Rinkodaros ir administracijos direktorius A. D. žodžiu informavo atsakovo generalinį direktorių, jog ieškovas 2011-06-14 pateikė informaciją, kad 2010 metais kartu su V. B. gavo pinigus ir pasidalino juos už tai, kad buvo parengta RUAB „Lokys“ pretenzija prieš atsakovą. Ieškovas buvo pakviestas pas generalinį direktorių, kur žodžiu patvirtino šią informaciją. Po to ieškovo buvo pareikalauta pasiaiškinti raštu dėl darbo drausmės pažeidimų, tokie pasiaiškinimai iš ieškovo buvo gauti. Ieškovui per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos dvi drausminės nuobaudos – pastabos (2010-11-08 įsakymas ir 2010-12-07 įsakymas), todėl įvertinus tuo metu žinomas aplinkybes, 2011-06-23 įsakymu ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Nurodė, kad ieškovas 2011-06-23 įsakymu buvo atleistas DK 136 str. 3 d. 1 p. numatytu pagrindu. Šiame įsakyme yra nurodytos aplinkybės, numatančios galimybę ieškovą atleisti ir DK 136 str. 3 d. 2 p. numatytu pagrindu, todėl priimant sprendimą, prašė įvertinti teismo, ar buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį su ieškovu pagal minėtus abu pagrindus.
Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovo ieškinyje yra pateikiami įrodymais nepagrįsti tikrovės neatitinkantys duomenys apie atsakovo darbuotojų neteisėtą veiklą, šie ieškovo veiksmai vertinami kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl prašė teismo spręsti klausimą dėl LR CPK 95 str. numatytų sankcijų taikymo.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovai atsiliepimą palaikė. Papildomai nurodė, kad ieškovas pats patvirtino, jog už pretenzijos parengimą gavo pinigines lėšas, todėl ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda. Ieškovas atleistas už tai, kas nurodyta įsakyme, atleidimo pagrindai taip pat nurodyti įsakyme. Ieškovas atleistas dėl to, ką nurodė savo paaiškinimuose, kito pagrindo nebuvo. Gautas STT nutarimas, kuriame nepasitvirtino ieškovo teiginiai. Atsakovas galvojo, kad ieškovas melavo, bet kai ieškovas gavo atsiliepimą ir padavė patikslintą ieškinį, mano, kad ieškovo atleidimo pagrindas yra tas pats, kuris nurodytas įsakyme. Po patikslinto ieškinio supranta, kad ieškovas dalyvavo jo nurodytose machinacijose prieš atsakovą. Machinacijų buvimą bylos nagrinėjimo metu įrodinėja pats ieškovas. Pažeidimas buvo tęstinis, ieškovo nesąžiningi veiksmai tęsėsi iki atleidimo dienos, todėl drausminės nuobaudos skyrimo terminai nėra praleisti. Ieškovas buvo ir viešųjų pirkimo komisijos narys, jam keliami aukštesni moralės reikalavimai. Nurodė, kad ieškovas nebegali dirbti su viešaisiais pirkimai, nes asmuo dirbantis tokį darbą turi būti nepriekaištingos reputacijos. Ieškovas turi teisinį išsilavinimą, todėl turėjo suprasti, ką daro. Ieškovo paaiškinimai nėra nuoseklūs, prieštaraujantys vienas kitam. 2011 m. vasarį buvo priimtas įsakymas, informuoti apie galimus pažeidimus, todėl drausminės nuobaudos skyrimo terminas taip pat nebuvo pažeistas. Nepagrįsti ieškovo argumentai dėl generalinio direktoriaus daromo spaudimo, nes pokalbiai su generaliniu direktoriumi vyksta diskusijų būdu.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas yra atleistas už tai, kas nurodyta 2011-06-23 įsakyme, ieškovo atleidimo pagrindai yra nurodyti minėtame įsakyme. Ieškovas atleistas dėl to, kas nurodyta jo paaiškinimuose, kito atleidimo pagrindo nebuvo. Teismas neanalizuoja ir nepasisako dėl ieškovo ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu nurodytų argumentų, aplinkybių, susijusių su faktinio atleidimo pagrindo keitimu, nes jos yra teisiškai nereikšmingos.
