Civilinė byla Nr. 2S-448-278/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
77.6; 77.3; 110.1; 122.1; 122.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovės L. S. atskirąjį skundą dėl
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje
byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei L. S. dėl motinos valdžios apribojimo.
Teisėjų kolegija išklausiusi pranešimą apie bylą,
N u s t a t ė:
atsakovė L. S. nurodė, kad ieškovo D. K. prašymu Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jai uždrausta
matytis su dukra D. K., gim. (duomenys neskelbtini).
Vėlesnėmis teismų nutartimis ši laikinoji apsaugos priemonė buvo pakeista ir Vilniaus
apygardos teismo 2009-12-15 nutartimi nustatyta, kad ji turi teisę bendrauti su
dukra kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 9 iki 11 val. dalyvaujant Kauno
miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui Lietuvos
kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos
parinktoje saugumo reikalavimus atitinkančioje vietoje, į kurią mergaitę
įpareigota pristatyti jos globėja N. V.. Nurodė, kad
laikinosios apsaugos priemonės jos atžvilgiu yra taikytos išimtinai vienu pagrindu,
jog D. K. pareiškimu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas
baudžiamoje byloje Nr. 23-1-00834-08, pagal požymius veikos, numatytos BK 153
straipsnyje. Teigia, kad neištyręs ir neišnagrinėjęs tikrosios padėties bei
vadovaudamasis tik ieškovo pateikta informacija apie tariamai daromą žalą
mergaitei, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Be to, nurodo, kad
Vilniaus apygardos prokuratūros 2010-01-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas jos
atžvilgiu nutrauktas nepadarius nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimų,
numatytų BK 24 str. 6 d., 153 str. 4 d. požymių. Kadangi ikiteisminis tyrimas,
kuris buvo pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nutrauktas, toliau
minėtas priemones taikyti netikslinga. Prašė teismą panaikinti Kauno miesto
apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi atsakovės L. S. prašymą atmetė. Teismas
konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-12-15 nutartimi pakeitus Kauno
miesto apylinkės teismo 2009-07-08 nutartimi nustatytą laikiną bendravimo
tvarką, atsakovė bendrauja su dukra dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės
administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui Lietuvos
kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos
parinktoje saugumo reikalavimus atitinkančioje vietoje kiekvieną pirmadienį ir
ketvirtadienį nuo 9 val. iki 11 val.. Nurodė, kad laikinosios apsaugos
priemonės yra atsakovui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis
nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi
įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų
neapsunkintas ir būtų įmanomas priimto sprendimo įvykdymas. Nurodė, kad laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo aplinkybės,
kurioms pasikeitus, laikinąją apsaugos priemonę taikęs teismas gali jas pakeisti,
papildyti ar panaikinti.
Atskiruoju skundu atsakovė L. S. prašo panaikinti
nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, pažeidžiančią vaiko teises ir teisėtus
interesus, šeimos instituto koncepciją, priimti naują nutartį ir leisti jai
bendrauti su dukra pagal 2008 m. kovo 19 d. sudarytą taikos sutartį. Teigia,
kad, leidus bendrauti su dukra, nebus pažeisti vaiko teisės ir teisėti interesai,
nebus apsunkintas teismo sprendimo vykdymas. Nurodo, kad šiuo metu ji turi
galimybę bendrauti ir matytis su dukra, tačiau šis bendravimas trunka pora
valandų ir tai yra aiškiai per mažas bendravimo laikas. Nurodo, kad taikant
laikinąsias ieškinio užtikrinimo priemones yra siekiama užkirsti kelią
aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą bei jo
