Civilinė byla Nr. 2-503-186/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02351-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija: 126.2.; 126.8.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės REIKALAVIMAS.LT atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-6156-803/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės REIKALAVIMAS.LT pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „AUTOMUSONAS“.
Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,
n u s t a t y t a :
I. Ginčo esmė
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) REIKALAVIMAS.LT kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „AUTOMUSONAS“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Tytus“. Ieškovas nurodė, kad jam pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų teismo sprendimą 2014 m. birželio 25 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 2 274,80 Lt skolos, 70,20 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 003 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas sumokėjo 200 Lt, kuriuos ieškovas įskaitė bylinėjimosi išlaidų daliai padengti. Atsakovo skola sudaro 3 228,99 Lt (pridėjus turėtas 7,75 Lt išlaidas už atsakovo balanso iš Juridinių asmenų registro). Atsakovas yra nemokus, veiklos nevykdo, turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Atsakovo atstovas telefonu ieškovą informavo, kad skolos nemokės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi pasiūlė ieškovui per 5 darbo dienų terminą nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Lt ir mokėjimą patvirtinančius įrodymus pateikti teismui.
Teismas iš atsakovo balanso už 2013 metus nustatė, kad UAB „AUTOMUSONAS“ nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sudaro 941 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 64 125 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 64 125 Lt; turto įmonė turi už 941 Lt, ilgalaikio turto neturi, o trumpalaikis turtas sudaro 941 Lt sumą; įmonė nepaskirstytų nuostolių turi 173 85 Lt sumai, o nuosavas kapitalas sudaro minusinę 63 185 Lt sumą. Atsakovo įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas, atsakovas turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo valdybai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 10 dalimi, remdamasis pirmiau nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad bylos duomenys apie atsakovo turtinę ir finansinę padėtį sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog UAB „AUTOMUSONAS“ turto neturi arba jo gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas (ieškovas) UAB REIKALAVIMAS.LT atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, turi viešąjį interesą, todėl teismas privalo būti aktyvus, rinkti įrodymus, būtinus išnagrinėti bylą ir įvertinti reikšmingas jos aplinkybes. Teismas šiuo atveju neįvertino, kokį turtą įmonė turi, nebuvo aktyvus, nerinko (ir nereikalavo) įrodymų, nevertino aplinkybių viseto.
- Teismas, nevertindamas atsakovo nuosavybės teise turimo turto, negalėjo padaryti pakankamai pagrįstos prielaidos, kad atsakovas neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pasiūlė ieškovui į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5 000 Lt, nustačius, kad atsakovas neturi turto arba jo gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama šio įstatymo 131 straipsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso tvarka. Teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Ši suma negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų sumos. Bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai teismas pasiūlo asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą šioje dalyje nurodytą teismo nustatyto dydžio sumą ir šis asmuo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmoka šią teismo nustatyto dydžio sumą. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punktas).
Iš ieškovo kartu su pareiškimu pateikto atsakovo balanso už 2013 metus (pareiškimas buvo pateiktas teismui 2014 m. spalio 29 d., todėl su pareiškimu pateiktame balanse nurodyti duomenys laikytini pakankamai aktualiais) matyti, kad atsakovas 2013 metais turėjo turto už 941 Lt, iš kurių didžiąją dalį sudarė pinigai ir pinigų ekvivalentai, t. y. 637 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 64 123 Lt, iš kurių visą sumą sudarė per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai (b. l. 13-14). Ieškovas, šalindamas teismo nustatytus pareiškimo trūkumus, pats nurodė, kad atsakovas veiklos nebevykdo, nes nuo 2014 m. liepos 19 d. neturi darbuotojų ir pateikė šią aplinkybę patvirtinančius duomenis (b. l. 35-40, 42). Įmonė 2014 m. lapkričio 3 d. buvo skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2 063,45 Lt (b. l. 41). Be to, ieškovas pranešime dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad vien ieškovo reiškiamo 3 228,99 Lt reikalavimo užtenka pripažinti, jog atsakovas yra nemokus, nes šiam reikalavimui patenkinti terminas yra suėjęs, o reikalavimas viršija į įmonės į balansą įrašytą turtą daugiau negu tris kartus. Šie duomenys pirmosios instancijos teismui iš tikrųjų sudarė pagrindą daryti pakankamai pagrįstą prielaidą apie tai, jog UAB „AUTOMUSONAS“ turto neturi arba jo gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
Priešingai nei teigia apeliantas atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, ėmėsi priemonių išsiaiškinti tikrąją atsakovo finansinę padėtį ir 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsakovo vadovą per septynių dienų terminą įpareigojo pateikti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, praėjusių metų ir ataskaitinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo metui dienos finansinių atskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir įsipareigojimus (b. l. 44-45). Nutartis su minėtu įpareigojimu buvo įteikta atsakovo vadovui (b. l. 44-45, 54), tačiau minėti duomenys teismui nebuvo pateikti. Be to, pirmosios instancijos teismas teikė paklausimus VĮ „Regitra“, Vilniaus apskrities valstybei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (b. l. 49). Iš teismui pateiktų atsakymų matyti, kad atsakovas transporto priemonių neturi, atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2014 m. lapkričio 24 d. buvo 2 106,64 Lt, Valstybinei mokesčių inspekcijai 2014 m. lapkričio 28 d. – 418,47 Lt (b. l 57, 59, 61). Šios aplinkybės paneigia apelianto teiginius dėl teismo buvimo pasyviu byloje, kurioje egzistuoja viešasis interesas. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, ėmėsi priemonių gauti duomenis apie atsakovo realią finansinę padėtį. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytą pakankamai pagrįstą prielaidą (CPK 12, 178 straipsnis).
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista. Pirmosios instancijos teismas nustatė terminą nutartyje nurodytai sumai sumokėti 5 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Teismo nutartis ieškovui buvo įteikta dar 2014 m. gruodžio 12 d., tačiau nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka. Dėl šios priežasties 5 darbo dienų terminas 5 000 Lt (atitikmuo eurais 1 448,10) sumokėti skaičiuotinas nuo šios teismo nutarties kopijos įteikimo ieškovui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Egidijus Žironas