Faktinės bylos aplinkybės.
Ieškovas 2008-11-18 su atsakovu sudarė terminuotą darbo sutartį, A. V. nėštumo ir gimdymo atostogų metu, kuria ieškovas buvo priimtas į atsakovo Teisės skyriaus juriskonsulto pareigas. Darbo sutartis įsigaliojo nuo 2008-11-19 (b.l.10-12). 2009-03-13 ieškovo darbo sutartis pakeista, nurodant, kad nuo 2009-03-16 ieškovas nuolat eina Viešųjų pirkimų tarnybos vyresniojo specialisto pareigas (b.l.13). Ieškovui per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos dvi drausminės nuobaudos – pastabos, t.y. 2010-11-08 įsakymas ir 2010-12-17 įsakymas. 2011-06-23 įsakymu ieškovas atleistas iš darbo. Iš esmės dėl dviejų priežasčių, kad dalyvavo RUAB „Lokys“ pretenzijos prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją rengime ir už tai gavo atlygį ir apie žinomą darbuotojų pažeidimą nepranešė iki nustatytos datos (b.l.14-15). 2011-08-03 LR STT Klaipėdos valdyboje buvo priimtas procesinis sprendimas – nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbuotojų veiksmų, nes tyrimo metu nesurinkta duomenų, jog ruošiant RUAB „Lokys“ pretenziją atsakovei padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b.l.86-89).
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagrindiniai įrodymų vertinimo principai suformuluoti CPK 185 str.: teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant proceso normas dėl įrodymų vertinimo pažymima, jog civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. Civilinėje byloje klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai visuma įrodymų rodo, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo (LAT 2003-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-79/2009.
Ieškovas pagrįstai nurodė, kad teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui.
Dėl darbo drausmės pažeidimo.
Atsakovas nurodė, kad ieškovas pats patvirtino, jog už pretenzijos prieš atsakovą parengimą gavo pinigines lėšas. Ieškovas su tuo nesutiko, nurodė, kad jis minėtos pretenzijos rengime nedalyvavo, apie tai rašė kiekviename paaiškinime. Nurodė, kad jo žodiniai paaiškinimai yra iškraipyti.
Įvertinus šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, tame tarpe ir atsakovo generalinio direktoriaus E. G. nurodymus Nr.127, 130 ir 131 (b.l.77, 81 ir 84), ieškovo rašytinius paaiškinimus (b.l.78–79, 82-83), taip pat direktorės Šventosios uostui A. Č. 2011-06-17 rašytinį paaiškinimą dėl ieškovo pateiktos informacijos (b.l.80), atsižvelgiant į tai, kad ieškovo paaiškinimai yra nenuoseklūs, ieškovas kelis kartus keitė savo paaiškinimus apie jo paties pateikiamus faktus, taip pat į tai, kad rašytinių paaiškinimų pateikimo metu ieškovas nenurodė, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, siekiant, kad jis pripažintų, jog įvykdė neteisėtą veiką, ar trūksta laiko juos pateikti, šiuos argumentus išdėstė tik ieškinyje, savo paaiškinimų nenuoseklumą ankstesniuose rašytiniuose paaiškinimuose grindė kitomis aplinkybėmis, t.y. susijaudinimu, galėjimu ne taip interpretuoti kai kuriuos faktus, praėjusiu nemažu laiko tarpu nuo buvusio įvykio, dar ir į tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kai generalinis direktorius E. G. išsikvietė ieškovą, ieškovas juo patikėjo ir viską jam papasakojo, o po to atsitiko, taip, kad pats trapo „machinatorius“ (b.l.133), be to, atsižvelgiant į tai, kad nėra jokio pagrindo netikėti atsakovo generalinio direktoriaus E. G., direktorės Šventosios uostui A. Č. aukščiau nurodytais rašytiniais paaiškinimais, kad pagal A. D. pateiktą informaciją, ieškovas buvo pakviestas pas generalinį direktorių žodžiu patvirtino, kad 2010 metais kartu su V. B. gavo pinigus ir pasidalino juos už tai, kad buvo parengta RUAB „Lokys“ pretenzija prieš atsakovą, nors ieškinyje, bylos nagrinėjimo metu ieškovas šią informaciją ir neigė, teigė, kad jo paaiškinimai buvo iškraipyti, teismas daro išvadą, kad atsakovas, gavęs aukščiau nurodytus ieškovo paaiškinimus, turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovas dalyvavo RUAB „Lokys“ pretenzijos prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją rengime ir už tai gavo atlygį.