privalomumą, apsaugoti vaiko interesus, tačiau atmetus jos prašymą, yra
siekiama ne apsaugoti vaiko interesus, o juos pažeisti. Mano, kad kuo ilgiau
vaikas neturės galimybės pilnavertiškai bendrauti su mama, kuo ilgiau jis bus
nuo jos izoliuojamas, tuo labiau bus pažeidžiami vaiko interesai, principinė
vaikų teisių apsaugos srities nuostata, numatanti, kad vaiko teises pirmiausia
privalo užtikrinti tėvai. Nurodo, kad teismo pareiga yra ginti vaiko teises ir
teisėtus interesus, neatskirti vaiko nuo motinos nesant tam priežasčių, nes
teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie privalo rūpintis vaiku, jį auklėti,
globoti bei ginti jo teises ir teisėtus interesus. Teigia, kad jos atžvilgiu
ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nes nėra padariusi nusikalstamos veikos,
numatytos BK 24 str. 6 d., 153 str., 153 str. 4 d., taip pat nėra nustatyta
nusikalstamos veikos jos veiksmuose, juolab vaiko atžvilgiu, todėl prašymo
atmetimas pažeidžia ne tik jos, bet ir vaiko teises būti motinos auklėjamu ir
globojamu. Nurodo, kad neįrodyta, jog ji netinkamai auklėjo ar prižiūrėjo
dukrą, ar jai darė neigiamą poveikį. Mano, kad kuo ilgiau vaikas bus atskirtas
nuo motinos, tuo daugiau jam bus daromas žalingas poveikis, pažeidžiama teisė
turėti mamą, teisė į asmeninį ir privatų gyvenimą. Teigia, jog būtina
atsižvelgti į dukters amžių, mažametės asmenybės formavimąsi, be to, yra įsitikinusi,
kad joks pašalinis asmuo nesuteiks vaikui šilumos, saugumo jausmo, išskyrus
motiną. Nurodo, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, dukrai bus
užtikrintos tinkamos sąlygos jos ir dukters bendravimui.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo N. V. prašo
atsakovės L. S. atskirąjį skundą atmesti ir Kėdainių
rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad atsakovės prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones yra
siejamas su aplinkybe, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00834-08 jos atžvilgiu
yra nutrauktas. Tačiau laikinosios apsaugos priemonės L. S. yra
taikytos ne iki nurodyto ikiteisminio tyrimo pabaigos, o iki civilinės bylos
dėl laikino motinos valdžios apribojimo išnagrinėjimo, kuri nėra išnagrinėta.
Be to, teigdama, kad ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu yra nutrauktas,
atsakovė nemini, kad yra nebaigtos nurodyto nutarimo, kuriuo ikiteisminis
tyrimas nutrauktas ne tik jos, bet ir kitų asmenų atžvilgiu, apskundimo
procedūros. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismui yra perduota
nagrinėti A. Ū. baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 str., t.y., laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. lapkričio 23 d. tvirkinus mažametę nukentėjusiąją D. K.. Prokurorui įsitikinus, kad ikiteisminio tyrimo metu
surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę ir perdavus
baudžiamąją bylą teismui, darytina išvada, kad atlikti tokius veiksmus
mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu įtariamasis A. Ū. galėjo
tik mergaitei esant savo motinos, atsakovės L. S. žinioje.
Teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir A. Ū. atžvilgiu
priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant jį kaltu, mažametės
nukentėjusiosios motinos nuomotoje gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys
neskelbtini), seksualiai išnaudojus (tvirkinus) mažametę D.
K., teismo procesinis sprendimas leistų teismui, nagrinėjančiam bylą dėl
laikino motinos valdžios apribojimo, daryti išvadą, kad atsakovė L. S. nesirūpino savo mažamete dukra, kas sudaro įstatyminį
pagrindą apriboti jos, motinos valdžią. Teigia, jog panaikinus laikinąsias
apsaugos priemones gali būti pažeistos D. K. teisės ir
teisėti interesai. Be to, mano, kad nustatyta atsakovės L. S.
