Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2714-951/2014
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00668-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.3.; 52.3.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2014 m. liepos 24 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,
sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V.,
išnagrinėjusi J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį,
n u s t a t ė :
J. V. 2014 m. balandžio 10 d. 15.08 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubishi Pajero Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esant leistinam 50 km/h greičiui, važiavo 127 km/h greičiu, t. y. įvertinus greičio matavimo prietaiso paklaidą +/- 4 km/h, viršijo leistiną greitį 73 km/h. Tuo buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 135 punktas.
J. V. teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad greitį viršijo tarnybos reikalais. Balandžio 10 d., atliekant tarnybines pareigas, atėjo į kabinetą tyrėja A. E. ir paprašė nuvežti į teismo rūmus. Bevažiuojant A. E. informavo prokurorė, kad R. K. yra teismo rūmuose. Nuvykus į teismo rūmus, jo nerado. A. E., išeidama iš teismo, pamatė aikštelėje stovintį automobilį „Ford Focus“, kuriame galimai buvo R. K.. Tyrėja įlipo į tarnybinį automobilį ir vijosi R. K.. Viršijo greitį, nes norėjo surasti R. K. ir grąžinti į teismą. Grįžęs į nuovadą surašė tarnybinį pranešimą dėl greičio viršijimo. R. K. buvo paieškomas Kelmės PK pareigūnų, sunkiai sugaunamas, vengė pareigūnų, todėl buvo tarnybinis būtinumas viršyti greitį. Kriminalinės policijos automobiliai nebūna pažymėti skiriamaisiais ženklais, yra tik uždedamas flakonas. Nenorėjo jo jungti, nes važiavo per miestą. Jie nespėjo pamatyti, į kurią pusę nusuko „Ford Focus“ automobilis, dingo iš jų akiračio. Garsinio ir šviesos signalo nenaudojo. A. E. prašymų neprivalo vykdyti, bet yra bendras tarnybinio automobilio naudojimas. Vairuotojo tuo metu nebuvo, o A. E. tarnybinis automobilis nėra priskirtas ir vairuoti tarnybinį automobilį neturi teisės, todėl ją vežė jis. R. K. toje byloje buvo kaltinamasis. Jo darbo pobūdis yra operatyvinis, tad tiksliai nežino teismo procesinių reikalų, gali būti, kad ne baudžiamasis įsakymas buvo, gal suklydo. Pats ne kartą yra laukęs R. K. sugyventinės bute, kol jis pats pasirodys, kadangi yra sunkiai randamas. Buvo ikiteisminis tyrimas, todėl reikėjo sulaikyti, surasti. Su budėtoju išvykimų nederina, rytais užduočių plano dienai negauna. Prašė nutraukti administracinę bylą, nes greitį viršyti buvo tarnybinė būtinybė, anksčiau nėra baustas. Kelių eismo taisykles žino, jų laikosi. Greitį viršijo tyrėjos A. E. prašymu.
Liudytoja A. E. teisme parodė, kad žino, kodėl yra iškviesta, J. V. pažįsta, jis yra jos kolega, susipykę nėra, santykiai normalūs. Ji dirba tyrėja. R. K. buvo ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo. Tik paleidus iš sulaikymo, pradėjo daryti naujas nusikalstamas veikas. Kadangi jis yra sunkiai surandamas, reikėjo tuoj pat sulaikyti. R. K. telefonu pažadėjo atvykti į teismo posėdį, buvo norima nagrinėti jo bylą pagreitinto proceso tvarka. Posėdis buvo paskirtas balandžio 10 d. po pietų. Pirmą kartą važiavo žiūrėti, ar jis atvyko. Posėdis turėjo būti 14.30 val. Apie 14 val. prokurorei paskambino ir pasakė, kad nėra atvykęs kaltinamasis. Apie 15 val. prokurorė paskambino ir pasakė, kad R. K. yra teismo rūmuose. Prokurorė sakė jį surasti ir bylą pabaigti baudžiamuoju įsakymu. J. V. paprašė, kad ją nuvežtų. Teisme jo nerado. Išėjusi į lauką, pamatė automobilį, kuriame galimai sėdėjo R. K.. Ėjo link to automobilio ir jis pradėjo važiuoti. Įlipusi į J. V. tarnybinį automobilį, pasakė, kad sektų tą automobilį. Kol jie aikštelėje apsisuko, R. K. dingo iš akiračio. Pasitarę nusprendė, kad jis tikriausiai pasuko Kelmės link, nes ten gyvena. Pavažiavę kiek toliau, suprato, kad R. K. pasuko ne į tą pusę. Važiavo greitai, viršijo greitį tam, kad jį pasivyti. Kelis kartus skambino R. K., bet neatsiliepė. Grįžusi gavo sms žinutę, kad R. K. pablogėjo sveikata, yra ligoninėje, advokatas liepė susisiekti su teisėja. Kabinete skambino į Raseinių ir Kelmės ligonines, bet sakė, kad tokio žmogaus nėra. Eilinį kartą R. K. pamelavo. Besivaikydami R. K., viršijo greitį. Balandžio 10 d. buvo paskirtas bylos nagrinėjimas. Jokių nurodymų J. V. duoti negali, tik paprašyti, nes ji neturi priskirto tarnybinio automobilio, o kitų kolegų tuo metu nerado, kabinete buvo tik J. V.. Vairuotojo pažymėjimą turi, tačiau teisės vairuoti tarnybinį automobilį neturi. Jai būtinybės vairuoti tarnybinį automobilį nėra, jos darbas kabinete. Ji prašė J. V. skubėti, viršyti greitį. Garsinių signalų ar šviesos signalų nebuvo įjungta, nes tarnybiniai automobiliai tokių neturi. Nežino, ar galima juos laikinai uždėti. Neatkreipė dėmesio, ar J. V. ką nors uždėjo, norėjo greičiau pasivyti R. K.. Policijos pareigūnams Kelių eismo taisyklės galioja.