Ieškovo neigimas bei teigimas, kad jo paaiškinimai buvo iškraipyti, vertintinas kaip gynybos pozicija, siekis išvengti drausminės atsakomybės.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad minėtas aplinkybes nurodė, pats ieškovas, kuris turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, teismas mano, kad atsakovas neturėjo pareigos, patikrinti ieškovo nurodytų aplinkybių, ir galėjo jo atžvilgiu priimti sprendimą dėl drausminės nuobaudos taikymo remdamasis vien ieškovo paaiškinimais. Todėl ir ieškovo argumentai, kad atsakovas paskubėjo, turėjo sulaukti ikiteisminio tyrimo rezultatų kaip nepagrįsti atmestini. Juolab, kad civilinėje teisėje asmens elgesys vertinamas atsižvelgiant į vidutiniškai rūpestingo, atidaus asmens elgesio standartą.
Pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, t.y. tuo, kad ieškovas atleistas dėl to, ką nurodė savo paaiškinimuose, nesutinka ir su ieškovo argumentais, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo darbuotojų veiksmų, atsakovo 2011-06-23 įsakyme nurodytos aplinkybės, kuriomis neva buvus ieškovas kaltintas padaręs darbo drausmės pažeidimą, netenka prasmės, nes ieškovas niekada nedalyvavo teisės aktų draudžiamojoje veikoje. Minėti ieškovo argumentai kaip nepagrįsti taip pat atmestini.
Juolab, kad ir po atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir toliau teigė, kad egzistavo aplinkybės dėl pretenzijos prie atsakovą rengimo.
Įsakyme dėl ieškovo atleidimo nurodyta, kad ieškovas pažeidė: 2009-12-10 generalinio direktoriaus įsakymu Nr.V-299 patvirtintų Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo viešųjų pirkimo specialisto pareiginių nuostatų 33 punktą, t.y. saugoti įmonės komercines paslaptis, neteikti žinių apie įmonės veiklą kitais negu įstatymo numatytais atvejais. Ieškovas su tuo nesutiko, nurodė, kad tinkamai vykdė minėto punkto nuostatas bei saugojo įmonės komercines paslaptis, neteikė jokių žinių apie įmonės veiklą kitais negu įstatymo numatytais atvejais. Atsakovas įsakyme dėl atleidimo iš pareigų nenurodė jokio atvejo, kad ieškovas būtų atskleidęs atsakovo komercines paslaptis ar suteikę kitokią informaciją apie atsakovo veiklą.
Įvertinus šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, atsižvelgiant į aukščiau padarytą teismo išvadą, kad atsakovas, turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovas dalyvavo RUAB „Lokys“ pretenzijos prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją rengime ir už tai gavo atlygį, taip pat atsižvelgiant į tai, ieškovas neneigė to, kad jam yra žinoma atsakovo komercinė paslaptis ir jis yra pasirašęs viešojo pirkimo komisijos pirmininko, nario ar eksperto konfidencialumo pasižadėjimą (b.l.66), teismas daro išvadą, kad atsakovas įrodė, jog ieškovas pažeidė 2009-12-10 generalinio direktoriaus įsakymu Nr.V-299 patvirtintų Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo viešųjų pirkimo specialisto pareiginių nuostatų 33 punktą.