bendravimo su dukra tvarka pilnai atitinka tiek motinos, tiek ir jos
dukters interesus.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo
pagrindų patikrinimas (CPK 320
str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių
nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, neperžengdama
savo kompetencijos ribų, tikrina tik apskųstos teismo 2010-04-12 nutarties,
kuria atmestas atsakovės L. S. prašymas panaikinti laikinąsias
apsaugos priemones teisėtumą, tačiau nepasisako dėl 2008-12-23 nutarties,
kuria skirta laikinoji apsaugos priemonė pagrįstumo, nes apeliacinės
instancijos teismas negali priimti procesinių sprendimų dėl įsiteisėjusių
nutarčių teisėtumo (CPK 18 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų,
nurodytų Civilinio proceso kodekso (toliau CPK)
329, 330 straipsniuose, dėl
kurių Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių
šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės
teismas 2008 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui D. K. dėl vaiko
gyvenamosios vietos nustatymo patvirtino taikos sutartį, kuria šalys susitarė,
jog D. K., gim. 2004-02-19, gyvenamoji vieta nustatoma su
tėvu D. K. bei nustatoma motinos L. S. ir
dukters bendravimo tvarka (b.l. 4-7). Byloje nustatyta, kad Kauno miesto
apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi, ieškovo D.
K. prašymu, civilinėje byloje pagal jo ieškinį atsakovei L.
S. dėl motinos valdžios apribojimo buvo taikytos laikinosios apsaugos
priemonės ir uždrausta atsakovei L. S. matytis su dukra D. K. iki civilinės bylos išnagrinėjimo. Nutartyje nurodoma,
kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant apsaugoti D.
K. interesus, nes Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK kriminalinės
policijos skyriuje pagal D. K. pareiškimą pradėtas
ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje Nr. 23-1-00834-08 pagal nusikalstamos
veikos, numatytos BK 153 str. (mažamečio vaiko tvirkinimas) požymius, ir tyrimo
metu nustatyta, kad tvirkinamieji veiksmai su mažamečiu asmeniu buvo atliekami
adresu (duomenys neskelbtini), t.y., L. S. gyvenamoje
vietoje (b.l. 8). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi, aukščiau minėta nutartis buvo pakeista ir atsakovei leista
bendrauti su dukra, dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko
teisių apsaugos skyriaus darbuotojui. Minėto teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi įvertinus, kad D. K. laikina globėja paskirta N. V. bei nustatyta globos vieta, o L. S. paskirta
apsauga nuo nusikalstamo poveikio, kurios vykdymas pavestas Lietuvos
kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybai, pakeista
ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartimi nustatyta
bendravimo tvarka: nustatyta, kad atsakovė L. S. bendrauja
su dukterimi D. K. dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės
administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui Lietuvos
kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos
parinktoje saugumo reikalavimus atitinkančioje vietoje kiekvieną pirmadienį ir
ketvirtadienį nuo 9 val. iki 11 val., į kurią pristatyti D. K.
įpareigota jos globėja N. V. (b.l. 1, 8, 19-38).
Prašydama panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovė L. S. nurodo, kad jos atžvilgiu, nepadarius nusikalstamų
veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų LR BK 24 str. 6 d., 153 str. 150 str. 4
d. požymių, yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, todėl nėra pagrindo taikyti
laikinąsias apsaugos priemones, kurios pažeidžia jos dukters teises ir teisėtus
interesus.
Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 1 dalis
nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu
gali panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas sprendžia
laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą įvertindamas aplinkybes,
kurios yra pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Kiekvienu atveju
sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma
vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu,
nes Respublikos Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu ratifikuotos 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės
sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1
dalis nustato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai
darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu,
teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausi yra vaiko
interesai. Esant minėtai nuostatai, būtina įvertinti, ar yra pasikeitusios
aplinkybės, dėl kurių teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė
galėtų būti panaikinta ar pakeista, ar ankstesnėse teismo nutartyse nustatytos
aplinkybės dėl atsakovės veiksmais keliamos grėsmės dukters saugumui yra
pasikeitusios, ar nėra tikslinga laikinai nustatyti kitokią atsakovės
bendravimo su dukra tvarką iki bus išnagrinėta civilinė byla. Įstatymų
leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų pakeitimo
galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo ar pakeitimo sąlygą bei esminį
apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos arba keičiamos
tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių ar jų nepakeitus,
būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be
to, Civilinio proceso kodekso nuostatos numato, kad asmuo, tiek prašantis taikyti,
tiek ir prašantis pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo būtinumą. Nagrinėjant atsakovės
L. S. prašymą
panaikinti laikinąsias apsaugos priemones būtina įvertinti, ar aplinkybės, dėl
kurių byloje buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, yra pasikeitusios, ar Vilniaus
apygardos teismo 2009-12-15 nutartimi nustatyta bendravimo
tvarka pažeidžia vaiko teises ir interesus, ar yra aplinkybių, dėl kurių nėra
būtina taikyti laikinosios apsaugos priemonės. Teismas gali pakeisti ar
panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau tam turi būti
pagrįstas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas (CK 3.65 str. 1 d., CPK 146
str.1 d., 150 str.1 d.). Šiuo konkrečiu atveju toks teisinis pagrindas yra numatytas
CPK 150 str. 1 d., o faktiniu pagrindu galėtų būti aplinkybė, kad gyvenant su globėja,
kaip yra nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi, nukenčia vaiko interesai,
t.y., kad pažeidžiamos prigimtinės vaiko teisės bendrauti ir būti su motina.
Ieškovė teismui jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių būtinumą iki bus
priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje, apart nurodytos aplinkybės,
kad jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nepateikė, t. y.,
nepateikė svarių argumentų, kurie įrodytų, jog jos ir vaiko tarpusavio ryšiai
dėl esamos laikinosios bendravimo tvarkos gali nutrūkti, ar kad iki ginčo
išsprendimo iš esmės esama nustatytoji bendravimo tvarka būtų žalinga vaikui,
kad D. K. nesudaromos tinkamos sąlygos augti ir vystytis
(CPK 178 str.). Kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-12-15
nutartimi nustatyta atsakovės bendravimo su dukra tvarka negali būti vertinama
kaip minimali, nes apeliacinės instancijos teismas leido atsakovei bendrauti su
dukra D. K. dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės
administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui, Lietuvos
kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos
parinktoje saugumo reikalavimus atitinkančioje vietoje kiekvieną pirmadienį ir
ketvirtadienį nuo 9 val. iki 11 val., todėl atsakovė turi galimybę bendrauti su
vaiku, įgyvendinti motinos valdžią. Prašydama panaikinti laikinąsias apsaugos
priemones, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad yra būtina byloje nustatyti
ilgesnį ar dažnesnį jos bendravimą su vaiku. Sprendžiant laikinųjų apsaugos
priemonių panaikinimo klausimą įvertintinos ir tos aplinkybės, kad ribotas L. S. bendravimas su dukra yra laikino pobūdžio iki civilinės
bylos dėl motinos valdžios apribojimo išnagrinėjimo. Be to, kilęs šalių ginčas
turi daryti kiek įmanoma mažiau įtakos nepilnamečio vaiko nusistovėjusiam
gyvenimo būdui, aplinkai ir bendravimo tvarkai. Nors atsakovė nurodo, kad jos
atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nes nėra padariusi nusikalstamos
veikos, numatytos BK 24 str. 6 d., 153 str., 153 str. 4 d., kas, jos manymu,
yra pagrindas naikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nepaneigti
trečiojo asmens N. V. teiginiai, kad nutarimas nutraukti
ikiteisminį tyrimą yra apskųstas. Esant paminėtoms aplinkybėms bei įvertinus,
kad paskirtos laikinosios priemonės yra laikinojo pobūdžio, pirmosios
instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti L. S. prašymo.
Dėl paminėtų
motyvų, naikinti ar keisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-04-12 nutartį
atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu teisėjų
kolegija
N u t a r ė:
Kėdainių
rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija
Ramunė Čeknienė
Birutė
Jonaitienė
Birutė Valiulienė