Be J. V. paaiškinimo, liudytojos parodymų J. V. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisme ištirtais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (4-5 b. l.), Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu Nr. 39U-10530131-14, iš kurio matyti, kad 2014 m. balandžio 10 d. 15.08 val. Raseiniuose, Vilniaus gatvėje automobilis „Mitsubishi Pajero Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo 123 km/h greičiu (6 b. l.), J. V. ir A. E. tarnybiniais pranešimais (7, 8 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (10-11 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato raštu dėl informacijos suteikimo, kad automobilio „Mitsubishi Pajero Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o dėl J. V. greičio viršijimo tarnybinis patikrinimas atliktas nebuvo (22 b. l.), Raseinių rajono apylinkės teismo raštu, iš kurio matyti, kad Raseinių rajono apylinkės teisme 2014-04-10 14.30 val. turėjo būti nagrinėjama baudžiamoji byla pagreitinto proceso tvarka dėl R. K. nusikalstamos veikos, kaltinamasis į teismą atvyko anksčiau nei buvo numatytas teismo posėdis, bet iš teismo pastato pasišalino, kas buvo pranešta tyrėjai A. E., tačiau jai R. K. pavyti nepavyko, todėl pagreitintas procesas byloje neįvyko.
Teisme nagrinėjant bylą, J. V. neginčijo pažeidimo objektyviosios pusės ir pripažino viršijęs greitį, tačiau nurodė, kad greitį viršijo dėl būtinojo reikalingumo, siekdamas pasivyti kaltinamąjį, kuris pasišalino iš teismo.
ATPK 17 straipsnyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010 ir kt.).
Teismas pažymi, kad šių sąlygų J. V. padaryta veika neatitinka, todėl pažeidimas negali būti laikomas padarytu esant būtino reikalingumo sąlygoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš teismui pateikto J. V. pareigybės aprašymo matyti, kad jis yra statutinis valstybės tarnautojas, kas reiškia, kad jam yra taikomos Policijos veiklos įstatymo nuostatos. Minėto įstatymo 6 straipsnis nustato, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais, o įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. To paties įstatymo 22 straipsnis įvirtina policijos pareigūno atsakomybę, kurio 1 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnas asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų padarinius; 2 dalis įtvirtina, kad policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Teisme nagrinėjant bylą, nustatyta, kad J. V. skubėjo kolegės tyrėjos prašymu, nes siekė kaltinamąjį pristatyti į teismą, kad baudžiamoji byla R. K. atžvilgiu Raseinių rajono apylinkės teisme būtų išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Teismas sutinka, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, byla gali būti išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka tik dalyvaujant kaltinamajam. Tačiau pažymėtina ir tai, kad įstatymas numato ir proceso tvarką tais atvejais, kai į bylos nagrinėjimą kaltinamasis neatvyksta. Todėl darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų apie akivaizdų, realų pavojų, gresiantį valstybinei ir viešajai tvarkai. Teismo manymu J. V. nurodoma aplinkybė nepateisina padaryto pažeidimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju buvo objektyvi galimybė pasirinkti kitą veikimo variantą, nesusijusį su administracinio teisės pažeidimo padarymu.
Pažymėtina ir tai, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas J. V. nurodė, kad greitį viršijo paprašytas kolegės A. E., pastaroji taip pat teismui pripažino, kad prašė J. V. skubėti ir viršyti leistiną greitį. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju A. E. J. V. negalėjo duoti privalomų nurodymų, be to, remiantis LR Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, žinomai neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas policijos pareigūno nuo atsakomybės neatleidžia.
Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad J. V. viršijo leistiną 50 km/h greitį daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį.
J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, gailėjosi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka už tokios pačios rūšies ar kitus teisės pažeidimus metų laikotarpyje nebaustas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad J. V. savo veiksmais pažeisdamas KET reikalavimus, realios žalos kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui nepadarė, teisės pažeidimą padarė nepiktavališkai, veikdamas tarnybos metu, ne dėl asmeninių interesų patenkinimo, be to, paprašytas kolegės. Atsižvelgtina ir į tai, kad jo darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, o tarnybos metu būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju net ir minimalios nuobaudos - baudos, lygios sankcijoje numatytam bausmės minimumui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui paskyrimas neatitiktų padaryto teisės pažeidimo pavojingumo bei pažeidėjo asmenybės.
Todėl, atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir neesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam taikytinas Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. ir skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas mano, kad aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju galimas ATPK 301 straipsnio taikymas. Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismas mano, kad minimalios baudos paskyrimas, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str., 302 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas
n u t a r i a :
J. V. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalį skirti administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.
Teisėja Ilona Jakubėnienė