Įsakyme dėl ieškovo atleidimo nurodyta, kad ieškovas pažeidė: 2009-12-10 generalinio direktoriaus įsakymu Nr.V-299 patvirtintų Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo viešųjų pirkimo specialisto pareiginių nuostatų 20 punktą, t.y. vykdyti Uosto direkcijos generalinio direktoriaus nurodymus bei pavedimus ir laikytis įmonės administracijos darbo reglamento - nevykdė Uosto direkcijos generalinio pavedimo - 2011-02-10 įsakymo Nr.V-63; (b.l.17-18), iki 2011-02-28 pateikti informaciją apie žinomus pažeidimus bei 2011-02-10 generalinio direktoriaus įsakymo Nr.V-63 „Dėl informacijos apie dėl veikimo ar neveikimo padarytus pažeidimus“ 3 punktą. Ieškovas su tuo nesutiko, nurodė, kad tinkamai vykdė aukščiau nurodytų punktų nuostatas ir apie ieškovui žinomus pažeidimus, t.y., kad V. B. galimai pažeidė atsakovo interesus, 2010 m. gruodį informavo direktorių A. J., o 2011 m. birželio 13 d. A. D. ir Ž. P..
Įvertinus šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, atsižvelgiant į tai, kad ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas nebuvo nuoseklus, vienu metu teigė, kad tinkamai vykdė minėtų punktų nuostatas (patikslintas ieškinys ir ieškinys), kitu atveju jau teigė, kad tai yra tik jo nuomonė ir nepagalvojo, kad pokalbiai su A. D. ir Ž. P. tiek toli nueis ir turės tokių pasekmių, gailėjosi, kad leptelėjo apie V. B., nes jai būtų nieko nesakęs būtų iki šiol dirbęs, teigė, kad paprasčiausiai atsidūrė netinkamoje vietoje, netinkamu metu (ieškovo paaiškinimai 2011-12-07 teismo posėdžio metu), dar kitu atveju teigė, kad ieškovo suvokimas apie įvykį yra toks, koks yra, kaip ieškovas suvokia, tai ieškovo nuomonės pasakymas ir ieškovas neturėjo pareigos pranešti apie savo nuomonę, nes jis neturėjo įrodymų jai pagrįsti (ieškovo atstovo baigiamosios kalbos), taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo detalizuoti, kokią informaciją apie žinomą pažeidimą pateikė direktoriui A. J., atsižvelgiant į anksčiau teismo konstatuotas aplinkybes, kad nėra jokio pagrindo netikėti atsakovo generalinio direktoriaus E. G., direktorės Šventosios uostui A. Č. aukščiau nurodytais rašytiniais paaiškinimais, kad pagal A. D. pateiktą informaciją, ieškovas buvo pakviestas pas generalinį direktorių žodžiu patvirtino, kad 2010 metais kartu su V. B. gavo pinigus ir pasidalino juos už tai, kad buvo parengta RUAB „Lokys“ pretenzija prieš atsakovą, t.y. apie pažeidimą ieškovas žinojo nuo pat jo pradžios, dar atsižvelgiant ir į tai, kad teismas ieškovo, t.y. asmens turinčio aukštąjį teisinį išsilavinimą, einančio Viešųjų pirkimų tarnybos vyresniojo specialisto pareigas, argumentus, kad 2011-02-10 įsakyme nėra nurodyta per kiek laiko darbuotojas privalo pateikti jam žinomą informaciją apie 2006-2010 m. padarytus pažeidimus, kad įsakymo 4 p. įtvirtinta tik direktorių, uosto kapitono, vyriausiojo finansininko pavaduotojo, teisės ir personalo skyriaus viršininko bei uosto apsaugos vadovo pareiga pristatyti tam tikras lenteles iki 2011-02-28, kad pareigos teikti tokią informaciją vėliau po 2011-02-28 nenumatyta, kad nenumatyta, kaip elgtis darbuotojams tokiu atveju, kaip pažeidimą galimai padaro padalinio vadovas, kuriam pagal minėtą įsakymą turėtų būti teikiama informacija, laiko formaliais ir neturinčiais esminės įtakos minėto įsakymo vykdymui, juolab, kad ieškovo žinoma informacija apie pažeidimą, susijusi su viešaisiais pirkimais, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas įrodė, jog ieškovas pažeidė 2009-12-10 generalinio direktoriaus įsakymu Nr.V-299 patvirtintų Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo viešųjų pirkimo specialisto pareiginių nuostatų 20 punktą ir 2011-02-10 generalinio direktoriaus įsakymo Nr.V-63 „Dėl informacijos apie dėl veikimo ar neveikimo padarytus pažeidimus“ 3 punktą.
Įsakyme dėl ieškovo atleidimo nurodyta, kad ieškovas pažeidė: LR darbo kodekso 235 str. 2 d. 3 p. t.y. dalyvavimas veikoje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbų tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis; 4 p. t.y. pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų (...) ir 6 p. atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiais teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas. Ieškovas nurodė, kad tinkamai vykdė ir minėtų darbo kodeksų punktų nuostatas.
Įvertinus 2011-06-23 įsakyme dėl ieškovo atleidimo išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į aukščiau teismo padarytas išvadas, kad ieškovas padarė kitus 2011-06-23 įsakyme nurodytus pažeidimus, taip pat į tai, kad atsakovas anksčiau konstatuotus ieškovo darbo drausmės pažeidimus ir ieškovo darbo kodekso 235 str. 2 d. 3, 4 ir 6 p. nuostatų pažeidimus sieja tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, jog yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas padarė ir pažeidimus, numatytus ir DK 235 str. 2 d. 3, 4 ir 6 p.
Dėl drausminės nuobaudos skyrimo terminų.
Ieškovas teigė, jog atsakovas nurodo, kad tariamas ieškovo darbo drausmės pažeidimas, įvykdytas 2010 m. rugpjūtį. Ieškovui drausminė nuobauda paskirta 2011-06-23, t.y. praėjus 10 mėnesių nuo tariamo pažeidimo padarymo dienos. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodė, kad pažeidimas buvo tęstinis, ieškovo nesąžiningi veiksmai tęsėsi iki atleidimo dienos, todėl drausminės nuobaudos skyrimo terminai nėra praleisti.
Įvertinus šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, atsižvelgiant į tai, kad įsakyme dėl ieškovo atleidimo nurodyta, kad ieškovas 2010 metais kartu su V. B. gavo pinigus ir pasidalino juos už tai, kad buvo parengta RUAB „Lokys“ pretenzija prieš atsakovą, nesant galimybės nustatyti tikslios šio darbo drausmės pažeidimo pasibaigimo datos ar konstatuoti, kad šis darbo drausmės pažeidimas tęsėsi ir po 2010-12-23, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi įrodyti, jog drausminė nuobauda paskirta įstatymo nustatytu terminu, teismas daro išvadą, kad darbo drausmės pažeidimas, susijęs su pretenzijos rengimu, prasidėjo 2010 m. rugpjūtį (tikslesnė data nežinoma) ir vyko ne vieną dieną, t.y. turėjo tęstinumą, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad vyko iki pat ieškovo atleidimo ir nėra praleistas šios drausminės nuobaudos skyrimo terminas.
Atsižvelgiant į LR darbo kodekso 241 str. 2 d. nuostatą bei vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovui drausminė nuobauda už 2009-12-10 generalinio direktoriaus įsakymu Nr.V-299 patvirtintų Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo viešųjų pirkimo specialisto pareiginių nuostatų 33 punkto pažiedimą, taip pat LR darbo kodekso 235 str. 2 d. 3 p. t.y. dalyvavimą veikoje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbų tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis; 4 p. t.y. pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų; paskirta praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Todėl 2011-06-23 įsakymas šioje dalyje naikintinas.
Tuo tarpu drausminė nuobauda ieškovui už 2009-12-10 generalinio direktoriaus įsakymu Nr.V-299 patvirtintų Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo viešųjų pirkimo specialisto pareiginių nuostatų 20 punkto ir 2011-02-10 generalinio direktoriaus įsakymo Nr.V-63 „Dėl informacijos apie dėl veikimo ar neveikimo padarytus pažeidimus“ 3 punkto, taip pat LR darbo kodekso 235 str. 2 d. 6 p., t.y. atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiais teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas, paskirta nepraėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Minėtu pagrindu 2011-06-23 įsakymo likusioje dalyje nėra pagrindo naikinti.
Dėl proporcingumo principo ir kt.
Griežčiausią nuobaudą - atleidimą iš darbo darbdavys gali skirti ir DK 136 str. 3 d. 2 p. numatytu atveju, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 str. 2 d. 6 p., t.y. apie žinomą darbuotojų pažeidimą nepranešė iki nustatytos datos, kai ieškovą įpareigojo tai daryti atsakovo lokaliniai teisės aktai ir DK 35 str. 1 d. nuostatos, numatančios, kad darbuotojai įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei draudimą piktnaudžiauti savo teisėmis. Be to, ieškovas turėjo dvi galiojančias drausmines nuobaudas. Ieškovas dirbo Teisės ir personalo skyriaus vyresniuoju viešųjų pirkimų specialistu, buvo ir viešųjų pirkimo komisijos narys, jam keliami aukštesni moralės reikalavimai, kuriuo gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo (Viešųjų pirkimo įstatymo 16 str. 2 d.). Ieškovas yra pasirašęs viešojo pirkimo komisijos pirmininko, nario ar eksperto konfidencialumo pasižadėjimą (b.l.66) ir nešališkumo deklaraciją (b.l.67). Ieškovo žinoma informacija apie darbuotojų pažeidimus, susijusi su viešaisiais pirkimais. Bylos nagrinėjimo metu teismui nenustačius drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimų, teismas daro išvadą, kad ieškovui griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo paskirta pagrįstai, nors ir kiti ieškovo atleidimo iš darbo pagrindai pripažinti neteisėtais.
Taip pat, bylos nagrinėjimo metu iš atsakovo atstovų paaiškinimų nustatyta, kad V. B. (priešingai nei ieškovas) nuo pat pradžių neigė ieškovo nurodytas aplinkybes, kitų įrodymų išskyrus ieškovo paaiškinimus nebuvo, todėl V. B. atžvilgiu drausminė nuobauda taikyta nebuvo. Tačiau dėl ieškovo nurodytų aplinkybių buvo kreiptasi į STT, ieškovo pranešimai dėl V. B. nepasitvirtino, todėl V. B. ir dirba toliau. Todėl ieškovo argumentai, kad atsakovo paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principų, kad atsakovas elgėsi neteisingai, nesąžiningai, nevienodai su darbuotojais, piktnaudžiavo teise, pažeidė lygiateisiškumo principą kaip nepagrįsti atmestini.
Nepagrįstos yra ir ieškovo prielaidos dėl atsakovo sąmoningo visais būdais siekimo atleisti ieškovą.
Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu tenkintinas iš dalies. Ieškovo atleidimas iš darbo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo viešųjų pirkimų specialisto pareigų už 2009-12-10 generalinio direktoriaus įsakymu Nr.V-299 patvirtintų Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo viešųjų pirkimo specialisto pareiginių nuostatų 33 punkto pažeidimą, taip pat LR darbo kodekso 235 str. 2 d. 3 ir 4 p. pripažintinas neteisėtu ir šioje dalyje naikintinas atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2011-06-23 įsakymas „Dėl Drausminės nuobaudos skyrimo H. S. ir atleidimo iš darbo Nr.P-218.
Kitoje dalyje ieškovo reikalavimas dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmestinas.
Dėl kitų ieškovo reikalavimų.
Teismui konstatavus, kad ieškovui yra pagrįstai paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo viešųjų pirkimų specialisto pareigų už 2009-12-10 generalinio direktoriaus įsakymu Nr.V-299 patvirtintų Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo viešųjų pirkimo specialisto pareiginių nuostatų 20 punkto ir 2011-02-10 generalinio direktoriaus įsakymo Nr.V-63 „Dėl informacijos apie dėl veikimo ar neveikimo padarytus pažeidimus“ 3 punkto, taip pat LR darbo kodekso 235 str. 2 d. 6 p. pažeidimus, ieškovo reikalavimai dėl jo grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2011-06-23) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos taip pat atmestini, nes yra išvestiniai iš pirmojo ieškovo reikalavimo.
Dėl neturtinės žalos.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, jog darbuotojui padaryta neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-79/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-311/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama, jeigu atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos priteisimą, nes kitomis priemonėmis (turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą) darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-204/2007; 2008 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-400/2008; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-373/2008).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti neturtinę žalą. Byloje nustatyta, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Ieškovo veiksmai buvo pagrindas taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą. Iš esmės ieškovas neturtinę žalą grindžia atsakovo veiksmais, kuriais jis buvo atleistas iš darbo. Tačiau šiuo atveju teismas neturi pagrindo tai vertinti kaip atsakovo padarytą neturtinę žalą ieškovui, todėl tokius teiginius laiko nepagrįstus. Ieškovui buvo fiksuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, todėl jo nurodyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai nepaneigia teisėto atleidimo padarinių. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad pagrindo priteisti neturtinę žalą ieškovui nėra. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad ieškovas neturtinę žalą patyrė dėl atsakovo nurodytų atleidimo iš darbo pagrindų, kurie buvo pripažinti neteisėtais vien dėl to, kad nuobauda paskirta pasibaigus drausminės nuobaudos skyrimo terminui, o ne kitais ieškovo atleidimo pagrindais, kurie buvo pripažinti teisėtais. Juolab, kad neturtinės žalos kilimo aplinkybes turi įrodyti ieškovas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas yra atleistas už tai, kas nurodyta 2011-06-23 įsakyme, ieškovo atleidimo pagrindai yra nurodyti minėtame įsakyme ir teismui, konstatavus, kad ieškovo atleidimas tuo pagrindu yra neteisėtas vien dėl to, kad drausminė nuobauda paskirta pasibaigus įstatyme nustatytam jos skyrimo terminui, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo ieškovo veiksmų vertinti kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl atsakovo prašymas kaip nepagrįstas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas turėjo 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l.121-127). Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, vykusio teismo posėdžio trukmę, atliktus kitus procesinius veiksmus, ir į tai, kad prašomų ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis už pasirengimą ir atstovavimą 2011-12-07 teismo posėdyje viršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydį, taip pat į tai, kad mano, kad šios ieškovo išlaidos yra pagrįstos tik iš dalies, minėtu pagrindu ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas mažina iki 2240 Lt (1500 Lt + 500 Lt +240 Lt).
Byloje nėra duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas byloje nespręstinas.
LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Byloje ieškovas pareiškė keturis reikalavimus: dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu iš esmės 2 pagrindais (patenkintas 1 reikalavimas, o 1 reikalavimas atmestas), dėl ieškovo grąžinimo į darbą (atmestas); vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo (atmestas); ir dėl neturtinės žalos priteisimo (atmestas). Vadinasi, iš viso patenkina 12,50 procentų (50 proc. : 4) ieškovo reikalavimų.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintai reikalavimų daliai priteistinas 280 Lt (2240 Lt x 12,50 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Pareiškiant ieškinį ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).
Iš atsakovo valstybei priteistina 139 Lt žyminio mokesčio (už ieškovo atleidimą iš darbo pripažinimo neteisėtu 1 pagrindu); (CPK 85 str. 1 d. 5 d.)).
Iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai valstybei nepriteistinos 6 Lt (iš viso) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes minėta suma yra mažesnė už minimalią priteistiną sumą, t.y. 10 Lt.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovo H. S. atleidimą iš darbo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo viešųjų pirkimų specialisto pareigų už 2009-12-10 generalinio direktoriaus įsakymu Nr.V-299 patvirtintų Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo viešųjų pirkimo specialisto pareiginių nuostatų 33 punkto pažeidimą, taip pat LR darbo kodekso 235 str. 2 d. 3 ir 4 p. pripažinti neteisėtu ir šioje dalyje panaikinti atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2011-06-23 įsakymas „Dėl Drausminės nuobaudos skyrimo H. S. ir atleidimo iš darbo“ Nr.P-218.
Ieškovui H. S. iš atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteisti 280 Lt (dviejų šimtų aštuoniasdešimties litų 00 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Iš atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valstybei priteisti 139 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus 00 ct.) žyminio mokesčio.
Atmesti atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymą dėl LR CPK 95 str. numatytų sankcijų taikymo ieškovui H. S..
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jolanta Gailevičienė